Naudodami dešimtmečio duomenis iš nacionalinės apklausos, kurioje dalyvavo 2871 Kanados darbuotojas, Kalgario universiteto Haskayne verslo mokyklos profesorius ir „Future Fund“ lyderystės katedros vadovas, profesorius Nickas Turneris su kolegomis analizavo, ar penki su sveikata susiję elgesio veiksniai silpnina ryšį tarp streso darbe ir bendros sveikatos: mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, alkoholio vartojimas ir rūkymo dažnumas.
Gauti rezultatai aprašyti leidinyje „The Conversation“.
Kai kurie elgesio modeliai, panašu, suteikia realią, būtent stresą mažinančią apsaugą. Kiti buvo siejami su bendra sveikata, tačiau neatrodė, kad jie sušvelnintų streso darbe poveikį. Kai kurie įpročiai saugo, kiti – ne.
Daugeliui darbuotojų stresas darbe yra lėtinis. Jis kaupiasi dėl didelio darbo krūvio, sudėtingų ar nenuspėjamų darbo grafikų, pranešimų ir laiškų po darbo valandų, taip pat dėl jausmo, kad darbas persikelia į vakarus, savaitgalius ir šeimos laiką.
Laikui bėgant toks stresas gali fiziškai ir psichologiškai išsekinti žmogų. Tyrimai sieja stresą darbe su perdegimu, depresija, nerimu, nuovargiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu ir mirtingumu.
Mokslininkai kėlė klausimą: kai stresinės darbo sąlygos išlieka ilgą laiką, ar tam tikras elgesys gali padėti apsaugoti jų sveikatą?
Svarbiausia miegas
Mokslininkai teigia, kad miegas gali būti svarbesnis, nei žmonės linkę manyti.
Miego kokybė išsiskyrė kaip stipriausia apsauga prieš streso darbe sukeliamas pasekmes sveikatai. Kokybiškas miegas palaiko dėmesį, padeda palaikyti emocijų balansą, atsigauti, išlaikyti savikontrolę, reikalingą laikytis kitų sveikų įpročių.
Šia prasme jis veikia ne tiek kaip vienas iš daugelio gerų pasirinkimų, kiek kaip pamatinis resursas.
Mityba taip pat parodė reikšmingą apsauginį poveikį nuo streso, o tai leidžia manyti, kad mityba gali padėti palaikyti fizinius ir psichologinius išteklius, reikalingus susidoroti su ilgalaike įtampa.
Fizinių pratimų rezultatas prieštaravo paplitusioms prielaidoms. Nors dažnesnis fizinis aktyvumas buvo susijęs su geresne bendra sveikata, jis reikšmingai nesusilpnino ryšio tarp streso darbe ir sveikatos.
Būti sveikam ir būti apsaugotam nuo streso nėra tas pats.
Rezultatai dėl alkoholio vartojimo reikalauja ypatingai atsargaus vertinimo, teigia mokslininkai. Mažesnis alkoholio kiekio vartojimas buvo susijęs su geresne bendra sveikata. Tačiau duomenys parodė, žmonėms, kurie retai vartojo alkoholį, didesnis stresas darbe buvo labiau susijęs su prastesne bendra sveikata. Tuo tarpu žmonėms, kurie alkoholį vartojo dažniau, tas ryšys tarp streso darbe ir prastesnės sveikatos buvo silpnesnis. Mokslininkai pabrėžė, kad tai neturėtų būti interpretuojama kaip įrodymas, kad alkoholio vartojimas apsaugo nuo streso poveikio sveikatai. Dažniau alkoholį vartoję žmonės vis tiek nurodė prastesnę bendrą sveikatą.
Labiau tikėtina, kad šis modelis atspindi tai, ko mokslininkų duomenys negalėjo iki galo paaiškinti, pavyzdžiui, ankstesnes sveikatos būkles, skirtingas dorojimosi su stresu galimybes ir pan.
