ATGIMĘ
Atgimimas: šimtametės senolių technologijos – gyvos kaip niekad

„Senųjų tradicijų prasmę ir vertę puikiai supranta tiek lietuviai, tiek norvegai“, – su šypsena kalba iš Skandinavijos atvykęs dailidė Otto Stornesas. Ir mes kalbame ne tik apie kultūrą, papročius ir gyvenimo būdą. Įžengęs į namus, kurie pastatyti savomis rankomis, naudojant gamtos padovanotas priemones ir senolių sukauptą patirtį – negali nejausti jų dvasios, jų gyvasties.

Tiesa, jausmas ne vienintelis kriterijus, skatinantis atsigręžti į senąsias namų rentimo tradicijas. „Mūsų paveldas – visiškai natūralūs, ištisų šimtmečių patikrinti būdai. Manau, į ilgus metus menantį statinį „įklijavus“ plastikinius langus, atimame jam akis. O jau statydami tokį – statome aklą ir bedvasį“, – kalbėjo Otto, langų restauravimo patirtį perėmęs dar iš tėvo ir senelio.

Medinė architektūra – viena unikaliausių ir iškalbingiausių Lietuvos kultūros paveldo dalių, todėl medinių langų bei durų atgaivinimo amatas gyvas iki šių dienų. Įpūsti ilgamečiams langams gyvybės, bet neatimti jų savitumo – tikras menas. Šis procesas atsakingas, reikalaujantis kruopštumo ir pagarbos, o svarbiausia, kaip sako medžio meistras Kęstutis Cikanas – turi būti gerai apgalvotas.

Tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje senosios tradicijos atgimsta ne tik kaip paveldo restauravimo būdas. Remdamiesi šimtamete patirtimi, pasitikėdami medžiu, moliu, šiaudu ar linu, žmonės vis dažniau kuriasi ir šiandien. O natūraliu molio tinkavimu tiesiog „užsidegęs“ Saulius Jackevičius visada pasirengęs jiems padėti. Atsisukti į gamtą, į natūralumą šių dienų žmogų pastūmėja įvairios priežastys.

Prieš tūkstančius ar šimtus metų ręsdami sau namus žmonės tiesiog naudojo tai, ką turėdavo po ranka. Ką pavykdavo surasti gamtoje. O radiniais, kaip atkreipia dėmesį Saulius, naudotasi labai sumaniai. Senoliai buvo puikiai „apčiuopę“ medžiagų tarpusavio santykius, kuriuos ilgus metus tikrino vėjas, saulė ir atšiaurios klimato sąlygos.

Molio tinkavimo tradicijos siekia 9 tūkstančius metų. Keliavusios nuo vidurio Azijos palietė daugelį kraštų – neaplenkė romėnų, graikų, o vėliau atkeliavo ir iki mūsų. Moliu statyti tvartai, svirnai, gyvenamieji namai ir netgi dvarai, keli iš kurių gyvuoja iki šių dienų. Saulius pasakoja, kad lietuviai nenaudodavo blizgių, įmantrių technikų kaip italai ar japonai.

Vienas iš pagrindinių sumetimų ir buvo – praktinis, o technologijas senoliai išmanydavo gerai. Žinodavo, pavyzdžiui, kad molio negali palikti namo išorėje – siekdami ilgaamžiškumo, lauko sienas nutinkuodavo kalkėmis. Šios statybos tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą ir nuolat tobulinamos.

Pasaulyje randama pačių įvairiausių natūralaus molio tinkavimo tradicijų. Tarp jų nesunku rasti ir panašumų, ir skirtumų. Tradicinį Lietuvoje vyravusį ir dabar atgimstantį molio tinkavimą galima skirstyti į kelis etapus. Iš pradžių prie medinių sienų, kad molio tinkas gerai įsitvirtintų, įstrižai pradedamos kalti balanos. Vėliau siena šiek tiek padrėkinama – taip molis ar kita medžiaga geriau lips.

Toliau, juokauja Saulius, prasideda smagioji dalis – molio ir šiaudų mišinio svaidymas į sieną. Aišku, molį uždrėbti ant medinių sienų galima ir specialiu įrankiu, tačiau tiek seniau, tiek dabar žmonės mieliau patys sumerkia rankas į molį ir jo krūvas teškia į sieną. Saulius primena, kad molis sveikas rankų odai, o pats procesas iš tiesų žaismingas ir net raminantis.

Moliu užmėčius sieną ir ją palyginus, paliekama džiūti. Saulius pasakoja, kad laukti gali tekti ir savaitę, mat pirmas sluoksnis dažnai būna palyginti storas – po juo turi pasislėpti balanos. Po pirmojo uždedamas antras sluoksnis, o norint itin dailių sienų – ir plonas, dailinamasis trečias sluoksnis molio.

Norėdami įminti molio paslaptis į Saulių kreipiasi patys įvairiausi žmonės. Patirtimi jis dalinasi su restauratoriais, su paprastais smalsuoliais ir su motyvuotu jaunimu, pasiryžusiu šiais laikais pasistatyti namus vien savo rankomis. Natūralaus ir senas tradicijas menančio būsto idėja gyvenantys Tumas ir Giedrė – būtent tokie.

Dėliodami savo svajonių namo viziją Tumas su Giedre stebėjo besikuriančius draugus, bandė „išsigryninti“ idėją. Atrasti, kas labiausiai jiems tinka, kas sukurtų namų tikrumą ir jaukumą. „Supratau, kad plastikas ir nenatūralios medžiagos mane tiesiog atstumia. Aš negaliu to paaiškinti, taip tiesiog yra“, – tikino Tumas. Natūralaus molio tinkavimo tradicijas jauna pora dar tik pradėjo jaukintis, tačiau mielai dalijasi patirtimi.

Senosios tradicijos, anot Sauliaus, ne tik nemirė, bet drąsiai galima sakyti, jog atgyja. Ir tikrai ne tik restauruojant senuosius statinius. Natūralūs, senolių patikrinti būdai šiandien atgyti gali kiekvieno namuose, pačiomis įvairiausiomis formomis.

Galinčiųjų pasidalinti senųjų amatų paslaptimis ir didžiule patirtimi Lietuvoje nėra daug, tačiau norintiems išsaugoti tradicijas jie pasirengę padėti. Senųjų namų tvarkybos technologijų meistrų kontaktai kiekvienam prieinami Medžio meistrų draugijos svetainėje, spustelėjus čia www.mmd.lt.