Pakruojis ir Joniškis turi naujas erdves įvairiausiems renginiams. Tai atgaivintas žydų tautos paveldas – sinagogos. Pakruojyje jau beveik pusmetį veikia unikali mūsų šalyje medinė sinagoga, o Joniškyje – dvi mūrinės – raudonoji ir baltoji. Dabar mums tai ne tik architektūrinė vertybė, bet ir nauja kultūrinė erdvė. Taip pat – priminimas apie mūsų žmones – čia gyvenusią žydų bendruomenę.
Pakruojis. Esame vietoje, kur kadaise glaudėsi visa miesto žydų bendruomenė – kelios trumpos gatvelės šalia Kruojos upės.
Gatvelėse dar yra likę nemažai žydų namų. Jei durys tiesiai į gatvę – neabejotinai žydų šeimos namas. Tokios durys ne šiaip dėl kokio papročio. Tiesiog name buvo parduotuvė. Durys – pirkėjams užeiti. Vytauto gatvėje gyveno turtingesni žydai, o palei Kruoją – vargingesni.
Vargingesniųjų gatvėje esanti Pakruojo sinagoga naujai atgimė gegužės mėnesį ir buvo perduota Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešajai bibliotekai. Šio pastato sienos saugo daugiau kaip 200 metų atmintį.
Erdvioje salėje laukia Pakruojo rajono Kultūros paveldo vyriausiasis specialistas Mindaugas Veliulis. Jis pasakoja ne tik apie šio pastato atkūrimą, primena Pakruojo žydų istoriją ir atskleidžia, kuo naudinga ši erdvė miesto bendruomenei.
Įvairūs šaltiniai ir kronikos primena, kad pirmieji žydai Pakruojyje apsigyveno XVIII amžiaus pirmojoje pusėje. Užsiėmė prekyba, amatais. Medinę sinagogą žydų bendruomenė pasistatė 1801 metais.
Tuomet ji buvo naujutėlė, o dabar – seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje, architektūros perlas ir čia gyvenusių žydų atminimo sala.
Sinagoga veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, kada Holokaustas pražudė ne tik Pakruojo, bet ir kitų miestų žydus. Čia, pakrantėje aplink sinagogą, buvo ir Pakruojo getas. Pasakojama, kad prieš pat masines žudynes žydų bendruomenė savo šventovėje klausėsi rabino pamokslo.
Pokario metais sinagoga daugiausia veikė kaip sporto salė. Neliko ypač gražaus drožinėto „aron kodešo“, tačiau kruopščiai atkurta sienų bei lubų polichrominė tapyba.
Nuo 2011 metų prasidėjo naujas sinagogos gyvavimo tarpsnis. Pakruojo rajono savivaldybei suteikta teisė naudotis pastatu 99 metus. Su Lietuvos žydų bendruomene pasirašyta sutartis dėl sinagogos pritaikymo.
Netrukus buvo įgyvendintas projektas „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“. Šiam tikslui įgyvendinti skirta EEE parama (Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos finansavimas) ir Lietuvos biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendintą kultūros paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programą. Nuosavomis lėšomis prisidėjo ir savivaldybė.
Sinagoga buvo restauruota: atkurta tapyba ir interjeras, parengta Pakruojo krašto žydų istorijos ekspozicija. Šioje erdvėje jau vyksta parodos, koncertai, susitikimai.
M.Veliulis trumpai pasakoja, kad atgaivinti pastatą buvo gana sudėtinga užduotis. Iš pradžių buvo manoma, kad sienų būklė yra geresnė. Vėliau visi savo akimis pamatė, kaip storiausi rąstai trupa rankose.
Nežiūrint į viską, pastatas išsaugotas kiek įmanoma autentiškesnis. Jei rąstas buvo supuvęs tik iš dalies, tai sveikoji jo dalis palikta savo vietoje, o išpjautoji kruopščiai įklijuota.
Po keleto metų, kai gamta prisilies savo galiomis, pastatas atrodys beveik taip pat, kaip anuomet, kai čia rinkdavosi Pakruojo žydai. Viduje viena kolona palikta originali. Taip pat čia eksponuojamas senas didžiulis lango rėmas, prilygstantis durims.
Sodriai mėlynus tapetus restauratoriai atkūrė patys. Jokia spaustuvė negalėjo įvykdyti užsakymo. Skaitmeninė technika išgaudavo visai ne tokią mėlyną spalvą. Meistrai salėje patys pasigamino improvizuotą tapetų cechą vien tam, kad sienos būtų kuo tiksliau atkurtos. Eksponuojami ir senųjų tapetų fragmentai.
Žavi pagal išlikusias interjero nuotraukas atkurta sienų tapyba. Visos lubos išpieštos įvairiais gyvūnais – nuo žąsų iki mistinių gyvačių. M.Veliulis sako, kad šios tapybos paskirtis nėra labai aiškiai apibrėžta, tačiau kiekvienas piešinys turi simbolinę prasmę. Liūtas – stiprybė, obelis – vaisingumas.
Kas čia vyksta dabar? Tai jau minėtai bibliotekai priklausančios patalpos, tačiau čia renkasi žmonės iš įvairiausių įstaigų ir organizacijų. Be to, duris kone kasdien varsto smalsuolių grupės ir pavieniai keliautojai.
Dėl ypač švarios akustikos galima sakyti, kad Pakruojis dabar turi nedidelę aukšto lygio koncertų salę. Būtent vokaliniai ir instrumentiniai koncertai čia vyksta dažnai.
Nedideli kolektyvai atlieka ir šokių pasirodymus. Parodos – viena po kitos. Beje, biblioteka yra įsikūrusi trečiame aukšte. Jau buvo planuojamas ir liftas, tačiau dabar jo neprireiks – visi bibliotekos viešieji renginiai persikelia į sinagogą.
Joniškis šiandien taip pat turi kuo didžiuotis. Šiame mieste, pasislėpusios už prekybinio pastato, stūkso Raudonoji ir Baltoji sinagogos. 1970 metais jos paskelbtos kultūros paveldu, tačiau ir po to dar ilgai čia buvo ūkinės paskirties patalpos, sporto salė.
Apie restauravimą pradėta kalbėti tik 2007-aisiais, kai įgriuvo rytinis Raudonosios sinagogos fasadas. Šiandien abi sinagogos tiesiog švyti ir išorėje, ir viduje. Kaip ir Pakruojo sinagoga, taip ir Joniškio sinagogų kompleksas atgimė dėka iniciatyvios savivaldybės, EEE paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų.
Baltoji sinagoga pastatyta 1823 metais. Tai buvo prabangi sinagoga, kurios sienas puošė nutapyti muzikos instrumentai. Raudonoji buvo pastatyta kiek vėliau. Ji yra šiek tiek mažesnė ir kuklesnė.
Restauruotos sinagogos yra perleistos Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus žinion. Direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad dabar joniškiečiai turi tokių erdvių renginiams, kokių iki šiol beveik neturėjo. Ne tik parodoms, bet ir koncertams, spektakliams. Abi sinagogos yra lygiavertės savo pritaikymu renginiams.
Muziejininkas Darius Vičas prie specialaus stendo papasakojo apie Joniškio žydų ir sinagogų istoriją. Baltojoje sinagogoje stovi interaktyvus informacinis stendas. Čia kiekvienas gali paspausti ar atidaryti didžiulių pastatų maketų langus, duris. Ten slypi Joniškio istoriniai eksponatai. Nemažai jų – ir iš žydų bendruomenės. Pavyzdžiui, seniausią Joniškio laikraštį leido žydai. Beje, ar žinote, kad kadaise Joniškyje veikė 179 karčemos.
Muziejaus direktorė R.Ališauskienė teigia, kad sinagogos padėjo išpildyti jos svajonę. Ji troško, kad turistai iš Rygos į Šiaulius vyktų ne aplinkkeliu, o sustotų mieste dviem ar trims valandoms. Taip ir nutiko.
„Grupės kone kasdien atvyksta suderinusios laiką, o pavieniai keliautojai to nedaro, tačiau visi iki šiol buvo įleisti. Prie durų yra nurodytas telefonas. Štai prieš kelias dienas vieną svečią iš Izraelio įleidau 21 valandą vakaro“, – pasakojo direktorė.
Keliautojai – tik mažytė lankytojų dalis. Nuo pat atidarymo abi sinagogos niekada nebuvo tuščios. Atidarymas vyko dvi dienas. Pirmą dieną viešėjo Izraelio ambasadorius, o antrą – Norvegijos.
Nors čia šeimininkauja muziejus, tačiau nuolat vyksta parodos ir įvairūs renginiai kone iš visų miesto įstaigų. Tai tik keletas renginių: Lietuvos piliakalnių paroda, žydų kultūros dienos, muziejų naktis, abiturientų diplomų teikimas, knygų pristatymai.
Įsivaizduokite – jei nebūtų sinagogų, Muziejų naktyje būtų tilpę gal pusšimtis žmonių. Dabar čia jų apsilankė per 300. Netrukus čia skambės romansai, verslininkai minės savo asociacijos dvidešimtmetį. Renginių grafikas šiemet jau sausakimšas. Nemažai renginių jau suplanuoti kitų metų pirmaisiais mėnesiais.
Pakruojo sinagoga
Skirta parama 668 703 Eur (89 proc. projekto vertės)
Objekto adresas: Kranto g. 8, Pakruojis
Daugiau informacijos: pakruojis.lt
Projekto vykdytojas: Pakruojo rajono savivaldybės administracija
Sinagoga pastatyta: 1801. Seniausia išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje
Joniškio baltoji sinagoga
Skirta parama 350 422 Eur (90 proc. projekto vertės)
Objekto adresas: Miesto a. 4A, Joniškis
Daugiau informacijos: www.joniskiomuziejus.lt
Projekto vykdytojas: Joniškio rajono savivaldybės administracija
