Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 15d. 08:56

Pasakyta/padaryta. Teisingumas. Ar S.Skvernelis padidino baudas už korupciją?

Saulius Skvernelis primena
15min nuotr. / Saulius Skvernelis

„Už kiekvieną savo žodį ir pažadą atsakau, nes įgyvendinu viską, ką esu pasižadėjęs padaryti, ir taip elgsiuosi toliau“, – sako prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujantis premjeras Saulius Skvernelis. 15min nutarė patikrinti, kokius pažadus kreipdamasis į rinkėjus prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus dalijo politikas, ir kaip jo vadovaujamai Vyriausybei, tiesa, dar nebaigusiai kadencijos, sekasi juos įgyvendinti.

„Dalyvaudami Seimo rinkimuose mes aiškiai išsakėme, kad jeigu bus laimėti rinkimai ir žmonės mumis patikės, aš formuosiu Vyriausybę ir darysiu konkrečius darbus, kurie buvo rinkiminėje programoje, po to tapo Vyriausybės programa“, – kovo 13-ąją pristatydamas prezidentinę komandą kalbėjo S.Skvernelis.

Nors ir nepartinis, būtent jis prieš trejus metus „valstiečius“ vedė į parlamentą, buvo pagrindinis partijos atstovas nacionaliniuose, LRT transliuotuose debatuose.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Pirmoji serijos dalis iš debatų ekonomikos tema – čia, antroji iš debatų demografijos tema – čia.

Rugsėjo 29 d. debatai, tema – teisingumas ir nacionalinis saugumas

  • Apie veiksmus siekiant teisingesnės Lietuvos:

„To teisingumo trūksta, ir tai yra daugiau emocinis suvokimas. Yra nepasitikėjimas mūsų teisine sistema, teismais, teismų sprendimais. Yra nepasitikėjimas prokuratūra, kažkiek tai policija. Aišku, didžiausias nepasitikėjimas yra susijęs su mūsų, deja, viešuoju sektoriumi ir valdžios institucijomis.

Pirmas dalykas, reikia grąžinti pasitikėjimą tomis institucijomis, pirmiausia, kalbant apie teismus. Teismai jau daro pirmus žingsnius ir jie tampa atviresni. Aš manau, kad mes turim skatinti ir daryti viską, kad teisėjai savo sprendimus argumentuotai motyvuotų, argumentuotai dėstytų savo motyvus, dėl ko vienas ar kitas sprendimas yra priimtas.

Nenormalu, kada prokurorai dalyvaujantys atrankoje užima pirmą vietą, tačiau vienas asmuo – generalinis prokuroras – turi teisę pasirinkti ir nebūtinai pirmą ir antrą.

Ir aišku su tuo susiję dalykai yra, lygiai tas pats dėl prokuratūros. Prokuratūros nepriklausomumo. Nes vėlgi dažnai galvojama, kad prokuratūra yra bedantė, neturinti savo pozicijos. Tai šitoj vietoj mes tikrai galvojame ir padarysime, pirmiausia, pakeisime pačią prokurorų atranką. Nes šiandien yra nenormalu, kada prokurorai dalyvaujantys atrankoje užima pirmą vietą, tačiau vienas asmuo – generalinis prokuroras – turi teisę pasirinkti ir nebūtinai pirmą ir antrą, tai apie nepriklausomumą kalbėti sunku. Reikia įsteigti Prokurorų tarybą, analogiškai kaip su Teismų taryba. Tada stipri prokurorų savivalda garantuos, kad prokuroras būtų nepriklausomas nuo vieno ar kito žmogaus sprendimo.

Lygiai tas pats yra dėl korupcinių bylų, ypač politinės korupcijos bylų arba rezonansinių bylų. Kalbam apie ypatingą prokurorą, tikrai čia mes kažkokio renkamo prokuroro neįvestume. Tiesiog sprendimas paprastas, pataisant Prokuratūros įstatymą, vieno iš departamentų, konkrečiai, Organizuotų nusikaltimų tyrimų departamento prokurorai, generalinio prokuroro pavedimu, politinės korupcijos byloje taptų ypatingu prokuroru su kitu socialiniu statusu, kitom socialinėm garantijom.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Teisėja
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Teisėja

Reikia taip pat šviesti pačią visuomenę. Teisinio švietimo problema yra didžiulė, nes žmonės daug nesupranta niuansų, jie visą laiką, sakykim, paėmus teismo procesą 50 būna patenkintų proc., 50 – ne. Dėl to teisinis švietimas labai svarbu, ir mes čia taip pat dėsim visas pastangas, kad būtų per neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisinis švietimas visuomenės didinamas.“

Ar kas nors pasikeitė?

„Vilmorus“ duomenimis, vidutiniškai teismais pasitiki: 2016 metais – 26,45 proc., 2017 metais – 26,56 proc., 2018 – 27,13 proc. gyventojų.

Generalinis prokuroras galėjo ir gali apygardų bei apylinkių prokurorus skirti savo nuožiūra.

Prokurorų taryba įsteigta nebuvo.

Seimas įteisino specialaus statuso prokuroro pareigybę politinės ir teisėjų korupcijos bylose.

Teisingumo ministerija rengė informacinio pobūdžio pranešimus teisės temomis regioninėje spaudoje, jai pavaldi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dalyvavo renginiuose, kur aiškino apie vartotojų teises.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Teisingumo ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Teisingumo ministerija
  • Apie korupciją teisme ir Seime:

„Pratęsiant tą temą dėl politinės korupcijos bylų, iš esmės ilgas procesas. Tai yra, nuo paties fakto arba įtarimo pareiškimo iki teisminio proceso nagrinėjimo pabaigos, jis suponuoja nusivylimą, kad nieko negalima vienam arba kitam aukštam valdininkui prisidirbusiam padaryti, dėl to turim šalinti piktnaudžiavimą teise, kuo naudojasi, ypatingai, teisiamieji asmenys, naudojasi advokatų pagalba, ligų įvairiausių, ir padaryti procesą, iš tikrųjų, ekonomišką ir greitą nuo įtarimo pareiškimo iki nuosprendžio paskelbimo.

Toliau kalba apie korupcijos pažabojimą teisėkūroje. Iš tiesų vienas iš labiausiai, matyt, nuviliančių, mūsų visuomenę procesų, kada įstatymai turi „pavardę“. Vėlgi reikia tiesiog paimti ir pataisyti, sureguliuoti tą taisant Seimo statutą. Padarykime procedūras tokias, kad nebūtų paskutinės minutės registracijos pataisų, kurios dažnai turi konkrečią, kaip minėjau, pavardę ir kurios tarnauja vienam ar kitam interesui.“

Ar kas nors pasikeitė?

Vidutinė baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė pirmos instancijos teismuose kito taip: 2016 metais – 2,56 mėn., 2017 metais – 2,01 mėn., 2018 metais – 2,05 mėn.

Seimo statuto normos, susijusios su įstatymo projektų registracija, keičiamos nebuvo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime
  • Apie sienų kontrolę ir mokesčių vengimą:

„Pradėkim nuo to, kad reikia vieną kartą pradėt kontroliuoti sieną. Šiandien mes kontroliuojame tik 30 proc. mūsų išorinių sienų, dėl to, kad naudojamės tik Europos Sąjungos lėšomis. Savo biudžeto nieko neinvestuojame. Tai gal užsidarykim sieną ir padarykim pirmą žingsnį.

Antra, paminėjo komiteto pirmininkas neteisėtą praturtėjimą. Tai iš tiesų buvo nueita ne visai tuo keliu. Jeigu mes šitą procesą nagrinėtumėm per civilinę teisę ir permestume pareigą įrodyti galimai neteisėto turto turėtojui, kaip jisai įgijo tą turtą, tai būtų procesas pigus, greitas ir efektyvus.

Mūsų visuomenė išleidžia daugiau negu oficialiai uždirba.

Kalbant apie šešėlį, šešėlyje uždirbti pinigai išleidžiami – mūsų visuomenė išleidžia daugiau negu oficialiai uždirba, dėl to mes kažkada tai irgi diskutavome, diskusijos liko diskusijomis, apie turto pajamų, ir niekas nemini, apie išlaidų deklaravimą. Kol tos sistemos nebus, iš tiesų tas šešėlinis arba juodas kapitalas sukauptas, jis bus investuojamas.

Ir dėl mokesčių. Mokesčių administratorius turi žiūrėti, pirmiausia, per išieškojimo prizmę jų galių kompetencijos ribose ir tik po to per baudžiamojo įstatymo prizmę. Nes šiandien, kalbant apie didžiuosius mokesčių mokėtojus, arba nemokėtojus, jeigu jie sutinka sumokėti tam tikrą dalį, mokesčių administratorius sako, viskas tvarkoj, mes patenkinti, kad kažkiek tai gavome. Taip neturėtų būti. Schemos yra visiem žinomos, kaip galima vengti mokesčių nemokėjimo. Ir kalbant apie didžiuosius mūsų mokesčių mokėtojus, iš tiesų, reikia pasakyti, kad atėjo laikas susimokėti visus mokesčius, o ne tiek, kiek jūs norite“.

Ar kas nors pasikeitė?

Valstybės sienos apsaugos tarnybai numatytos biudžeto lėšos: 2016 metais – 58 601 tūkst. eurų, 2017 metais – 67 903 tūkst. eurų, 2018 metais – 70 507 tūkst. eurų, 2019 metais – 72 713 tūkst. eurų.

Seimą pasiekė Turto civilinio konfiskavimo įstatymas.

Visuotinė prievolė deklaruoti išlaidas neatsirado.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Deklaravimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Deklaravimas
  • Apie teisėsaugininkų biudžetą:

„Labai trumpai. Mes kalbame apie biudžetus. Jeigu mes surasime modelį panašiai kaip krašto apsaugos sistemos finansavimui ir [jis] nepriklausys nuo to, ar aš priėjau prie vieno ar kito politiko, ar priėjau prie premjero ar prie Finansų komiteto arba Biudžeto komiteto pirmininko, jeigu bus kriterijais nustatyta, kaip galima objektyviai skirti biudžetą, taip ir bus. Tol kol šiandien teisėsauga ir specialios tarnybos su ištiesta ranka bėgioja po Seimą kas prie ko prieis, taip, ir pasitikėjimo nėra, ir pajėgumų nėra.“

Ar kas nors pasikeitė?

2017–2019 metais teismams ir Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytas finansavimas augo. Lyginant 2018 ir 2019 metus, Valstybės saugumo departamentui numatytas finansavimas pamažėjo.

Apie partijų susitarimą dėl vidaus reikalų:

„Labai džiugu girdėti. Aš manau, kad čia nebus tiktai tuščios kalbos, bet spalio 24 dieną mes galėsim konkrečiai teikti partijų susitarimą dėl vidaus sistemos finansavimo – irgi sutarimo, nes ta disproporcija iš tikrųjų yra. Aš tikrai nenoriu minėti supriešinimo, čia jokiu būdu negali būti, yra skirtingi tikslai. Bet vidaus saugumas lygiai tapatus yra išorės saugumui.

Žmonės, kurie užtikrina kasdienį mūsų saugų gyvenimą, jie turi būti pakelti nuo kelių.

Žmonės, kurie užtikrina kasdienį mūsų saugų gyvenimą, jie turi būti pakelti nuo kelių. Teisinė aplinka, įstatymai, [kuriuos] pavyko pataisyti, priimti reikalingus teisės aktus, biudžetas irgi, reikia būti objektyviems, sistemai buvo skirtas didesnis, tačiau šiuo metu mes turime įstatymą, tinkamą įstatymą, bet neturime reikiamo finansavimo. Dėl to institucijos priverstos daryti pertvarkas vidines, didinti efektyvumą darbo. Ir policija – viena iš lyderių, kuri tą daro. Kitos institucijos, deja, kai kurios galvoja, kad kažkas ateis ir duos.

Kalbant apie vidaus saugumą, turime apsispręsti, kiek jų reikia, kiek tų policininkų turi būti, nes šiandien Lietuvoje yra ne viena policija. Yra keturios ar šešios policijos. Su kiekvienu generolu, su labai siaura funkcija ir su dideliu noru būti finansuojamiems. Efektyvumo didinimo linkme mes privalome eiti.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ 2014 metai/ Saulius Skvernelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ 2014 metai/ Saulius Skvernelis

Ar kas nors pasikeitė?

Parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos finansavimo, bet ne dėl vidaus sistemos.

2017–2019 metais viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai numatytas finansavimas augo: 721 206 tūkst. eurų, 758 903 tūkst. eurų, 812 153 tūkst. eurų.

Policijos pareigūnų pareigybių 2016–2018 metais sumažėjo nuo 10179 iki 9627.

Apie policijos reformą:

„Vidaus reikalų sistema negauna nė vieno euro iš finansavimo, skirto krašto apsaugos sistemai. Tai yra faktas. Antras dalykas – ko mes norime dėl policijos pertvarkos. Ar mes norime priartinti žmogų prie pastato, ar norim žmogų priartinti prie policininko. Tai šitos pertvarkos esmė, kad policininkas būtų kuo arčiau žmogaus.

Kitas momentas kas yra – vidinė komunikacija. Policijos pareigūnai pertvarkos bijo ir jiems nėra šiandien išaiškinta nei galutinis tikslas, nei siekiamas rezultatas. Tą reikia padaryti, kad jie jaustųsi socialiai saugūs, apmokyti ir galėtų naujas funkcijas vykdyti. Aš manau, kad tai bus padaryta.“

Ar kas nors pasikeitė?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškinasi, ar policininkai buvo tinkamai informuoti apie kai kurias policijos reformos pasekmes.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kelių policija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kelių policija
  • Apie kyšius Kelių policijai ir nepotizmą:

„Buvo paminėta situacija keliuose. Iš tiesų korupcijos nusikaltimai turi neapsimokėti. Aš galiu pasakyti pavyzdį. Piniginės bausmės už šituos nusikaltimus turi būti tokios, kad neapsimokėtų – paėmė kelių policininkas 100 eurų kyšį, baudą teismas skiria 30 tūkst., jeigu imsim 10 tūkst. eurų. Tai iš esmės praktiškai eliminuoja netgi pagundą. Ir antra – visuomenės įjungimas. Mes tada įjungiam kartu ir visuomenę. Baudžiamas[is] persekiojimas ir aktyvi visuomenė.

Yra įdarbinimas neskaidriai savų artimų giminaičių, partijos narių ir bičiulių.

Mes nepalietėm vienos apraiškos korupcijos, kuri taip nutylima, tai yra nepotizmas. Yra įdarbinimas neskaidriai savų artimų giminaičių, partijos narių ir bičiulių. Tai didžiulė žala valstybės tarnybai, viešajam sektoriui, kerta per pasitikėjimą. Tie žingsniai, kurie buvo daromi VRM (Vidaus reikalų ministerijoje – 15min), ir manau, kuriuos mes ateityje darysime, organizuojant skaidrius konkursus ir sudarant sąlygas, arba konkursų sąlygas, ne vienam žmogui, ar pareigybės aprašymą, bet pareigybei, padės irgi atstatyti pasitikėjimą valstybe.“

Ar kas nors pasikeitė?

Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymo projektą – padidino baudas už nusikaltimus, sugriežtino atsakomybę už korupciją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis
  • Apie „nulinį apmokestinimą“:

„Pratęsiant dėl mokesčių mokėjimo. Viešieji finansai išleidžiami, jie duoda neigiamą įtaką tiek piliečių tarpe, tiek ir verslo tarpe. Jeigu verslas nesuvokia, kur jo sumokėti mokesčiai nueina ir kam yra panaudojami, nėra didelio noro tuos mokesčius mokėti.

Apie dirbančius žmones. Mes patys juos kartais išstumiame į tokią situaciją, dėl to kad, imkim apie minimalią algą kalbėdami, mes ir nuo jos mokesčius nuskaitome. Jeigu mes neturime tokio bazinio dydžio darbo apmokėjimo sistemos, kur būtų galima taikyti ir nulinį apmokestinimą. Nes nuo kiekvieno papildomo paskirto euro, pašalpos, iš karto prasideda pilnas apmokestinimas.“

Ar kas nors pasikeitė?

Neapmokestinamų pajamų dydis augo, tačiau nebuvo prilygintas minimaliai mėnesinei algai.

  • Apie pažadus:

„Mes kalbam apie teisingumą, pasitikėjimą valstybe. Šiandien yra kaip tik gera situacija – mes girdim daug pažadų, buvo galima daug ką per ketverius metus padaryti – geriau, blogiau.

Šiandien žadame naujus pažadus. Tai vėlgi matysis, ar tai, kas kalbama rinkimų laikotarpiu, tie pažadai bus įvykdyti.

Šiandien žadame naujus pažadus. Tai vėlgi matysis, ar tai, kas kalbama rinkimų laikotarpiu, tie pažadai bus įvykdyti, ar po rinkimų pasibaigus vėl išsiskirstysim visi kas sau ir lauks kitų rinkimų. Jeigu tai, kas kalbama bus padaryta, tai bus pasitikėjimas valstybe, institucijomis ir mokesčių mokėtojai tikrai noriai mokės mokesčius tikėdami savo valstybe. Ko aš visiems ir linkiu.“

Ar kas nors pasikeitė?

2017-aisiais mokesčių surinkta daugiau nei 2016 metais ir 2018 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:44
01:16
22:20

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min