Suaktyvėja per svarbias progas
Abejonių dėl Lietuvos suvereniteto švenčiant Kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, išsakyta vienoje „Facebook“ paskyroje.
„Kol valdžia skelbia skambius pareiškimus, faktai rodo ką kita: šalies suverenitetas jau seniai ištirpęs išorinio spaudimo akivaizdoje, – rašoma čia. – <…> Kasdien priimdama sprendimus, neatitinkančius šalies ir jos piliečių interesų, valdžia parodo, kad ji tėra marionetė šiame didžiuliame geopolitiniame žaidime.“
Paskyra greičiausiai nėra tikra, kai kurie skelbiami tekstai ir vaizdai akivaizdžiai sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą. Joje nuolat pasirodo įrašų, nukreiptų prieš Lietuvos valdžią ir valstybę, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Vyriausybe, atitinkančių prorusišką propagandą.
Pačioje sausio pabaigoje, likus geroms dviem savaitėms iki Vasario 16-osios, vienoje „Facebook“ grupėje pasirodė panašus, tik gerokai išsamesnis įrašas.
„Klasikinis valstybės apibrėžimas reikalauja kelių pamatinių suvereniteto elementų: teritorijos kontrolės, savo pinigų, įstatymų viršenybės ir savarankiškos užsienio politikos. Visa tai mes turime?
Ne, neturime! – kategoriškai teigiama įraše. – Lietuva nuosekliai, žingsnis po žingsnio, atsisakė visų šių elementų vardan narystės viršnacionalinėse struktūrose (ES ir NATO).“
Toliau dar pridėta, kad „neturime savo pinigų, mūsų įstatymus rašo kiti, mūsų sienos yra atviros, mūsų ekonomika priklauso nuo išmokų, o mūsų kariuomenė ir užsienio politika yra integruota į svetimas struktūras“ ir tai neva – tik ribota autonomija.
Maksimalias išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą Kapčiamiesčio poligono šaudyklų teritoriją.
Tai nėra tiesa – internautų pateikiami argumentai, pavyzdžiui, narystė Europos Sąjungoje (ES) ar NATO, euro įvedimas, sąjungininkų pajėgos mūsų šalies teritorijoje, tam tikra pagalba kariniuose konfliktuose dalyvaujančioms šalims nepaneigia Lietuvos suvereniteto. Sprendimai dėl to buvo priimti vadovaujantis įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis.
Portalas 15min, remdamasis įrašuose pateiktais pavyzdžiais, paaiškina, kodėl Lietuvos statusas juose įrašuose ir kai kurie valstybės sprendimai interpretuojami klaidingai.
„Gyventojai iškeldinami iš savo namų dėl NATO poligonų“
Vyriausybė trečiadienį pritarė daug aistrų ir protestų sukėlusio Kapčiamiesčio karinio poligono Lazdijų rajone steigimui.
Jo teritorija turėtų apimti apie 14,6 tūkst. ha, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė. Toli gražu ne visiems šioje teritorijoje gyvenantiems žmonėms teks išsikelti, o kai kurie galės rinktis – likti ar išsikraustyti ir gauti kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Ginčams dėl poligono – propaganda, dirbtinis intelektas ir net sovietų kariuomenė
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas, bus atlyginama pinigais. Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurių paslaugas apmokės KAM, bus pasirinkta ta vertė, kuri yra didesnė. Bus papildomai atlyginami ir poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti 51 tūkst. eurų viršijančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – daugiau nei 5 tūkst. eurų siekiančią išmoką.
Taip pat skaitykite: Celofanas kursto aistras dėl Kapčiamiesčio: pasitelkė svetur kertamų medžių vaizdą
BNS teigimu, maksimalias išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 minimalių mėnesio algų (MMA) arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Tokią pat kompensaciją galės gauti penkių sodybų, stovinčių tarp poligono teritorijos ir sienos su Lenkija, savininkai.
„Šalis įtraukiama į svetimus konfliktus (Ukrainoje, Irane)“
Šis naratyvas skamba kone nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį ir vėl prisimintas Izraeliui bei JAV pradėjus operacijas prieš Iraną.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė kovo pradžioje Žinių radijui teigė, kad Lietuva svarstytų pagalbą JAV, jei Vašingtonas to prašytų.
Valstybė dalyvauja kare, kai jos ginkluotosios pajėgos naudoja priešišką jėgą prieš kitą pusę. Šios valstybės elgesys turi būti tiesiogiai susijęs su karo veiksmais prieš priešą, ne tik juos remti.
Kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ paklaustas, kokią konkrečiai pagalbą amerikiečiams galėtume teikti, paaiškino: „Manau, kad tai nebūtinai karinės priemonės galėtų būti. Gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės. Čia jau, sakyčiau, pagal poreikį. Tai gali būti palaikymas, tai gali būti suteikimas gal mūsų teritorijos.“
Internautai suskubo piktintis, kad tai reikštų mūsų šalies įtraukimą į karą. 15min kalbinti ekspertai pažymėjo, kad siūlymasis padėti ar net leidimas pasiremontuoti lėktuvus dar nieko nereiškia.
Taip pat skaitykite: Lietuva prašoma padėtų JAV kare prieš Iraną: ką tai reikštų pagal tarptautinę teisę?
Paprastai laikoma, kad valstybė „dalyvauja kare“, kai tampa ginkluoto konflikto šalimi ir jos ginkluotosios pajėgos (arba jos vardu veikiančios pajėgos) naudoja priešišką jėgą prieš kitą pusę. Šios valstybės elgesys turi būti tiesiogiai susijęs su karo veiksmais prieš priešą, ne tik juos remti.
„Konstitucijos pažeidimas – nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas“
Šis naratyvas taip pat kartojamas jau ne vieną mėnesį. Mat Konstitucijos 137 straipsnyje teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Taip pat skaitykite: Nenori Vokietijos karių Lietuvoje: ar tikrai jų buvimą draudžia Konstitucija?
Užsienio karinių bazių buvimas Lietuvoje buvo aptartas 2011 m. kovo 15 d. paskelbtame Konstitucinio Teismo (KT) nutarime. Be kita ko, jis patvirtino, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali būti NATO karinės bazės ir dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai bei saugumui užtikrinti.
Anot KT, negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja kitos valstybės. Šis draudimas nereiškia, kad negali būti karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
Taip pat skaitykite: Užsienio kariai – vėl internautų akiratyje: jų buvimas Lietuvoje nepažeidžia Konstitucijos
„Visiška ekonominė ir energetinė priklausomybė“
Tai yra citata iš vėlesniojo įrašo. Ankstesniame kritikuojamas „finansinio suvereniteto praradimas“, o jį esą garantavo „savas pinigas“ – litas. Mat esą be savo pinigų nėra valstybės.
Lietuvoje euras litą pakeitė 2015 m. sausio 1 d. Ši valiuta naudojama dar 20 iš 27 ES narių. Stodamos į Bendriją, valstybės įsipareigoja įsivesti bendrąją valiutą, kai tik atitiks kriterijus.
Tai nereiškia nepriklausomybės praradimo. Pagal Montevidėjaus konvenciją, nepriklausoma valstybė yra savarankiškas politinis subjektas. Ją apibrėžia tokie kriterijai: suverenitetas (galimybė priimti savo įstatymus, spręsti vidaus ir užsienio politikos klausimus), apibrėžta teritorija ir žmonės (aiškios sienos ir nuolatiniai gyventojai), kitų šalių nekontroliuojama vyriausybė, palaikomi tarptautiniai santykiai.
Savi pinigai tarp valstybės kriterijų neminimi. Kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė, įtvirtinta Konstitucijos 1 str.
Taip pat skaitykite: Metai be BRELL žiedo: kaltina net dėl elektros tiekimo sutrikimų per didelį šaltį
Tariamas energetinės nepriklausomybės praradimas – dar vienas populiarus naratyvas, kartojamas jau gerus metus ir siejamas su atsijungimu nuo vadinamojo BRELL žiedo bei sinchronizacija su Europos elektros sistema. Iš tiesų yra kaip tik priešingai – tai buvo paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Briuselis aukščiau Vilniaus“
Ankstesniajame iš minėtų įrašų teigiama, kad Stojimo į ES sutartis ir vėlesnė Lisabonos sutartis įtvirtino ES teisės viršenybę prieš nacionalinę teisę.
„Didžioji dalis Lietuvos Seimo priimamų teisės aktų yra tiesiog ES direktyvų „perkėlimas“ į nacionalinę teisę. Seimas tapo ne įstatymų leidėju, o direktyvų administratoriumi. <…> Mes esame situacijoje, panašioje į sovietmetį, kai vietinė taryba tik antspauduodavo Maskvos nurodymus <…>“, – piktinosi „Facebook“ vartotojas.
Konstituciniame Akte dėl Lietuvos narystės ES pažymėta, kad Bendrijos teisės normos yra „sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra aukščiau Konstitucijos – Lietuvos pagrindinio įstatymo. Konstitucija tiesiog leidžia ES teisę taikyti tam tikrose srityse.
„Užsienio politika atkartoja JAV ir pagrindinių ES šalių naratyvą“
Lietuva tariamai neturi savarankiškos gynybos koncepcijos, vien vykdo NATO (taigi esą JAV) „geopolitinius užsakymus regione“.
Tai nėra tiesa. Konstitucijos 67 ir 84 straipsniuose įtvirtinta, kad Seimas ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus, o prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Narystė tarptautinėse organizacijose nereiškia, kad Lietuva negali savarankiškai spręsti su užsienio politika susijusių klausimų (vienas iš to pavyzdžių – mūsų šalyje atidaryta Taivaniečių atstovybė). Mūsų šalis pati sprendžia, su kuo užmegzti ar nutraukti diplomatinius santykius, kurias tarptautines sutartis pasirašyti.
„Sienų kontrolės ir teritorijos praradimas“
Įraše aiškinama: „Jei tu nekontroliuoji, kas atvyksta į tavo teritoriją ir kas iš jos išvyksta, tu nekontroliuoji valstybės.“ Laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas Lietuvai esą tapo demografine katastrofa.
Tiesa, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo į užsienį ne tik mokytis ir padirbėti laikinai, bet ir nuolatiniam darbui bei gyvenimui išvyko šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tačiau tai susiję ne vien su naryste ES, juoba – buvimu Šengeno zonoje.
Emigracija nėra pastarųjų dešimtmečių reiškinys. Masinė emigracija iš Lietuvos (daugiausia – į JAV, ne Europos šalis) prasidėjo 1868 m. gelbstintis nuo bado ir nepritekliaus. Vėlesnės emigracijos bangos fiksuotos tarpukariu, per Antrąjį pasaulinį karą, atkūrus Nepriklausomybę.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2004 m. emigravo 349 tūkst. gyventojų. Lietuvai tąmet įstojus į ES atsivėrė kelias į jos darbo rinką ir dėl to išvykimas dar suaktyvėjo. Per intensyviausią emigracijos laikotarpį (2004-2018 m.) išvyko dar 652 tūkst. žmonių, daugiausia – į kitas Bendrijos valstybes. Nuo 2018-2019 m. stebima emigracijos iš Lietuvos mažėjimo tendencija.
Emigracija nėra pastarųjų dešimtmečių reiškinys. Masinė emigracija iš Lietuvos (daugiausia – į JAV, ne Europos šalis) prasidėjo 1868 m.
Prie Šengeno erdvės, kurioje galima keliauti be pasų kontrolės, Lietuva kartu su dar aštuoniomis ES valstybėmis prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. Tuomet buvo panaikinta jų vidaus sausumos sienų, o 2008 metų kovo 30 d. – oro sienų kontrolė.
Istoriniai duomenys patvirtina, kad emigracijos intensyvumas su buvimu Šengeno erdvėje nesusijęs. Dokumentų tikrinimo nebuvimas palengvina konkrečią kelionę (nereikia gaišti laiko oro uoste, laukti automobilių eilėse pasienyje ir pan.) ir tik šioje erdvėje, keliaujant į trečiąsias šalis pasienio kontrolė išlikusi.
Priklausymas šiai erdvei nepadeda nei įsidarbinti užsienyje, nei gauti geresnį atlyginimą. Šių privalumų gali suteikti narystė ES, kuri atnešė laisvą darbo jėgos judėjimą tarp šalių (tai nėra sienų kontrolės panaikinimas), galbūt ir palankesnį požiūrį į darbuotojus, atvykusius iš Lietuvos.
Nei narystė ES, nei buvimas Šengeno erdvėje nereiškia, kad mūsų šalis nekontroliuoja žmonių atvykimo. Lietuvoje veikia Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentas, pasienio kontrolės punktuose tikrinami atvykstančiųjų dokumentai. Šengeno erdvės valstybės prireikus gali atkurti sienų kontrolę. Lietuva ne kartą yra uždariusi pasienio punktus ant sienos su Baltarusija, Lenkija yra įvedusi laikinus dokumentų patikrinimus ant sienos su Lietuva ir Vokietija, svarsto juos pratęsti.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad įvairūs Lietuvos sprendimai – stoti į ES ar NATO, įsivesti eurą ar priklausyti Šengeno erdvei, įsileisti sąjungininkų karius – panaikina jos suverenitetą. Mūsų šalis atitinka nepriklausomos valstybės kriterijus: turi apibrėžtą teritoriją ir nuolatinius gyventojus, kitų šalių nekontroliuojamą vyriausybę, gali priimti savo įstatymus, spręsti vidaus ir užsienio politikos klausimus, palaikyti tarptautinius santykius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
