„Aš visada drąsinu: „Tėveliai, jei tik jums svarbu, veskite vaikus į šeštadienines mokyklas, nesvarbu, kokio dydžio jos būtų. Iš Australijos atvykęs lituanistinės mokyklos direktorius pasakojo, kad atgaivino jau nuslopintą veiklą. Su žmona sugalvojo, kad reikia. Sako, buvo piknikas, žiūrim, čia lietuviai, čia lietuviai, surinkome dešimt vaikų ir vėl atidarėme mokyklėlę. Gerai, kad randasi tokių entuziastų“, – džiaugiasi pašnekovė.
Bandau išaiškinti, kad tai, kaip vaikas mokės kalbą, ar jis bus patriotiškas ir mylintis Lietuvą, priklauso nuo šeimos.
O entuziazmo čia reikia daug, nes tai – papildomas darbas prie pagrindinių pareigų. Būtent todėl labai sunku rasti mokytojus, norinčius dirbti šeštadieniais: ne tik atbūti keturias laisvadienio valandas mokykloje, bet ruoštis pamokoms, mokėti žinias apie Lietuvą perteikti kūrybiškai, gebėti sudominti.
„Mokytojų trūksta, nes čia tu turi būti atsidavęs, o nedaug kas nori prisirišti, įsipareigoti. Trūksta ne tik žmonių, bet ir knygų, vadovėlių. Todėl labai džiaugiamės Čikagos lietuvių, Kauno ir Vilniaus „Perkūno“ „Rotary“ klubų ir leidyklų „Alma littera“ bei „Šviesa“ dovana“, – dėkingumo neslepia G.Misiūnienė.
Čikagos lituanistinėms mokykloms ir Čikagos lietuvių bibliotekai iš viso padovanota daugiau nei 2300 knygų už 11,5 tūkst. eurų.
Kalbos lygis smunka
Ir vis dėlto tenka pripažinti, kad lietuvių kalbos lygis Amerikoje tolydžio smunka. Vadinamieji ekonominiai emigrantai nejaučia tokio tampraus ryšio su Lietuva, lietuvybės dvasia ypač silpna mišriose šeimose, ypač, jei užsienietė yra vaikų motina.
„Be to, netrūksta lietuvių, kurie atveda vaikus – ir jūs mokykit. Bandau išaiškinti, kad tai, kaip vaikas mokės kalbą, ar jis bus patriotiškas ir mylintis Lietuvą, priklauso nuo šeimos. Tam keturių valandų per savaitę neužtenka.
Asmeniškai pažįstu mišrių šeimų, kur lietuvės mamos su vaikais kalba angliškai. Klausiu: „Kodėl?“ Sako: „Man vyrui reikės versti, ką pasakiau.“ Nesuprantu: „Kokias paslaptis su vaiku aptariate, kad vyrui reikia viską versti?“ Kita vertus, turime suaugusiųjų grupę, kurią lanko mišrių šeimų tėveliai, norintys išmokti lietuviškai. Jie drauge su vaikais ruošia namų darbus“, – pasakoja G.Misiūnas.
Grįžti visada norisi
Šįkart Lietuvoje viešėjo beveik visa Misiūnų šeima: Goda, Gintaras, Tomas ir šeimos pagrandukė dešimtmetė Laura.
