Surašė net „straipsnį“
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė ilgą įrašą, esą riaušės prie Seimo 2021 m. buvo policijos suplanuota ir įvykdyta specialioji operacija.
„Tai buvo seniai aišku, tačiau tik paskelbus nuosprendį žmogeliams, susirinkusiems prie Seimo, tapo akivaizdu, kai tai banali klastotė.
Policija veikė tiksliai pagal planą – išliko net vaizdo įrašai, kad policijos pareigūnas įspėja valdžios žurnalistus, kad „pasitraukite, čia tuoj ims lėkti akmenys“, – teigė vyras.
Jam taip užkliuvo grupelė provokatorių, kurie „pirmieji ėmėsi mėtyti akmenis į Seimą ir policiją“ bei minioje vaikščiojęs „Vilniaus brigados“ narys „Gibonas“. Internautas užsiminė, esą vienas policijos „agentų“ buvo vyrukas žaliais marškinėliais, o policija neva nurodė jo neliesti.
„Facebook“ vartotojas taip užsimena apie atvejus, kuomet pareigūnai tariamai liepė žmonėms nesiartinti, nes tuojau „prasidės veiksmas“. Taip daroma išvada, neva pareigūnai buvo provokatoriai, viskas surežisuota ir pareigūnai žinojo viską.
Šis rašinėlis atsirado ir tinklaraštyje, imituojančiame naujienų portalą.
Panašiais teiginiais anksčiau riaušių bylos metu švaistėsi kaltinamasis Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde. Jis tvirtino gavęs informaciją, kad protestuotojus prieš COVID-19 ribojimus bus bandoma išprovokuoti, o vėliau jie bus apkaltinti dalyvavimu riaušėse.
Jis teismui nurodė, kad buvo „sudarytas sąrašas, kuriuos aktyvistus reiks sulaikyti“, ir tvirtino, jog protestuotojai buvo provokuojami žurnalistų.
Policija paneigė melagienas
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis laiške 15min paneigė šią melagingą informaciją.
„Jokios vadinamosios „specialiosios policijos operacijos“ ar provokacinių veiksmų, kurie minimi dezinformacijos šaltiniuose, nebuvo, todėl tokios prielaidos yra visiškai niekuo nepagrįstos.
Atkreipiame dėmesį, kad vadinamoji riaušių byla nuodugniai išnagrinėta pirmos instancijos teismo posėdyje, kur buvo nagrinėjamos visos aplinkybės, o teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakė į visus klausimus ir panaikino bet kokias abejones.
Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai neaiškios kilmės tinklalapiai ir socialinių tinklų paskyros skleidžia klaidinančią ar iškraipytą informaciją, siekdami sumenkinti pasitikėjimą valstybės institucijomis bei policijos darbu“, – teigė jis.
Policija ragina visuomenę informaciją vertinti kritiškai ir remtis patikimais šaltiniais.
Taip pat skaitykite: Policija paneigė, kad prie Seimo civiliais rūbais dirbęs pareigūnas – riaušių provokatorius
Kaltais pripažino beveik visus
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 m. rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms. Į mitingą susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
2023 m. žiemą teismą pasiekė riaušininkų baudžiamoji byla, o 2025 m. rugsėjo 22 d. teisėjai sudėtingomis sąlygomis paskelbė pirminį nuosprendį. Paaiškėjo, kad net 84 iš 87 asmenų pripažinti kaltais, keli išteisinti, šeši atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sistemiškai nusikalsti linkę kaltinamieji tituluoti recidyvistais, tokiais teismas įvardijo 16 asmenų, tarp jų – Andrių Lobovą ir A.Kandrotą-Celofaną. Apkaltinamasis verdiktas paskelbtas ir garsiam kovotojui Arnoldui Misiūnui, ir mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei.
Absoliuti dauguma kaltinamųjų – 75 – nuteisti nuo pusantrų iki dvejų metų lygtinai, per atidėjimo laiką jie įpareigoti neišvykti iš miesto ar rajono, kuriame gyvena, ribų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Teisėjas Mindaugas Striaukas skelbdamas verdiktą pažymėjo, kad visos esminės bylos aplinkybės pasitvirtino ir buvo įrodytos – prie Seimo vyko teisėtas mitingas, kuris transformavosi į neteisėtą žmonių sambūrį. Dalis protestuotojų ėmėsi pavojingų veiksmų: žalojo pareigūnus, niokojo turtą, svaidė daiktus, neišleido Seimo narių, blokavo eismą, nepaisė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kitaip kėlė grėsmę, darydami neteisėtus veiksmus ir nusikaltimus.
Teismas įvertino mitingo organizatorės A.G.Astrauskaitės vaidmenį, nurodydamas, kad ji dalyvius kvietė ne tik į teisėtą renginio dalį, bet ir kurstė, provokavo žmones pasilikti iki vakaro, griebtis nusikalstamų veiksmų.
Nuosprendžio motyvuose taip pat pažymima, kad iš vaizdo medžiagos buvo matyti, jog kai kurie kaltinamieji prie Seimo realiai padarė kur kas daugiau nusikalstamų veikų, nei bylos tyrėjai pastebėjo ir išvardijo kaltinamojoje bylos medžiagoje.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta daugiau kaip 300 liudytojų, tarp jų – apie 40 Seimo narių.
Su pateiktais kaltinimais atskiriems asmenims galima susipažinti čia.
Politikų liudijimai
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų ir išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Riaušių prie Seimo byloje liudiję politikai tai patvirtino.
Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liudijo, jog jis galimai agresyviai nusiteikusių žmonių buvo apsuptas prie savo kabineto. Jis teigė, kad pasibaigus Seimo posėdžiui paaiškėjo, jog saugiai išeiti nepavyks, neabejotinas smurtas. Apie tai įspėjo Seimo apsauga ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Tuometė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sakė iš pareigūnų sužinojusi, jog nesaugu išeiti iš Seimo, todėl ji iš parlamento išvažiavo tik su kolegos pagalba, o iki automobilio ją lydėjo policijos pareigūnai.
Parlamentaras Vytautas Bakas pasakojo, kad taikiame mitinge prie Seimo ir iš jo išsivysčiusiose riaušėse dalyvavo skirtingi asmenys, o minios nuotaikų pokytis buvo „radikalus ir greitas“. Algirdas Sysas skundėsi negalėjęs palikti Seimo, nes minia užtvėrė kelią automobiliams, politikas pasakojo matęs ir kilusią smurto bangą, nukentėjusius pareigūnus, kolegas.
Parodymus davusi socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė tuomet jautusi didžiulę grėsmę ir žmonių agresyvumą. Konservatorius Kęstutis Masiulis pasakojo, kad riaušių metu negalėjo palikti parlamento pastato ir jautėsi įkalintas.
Seimo narys Vytautas Kernagis tvirtino, kad prie Seimo susirinkę asmenys bandė judinti mašiną, kai jis su savo vaiku bandė išvažiuoti iš Seimo, o pastarasis dėl to patyrė šoką.
Pareigūnų liudijimai
Daliai protestuotojų užtvėrus kelią Seimo nariams išvykti iš parlamento rūmų, pareigūnai ėmėsi juos atitraukti nuo pastato, dėl to kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, akmenys, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Policijos pareigoms mitingo metu vadovavęs pareigūnas Aidas Mazys teisme pasakojo, kad patyrė sužalojimus, neišvengė dujų atakos bei emocinio sukrėtimo. Pasibaigus protestui, žmonės rankomis apjuosė Seimą, o netrukus jiems kilo mintis neišleisti politikų. Vėliau pasirodęs A.Kandrotas ragino žmones nesitraukti. Jis reikalavo suderinti valdančiųjų pokalbį su mitinguotojais.
Anot pareigūnų, po to situacija tik pablogėjo – dalyviai neklausė policijos nurodymų. Atvykus antiriaušinėms pajėgoms, mitinguotojai puolė pareigūnus. Vienas riaušininkų purškė dujas į pareigūnus.
Vilniaus policijos pareigūnas teigė, kad per neramumus pareigūnai tikrino per 100 asmenų aiškindamiesi, ar šie nėra ieškomi, teisti, tačiau iš jų nesulaikė nė vieno.
Pareigūnas Artūras Paulauskas, kuriam teko tramdyti riaušininkus, pasakojo, jog atvykę prie Seimo jie su kolegomis net nespėjo sustoti į grupeles: pasipylė akmenys, lėkė vandens buteliai, smūgiai ir spyriai į skydus, sprogo petardos. Jis prisiminė, jog vėliavų kotai buvo naudoti tarsi ietys.
Nukentėjusiuoju pripažintas Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnas Andrejus Dobleševičius teisme pripažino, kad profesionalios apsaugos jo neapsaugojo nuo sužalojimų. Baigiamąją veiksmo prie Seimo fazę pareigūnas įvardijo žodžiu „šturmas“.
Pareigūnė Inga Silko liudijo gavusi su plytgaliu per galvą, dėl ko patyrė rimtą galvos traumą. Ji teigė, jog mitingo pradžioje dauguma buvo nusiteikę taikiai, tačiau kiti provokavo pareigūnus. Šie nepasidavė.
Kitas pareigūnas pasakojo, jog įžeidimų pareigūnams lavina prasidėjo, kai pajėgos ėmė stumti žmones toliau nuo Seimo rūmų. Taip pat pradėti mėtyti akmenys, pagaliai, spardyti skydai.
Dar vienas pareigūnas teismo metu prisiminė, jog kartu su kolegomis pastebėjo, kad vienas asmuo skatino kitus mėtyti akmenis, pats mėtė, šūkavo, ragino gadinti turtą. Vėliau šis asmuo bėgdamas nugriuvo, o pareigūnui mėginant riaušininką surakinti antrankiais jam buvo stipriai suduota per nugarą.
Pareigūnė Alina Macionienė pasakojo, jog miniai nesitraukiant, šarvuoti pareigūnai pradėjo atitraukinėti minią, dėl ko kilo didelis sąmyšis, o mitinguotojai pradėjo mėtyti akmenis. Kiti pareigūnai patvirtino, kad sulaukė atskriejančių akmenų ir kitų objektų, dėl to panaudojo ašarines dujas prieš asmenis, kurie buvo agresyviai nusiteikę.
Pasak liudytojų, prieš vykstant į tarnybą prie Seimo įvyko instruktažas, per jį buvo informuota, kad minia nevykdo reikalavimų. Tuo įsitikinta nuvykus į vietą – minia nepaisė raginimų skirstytis, darėsi agresyvesnė. Tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kurie padėjo išvaikyti minią.
Pastarieji prie Seimo atvyko apie 21 val. Atvykę policininkus rado jau sustojusius į kovinę rikiuotę.
VST pareigūnė Paulina Gelčytė teismui pasakojo, jog iš vadovo gavo nurodymą, kad reikia išsklaidyti minią. Mitinguotojų buvo žodžiu prašoma trauktis, skirstytis, nepažeisti viešosios tvarkos, tačiau jie neklausė. Po trečio įspėjimo pareigūnai pradėjo judėti dalyvių link, tuomet nugriaudėjo sprogimas.
Kitas VST pareigūnas Marekas Mickevičius liudijo, jog per neramumus prie Seimo į viešąją tvarką užtikrinančius pareigūnus skriejo akmenų kruša, nors pareigūnai susirinkusiųjų niekaip neprovokavo. Jam įsiminė viena mitinguotoja, kuri vėliavos kotu daužė VST ir policijos pareigūnams per šalmus, badė į skydus.
Praėjus metams po riaušių, buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas patvirtino, kad jis nusprendė riaušių metu neįvesti plano „Vėtra“. Taip jis padarė įvertinęs VST pateiktą informaciją, kad padėti malšinti riaušėms įstaiga neturėjo pareigūnų.
Anot S.Gago, malšindama riaušes policija vadovavosi jų veiklą reglamentuojančiu Policijos įstatymu, o VST pareigūnai – Viešojo saugumo tarnybos įstatymu.
Buvęs VST vadas Ričardas Pocius metai po riaušių teigė, kad įspėjimų apie jas buvo gauta anksčiau, tačiau tuometis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla tai neigė. Anot jo, konkrečiau dėl tos dienos tokios informacijos nebuvo, tai išvakarėse nurodė suinteresuotos institucijos. Dėl to pajėgumai atitiko įprasto taikaus mitingo standartus, VST nebuvo pasitelkta iš vakaro.
R.Požėla nurodė, jog prasidėjus renginiui policininkai, atsižvelgę į situaciją, padidino pareigūnų skaičių. Tam prireikė laiko, nes reikėjo sukviesti pareigūnus iš kitų miestų, atostogų, juos tinkamai ekipuoti, atvežti į įvykio vietą.
Anot R.Požėlos, prie Seimo atvykus VST pareigūnams, minia pradėjo veikti aktyviau – tai galėjo būti dar vienas dirgiklis. Dėl to priimtas sprendimas, kad pareigūnai pereina į aktyvią veikimo stadiją.
Kaip teisinosi kaltinamieji?
Per 25 mėnesius buvo surengti 93 teismo posėdžiai, apklausti 87 kaltinamieji, 25 nukentėjusieji ir 163 liudytojai. Bylos nagrinėjimo metu teismas priėmė 540 nutarčių, 57 iš jų dėl baudų skyrimo proceso dalyviams už nedalyvavimą procese be pateisinamosios priežasties, kurių pagrindu buvo paskirta 78 tūkst. eurų baudų.
Kaltinamieji riaušių prie Seimo byloje kaltinami mėtę akmenis į pareigūnus ir prieš juos smurtavę, išprovokavę žmonių sambūrį ir šiurkščiai pažeidę viešąją tvarką. Kai kurie kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai. Kiti pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Kaltės nepripažino apie 20 kaltinamųjų, pavyzdžiui, A.Lobovas, A.Kandrotas, A.G.Astrauskaitė.
Pastaroji proceso metu sakė, kad taikų protesto mitingą prie Seimo ji organizavo viena ir už jį buvo atsakinga iki 17 val. Jos tikslas buvęs pasiaiškinti su politikais, kodėl „Lietuva dėl koronaviruso represuojama labiausiai iš visų ES šalių“. Kaip savo ruožtu tvirtino prokuroras, ji leido žmonėms suprasti, kad po mitingo galės supti Seimą, nenurodė skirstytis.
A.Kandrotas kaltinamas prie Seimo išprovokavęs žmonių sambūrį viešai smurtauti, raginęs nevykdyti valdžios priimtų sprendimų, ragino blokuoti išėjimus iš Seimo, sudaręs sąlygas niokoti VST transportą.
Jis aiškino bandęs „užbėgti įvykiams už akių, kad nebūtų pagrindo kaltinimams“. Kaltinamasis pažymėjo tą daręs siekdamas išskirstyti minią, skatindamas žmones eiti prie skirtingų Seimo įėjimų.
A.Lobovas piktinosi nesuprantantis, kaip demokratinėje valstybėje žmonės gali būti baudžiami už pasisakymus.
Dalis kaltinamųjų dėl neramumų labiau kaltino pareigūnus, o ne riaušininkus. Vienas vyras prisiminė, jog pargriauta moteris buvo „vaišinama“ dujomis. Tačiau prisipažino mėtęs kiaušinius, kuriuos kažkas dalino.
Kitas byloje aktyviu riaušių dalyviu įvardijamas asmuo teigė, jog vienas pareigūnų išsitraukė ginklą „Winchester“, nukreipė jam į galvą ir liepė trauktis atokiau. Bylos duomenimis, jis metė mažiausiai tris akmenis, tačiau pats kėlė versiją, jog galbūt buvo pasilenkęs užsirišti batą.
Kai kurie vis tiek kaltino valdžios atstovus, kurie esą davė įsakymą ir pasirūpino paversti taikų mitingą baudžiamąja byla.
15min verdiktas: melas. Riaušės prie Seimo nebuvo policijos suplanuota specialioji operacija. Tokią dezinformaciją paneigė jos atstovas. Policija ir VST reagavo į taikaus mitingo, pavirtusio riaušėmis, dalyvių veiksmus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
