Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 2d. 08:00

Kodėl V.Pranckietis, gavęs VSD raštus, ragino trauktis M.Bastį, o I.Rozovos – ne?

Viktoras Pranckietis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Viktoras Pranckietis

Kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis 2017-ųjų kovą sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) rašto su nurodymu nesuteikti parlamentarui Mindaugui Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, jis nedelsė, sako konservatorius Laurynas Kasčiūnas. O dabar, gavęs tokio pobūdžio raštą apie Seimo narę Iriną Rozovą, esą elgėsi kitaip. Ar tikrai? Kaip paaiškinti V.Pranckiečio neveiklumą?

Neįslaptintą VSD raštą „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ V.Pranckietis gavo 2017 metų kovo 8 dieną, žiniasklaidą dokumentas pasiekė kovo 9-ąją. Jau tądien Seimo pirmininkas M.Bastį paragino trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų.

„Vertindamas gautą informaciją iš VSD, raginu Seimo narį trauktis iš Seimo vadovybės. Turima informacija kenkia ne tik Seimo darbui, bet ir įvaizdžiui“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituotas V.Pranckietis.

Kovo 10-ąją jis pasvarstė, ar M.Bastys ir toliau gali dirbti Seime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bastys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Bastys

Apkalta man atrodo čia reikalinga.

„Geriausias būdas tai būtų jam pačiam apsispręsti. Šiaip neturėtų turbūt būti (Seimo nariu – BNS). Bet mes negalime jam diktuoti tokių sąlygų, nebent apkaltos proceso būdu. [...] Apkalta man atrodo čia reikalinga, kadangi yra poreikis“, – BNS tuomet teigė V.Pranckietis.

Tyrimų iniciatyvas palaikė

M.Basčio klausimu kovo 16-ąją Seimas subūrė dvi tyrimo komisijas: laikinąją dėl Seimo nario ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir specialiąją dėl pagrindo pradėti M.Basčio apkaltos procesą.

„Abi komisijos galėtų veikti, ir jos abi turi teisę būti, tai yra Seimo narių iniciatyvos, mes negalime niekaip jų paveikti, kad jos būtų ar nebūtų, turime tiesiog priimti tas iniciatyvas“, – kovo 15-ąją Žinių radijui komentavo V.Pranckietis.

Laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, o palaikydamas ryšius su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

Specialioji tyrimo komisija pasiūlė pradėti M.Basčio apkaltos procesą. Komisija konstatavo, kad parlamentaras šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 metų pabaigoje, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“.

Tai patvirtinto ir Konstitucinis Teismas.

Kaip priesaikos sulaužymą komisija taip pat įvertino M.Basčio pastangas surengti Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų ir Lietuvos vadovų susitikimus.

Apgailestavo, kad Seimas mandato neatėmė

Tuomet V.Pranckietis reiškė viltį, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vieningai balsuos dėl M.Basčio apkaltos ir užsiminė, kad Seimo narį atsisakyti mandato skatino vos tik gavęs VSD išvadą.

„Susitikęs su ponu M.Basčiu iš karto sakiau, kad turbūt reikėtų apsispręsti ir pasitraukti iš Seimo. Tik galiu pakartoti“, – 2017-ųjų balandžio 13-ąją teigė Seimo pirmininkas.

Parlamentarai balsuodami slaptai M.Basčio mandato nepanaikino. V.Pranckietis sakė nusivylęs tokiais rezultatais, teigė sieksiantis, kad dėl apkaltos būtų perbalsuojama.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

„Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“, – 2018 metų kovo 13-ąją dėstė jis.

M.Bastys iš Seimo pasitraukė pats. „Geriau jau būtų nubalsavęs Seimas“, – apgailestavo V.Pranckietis.

Raštą apie I.Rozovą išviešino po pusantrų metų

Neįslaptinto rašto „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo“ Seimo pirmininkas sulaukė 2018-ųjų sausio 19 dieną. VSD paprieštaravo, kad parlamentarei, tuomet Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojai, būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Žvalgybos teigimu, politikė nuslėpė asmeninius ryšius su Rusijos diplomatais.

Seimo pirmininkas leidimo dirbti su įslaptinta informacija I.Rozovai neišdavė, bet, kitaip nei M.Basčio atveju, apie tai visuomenės neinformavo ir viešai neragino politikės trauktis iš Seimo.

Neįslaptintą VSD raštą V.Pranckietis išviešino po pusantrų metų nuo jo gavimo, tai yra, šių metų rugpjūčio 22 dieną, kai to pareikalavo konservatoriai.

Seimo kanceliarija tą patį neįslaptintą raštą, sulaukusi Seimo pirmininko pavedimo (rezoliucijos), šių metų rugpjūčio 19 dieną perdavė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

„Dokumentas perduotas el. paštu komiteto biuro vedėjui ir fiziškai – dokumentas su Seimo Pirmininko rezoliucija įdėtas į komiteto korespondencijos dėžutę“, – 15min informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas.

Iš tarnybų apie Seimo narę I.Rozovą jokios informacijos neturime.

Dar prieš tai, rugpjūčio 9-ąją, klausiamas, ar iš tarnybų gavo kokios informacijos apie I.Rozovą, V.Pranckietis atsakė: „Iš tarnybų apie Seimo narę I.Rozovą jokios informacijos neturime, dėl jos niekas nesikreipė niekada.“

Pareigos – esminis skirtumas

Vėliau, kai raštas apie I.Rozovą tapo visiems prieinamas, klausiamas, kodėl M.Basčio klausimą kėlė į viešumą, o jos – ne, Seimo pirmininkas aiškino, kad I.Rozova niekada nėjo tokių aukštų pareigų.

„Du nelyginami dalykai – vienas M.Bastys, kitas yra čia. Dabar kalbėkim apie I.Rozovą. Kadangi ji nėra užėmusi jokių pareigų, jai nereikalinga galimybė dirbti su slapta informacija“, – nacionalinio transliuotojo laidai „Savaitė“ teigė V.Pranckietis.

Jis sakė „viską padaręs tiek, kiek turėjo padaryti“.

„Man parašyta buvo, kad [leidimo] nerekomenduoja suteikti. Ir aš jo nesuteikiau“, – nurodė Seimo vadovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irina Rozova
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irina Rozova

Tuos pačius argumentus, klausiant, ar I.Rozova buvo paraginta trauktis iš Seimo, ir kodėl, kitaip nei M.Basčio atveju, apie jai neišduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija viešai nepranešta, penktadienį 15min išdėstė ir V.Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Tyrimo nesibaimina

„Situacija skiriasi iš esmės – Mindaugas Bastys 2017 m. kovo 8 d., gavus VSD raštą dėl Seimo nario patikrinimo, užėmė aukštas pareigas – buvo Seimo pirmininko pavaduotojas. Vadinasi, turėjo akivaizdžiai didesnę įtakos galią nei eilinis Seimo narys, neužimantis jokių pareigų.

Irinos Rozovos atveju, Seimo pirmininkas, gavęs atitinkamą raštą iš VSD, konsultavosi su tuomečiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku (Vytautu Baku – 15min) dėl tolesnių veiksmų ir buvo priimtas sprendimas informaciją perduoti NSGK susipažinti ir spręsti. Seimo narės veiksmai ir surinkta informacija nebuvo įvardijami, kaip nacionalinę grėsmę keliantys veiksniai“, – paaiškino ji.

Seimo narės veiksmai ir surinkta informacija nebuvo įvardijami, kaip nacionalinę grėsmę keliantys veiksniai.

Reaguodamas į VSD surinktą informaciją apie I.Rozovą, Seimo NSGK, dėl jos ryšių, pranešė inicijuosiantis parlamentinį tyrimą.

Nors NSGK žadėjo aiškintis ir V.Pranckiečio bei kelių kitų parlamentarų elgesį, kodėl jie nesiėmė ryžtingų veiksmų, nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams, Seimo pirmininkas tyrimo iniciatyvai išreiškė palaikymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min