Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 23d. 09:12

Aplinkosaugininkai patikrino „Vilniaus vandenis“: už taršą gresia 7 milijonų eurų bauda

Vilniaus miesto nuotekų valykla 15min tyrimas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vilniaus miesto nuotekų valykla

Aplinkosaugininkai pastaruoju metu atliko kelis patikrinimus savivaldybių valdomoje įmonėje „Vilniaus vandenys“. Pareigūnai užfiksavo, kad „Vilniaus vandenys“ į Nerį išleido ne tik smulkinto plastiko atliekas, bet ir viršijo leistinus kito teršalo – azoto – kiekius. Taip pat įmonei gresia milijoniniai mokesčiai už nedeklaruotą taršą ftalatais – chemikalais, naudojamais plastikui minkštinti. Pati bendrovė teigia taršos neslėpusi, o su aplinkosaugininkų priskaičiuotais mokesčiais kategoriškai nesutinkanti.

Neseniai aplinkosaugininkai „Vilniaus vandenims“ priskaičiavo 7 milijonus eurų viršnormatyvinės taršos mokesčių už penkerius metus nedeklaruotą taršą ftalatais. Tai yra pirminiai patikrinimo rezultatai, kurie dar gali keistis. „Vilniaus vandenys“ teigia, kad tokie mokesčiai yra neteisėti.

Problemų „Vilniaus vandenyse“ praėjusių metų pabaigoje ir šiais metais aplinkosaugininkai buvo nustatę ir daugiau: nuo garsiai nuskambėjusių plastiko atliekų išleidimo į Nerį iki kitų į upę išleidžiamų teršalų kiekio viršijimo ir neplombuotų avarinių vamzdžių.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ yra savivaldybių įmonė. Ją valdo Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Sprendžia dėl 7 milijonų eurų taršos mokesčių

Šiuo metu aplinkosaugininkai sprendžia, ar „Vilniaus vandenims“ paskirti viršnormatyvinės taršos mokesčių už 2014–2018 metais nedeklaruotą taršą plastiką minkštinančiais chemikalais – ftalatais. Pasak mokslininkų, ši medžiaga gali būti pavojinga žmogaus organizmui. 15min žiniomis, pagal pirminius patikrinimo rezultatus, savivaldybių įmonei priskaičiuotų taršos mokesčių suma siekė daugiau nei 7 milijonus eurų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus miesto nuotekų valykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus miesto nuotekų valykla

Galutinio sprendimo aplinkosaugininkai dar nėra priėmę. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė 15min teigė, kad šiuo metu yra vertinami „Vilniaus vandenų“ pateikti paaiškinimai.

„Siekiame būti atvira ir skaidri institucija, tačiau atsižvelgdami į galiojantį teisinį reguliavimą, ribojantį mūsų galimybes teikti informaciją apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims tol, kol patikrinimas nėra baigtas, šiuo metu galime tik patvirtinti, kad Jūsų minimo pobūdžio patikrinimas UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu yra atliekamas, tačiau šiuo metu dar nėra baigtas.

Taigi, Jūsų pirmame klausime prašomų duomenų atskleisti šiame etape negalime. Kaip teisingai pastebėjote, pirminei patikrinimo išvadai bendrovė yra pateikusi savo pastabas, todėl tik įvertinus visus surinktus duomenis ir gautas bendrovės pastabas bus priimtas galutinis sprendimas“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento atsakyme.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė naujienų agentūrai BNS anksčiau yra sakiusi, kad, pagal įstatymus, bauda už nedeklaruotą viršnormatyvinę taršą yra 50 kartų didesnė nei įprastinė bauda.

„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas 15min teigė su aplinkosaugininkų priskaičiuotais mokesčiais kategoriškai nesutinkantis ir, jeigu sprendimas nebus pakeistas, ketinantis jį ginčyti teisme.

„Taip, projekte yra parašyta ta suma tokia, virš 7 milijonų nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių už tą padidintą ftalatų ir fenolių taršą. Tačiau šitų teršalų institucijos niekada nevertino, nors duomenis turėjo. Ir tuos duomenis mes jiems teikėme kiekvienais metais, monitoringo programoje mums įrašyta tuos duomenis sekti ir teikti.

Tiek Aplinkos ministerija, tiek visos pavaldžios įstaigos iki patikrinimų laikėsi pozicijos, kad nuotekų įrenginiai negali valyti ftalatų, todėl nėra ir reikalavimo, kad draustų išleidinėti. Ir niekada nereikalavo įtraukti šitą teršalą į taršos leidimą. Ir net turime raštą, kur Kėdainiams pasako: nereikia trauktis [į taršos leidimą] šito teršalo 2018 metais. Tai už ką mes turime mokėti, jeigu mūsų leidime to nėra, mums nereikėjo to įsitraukti? Ir dar pasako, kad slėpėte tą teršalą ir mes sudauginome iš penkiasdešimt. Nors mes teikėme agentūrai šituos duomenis ir agentūra pati dar darėsi tyrimus. Mes esame pastatyti dabar į nepavydėtiną reputacinę padėtį. Aš apie finansinę žalą net nekalbu, mes teisme tikrai laimėsime“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Švaikauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Švaikauskas

Jis teigė, kad nuo dabar „Vilniaus vandenys“ įsitrauks ftalatus į savo taršos leidimą ir mokės už šį išleidžiamą teršalą: „Kai tik agentūra pasako: turite įsitraukti teršalą ir už jį mokėti, mes iš karto vienareikšmiškai ir įsitraukėme jį ir jau paduotas prašymas agentūrai, kad prašome įtraukti ir nustatyti vertes ribines. Nors ir su šituo išleidimu, koks buvo ftalatų, mes niekada neteršėme, niekada neviršijome ribinių verčių. <...> Negali taip būti, negali atbuline tvarka reikalauti to, ko nebuvo reikalaujama. Ir dar padauginus iš penkiasdešimt.“

M.Švaikauskas sakė, kad mažesnių, bet panašaus pobūdžio sankcijų anksčiau buvo sulaukusios ir kitos didžiųjų miestų vandentvarkos įmonės.

Apsilankymai pas aplinkos ministrą ir aplinkosaugininkų vadovę

Tuo metu, kai Aplinkos apsaugos departamentas sprendžia dėl papildomų taršos mokesčių „Vilniaus vandenims“, šios bendrovės vadovas M.Švaikauskas lankėsi pas aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką ir Aplinkos apsaugos departamento laikinąją vadovę Olgą Vėbrienę.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė teigia, kad įtakos aplinkosaugininkų tyrimui nebuvo daroma.

„Aplinkos apsaugos departamento vadovė buvo susitikusi su UAB „Vilniaus vandenys“ atstovais, apie susitikimus viešai paskelbta direktorės darbotvarkėse. Susitikimų metu buvo diskutuojama apie susidariusią situaciją ir galimus jos sprendimo būdus. Norėtume pažymėti, kad Aplinkos apsaugos departamentas laikosi nuoseklios pozicijos, kad bendrovė privalo užtikrinti, kad jos išleidžiamos į aplinką nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus.

Galime tvirtai užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ar jam pavaldūs darbuotojai jokia forma nėra bandę daryti poveikio patikrinimo rezultatams“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento komentare.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas

M.Švaikauskas teigė ketinantis ir toliau apie situaciją kalbėtis su politikais.

„Ėjau ir su ministru susitikti, ir su viceministre susitikinėjau, ir su Aplinkos apaugos departamento vadove, ir su agentūros vadovu, ir darysiu tą toliau, jeigu nepasikeis situacija, eisiu ir į Seimo komitetą, ir prašysiuosi pas premjerą, nes situacija neadekvati“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

Paklaustas, ar ministro prašė sumažinti aplinkosaugininkų priskaičiuotus mokesčius, M.Švaikauskas atsakė, kad jų tikslas yra ne baudos sumažinimas, o jos eliminavimas: „Mes neprašom sumažinti nieko, mes sakom: atsitokėkit, žmonės. Kam sumažinti? Mes nesame nei kalti, nei padarę kažką baudžiamo. Prie ko tas sumažinimas gali būti? Sakom: vadovaukitės įstatymais, protingumo kriterijais, žmonės.“

Daug metų viršijami azoto kiekiai, išleidžiami į Nerį

Problemų „Vilniaus vandenyse“ buvo ir daugiau. Praėjusių metų gruodį ir šių metų kovą aplinkosaugininkai „Vilniaus vandenyse“ atliko du neplaninius patikrinimus. Abiejų patikrinimų metu užfiksuota, kad bendrovės išleidžiamų teršalų – azoto ir fosforo kiekiai nuotekose viršija leistinus vidutinius kiekius, nustatytus taršos leidime, yra pažeidžiamos leidimo sąlygos, aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimai.

„Teršalas bendras azotas nuotekų valymo įrenginiuose neišvalomas iki nustatyto normatyvo“, – rašoma aplinkosaugininkų patikrinimo išvadose.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė J.Jasiūnienė teigė, kad „Vilniaus vandenims“ buvo paskaičiuoti papildomi mokesčiai už šią taršą.

„Tam tikrais atvejais buvo viršijami azoto ir fosforo kiekiai. <...> Už viršytus teršalų kiekius buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu, kuriuos įmonė susimokėjo“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento komentare.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Neris
Luko Balandžio / 15min nuotr./Neris

„Vilniaus vandenų“ vadovas M.Švaikauskas teigė, kad yra viršijami tik momentiniai (ne metiniai) fosforo kiekiai. O išleidžiami azoto kiekiai viršijami jau daug metų.

Neries upės vandens kokybė po Vilniaus valymo įrenginių išleistuvo tampa blogos arba labai blogos būklės, kas gali turėti įtakos lašišinių žuvų populiacijai.

„Taip, mes azotą viršijam, bet tam yra pagrįstos priežastys, jau daug metų jis viršijimas yra. 2016 metais, man atrodo, buvo daug daugiau višnormatyvinės taršos dvigubai ar trigubai. Kiek įmanoma, šituos senus įrenginius sureguliavom biologinio valymo. Tai ta tarša yra, bet už ją mes ir mokame. Nuo 2013 metų bandoma padaryti šito infrastruktūrinio įrenginio rekonstrukciją. Ir dabar yra galutinis etapas su mūsų galimu rangovu, vertinam jo kvalifikaciją, tada duosime Vyriausybei dėl sutarties padarymo ir tikimės, kad šita nuotekų valykla bus rekonstruota ir ateityje jokios azoto ar fosforo momentinės taršos nebus. Vienintelė išeitis yra šitos valyklos rekonstrukcija“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

Jis teigė, kad „Vilniaus vandenys“ už išleidžiamo azoto kiekio viršijimą per metus sumoka apie 30 tūstančių eurų.

Aplinkosaugininkų tyrimo išvadose pažymima, kad „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginiai turi įtakos Neries būklei: „Neries upės vandens kokybė po Vilniaus valymo įrenginių išleistuvo tampa blogos arba labai blogos būklės, kas gali turėti įtakos lašišinių žuvų populiacijai.“

M.Švaikauskas teigia, kad tai nėra susiję su „Vilniaus vandenimis“, o Neries upės būklė yra nekokia ir kitose vietose: „O kur įrodymas? Kodėl tada žala neskaičiuojama? Jeigu upė nukentėtų, mes mokėtumėm žalą.“

Aplinkosaugininkų patikrinime užfiksuota ir garsiai nuskambėjusi smulkinto plastiko tarša į Nerį. Šių metų pradžioje visuomenininkai iš asociacijos „Lašišos dienoraštis“ paskelbė, kad į Nerį plūsta plastiko gabalėliai. Po to aplinkosaugininkai pradėjo patikrinimą, visgi padarytos žalos aplinkai tuo metu jie neapskaičiavo.

„Į Neries upę įmonė išleidžia plastiko atliekas, vykdomas Neries upės teršimas smulkiomis plastiko atliekomis. <...> Negavus duomenų iš UAB „Vilniaus vandenys“ apie į Neries upę išleidžiamus nuotekų kiekius šiame patikrinimo akte aplinkai padaryta žala neskaičiuojama“, – rašoma aplinkosaugininkų dokumente. Jame teigiama, kad žala bus paskaičiuota gavus reikiamus duomenis.

„Vilniaus vandenys“ metų pradžioje buvo sustabdę nuotekų priėmimą iš įmonių grupės „ECSO“, iš kurios, kaip įtariama, plastiko atliekos ir pateko į Vilniaus nuotekų valyklą. M.Švaikauskas tuomet sakė, kad žalą ketina išsisieškoti iš pirminio teršėjo.

Dabar „Vilniaus vandenų“ direktorius teigė, kad visi reikalingi duomenys aplinkosaugininkams jau buvo pateikti, bet tyrimas dar nėra pasibaigęs ir žala aplinkai už plastiką Neryje vis dar nėra paskaičiuota.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus miesto nuotekų valykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus miesto nuotekų valykla

Neplombuoti avariniai vamzdžiai

„Vilniaus vandenyse“ patikrinimą vykdę aplinkosaugininkai įmonėje rado ir neplombuotus avarinius išleidėjus.

„Įmonė turi galimybę pro kanalą į Neries upę išleisti nevalytas nuotekas. Reikalingas uždorio plombavimas“, – rašoma aplinkosaugininkų patikrinimo akte.

Dabar Aplinkos apsaugos departamento atstovė J.Jasiūnienė teigia, kad vamzdžiai buvo užplombuoti.

„Informuojame, kad patikrinimo akte minėti neplombuoti avariniai išleidėjai, apvedimo kanalo uždoris, neeksploatuojamo kontaktinio rezervuaro uždoriai buvo užplombuoti Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų 2020-03-04, surašyti 8 užplombavimo aktai“, – rašoma komentare.

„Vilniaus vandenų“ vadovas tokius aplinkosaugininkų teiginius neigė ir tvirtino, kad įmonė neturi ir neturėjo nei teorinių, nei praktinių galimybių išleisti nevalytas nuotekas į Nerį.

„Mes pasisamdėm antstolį, kuris apėjo, lindo į visus šulinius, filmavo, apžiūrinėjo viską ir konstatavo, kad nėra tokio dalyko, kaip atidarytas uždoris, kad tiesiai galėtumėm atidaryti ir nuotekos patektų į Nerį“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

Jis tvirtino, kad prieš kelerius metus patys „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į aplinkosaugininkus ir prašė užplombuoti siurblinėse esančius neplombuotus avarinius išleidėjus.

Komentarai: 12

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

26:29
01:19
00:31

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie 15min