Tiek seni, tiek naujesni tyrimai atskleidžia panašius rezultatus: 95 proc. laiko automobilis stovi nenaudojamas. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas nuosavas automobilis naudojamas apie valandą laiko per parą, likusias 23 valandas – tiesiog stovi aikštelėje prie namų ar darbovietės.
Panašios tendencijos – ir Lietuvoje. Kaip parodė 2024 m. judumo platformos „Bolt“ užsakymu Lietuvoje atlikta apklausa, 43 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų automobilį darbo dienomis naudoja valandą per parą ar mažiau, dar 5 proc. darbo dienomis automobilio apskritai nenaudoja.
Mažai naudojo, bet problemų turėjo daug
Su tokia realybe susidūręs buvo ir vilnietis Darius Grinbergas, vairavimo ekspertas, jau daugiau nei dešimtmetį organizuojantis elektromobilių varžybas. Vyras pasakoja, kad anksčiau jo šeima turėjo du automobilius: vienas buvo jo, kitas – žmonos. Su saviškiu Darius kasdien važiuodavo į darbą ir iš jo.
„Gyvenu Antakalnyje, o biuras tuo metu buvo centre. Į priekį nuvažiuoti užtrukdavau gal 15 ar 20 minučių, atgal sugrįžti – vėl tiek pat. Sudėjus išeina net mažiau nei valanda. Daugiau per visą dieną su automobiliu niekur ir nevažiuodavau. Grįždavau po darbo ir jis tiesiog stovėdavo“, – prisimena vilnietis.
Kasdienės kelionės į darbą, nors ir trumpos, būdavo išties varginančios, neslepia vyras. Iš pradžių, kai Dariaus biuras dar buvo įsikūręs „Verslo trikampyje“, vietos pasistatyti automobilį jis visada rasdavo vidinėje stovėjimo aikštelėje darbuotojams. Tačiau vėliau, kai persikėlė dirbti šalia Gedimino prospekto, prasidėjo arši vietų medžioklė.
„Pamenu, kad surasti, kur pasistatyti automobilį, tuo metu buvo didelė problema. Iš pradžių beveik metus laiko pasistatydavau automobilį prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pastato ir tada iki darbo atvažiuodavau su elektriniu paspirtuku. Tada man ir gimė mintis: kam man tas automobilis, jeigu aš su juo tiek kankinuosi?“ – sako Darius.
Įvertinęs tai, kad per dieną kilometrų nurieda mažai, vilnietis nusprendė nuosavo automobilio atsisakyti. Jeigu prireikia pavažiuoti kažkur už miesto, jis pasinaudoja žmonos automobiliu. Tuo tarpu pačiame mieste jis kelionėms renkasi dalijimosi automobiliais paslaugas.
„Galbūt žmonės iš tikrųjų net ir nesusimąsto, kad gali būti ir taip, kad nereikia dar vieno griozdo šeimoje. Dabar iš tiesų sutaupau daug laiko. Be to, atkrito man ir nemažai rūpesčių: nereikia keisti padangų, vežti automobilio techninei apžiūrai ar tiesiog užsipilti kuro. Dabar net ir rinkdamasis automobilį nuomai, imu tokį, kurio man pačiam nereikės papildyti degalais. Einu lengviausiu keliu“, – juokiasi Darius.
Reikia funkcijos, ne nuosavybės?
Problemą, kad nuosavas automobilis net 95 proc. laiko stovi nenaudojamas, nagrinėjo ir žymus istorikas, filosofas, „Sapiens: Glausta žmonijos istorija“ knygos autorius Yuval Noah Harari. Knygos „Sapiens“ tęsinyje, 2015 m. išleistoje knygoje „Homo Deus: Glausta rytojaus istorija“ Y.N.Harari atkreipia dėmesį, kad dabartinis nuosavų automobilių modelis yra neefektyvus.
Jau prieš dešimtmetį garsus filosofas kėlė hipotezę, kad ateityje vietoj nuosavų automobilių bus naudojama išmanioji dalijimosi sistema, valdoma algoritmų ir autonominių automobilių. Anot Y.N.Harari, dataistai – pasaulėžiūros, pagal kurią aukščiausia vertybe laikomas laisvas informacijos judėjimas, sako, jog tokia sistema galėtų patenkinti žmonių poreikį judėti, o ne turėti transporto priemonę.
„Aš turiu nuosavą automobilį, bet didžiąją laiko dalį jis tiesiog stovi aikštelėje nenaudojamas. Įprastą dieną aš įsėdu į automobilį 8:04 val., pusvalandį važiuoju į universitetą ir ten palieku automobilį visai dienai. 18:11 val. grįžtu prie jo, vėl pusvalandį važiuoju namo – ir viskas. Vadinasi, savo automobilį naudoju tik vieną valandą per dieną. Kam man jį laikyti likusias 23 valandas? Galėtume sukurti išmanią automobilių dalijimosi sistemą, valdomą kompiuteriniais algoritmais.
Kompiuteris žinotų, kad man reikia išvykti iš namų 8:04 val., ir tiksliai tuo metu atsiųstų artimiausią autonominį automobilį. Nuvežęs mane į universitetą, automobilis galėtų būti naudojamas kitiems tikslams, užuot stovėjęs aikštelėje. Lygiai 18:11 val., kai išeinu pro universiteto vartus, kitas bendras automobilis sustotų tiesiai priešais mane ir parvežtų namo.
Tokiu būdu 50 milijonų bendrai naudojamų autonominių automobilių galėtų pakeisti vieną milijardą privačių automobilių, ir mums reikėtų daug mažiau kelių, tiltų, tunelių ir stovėjimo vietų“, – knygoje svarstė Y. N. Harari.
Judumą keičia dalijimosi transportu sprendimai
Kol Y.N.Harari minimi autonominiai automobiliai dar tik bando įsitvirtinti rinkoje, vis populiarėjantys dalijimosi transportu sprendimai pamažu tampa realia alternatyva privačiam automobiliui – ypač didmiesčiuose. Tyrimai rodo, kad tokios paslaugos gali padėti mažinti tiek nuosavų automobilių skaičių, tiek eismo intensyvumą.
Pavyzdžiui, Vokietijoje atlikti skaičiavimai rodo, kad vienas dalijimuisi skirtas automobilis gali pakeisti 9 nuosavus automobilius. Be to, Berlyne atlikta analizė parodė, kad apie 4700 dalijimuisi skirtų automobilių galėtų patenkinti visus miesto centro gyventojų kelionių poreikius.
Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad vienas dalijimosi automobilis gali pakeisti net 11 nuosavų – iš viso taip išvengiama daugiau nei 35 tūkst. papildomų automobilių keliuose, be to, per metus sutaupoma maždaug 31 tūkst. tonų CO₂ emisijų, atskleidė dalijimosi automobiliais paslaugą teikiančios įmonės „Mobility“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, net 92 proc. dalijimosi paslaugų vartotojų reguliariai naudojasi viešuoju transportu, o automobiliu nuvažiuoja trečdaliu mažiau nei šalies vidurkis.
Kas galėtų būti vietoje stovėjimo aikštelių?
Jau minėtas šveicarų įmonės „Mobility“ tyrimas taip pat atskleidė, kad dalijimosi transportu sprendimai padeda taupyti miesto erdvę: skaičiuojama, kad dalijimosi transportu tinklas visoje šalyje atlaisvina apie 54 tūkst. stovėjimo vietų.
Pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip stovėjimo vietos paverčiamos bendruomenei daug naudos atnešančiomis erdvėmis.
Pavyzdžiui, Paryžius prieš penkerius metus nusprendė atsisakyti net 70 tūkst. automobilių stovėjimo vietų – net pusės visame mieste įrengtų stovėjimo vietų – ir vietoje jų plėsti žaliąsias zonas bei dviračių infrastruktūrą, taip siekdamas pagerinti miesto mikroklimatą ir gyventojų gyvenimo kokybę.
Panaši iniciatyva pradėta ir San Franciske prieš daugiau nei 15 metų – šiame JAV mieste buvusios stovėjimo vietos paverstos mažomis viešosiomis erdvėmis su suoliukais, augalais ir dviračių stovais, kurios skatina gyventojų bendravimą.
Kitas JAV miestas – Santa Monika Kalifornijos valstijoje – erdves, kuriose anksčiau stovėjo automobiliai, skyrė mikrojudumo transporto priemonėms – dviračiams ir elektriniams paspirtukams – įkurdamas daugiau kaip šimtą tokių zonų visame mieste.
Šis straipsnis yra „Bolt“ vykdomo projekto „Alternatyva tavo automobiliui“ dalis.
