Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichologė Ramunė Želionienė: „Moters ir vyro suprimityvinimas iki gyvulio – piktžolė, kurią reikia rauti“

Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar kada skaitėte komentarus po straipsniais apie išprievartautas moteris? Kiek komentatorių be gailesčio nuteisia nukentėjusias? Dažnai po straipsniais pasipila komentarai, kad kaltas ne vyras, esą ne jis nesulaikęs organo kelnėse. Kaltę komentatoriai užkrauna ant moters pečių – be reikalo ėjusi viena tamsiu skersgatviu, per ryškiai pasidažiusi, per trumpą sijoną segėjusi, per gilia iškirpte pasipuošusi.

Šiuo metu Marijampolės pareigūnai tiria galimai nukentėjusios jurbarkietės pateiktą versiją. Moteris teigia, kad ją išprievartavo Jurbarko ugniagesys Nerijus Blažys. Pastarasis esą moterį apsvaigino ir naktį nusivežęs į mišką išprievartavo. Nukentėjusioji nuo žiniasklaidos atsitvėrusi tylos siena – griežtai atsisako komentuoti, kas nutiko.

Tašką šioje byloje padės pareigūnai. Tačiau komentaruose po vienu iš straipsnių apie šį atvejį taip pat nevengiama pasmerkti moters, turint minty, jeigu įtariamasis būtų pripažintas kaltu: „Jurbarke visos bobos k****s. Jei kas neišeina, tada sako, kad visos buvo išprievartautos“, „kokio velnio ji sėdo į kito vyro mašiną, jei ji turi vyrą, kad labai rimta moteris yra... Manau, žinojo, kas bus ir gal ne pirmą kartą tai darė, o dabar jau mane išprievartavo, po savaitės pareiškimą rašo cirkininkė“, „gal tikrai ant jo atsisėdo ir apšmeižė“. Žinoma, akmenų mėtoma ir į kaltinamojo pusę.

„Svarbu suvokti, kad santykiuose, situacijoje atsakomybe dalijasi visi dalyvaujantys. Vadinasi, kai kalbame apie išprievartavimą, 50 proc. atsakomybės tenka vyrui, 50 proc. – moteriai. Žinoma, yra brutalių atvejų, kai nusikaltėlis auką užpuola staiga, netikėtai. Vis dėlto labai daug išprievartavimo aukų yra puoselėjusios vienokius ar kitokius santykius su „budeliais“, – atkreipia dėmesį psichologė Ramunė Želionienė.

Lauros Bubilaitės nuotr. /Psichologė Ramunė Želionienė
Lauros Bubilaitės nuotr. /Psichologė Ramunė Želionienė

Kyla klausimas, kodėl mezgami bei palaikomi tokie ryšiai ir vieno paaiškinimo tam nėra. Pasak specialistės, yra moterų, kurios vyrus provokuoja savo išvaizda, komentarais, „juokeliais“, rizikuoja, bendraudamos nesaugiomis aplinkybėmis, galvodamos, kad viskas bus gerai. Kita grupė moterų – tos, kurios dėl vaikystėje patirtų išgyvenimų negerbia ir nemyli savęs, todėl joms tinka bet koks elgesys su jomis, net agresija.

„Harmoninga viduje moteris nepasirenka aukos vaidmens gyvenimui. Skurdaus vidinio pasaulio vaikas tampa moterimi, kuri nesąmoningai pasirenka būti gyvenime auka. Tarsi įtikina vis save – „taip man ir reikia, nes aš neverta geriau“, – sako R.Želionienė.

Pataria mažiau save pardavinėti išoriškai

Pastaruoju metu daug gyvenimo sričių seksualizuojama. Moterys, kurios, pasak specialistės, nekelia aukštesnių gyvenimo tikslų, renkasi savo asmeniniame gyvenime tuos elgesio ir išvaizdos modelius, kuriuos diktuoja popžvaigždės bei reklama.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas, prievarta

„Tai mergaičių gyvenime vyksta nuo mažų dienų. Jos tarsi ruošiasi gerai atrodydamos susirasti sau tinkamus partnerius santuokai. Visi šie procesai iškreipia tikrąjį prigimtinį moteriškumą. Moteris praranda savigarbą, o kartu ir visuomenės pagarbą. Štai kodėl tiek daug moterų adresu galime aptikti užgaulių komentarų“, – aiškina specialistė.

Kita vertus, specialistės teigimu, būtent nuo moters priklauso, kaip vystosi vieni ar kiti santykiai.

„Budri moteris sieja savo elgesį su elgesio pasekmėmis. Vadinasi, jei moteris renkasi trumpą sijoną, gilią iškirptę, ji turi priimti ir galimas pasekmes, pvz., kad ją palaikys laisvo elgesio ir pan. Nesupratinga moteris rengiasi kaip laisvo elgesio parsiduodanti moteris, bet stebisi, kai ji užkalbinama yra taip, o ne kaip padori. Moterims vertėtų mažiau save pardavinėti išoriškai“, – mano R.Želionienė. Jos teigimu, kad nuo to bus geriau ne tik joms, bet ir vyrams, kurie neatsparūs moteriškiems gundymams.

Moterims vertėtų mažiau save pardavinėti išoriškai. Nuo to bus geriau ne tik joms, bet ir vyrams, kurie neatsparūs moteriškiems gundymams, – mano R.Želionienė.

Galvokime apie savo vaikus

Psichologės teigimu, kiekvienas žmogus daro įtaką septyniems iš dešimties savo artimųjų.

Tėvai galbūt nepadarys didelės žalos savo vaikams viena kita pikta replika, kad ir apie straipsnį, kuriame nagrinėjama moters prievartos tema, tačiau apie savo elgesį jiems vis dėlto reikėtų pagalvoti.

„Didžiausią žalą vaikams daro jų mamos, kurios socialiniuose tinkluose talpina nevienareikšmiškas nuotraukas, demonstruodamos save taip lyg rodytųsi savo vieninteliam. Didelę grėsmę vaikams daro vyrai, kurie dalijasi nešvankiais anekdotais ir juokiasi iš to. Didelę grėsmę vaikams daro erotizuoti animaciniai filmai, filmai, kurie formuoja jų pasaulėžiūrą. Štai už ką galėtų būti atsakingi suaugusieji“, – sako R.Želionienė.

Šeimoje, kurioje vaikas girdi komentarus, kad išprievartauta moteris pati greičiausiai kalta, nebūtinai išaugs tokiu, kuris galvos taip pat ar galiausiai taps prievartautoju.

Moteris dažnai suprimityvinama iki gyvulio lygmens – ji skirta tik vyrui patenkinti. Šias piktžoles reikia rauti iš savęs. Kad vaikai pradėtų galvoti, jog gali būti ir kitaip, – atkreipia dėmesį psichologė.

„Prievartautojais taip paprastai netampama. Žmogaus smegenys gali turėti sutrikusį suvokimą vienose ar kitose situacijose. Ne išimtys kelia grėsmę visuomenei, o kasdienis moterų ir vyrų negerbimas. Vyrai per dažnai viešumoje suprimityvinami iki gyvulio lygmens, kuriam rūpi tik viena – seksas. Moteris dažnai suprimityvinama iki gyvulio lygmens – ji skirta tik vyrui patenkinti. Šias piktžoles reikia rauti iš savęs. Kad vaikai pradėtų galvoti, jog gali būti ir kitaip“, – atkreipia dėmesį psichologė.

Emociškai neraštinga moteris išsigąsta skriaudėjo grasinimų

Visuomenėje paplitęs požiūris, kad, jeigu kažkas bloga nutiko, moteris kalta pati, dažnai verčia išprievartautas moteris tylėti. Tylos siena atsitveria ir smurtą patyrusios moterys.

„Nėra saugu kalbėti apie savo nesėkmes, o jei dar prognozuojame, jog negausime užtarimo, pasirenkame tylėti. Tačiau tai nėra tinkama strategija, nors ir ji yra suprantama“, – sako specialistė.

Patyrusios fizinį, emocinį, psichologinį smurtą moterys, bendraudamos su žmonėmis darbe, šeimoje, turi ieškoti sau pagalbos. Jai į pagalbą gali ateiti daug specialistų, galinčių padėti atsisakyti aukos vaidmens ir pasirinkti kitokį gyvenimo būdą.

„Tačiau moteris pati turi labai daug dėl savęs padaryti. Verta atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių yra emociškai neraštingi. Ypač prievartautojai. Emociškai neraštinga moteris-auka išsigąsta skriaudėjo grasinimų, vengia situacijos viešumo ir kankinasi toliau. O jei moteris auka svaiginasi, tos kančios būna dažnai atskiestos, net nesuvoktos iki galo. Todėl problemas mato ne ta moteris, o stebėtojai“, – teigia R.Želionienė.

Emociškai neraštinga moteris-auka išsigąsta skriaudėjo grasinimų, vengia situacijos viešumo ir kankinasi toliau, – teigia R.Želionienė.

Patyrusi išprievartavimą moteris išgyvena E.Kuebler-Ross aprašytas sielvarto pakopas: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą. Kiekvienai pakopai prireikia laiko ir savito proceso išgyvenimo.

„Gali nutikti ir taip, kad moteris tiesiog užstringa kurioje nors fazėje. Arba per greitai perbėga iki susitaikymo, neleisdama sau išgyventi visko pilnai. Bet kokiu atveju, laiku surasta pagalba smurtą ar prievartą patyrusiai moteriai gali pasibaigti brandžiu susitaikymu, kurį galima būtų apibūdinti taip: „aš pasirengusi išgydyti patirtą skriaudą. Gali prasidėti visavertis atleidimo procesas, kurio nevalia nei skubinti, nei atidėlioti“, – aiškina psichologė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas, prievarta

Svarbu pasipasakoti

Patyrus prievartą psichologė rekomenduoja ieškoti tinkamos pagalbos, kurią suteikti gali ne tik psichologas, psichoterapeutas, bet ir dvasinis mokytojas.

Mes patys turime pakilti iš gyvuliško lygmens, kad pajėgtume parodyti vaikams, jog gyventi galima ir kitaip, – ragina R.Želionienė.

„Žmonėms, patyrusiems skriaudų, svarbu išmokti išsiridenti savo akmenis, t.y. kažkam pasipasakoti. Nevalia to daryti su neišprususiais draugais, nes patarimai gali sugadinti visą gijimo procesą“, – pataria specialistė.

Pasak jos, vargu ar įmanoma pamiršti dideles skriaudas, tačiau neaišku, ar tai padaryti iš tiesų reikalinga.

„Svarbiausia išmokti gyventi su tuo, kas yra. Juk patyrimai mus labai daug ko išmoko“, – pastebi R.Želionienė.

Turime liautis prievartavę savo vaikus

Norėdami gyventi visuomenėje, kurioje būtų mažiau smurto, reikia mokyti žmones pasirinkti kitokius elgesio modelius su savimi ir kitais.

„Nuo mažų dienų. Mūsų valstybė vis dar nemato prasmės nuosekliai ir kryptingai užsiimti tėvų švietimu, švietimo sistemoje klesti smurto ir prievartos įpročiai. Ko galime tikėtis iš suaugusiųjų? Tik visai neseniai pradėjome kalbėti apie tam tikrą pagarbų elgesį su vaikais. Mums verta atrasti klasikinę pedagogiką. Joje skelbiama, kad norėdami auklėti vaikus, turime užsiimti saviaukla“, – mano specialistė.

Pasak jos, norėdami, kad užaugtų mažiau prievartautojų, pirmiausia turime liautis prievartavę savo vaikus, pradėti juos gerbti, rodyti savo pavyzdžiu, kokios yra suaugusio žmogaus pareigos, paskirtis ir gyvenimo tikslai.

„Mes patys turime pakilti iš gyvuliško lygmens, kad pajėgtume parodyti vaikams, jog gyventi galima ir kitaip“, – ragina R.Želionienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Artimiausi žmonės savo aukas žudo pasąmonėje pavertę jas svetimais žmonėmis

PAGALBA TELEFONU
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vilties linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123
visą parą
Jaunimo linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
8 800 28888
visą parą
Vaikų linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
116 111
kasdien (11:00–21:00)
Pagalbos moterims linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366
kasdien (10:00–21:00)
Linija doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277
I–V (16.00–20.00)
Krizių įveikimo centras Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Giedraičių g. 60A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt).
*Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555

I–V (16.00–20.00)

VI (12.00–16.00)

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

PAGALBA INTERNETU
Vilties linija
pagalba teikiama suaugusiems
Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php
arba rašyti el. paštu: vilties.linija@gmail.com
atsako per 3 darbo dienas
Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui
Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai
atsako per 2 darbo dienas
Vaikų linija
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Registruotis ir rašyti:
www.vaikulinija.lt
atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Rašyti el. paštu:
pagalba@moteriai.lt
atsako per 3 darbo dienas

Papildoma informacija - www.klausau.lt

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Prievarta Smurtas
Parašykite atsiliepimą apie 15min