Kas pirmas – tas teisus
25 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų sako kasdien ar beveik kasdien susiduriantys su problemomis ieškodami stovėjimo vietos prie savo namų. Su tuo sutinka ir vieno iš sostinės Rinktinės gatvėje stovinčių daugiabučių bendrijos pirmininkas Tomas, kuris teigia, kad senos statybos namų kiemuose parkavimo problemos tapusios kasdieniu galvos skausmu. Anot jo, situacija kartais primena žaidimą be taisyklių.
„Įvažiuodamas į kiemą niekada nežinai, ar rasi, kur pastatyti automobilį. Vieną dieną pavyksta, kitą – tenka važinėti ratais ir statyti gretimame kieme ar net kvartale. Žmonės pavargę nuo tokios loterijos“, – tikina vilnietis.
Jam pritaria Rasa, gyvenanti Fabijoniškėse šalia Ateities mokyklos. „Grįžus namo rasti vietą yra misija neįmanoma. Negana to, kad ryte sunku prasibrauti pro atvežančių vaikus automobilių srautą, kad išvažiuotum iš kiemo, vakare vėl – uodas snapo neįkištų, automobiliai kaip sutrombuoti, nes suvažiuoja sportininkai į šalia esantį stadioną arba į tos pačios mokyklos salę.
Neslėpsiu – esu ne kartą apsiverkusi, nes tiesiog nėra kur statyti automobilio. Bet, ko gero, tai yra visų didžiųjų miestų problema. Rimtai svarstau parduoti automobilį ir važinėti viešuoju transportu, „Bolt“ ar tiesiog išsinuomoti automobilį, jei reikės važiuoti kažkur toliau“, – dalinasi moteris.
Aikštelių platinimas – ne išeitis
Daugiabučio bendrijos pirmininkas Tomas pastebi, kad kai kuriose Vilniaus vietose parkavimo problemas bandoma spręsti aikštelių platinimu. Tačiau, jo nuomone, tai ne visada pasiteisina – atvirkščiai, gali sukelti naujų iššūkių.
„Taip, vietų kartais atsiranda daugiau, bet kiemas praranda žaliąsias zonas, nyksta bendras vaizdas. O po kiek laiko tos aikštelės vėl užsipildo – ir grįžtame į tą pačią bėdą. Net ir po platinimo ne visiems užtenka vietos“, – sako vyras.
Jis svarsto, kad išeitis yra gerai apgalvoti prieš perkant automobilį, ypač jei jis yra ne pirmas tame pačiame ūkyje.
„Gerėjant gyvenimui atsiranda įsivaizdavimas, kad kiekvienas iš mūsų turime turėti savo automobilį. Tačiau tai klaidingas mąstymas. Turime patys galvoti, kaip spręsti šią problemą. Gal galima važiuoti į darbą kartu, kažkaip prisitaikyti, gal prisijaukinti dviratį, o reikalui esant – pasinaudoti pavežėjų paslaugomis. Juk sąlygos šiuo metu yra puikios“, – dėsto Tomas.
Išsipirkti vietą požeminėje aikštelėje kainuoja milžiniškus pinigus
„Bolt“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 8 proc. Vilniaus gyventojų nuolat moka už stovėjimo vietą prie namų, o 18,5 proc. vilniečių ją yra įsigiję. Sostinės gyventoja Aušra, įsigydama butą naujos statybos name, iš karto pasirūpino ir automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje. Sprendimas – patogus, tačiau finansiškai tikrai nelengvas.
„Už vietą požeminėje aikštelėje tuomet mokėjau 12 tūkst. eurų. Dabar, jei norėčiau parduoti – kaina siektų apie 23 tūkst. Tai tiesiog kosmosas“, – teigia moteris.
Nors pati Aušra parkavimo problemų nepatiria, ji supranta, kad daugeliui kaimynų tai – kasdienė realybė. Ir ne viskas priklauso tik nuo noro ar galimybių susimokėti.
„Net jei visi turėtų pakankamai santaupų įsigyti stovėjimo vietas, aikštelėje visiems gyventojams jų tiesiog neužtektų. O kai atvažiuoja svečiai ar artimieji – jiems vis tiek tenka ieškoti, kur priglausti automobilį. Situacija toli gražu ne ideali“, – kalba vilnietė.
Atsirandantys įbrėžimai – kasdienybė
Vilniuje gyvenanti Austėja savo ruožtu pasakoja, kad vietos trūkumas stovėjimo aikštelėse ne tik kelia stresą, bet ir skatina neatsakingą elgesį – pergrūstos aikštelės lemia nemalonias pasekmes.
„Automobiliai aikštelėse statomi taip arti vieni kitų, kad įbrėžimų išvengti beveik neįmanoma. Aš labai saugau savąjį, bet vis tiek dažnai randu subraižymų. O taisyti juk tenka pačiai – atsiprašymų ar užrašų po valytuvu dar nemačiau“, – sako moteris.
Metas keisti mąstymą
Tuo tarpu Vilniaus S. Stanevičiaus gatvėje gyvenantis trisdešimtmetis Justas, paklaustas, ką mano apie automobilių parkavimą Vilniuje, tik šypteli – šias problemas jau išsprendė prieš porą metų.
„Nemėgstu bambėti ir būti nepatenkintas dėl streso, kurio galiu išvengti. Taip, turėjau automobilį, tačiau kartu – ir daug vargo, nes Fabijoniškių kiemai yra tragiški. Kai buvo statomi namai, ne visi turėjo automobilius, o dabar – vieno buto gyventojai turi po kelis. Kur juos statyti? Keliais aukštais? Jau nekalbant apie duobes kiemuose, kurių niekas netaiso“, – teigia vilnietis.
Vyras sako, kad jo kantrybė trūko, kai bandydamas apvažiuoti netvarkingai pastatytą automobilį, su savuoju tiesiog „įkrito“ į šalia esančią duobę.
„Neperdedu sakydamas, kad įkritau, nes išlūžo ratas visiškai ir mane teko tiesiog ištraukti. Tai buvo paskutinis lašas ir pasakiau sau – kam man šitos problemos? Iš tiesų, automobilis man asocijuojasi su kalnu problemų – nuo jo priežiūros iki pastatymo atvažiavus į vietą.
Žinote, ką dabar darau važiuodamas į darbą? Prie vairo sėdi pavėžėjas, o aš skaitau knygą, patikrinu paštą, pasiruošiu susitikimui. Ir tikrai nestresuoju. Taigi jau dvejus metus miegu daug geriau“, – pasakoja pašnekovas. Justo nuomone, kai negali išspręsti problemos, turi keisti mąstymą.
Šis straipsnis yra „Bolt“ vykdomo projekto „Alternatyva tavo automobiliui“ dalis.
