ATGIMĘ
Pajūrio vėjų nugairinta vila „Anapilis“ kviečia pažinti legendinę vietą

Istorinėje Palangos dalyje, atokiau nuo J.Basanavičiaus gatvės bruzdesio, pajūrio vėjo glostomų pušų apkabinta stovi vila „Anapilis“. XIX a. pabaigoje pastatyta vila, iš kitų panašių kurorto pastatų išsiskiria architektūra, o dar labiau unikalia istorija, apipinta legendomis apie čia vykusį grafų Tiškevičių gyvenimą, spiritizmo seansus ir tebeklajojančias vėles.

Pernai vila buvo restauruota su Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino parama, Lietuvos biudžeto ir Palangos savivaldybės lėšomis pagal Kultūros ministerijos programą, skirtą kultūros paveldui atgaivinti ir išsaugoti. Vila tapo kurorto muziejaus dalimi, kviesdama į baltutėlaites menes ir sales, pro kurių langus aidint muzikai atsiveria pušynai. Planuojama, kad jau kitą rudenį čia bus galima interaktyviai susipažinti su Palangos istorija.

Vila „Anapilis“ siejama su garbinga kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeima. Kas pastatė Šveicarijos užmiesčių vilų bruožų turintį pastatą su įvairių formų bokšteliais ir erkeriais, nėra žinoma. Šios vilos statybos projektai nebuvo rasti, paslapty likęs ir jos architektas. Palangos kurorto muziejaus fonduose saugomas seniausias ir vienintelis žinomas dokumentas su pastato brėžiniais – 1950 metais sudaryta namų valdos knyga.

Istorikų teigimu, dviaukštė medinė vila buvo pastatyta XIX a. pab. Pasak kurorto istorija besidominčio Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo Kęstučio Rudžio, Palangos įkūrėjo Felikso Tiškevičiaus šeimai priklausė keletas vilų, o ši anuomet buvo vadinama jo mamos grafienės Sofijos vardu. Čia grafienė leisdavo vasaras. Šios vilos užsakovė, manoma, buvo grafo Juozapo Tiškevičiaus žmona, priklausiusi kilmingai vengrų Horvatų giminei.

Šio pastato likimas ėmė keistis prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kuomet Tiškevičiai išvyko iš kurorto ir čia sugrįžo tik po trejų metų, 1918-aisiais. Pasak K.Rudžio, vokiečių karinis laivynas tuo laikotarpiu apšaudė Palangą, dalis vilų buvo smarkiai suniokotos. Be to, 1923 metais Lietuvoje prasidėjo Žemės reforma, dalis Birutės alėjoje stovinčių pastatų ir vilų buvo atimtos. Grafams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams, o tiksliau, jų dukteriai Marijai Tiškevičiūtei liko vilos „Anapilis“, „Romeo“ ir „Julija“ bei „Baltoji“ vila, kurioje gyveno prezidentas Antanas Smetona. Galiausiai vila buvo parduota anuomet milijonieriams prilygusiems bankininkams Vailokaičiams, jiems ji priklausė iki 1940-ųjų, kuomet buvo įvykdyta nacionalizacija ir Lietuvą užklupo karas.

Tuo laikotarpiu pasikeitė ir vilos pavadinimas – ji pradėta vadinti „Anapiliu“, savo pavadinimu tarsi primenančiu anapusinį pasaulį. Istorinių šaltinių duomenimis, tikėtina, kad tai tėra dviejų žodžių „ana pilis“ trumpinys. Senieji palangiškiai išskirtinės architektūros pastatą vadindavo pilaite arba „ana pilis“,iš čia kildinamas ir vilos pavadinimas „Anapilis“.

Palangos kurorto muziejaus svetainėje skelbiami rašytojo ir kunigo Mykolo Vaitkaus žodžiai apie vilos kasdienybę, kai joje šeimininkavo broliai Vailokaičiai:

„Štai ir ta pagarbintoji Vailokaičių vila, Anapilis, kadais buvusi ar ne kretingiškės Marijos Tiškevičiūtės, viena iš įmantriausiųjų Palangos vilų, medinis barokinis pastatas su bokštais bokšteliais, didžiuliam pušų alkely. Aukšti langai atdari, ir pro juos, kaip iš avilio, girdėti balsų mišinys. Įėjova. Didžiulė patalpa, pilna vasarotojų, vyrų bei moterų, stovinčių bei sėdinčių, su stiklais rankose, iškaitusiais veidais, šalia staliukų, kur apkrauti savų bei svetimų vaisių, įvairių formų bei spalvų butelių bei ropinių. Ir visa tai skendi melsvose dūmų bangose ir gyvam klegesy. Viena kita grupė sustojusi prie staliukų, kur įnirtusios poros lošia šachmatus arba šaškes.“

Grafų Tiškevičių gyvenimą su didžiausiu smalsumu stebėjo anuomet paprastose medinėse trobelėse gyvenę palangiškiai. Vila jiems asocijavosi su nepažintu, pikantišku ir paslaptingu gyvenimu. Po kurortą netrukus ėmė sklandyti įvairūs, tikrove ir prasimanymais apipinti pasakojimai, virtę legendomis. Vienoje jų pasakojama, jog grafienė Sofija mėgusi užsiiminėti spiritizmu. Esą virš palėpės buvęs įrengtas veidrodžių kambarys, tad čia iškviestos vėlės nebegalėdavusios ištrūkti. Ar pamaldžia laikyta grafienė iš tiesų užsiiminėjo bažnyčios smerkiamu spiritizmu, nežinia, tačiau anuomet tai buvusi itin populiari aristokratų laisvalaikio praleidimo forma. Apie grafienės pomėgius žinių išlikę itin menkų, tačiau nuotraukose ji įamžinta su maldaknyge rankose ir, kalbama, buvusi itin pamaldi.

Panašu, kad ne visi prasimanymai buvę iš piršto laužti. „Anapilio“ restauracijos metu čia buvo aptikti vėjo vargonai. Šaltiniuose yra išlikę žinių, kad grafienė S. Tiškevičienė skųsdavosi dėl savo sveikatos ir nuotaikai praskaidrinti statant vilą esą buvo įrengti vėjo vargonai. Vos tik grafienė pasijusdavo blogai, atverdavo bokštelio langus ir klausydavosi muzikavimo. Kaip tie vargonai galėjo atrodyti, kas juos pagamino ir kaip jie veikė, žinių trūksta. Prieš porą metų vykdant „Anapilio“ restauraciją, bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai – po du prie kiekvieno stoglangio krašto.

„Anapilis“ dažnai vadinamas dvasių buveine. Vienoje iš legendų pasakojama apie Sofijos dukterį, grafaitę Mariją Tiškevičiūtę, kurios nerimstanti vėlė esą tebeklajoja vilos bokštelyje. Kam yra tekę praleisti naktį „Anapilyje“, kalba jautę nepaaiškinamus dalykus – girdėję garsus ir išgyvenę jausmą tarsi kambaryje būtum ne vienas, o kažkieno stebimas.

Pokariu „Anapilis“ atiteko sanatorijai „Jūratė“, kuri čia rengė šokių vakarus, temines vakarones, koncertus. Vėlesniais metais čia rinkdavosi miesto tarybos deputatai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vila atiteko Palangos savivaldybei, čia netrukus ėmė aidėti populiauriausių šalies grupių ir atlikėjų muzika. Šis pastatas Lietuvoje bene labiausiai išgarsėjo, kuomet jame įsikūrė legendinis muzikos klubas „Anapilis“.

Dažnas prisipažintų apie „Anapilį“ išgirdęs tik tuomet, kai čia įsikūrė pirmasis kurorte muzikos klubas. Pasak dešimtmetį klubui vadovavusio Romo Kisieliaus, pirmasis koncertas čia vyko 1993-iųjų priešpaskutinę gruodžio dieną, tuomet koncertą surengė grupė „Blues Makers“. Vėliau čia pasipylė garsiausių atlikėjų ir grupių koncertai, ant scenos lipo Marina Granovskaja, Arina, Kostas Smoriginas, Stasys Povilaitis, Vytautas Kernagis, Gytis Paškevičius, Andrius Mamontovas, beje, įrašęs albumą „Anapilyje“. Šioje viloje yra pasirodęs ir „Keistuolių teatras“, Andrius Kaniava, Virgilijus Noreika, Neda Malūnavičiūtė, Č.Gabalis su grupe „Pelenai“ ir kiti. „Lengviau pasakyti, kas nekoncertavo. Koncertavo visi geriausieji, ne tik V.Kernagis, kaip dabar vis pabrėžiama. Visos akimirkos buvo gražios, tik negraži pabaiga“, - sako anuomet veikusio klubo vadovas R.Kisielius, užsiminęs, kad klubo veikla nutrūko susipynus kultūrai ir politikai.

Pasak R.Kisieliaus, klube dienų būta visokių – ir sėkmingų, ir mažiau šviesių.

„Visaip būdavo, kaip ir dabar, būdavo anšlagų, būdavo ir šiaip sau. Ir praėjus 15 metų nuo „Anapilio“ vis dar kalba, kalba ir sentimentais, ir gražiais prisiminimais, tarpusavy šnekas. Tai ne tik klubas, tai yra vieta, kavinė, kur renkasi bendraminčiai. V.Kernagis sakydavo: „Vieta, kur renkasi teisingi žmonės.“ Panašiai taip ir būdavo. Nebuvo svarbiausia, iš kokios taurės gerti, ar stalas su staltiese, ar ne“, - prisiminimais dalijosi R.Kisielius.

1997 m. dėl savo tūrio, planinės struktūros, fasadų architektūros, medžiagiškumo bei autentiškų medinių konstrukcijų, tokių kaip dekoratyviniai gegnių galai, frontonų kiaurapjūviai ornamentai, dekoratyvinės balkonų tvorelės ir kt., vila buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2005 m. „Anapilis“ pripažintas valstybės saugoma Nekilnojamąja kultūros vertybe.

Pajūrio vėjai ir slenkantis laikas atšiauriai nuglostė daugiau nei šimtą metų rymantį „Anapilį“, kuris tarsi senolis ėmė skųstis prasta sveikata – prakiurusiu stogu, papuvusiomis lentelėmis, estetikos prašėsi ir pastato vidus. Pokariu pastato suplanavimas buvo šiek tiek pakeistas, kai kurios jo dalys buvo koreguotos, atsirado pristatymų, tačiau iš esmės „Anapilis“ tvarkomas nebuvo ir laiko glostomas pavargo.

Tam, kad būtų atkurtas pirminis „Anapilio“ vilos vaizdas, teko gerokai paplušėti - surinkti ikonografinę ir dokumentinę medžiagą, liudijančią pastato istoriją, vykdytus remontus. Parengus techninį projektą buvo pateikta paraiška Europos ekonominės erdvės ir finansinio mechanizmo programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Planuojamų darbų vertė siekė 874 tūkst. eurų. 2014 m. pabaigoje viloje pasigirdo plaktukų kaukšėjimas. Darbus vykdė ilgametę patirtį kultūros paveldo objektų restauravime turinti bendrovė „Pamario restauratorius“.

Pasak bendrovės „Pamario restauratorius“ darbų vadovo Algimanto Žakaičio, šimtamečiame pastate darbas ginė darbą. Čia aptikta kiaura stogo danga, dalis gegnių ir sijų buvo pažeistos puvinio, kitos įlinkusios. Inžinerinė sistema čia tebebuvo sena, įrengta anuomet. Šildytasi elektriniais radiatoriais. „Dabar ten įrengta vietinė katilinė – dujinis šildymas, gyvenama šiltai ir ekonomiškai. Šiuo metu tvarkomi lauko tinklai. Juk vandentiekio sistemai irgi buvo 50–60 metų. Kai pajungėme namo naujus tinklus su senaisiais, esančiais lauke, neveikė... Jie buvo užsinešę, ten rasta ir fekalijų liekanų, ir medžių šaknų. Prabėgo daugiau kaip 60 metų, ko norėti...“ - sakė A.Žakaitis.

„Anapilyje“ restauracijos metu buvo pakeisti ir langai, pastatas apšiltintas, rūsyje įrengta drenažo sistema, įdiegtas vėdinimas su rekuperacija.

„Viskas padaryta, kad atitiktų šios dienos poreikius. Tai mūsų duona. Su tokiais objektais ir tokios būklės susiduriam kasdien. Tai yra įdomu, iššūkis. Nėra standartinių sprendimų, ieškai varianto, kuris būtų mažiausiai kenksmingas pastatui ir duotų geriausią naudą“, - pasakojo A.Žakaitis.

„Anapilio“ menės tuščios nerymo, čia jau eksponuojamos parodos, vyksta konferencijos ir susitikimai. Jau kitąmet viloje „Anapilis“ planuojama įrengti ir visuomenei pristatyti analogų Vakarų Lietuvoje neturinčią, modernią, šiuolaikišką, interaktyvią ekspoziciją, įdomiai pristatančią Palangos kraštą, jo istoriją ir čia gyvenusias bei kūrusias unikalias asmenybes. Planuojama, kad interaktyvi paroda pradės veikti kitų metų pabaigoje. Paroda bus pritaikyta ir neregiams.

Parodoje dėmesio bus skiriama ir unikaliam radiniui - vėjo vargonams. Tiesa, gamtos garsus, jūros ošimo, vėjo ir kitus, generuos kompiuterinė sistema pagal vyraujantį vėjo stiprumą ir kryptį.

Ekspozicijose lankytojus pasitiks spustelėjimo laukiantis interaktyvus fotoalbumas, kuriame atgijusios nuotraukos pasakos istoriją. Monitorių ekranuose lankytojai išvys besikeičiančius įvairių amžių Palangos ir Šventosios vaizdus. Ekrane matys ir savo skenuotą atvaizdą su unikaliais drabužiais, kurie buvo vilkimi praėjusiais amžiais. Pasak muziejaus istorikės Reginos Šulskytės, pagrindiniu ekspozicijos akcentu taps maudymosi vežimas. Įlipus į vežimo vidų lankytojas save išvys XIX amžiaus pliaže, o išeidamas iš „Anapilio“ galės atsiimti unikalią nuotrauką, kurioje vilki šiai dienai jau neįprastą maudymosi kostiumėlį.

Baltutėlaitėse menėse, dovanojančiose žvilgsnį į pajūrio pušynus, jau aidi ir muzika, vyksta paskaitos, filmų peržiūros. Prie vilos autentikos derinami retro, klasika ir prabanga dvelkiantys renginiai. Pasak Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkės Audronės Levickytės-Bumbulienės, kitąmet gegužę „Anapilis“ pakvies į renginių ciklą, pavadintą grafienės Sofijos vardu.

Projekto pavadinimas: Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams

 

Projekto vykdytojas: Palangos miesto savivaldybės administracija

 

Skirta parama: 688 621 Eur (80% projekto vertės)

 

Adresas: Birutės al. 34a, Palanga

 

Daugiau informacijos: wwww.kurortomuziejus.lt