Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 3d. 13:07

Migrantų grąžinimas gali kirstis su tarptautine teise, bet alternatyvų nematyti

Migrantai pasienyje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Migrantai pasienyje
Antradienio naktį Lietuvos pasieniečiai pradėjo grąžinti į Baltarusiją nelegaliai sieną kertančius migrantus, leista panaudoti jėgą, kad jie nepatektų į šalį. Dalis ekspertų sako, kad šis sprendimas – neišvengiamas ir net pavėluotas, nors formaliai ir gali prieštarauti teisės aktams dėl prieglobsčio prašymų. Visgi žmogaus teisių aktyvistai turi pastabų ir ragina nenaudoti perteklinės jėgos.

Sprendimą imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant apsaugoti valstybės sieną ir nesudaryti prielaidų į Lietuvą neteisėtai patekti asmenims, norintiems valstybės sieną kirsti draudžiamose vietose, vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė priėmė pirmadienį.

Antradienį 15min pranešė, kad naktį Lietuvos pasienio pareigūnai sulaikė ir grąžino keliasdešimt neteisėtai sieną kirtusių migrantų atgal į Baltarusiją.

Plačiau skaitykite čia: Šaltiniai: naktį į Baltarusiją grąžintos pirmosios migrantų grupės.

Teisingas, bet pavėluotas

Teisininkas prof. Vytautas Sinkevičius 15min teigė, kad tarptautinė teisė, reikalaujanti svarstyti prieglobsčio prašymus, sukurta situacijai, kai turime tikrus pabėgėlius, kurie bėga nuo persekiojimo, karo, gelbsti savo gyvybę, jiems iškilęs realus pavojus jų gyvybei ir sveikatai.

„Kitaip tariant, jie yra persekiojami. Bet mes turime dabar visiškai kitą situaciją – organizuotą žmonių gabenimą į Lietuvą, siekiant pakenkti Lietuvai. Ir mes turime imtis teisinių veiksmų.

Iš tiesų, tarptautiniai įsipareigojimai pasakytų, kad kiekvieną, kuris peržengia Lietuvos Respublikos sieną, reikia individualiai nagrinėti jo prašymą apie prieglobstį ir pan. Bet mes matome netradicinę situaciją ir reikia tų netradicinių veiksmų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Sinkevičius

Aš manau, kad sprendimas yra geras, jis yra pavėluotas, nes iš jų neatimama teisė patekti į Lietuvos teritoriją ir prašyti prieglobsčio, bet, kaip ir tarptautiniuose dokumentuose numatyta, reikia kreiptis į arba konsulines, arba diplomatines įstaigas, arba į pasienio punktus, kuriuose galima spręsti tuos klausimus. Bet pasirinktas kelias eiti tiesiausiu keliu bet kurioje vietoje per sieną“, – kalbėjo prof. V.Sinkevičius.

Aš manau, kad sprendimas yra geras, jis yra pavėluotas, nes iš jų neatimama teisė patekti į Lietuvos teritoriją ir prašyti prieglobsčio.

Anot profesoriaus, tai iš esmės yra sienos pažeidėjai, kurie daro nusikaltimą – kerta sieną ne bėgdami nuo persekiojimo, o ieškodami kelio į Vakarų valstybes.

Reaguota vangiai

„Suprantu, kad čia yra ta plona riba tarp teisės ir galbūt galimo nesuderinamumo su tarptautiniais įsipareigojimais. Bet visa tai galima pagrįsti, nes valstybės turi matyti ne tik tuos, kurie kerta sieną, ne tik jų teises ir laisves, turi matyti ir savo visuomenę, nacionalinį saugumą, kurį, kaip ir sienos apsaugą, valstybė privalo užtikrinti.

Reaguoti taip vangiai, kaip buvo daroma iki šiol, yra tiesiog neleistina“, – sakė V.Sinkevičius.

Teisininkas priminė, kad esama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriais kai kurios Europos šalys buvo pripažintos pažeidusios tarptautinę teisę, kai apgręžė norėjusius patekti į Europą migrantus. Vis dėlto situacijos esą skirtingos – ten buvę tikrieji pabėgėliai.

„Čia mes nematome tikrų pabėgėlių, matome žmones, kurie tiesiog ieško geresnio gyvenimo. Kita vertus, jeigu jie tikrai bėga nuo persekiojimo, atvyksta į Baltarusiją, o Baltarusija yra saugi šalis, kaip sako A.Lukašenka, ten užtikrinta viskas, ko reikia žmogui, tai Baltarusija galėtų juos ir priimti, suteikdama prieglobstį.

Bet jiems juk reikia ne Baltarusijos ar Lietuvos, o Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir t.t. Todėl kalbėti, kad čia šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės, kad mes pažeidžiame tarptautinius įsipareigojimus, aš nematau pagrindo. Tokiais atvejais valstybė privalo gintis ir visuomenė turi būti užtikrinta, kad valstybė gali apsaugoti Lietuvos sienas“, – tvirtino V.Sinkevičius.

Reaguoti taip vangiai, kaip buvo daroma iki šiol, yra tiesiog neleistina.

Priekaištai Seimui

Profesorius taip pat pabrėžė, kad sprendimas pavėluotai – elgiamasi ryžtingai turėjo būti nuo pat šios bangos pradžios, kai migrantų iš viso turėjome apie tūkstantį.

„Mes net savo socialiai pažeidžiamiems žmonėms nesuteikiame tokios paramos, kokios reikalauja tie žmonės, kurie neteisėtai kerta sieną. Ar mūsų socialiai pažeidžiami asmenys gauna triskart nemokamą karštą maistą? Ar jiems operatyviai greitai teikiama medicininė pagalba? Mes turime kuo rūpintis ir be tų žmonių, kurie patenka į mūsų teritoriją.

Visos procedūros bus išlaikytos, jų prašymai bus nagrinėjami, bus priimti sprendimai, jie galės juos skųsti, bet tai reikia daryti greitai ir operatyviai. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą procedūros gali išsitęsti iki metų pusantrų, o visa tai turi būti daroma labai greitai“, – kalbėjo V.Sinkevičius.

Profesorius negailėjo kritikos ir Lietuvos Seimui: „Aš manau, kad Seimas labai neatsakingai pasielgė, jog esant tokiai situacijai išėjo atostogų, nors Seimo nariai sako atostogų neturintys, bet jie iš esmės atostogauja.

Tuo metu turėjo būti kuriami teisės aktų projektai, keičiami įstatymai, juos turėjo rengti Seimo komitetai, Seimas turėjo tai svarstyti. Parlamentas tokioje krizinėje situacijoje negali išsiskirstyti. Visą šį laiką parlamentas turėjo funkcionuoti, Vyriausybė turėjo operatyviau teikti projektus Seimui.

Aš manau, kad Seimas labai neatsakingai pasielgė, jog esant tokiai situacijai išėjo atostogų.

Valstybė dar turi galimybę apsiginti. Bet jeigu nebus imamasi tokių griežtų priemonių, kaip imamasi dabar, kils grėsmė visuomenės rimčiai.“

Grąžinama į nesaugią šalį

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius apie situaciją ir priimtą vidaus reikalų ministrės sprendimą kalba kitaip.

Jo teigimu, toks sprendimas nelabai suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje ir toks grąžinimas gali prilygti masiniam migrantų grąžinimui, o toks pažeidimas Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime prieš Vengriją yra jau konstatuotas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Valentinavičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Valentinavičius

„Valstybė, suvokdama, kad tie žmonės turi bilietą tik į vieną pusę, juos grąžindama ir dar ironiškai sakydama, kad jie pasimetė Baltarusijoje ir netyčia peržengė Lietuvos sieną, todėl tegu grįžta poilsiauti ar atostogauti į Baltarusiją (taip LRT radijui sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius - red.past.), elgiasi neatsakingai ir gali sukelti humanitarinę krizę.

Tie žmonės nebebus priimti atgal, jie bus tokioje situacijoje, kad jiems teks gyventi gal net miškuose. O neapsikentę tokio gyvenimo jie vėl bandys kirsti Lietuvos sieną. Suvokiame juk, kad žmonės grąžinami į nesaugią šalį, nebent Lietuva paskelbs, kad Baltarusija yra saugi šalis. Bet tai nėra saugi šalis“, – sakė V.Valentinavičius.

Anot pašnekovo, tokiu būdu Lietuva kuria humanitarinę krizę.

Tie žmonės nebebus priimti atgal, jie bus tokioje situacijoje, kad teks gyventi miškuose. O neapsikentę jie vėl bandys kirsti sieną.

Primena Suomijos pavyzdį

„Lietuva kaip demokratinė valstybė negali sau leisti paslysti ir perlipti tą raudoną liniją. Mes negalime įsivelti į tokias diskusijas, ar čia buvo pažeistos žmogaus teisės, ar ne. Mums keliami aukščiausi standartai žmogaus teisių srityje, nes mes norime lyderiauti regione. Mus stebi ir žmogaus teisių ekspertai, taip pat ir priešiškos valstybės režimo šalys, visi paslydimai bus išnaudojami prieš mus.

Mums reikėtų žiūrėti į Suomijos variantą, tuos geruosius pavyzdžius, kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai sako, ten nekilo tokių problemų, nors migrantų jie turėjo labai daug“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Taip pat skaitykite: Vaizdai iš migrantų telefonų: kaip kertama Lietuvos siena.

Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas teigė kalbėjęs su ne vienu tarptautinės teisės ekspertu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse ir išgirdęs, kad šis sprendimas vertinamas kaip tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas.

„Vaikštome plonu ledu“

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, dėl sprendimo apgręžti migrantus ir grąžinti į valstybę, iš kurios jie ateina, vertinant iš žmogaus teisių perspektyvos, reikia būti itin atsargiems.

Anot jo, priverstinis žmonių apgręžimas ant sienos yra sunkiai suderinamas su tarptautiniais žmogaus teises reglamentuojančiais dokumentais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

Žmogaus teisių aspektu tokia praktika esanti ydinga dėl dviejų priežasčių, portalui 15min teigė parlamentaras.

„Visų pirma ji paremta kolektyviniu asmenų išsiuntimui, vadinasi, niekaip neatsižvelgiama į apgręžiamų žmonių pažeidžiamumą ar individualias aplinkybes.

Migracijos teisėje yra vadinamasis negrąžinimo principas – valstybės įsipareigoja nesiųsti arba negrąžinti žmonių į valstybes, kur gali kilti reali grėsmė jų gyvybei arba saugumui.“

Prie sienos apgręždamas žmogų, vidury miško tikrai neįvertinsi nei individualių aplinkybių, nei jo motyvų, kodėl jis eina per sieną.

Anot T.V.Raskevičiaus, tai yra tarptautinės taisyklės ir mes vaikštome plonu ledu.

Kaip žinoma, pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė įsakymą dėl griežtesnės elgesio su migrantais tvarkos. Taip buvo sureaguota į sparčiai augantį atvykstančiųjų iš Baltarusijos srautą.

Iki tol visi sulaikomi migrantai būdavo apgyvendinami, kol svarstomi jų prieglobsčio prašymai. Pagal įsakymą, pavesta migrantus nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

„Savaime suprantama, šita situacija, kai į Baltarusiją žmonės atvyksta su turistinėmis vizomis, o po to Lietuvos Respublikos sieną kerta bet kur ir bet kaip, iš tiesų yra probleminė, reikia taikyti įvairias priemonės, – kalbėjo Seimo narys. – Apgręžimas yra viena iš tokių priemonių

Tačiau svarbu palikti galimybę tiems žmonėms pateikti prieglobsčio prašymą. Dabar numatyta per oficialius sienos kirtimo punktus, nes, jei tarp migrantų yra bent vienas žmogus, kuris bėga nuo politinio žmogaus teisių persekiojimo, jam vis tiek turi būti sudaryta galimybė prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.“

Strasbūre jau pralaimėjo

T.V.Raskevičiaus žodžiais, žmonės gali būti išsiunčiami tik Migracijos departamentui apsvarsčius prieglobsčio prašymą. „Prie sienos apgręždamas žmogų, vidury miško tikrai neįvertinsi nei individualių aplinkybių, nei jo motyvų, kodėl jis eina per sieną“, – pažymėjo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pasienio užkardoje apgyvendinti pabėgeliai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pasienio užkardoje apgyvendinti pabėgeliai

Politikas akcentavo, kad pasieniečiai pirmiausia turėtų susilaikyti nuo bet kokio perteklinio fizinės jėgos panaudojimo, ypač susidūrę su pažeidžiamoms grupėms priklausančiais asmenimis, visų pirma – moterimis ir vaikais.

Be to, reikia preciziškai fiksuoti visus tokius apgręžimo atvejus ir aplinkybes: laiką, kada tai įvyko, geografinę vietovę, kiek buvo einančių žmonių, kokios priemonės buvo taikomos.

„Nes tarptautinės žmogaus teisių institucijos tikrai turės labai daug klausimų dėl šitų atvejų“, – įspėjo T.V.Raskevičius.

Jis priminė, kad Lietuva dar 2018 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kai mūsų šalies institucijos pakartotinai nesuteikė galimybės čečėnų šeimai pateikti prieglobsčio prašymo oficialiose sienos su Baltarusija perėjimo punktuose.

Ši situacija buvo įvertinta kaip kankinimų draudimo (3-iasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos straipsnis) ir teisės į efektyvias teisinės gynybos priemones (13-asis Konvencijos straipsnis) pažeidimas.

Sprendime taip pat buvo suformuluotas Teismo požiūris į priverstinio „apgręžimo“ praktikas, kai jos taikomos dėl politinio ar žmogaus teisių persekiojimo bėgantiems asmenims.

Pasak politiko, šiame sprendime aptarta ir antrinė migracija. Šį principą reikėtų taikyti Baltarusijai, kuri neužtikrina migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių.

Pagal tarptautinės migracijos teisėje taikomą negrąžinimo principą, grąžinant į valstybę, iš kurios žmogus atėjo, o ši grąžina ten, kur jam kyla grėsmė, grąžinimą ne į kilmės, bet į tranzito šalį atlikusi valstybė taip pat laikoma pažeidėja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

SEB verslo augimo programa

01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

30:48
22:16
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min