Sekite 15min Google
Palygino net su Kapčiamiesčiu
Tokiomis mintimis birželio 26 d. pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja: „ES parlamentas pirmu balsavimu pasisakė už skaitmeninį eurą Europoje, kuris turi būti įvestas iki 2029-30.
Čia kaip su Kapčiamiesčiu Lietuvoje. Visi supranta, kad toks balsavimas yra prieš žmonių valią, prieš visus galiojančius įstatymus, kad jis nemoralus, neetiškas, kad tai atviras t€rorizmas savo tautos atžvilgiu ir t.t., bet klusniai, kaip avinai balsavo, išskyrus kelias išimtis (kalba šioje ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.).“
Internautė pabrėžė, kad „visada sprendžia tauta“, ir pridėjo keletą pavyzdžių: „Kai per plandemiją vienas Prancūzijos supermarketas (Leclerc) pranešė, kad įves „galimybių pasą“ <…>, sekančias tris dienas visame tinkle per visą Prancūziją nebuvo nė vieno žmogaus. Po trijų dienų tinklo direktorius išlindo į TV ekraną ir visų atsiprašė... Visi pasai Prancūzijos supermarketuose užsibaigė net neprasidėję.
Tai štai kinai dabar panašiai ignoruoja skaitmeninius pinigus. Neperka ten, kur jų reikalauja. Tyliai, bet kolektyviai…“
Įraše paminėti tikri įvykiai ir procesai, tačiau jie atpasakoti netiksliai ir interpretuojami klaidingai. Portalas 15min paaiškina, kas iš tiesų vyko.
Kam reikia skaitmeninio euro?
Europos Sąjungos (ES) skaitmeninė valiuta jau kurį laiką aptarinėjama socialiniuose tinkluose. Internautai aiškina, esą bus kontroliuojama, kur ir kiek žmonės išleidžia, taip pat – kad dėl jo grynųjų visai nebeliks.
Taip pat skaitykite: Skaitmeninio euro dar nėra, bet jau kuria mitus: ar jis pakeis grynuosius pinigus?
Tai tėra sąmokslo teorija – fiziškai neapčiuopiamas pinigas bus tik dar vienas atsiskaitymo būdas greta įprastų pervedimų ir tradicinių banknotų bei monetų.
Trimis dienomis anksčiau, nei paskelbtas cituotas įrašas, Europos Parlamente (EP) tikrai buvo pritarta derybinėms pozicijoms dėl skaitmeninio euro sukūrimo. Tačiau tuomet sprendimą priėmė tik Ekonomikos ir finansų komitetas. Visas EP balsavo liepos 9 d. – nepaisant opozicinių politinių grupių priešinimosi, pritarta deryboms su ES Taryba.
Skaitmeninis euras yra Europos Centrinio Banko (ECB) projektas, skirtas centrinio banko skaitmeninei valiutai (Central Bank Digital Currency, CBDC) įvesti. Tai būtų greita ir saugi elektroninė mokėjimo priemonė, kuri papildytų eurą, dabar egzistuojantį grynųjų ir banko sąskaitose esančių pinigų forma.
Taip pat skaitykite: Plinta mitai apie skaitmeninį eurą: ar jis pakeis grynuosius ir padės kontroliuoti mokėjimus?
Toks euras (planuojamas pradėti naudoti 2029 m.) turėtų perkelti grynųjų pinigų privalumus į skaitmeninę formą. Nors jį, kaip ir grynuosius pinigus, išleis ECB, skaitmeninis euras bus dar vienas mokėjimo būdas, tik papildys, ne pakeis įprastus apčiuopiamus pinigus.
„Grynaisiais pinigais galima atsiskaityti fizinės prekybos vietose, tačiau ne elektroninėje prekyboje. O mokėjimo kortelės ir elektroninės prekybos sprendimai dažniausiai neveikia, kai nėra interneto ryšio.
Skaitmeninis euras užpildytų šią spragą – jis veiktų kaip elektroniniai pinigai, tačiau užtikrintų privatumą (beveik kaip grynieji pinigai) ir veiktų net ir tada, kai neveiktų interneto ryšys“, – paaiškino Lietuvos bankas.
Nors atsiskaitymų grynaisiais mažėja, ECB yra įsipareigojęs išlaikyti juos kaip būtinus visų gyventojų įtraukčiai, privatumui ir pasirinkimo laisvei užtikrinti. Bendrijos teisės aktai net reikalauja, kad prekybininkai priimtų grynuosius pinigus.
„Kinai ignoruoja skaitmeninius pinigus“
Kinijoje jau cirkuliuoja skaitmeninis juanis. Prieš kurį laiką buvo platinama melagiena, neva jis turi galiojimo terminą. Iš tikrųjų jį turėjo kuponai, išduoti nedideliam skaičiui gyventojų, bandant pilotines skaitmeninių pinigų programėles. Skaitmeniniai juaniai galioja neribotai.
Tiesa, kad kinai netapo šio modernaus juanio (vadinamo santrumpa e-CNY) gerbėjais, bet ne visai dėl to, ką nori įteigti skaitmeninių pinigų skeptikai. Vyriausybė aktyviai spartina e-CNY diegimą ir skatina jais mokėti, taikydama priemones „iš viršaus į apačią“ bei sisteminę integraciją.
Taip pat skaitykite: Pasipiktino galiojimą turinčiais pinigais, bet tai tebuvo Kinijos eksperimentas su juaniu
Pavyzdžiui, kai kurių miestų vietos valdžia atlyginimus valstybės tarnautojams ir viešojo sektoriaus darbuotojams moka tik skaitmeniniais juaniais. Vis dažniau mokesčiai grąžinami, subsidijos ir sveikatos priežiūros išlaidos kompensuojamos naudojant e-CNY.
Valstybės valdomos įmonės ir didelės korporacijos juos naudoja dideliems tiekimo grandinės mokėjimams, įmonių paskoloms ir mokesčiams. Tai stipriai padidina bendrą operacijų skaitmeniniais pinigais vertę.
Be kita ko, e-CNY yra alternatyva tarpbankinei sistemai SWIFT, sumažina priklausomybę nuo privačių technologijų kompanijų, leidžia centriniam bankui realiu laiku stebėti pinigų apyvartos greitį ir srautus, taip pat – teikti tikslines subsidijas (pvz., vartotojų kuponus su galiojimo data, kad pinigai būtų išleisti jų neįšaldant sąskaitose).
Daugelis gyventojų vis tiek nenaudoja e-CNY kasdien savo noru, bet ne dėl to, kad būtų prisirišę prie grynųjų. Nors sukurta šimtai milijonų skaitmeninių piniginių ir sistemoje juda trilijonai juanių, vidutinis Kinijos pilietis kasdienėms mažmeninės prekybos operacijoms mieliau naudoja programėles „WeChat Pay“ ir „Alipay“.
Kinai šį įprotį išsiugdė dar prieš atsirandant c-CNY. Jie naudoja „Ant Group“ valdomą „Alipay“ ir „Tencent“ platformą „WeChat Pay“ ne tik maisto produktams pirkti, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir investavimui, bet ir žinutėms, pavežėjimams susirasti. Atskira elektroninė e-CNY piniginė nesuteikia tokio didelio patogumo.
Tačiau tarptautinėje didmeninėje prekyboje vaizdas šviesesnis. Projektas „mBridge“ – tarpvalstybinė CBDC platforma, kurioje dalyvauja Kinija, Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Tailandas ir Saudo Arabija – apdorojo daugiau nei 4 tūkst. operacijų.
Jų vertė – 55 mlrd. JAV dolerių arba 2,5 tūkst. kartų daugiau nei 2022 m. bandomuosiuose projektuose, o e-CNY sudaro apie 95 proc. atsiskaitymų apimties. Vis dėlto ši suma, palyginti su pasauliniais prekybos srautais, mažoka.
Kas per pandemiją įvyko prekybos centruose?
Įraše paminėtas Prancūzijos prekybos centrų tinklas „E.Leclerc“ per pandemiją tikrai buvo atsidūręs skandalingoje situacijoje. Atmosfera šalyje, kur itin daug gyventojų priešinosi privalomai vakcinacijai nuo koronaviruso, dar labiau įkaito nuo vienos frazės.
Triukšmas kilo po 2022 m. sausio 4 d. parodyto interviu su tinklo prezidentu Micheliu Édouard’u Leclercu. Televizijos CNEWS rytinėje laidoje „La Matinale“, paklaustas apie COVID-19 sukeltos sveikatos krizės poveikį prekybos centrams, verslininkas pareiškė, kad neprieštarautų skiepų pasų tikrinimui prie įėjimo į jo parduotuves, jei tai taptų privaloma.
Tuo metu Prancūzijoje buvo svarstoma galimybė nuo sausio 15 d. vadinamąjį skiepų pasą padaryti privalomu norint patekti į universalines parduotuves ar prekybos centrus.
M.É.Leclerco žodžiai sukėlė tikrą audrą „Twitter“ (dabar „X“). Iškart išpopuliarėjo grotažymė #BoycottLeclerc (angl. „boikotuok Leclerc“). Anot žurnalo „Capital“, tą pačią popietę verslininko pareiškimas užėmė pirmą vietą tarp populiariausių temų – pasirodė daugiau nei 40 tūkst. žinučių.
Socialinės žiniasklaidos stebėjimo platforma „Visibrain“ suskaičiavo, kad per mažiau nei dvi dienas iš viso čia buvo paskelbti 99 622 įrašai – 28 kartus daugiau, nei įprastai būna apie šios bendrovės veiklą.
Kai kurie internautai iškraipė M.É.Leclerco žodžius rašydami, esą jis įteisins skiepų pasą savo parduotuvėse. Iš tiesų verslininkas tik nurodė, kad ketina laikytis prefekto (centrinės valdžios atstovo regionuose ir departamentuose) sprendimo, nes tik jis turi teisę nustatyti tokį reikalavimą.
Be to, šią priemonę ruoštasi taikyti tik didesniems nei 20 tūkst. kv. m ploto prekybos centrams. Todėl būtų buvusios paveiktos tik kelios parduotuvės iš 721, sudarančių tinklą.
M.É.Leclercas paaiškino, kad jo vadovaujami prekybos centrai taikys oficialius vyriausybės reglamentus ir reikalavimus, nesieks papildomų sveikatos patikrinimų ar apeis įstatymų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įrašu kuriamas nepasitikėjimas skaitmeniniu euru, kuris tebus papildoma mokėjimo priemonė ir nepakeis grynųjų pinigų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.