„Po šventės mane išrinko tėvų komiteto pirmininke, o dar po dvejų metų padrąsino eiti ir į direktores“, – kalba moteris, šeštadieninei mokyklai vadovaujanti jau trejus metus.
Kartų vertybių sankirta
„Esu pirmoji naujosios emigrantų bangos atstovė, tapusi mokyklos direktore. Iki tol mokyklai vadovavo tik vadinamosios dipų (DP, displaced person – red. past.) kartos atstovai. Tačiau jie sensta, išeina Anapilin, o jų darbus turime perimti mes“, – aiškina G.Misiūnas.
Ji neslepia: vyresnioji karta į naujuosius emigrantus žvelgia truputį kreivai. „Vertybiniu požiūriu jiems sunku suvokti: „Kodėl jūs išvažiavote, kai Lietuva tapo laisva?“, – pasakoja Goda.
Puikiai suprantu, kad visa ta gerovė, kuria mes, naujieji lietuviai, naudojamės, buvo sukurta jų.
Moteris gerbia šį požiūrį ir tėvynainių prielankumo nusipelno savo darbais.
„Puikiai suprantu, kad visa ta gerovė, kuria mes, naujieji lietuviai, naudojamės, buvo sukurta jų. Tai jie investavo savo pinigus į lietuvybės puoselėjimą, statė bažnyčias, kurių mes mažėjant ir skaidantis bendruomenėms jau nebeišlaikome. Mišios lietuvių kalba tose bažnyčiose jau nebelaikomos, todėl jas perima meksikiečiai ar kitų tautų atstovai“, – apgailestauja G.Misiūnas.
Į mokyklą – eilė norinčiųjų
Čikagoje JAV lietuvių bendruomenė labai sena ir turi labai gilias tradicijas. Tas įdirbis duoda vaisių iki šių dienų.
Šiomis dienomis Nidoje vykusiame seminare susitiko po visą pasaulį išsibarsčiusių šeštadieninių lituanistinių mokyklų vadovai. Dažnas jų skundėsi, kad sunku prisikviesti vaikų – tėvai nejaučia poreikio puoselėti atžalų lietuviškumą.
„Ypač emigrantai, išsibarstę po Europą. Jiems atrodo, kad Lietuva šalia, nusiųsime vaikus vasarai, be to, pabendrauja su seneliais internetu – ir to esą užtenka“, – įspūdžiais iš susitikimo su kolegomis dalijasi G.Misiūnas.
Tuo metu jos vadovaujamoje mokykloje netelpa visi norintys – dalį tekdavo įtraukti į laukiančiųjų sąrašą. Kad galėtų patekti visi, pradėjo veikti ir penktadieninė mokykla.
„Turime 650 auklėtinių nuo 4 iki 16 metų. Per pastaruosius trejus metus padidėjome 150 vaikų“, – džiaugiasi G.Misiūnas.
Darbas, reikalaujantis pasišventimo
Čikagos Lemonto priemiestyje įsikūrusi Maironio lituanistinė mokykla yra didžiausia išeivijoje. Be to, Čikagoje veikia dar trys šeštadieninės mokyklos, turinčios nuo 60 iki 350 auklėtinių. Skaičiuojant administraciją, mokytojus ir jų padėjėjus, iš viso Maironio šeštadieninėje mokykloje dirba 85 žmonės.
