Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 21d. 11:00

Tiesa ar melas? G.Landsbergis: beveik niekas negaus politinio pabėgėlio statuso

Gabrielius Landsbergis Patikrinta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gabrielius Landsbergis
„Kadangi jūs tapote gudraus nusikaltimo bendrininkais, deja, beveik niekas iš jūsų negaus politinio pabėgėlio statuso“, – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo tuos, kurie svarsto keliauti į Lietuvą ieškoti prieglobsčio. Iš pastarosiomis savaitėmis per Baltarusiją atvykusių migrantų dar nė vienas politinio prieglobsčio nesulaukė. Pernai pabėgėlio statusas Lietuvoje suteiktas 80 užsieniečių.

Pirmadienį ryte G.Landsbergis savo paskyroje „Facebook“ paskelbė pastarosiomis dienomis gavęs šimtus žinučių iš arabiškai kalbančių žmonių.

Didžiuma jų esą siuntė panašius tekstus: mes, irakiečiai, bėgame nuo pavojų, norime patekti į jūsų šalį.

Kai kurie, pasak užsienio reikalų ministro, parašo ir daugiau – Lietuva neturtinga šalis, jūs mūsų nedominate, norime gyventi Europos Sąjungoje (ES) – leiskite mums kirsti jūsų valstybę.

Kreipėsi arabiškai ir kurdiškai

Reaguodamas į tai, G.Landsbergis ne tik angliškai, bet ir arabiškai bei kurdiškai kreipėsi į žmones iš Vidurio Rytų, svarstančius iš kaimyninės Baltarusijos neteisėtai kirsti mūsų valstybės sieną.

Jis pabrėžė, kad į Europą patenkama tik legaliu būdu.

Kartu užsienio reikalų ministras paragino netikėti apgavikais:

„Nevažiuokite į Europą nelegaliai, nes vis tiek teks grįžti.“

Lietuviškai ir angliškai jis įspėjo, kad neteisėtai atsidūrusieji Lietuvoje bus sulaikyti sieną saugančių pareigūnų ir įkurdinti palapinių stovykloje.

„Kadangi jūs tapote gudraus nusikaltimo bendrininkais, deja, beveik niekas iš jūsų negaus politinio pabėgėlio statuso“, – patikino G.Landsbergis.

Arabiškas ir kurdiškas tekstai skamba dar griežčiau: „Kai kurie žmonės yra kalti, deja, niekas jiems nesuteiks prieglobsčio.“

Nori įspėti planuojančius keliauti

Paklaustas, ar tikrai visų žmonių, šiuo metu neteisėtai atkeliaujančių iš Baltarusijos, prašymai suteikti prieglobstį bus atmesti, nors kol kas taip nutiko vos 6 proc. atvejų, G.Landsbergis nurodė, kad tokiu kvietimu nori įspėti galimus migrantus.

„Tikslas yra atkreipti žmonių dėmesį, jog jie moka milžiniškus pinigus už tai, kad pasinaudotų Baltarusijos bilietu iki Europos.

Tačiau pavyks legaliai patekti tik labai labai nedaugeliui, tad tai labai brangi loterija. O jiems organizatorių yra sakoma kita žinia – neva tai lengvas ir garantuotas kelias į Europą. Jie turi žinoti tiesą, kad tai nėra tiesa“, – portalui 15min sakė ministras.

Atmetė jau 136 prašymus

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai jau bandė patekti 2 158 žmonės.

Tai yra 26 kartus daugiau, nei buvo per visus 2020-uosius.

Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 153.

Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos ir kitų šalių piliečiai.

Didelė jų dalis suskubo paprašyti suteikti prieglobstį, mat kitaip Baudžiamasis kodeksas už tokius veiksmus numato baudžiamąją atsakomybę.

Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, jau išnagrinėti 136 prašymai, nė vienam žmogui prieglobstis nebuvo suteiktas.

VSAT nuotr./Migrantai iš Baltarusijos
VSAT nuotr./Migrantai iš Baltarusijos

„Atsižvelgus į tai ir įvertinus informaciją apie atvykstančiųjų realias (o ne deklaruojamas) pilietybes, galima spėti, kad ir ateityje tendencija bus panaši, t. y. didžiausiai daliai prašančiųjų prieglobstis nebus suteiktas“, – portalui 15min nurodė ji.

Prašymai esą „išgalvoti, paprasti ir neįtikinami“. Didžiuma migrantų esą siekia ne prisiglausti Lietuvoje, o išvykti gyventi kitur, dažniausiai – į Vokietiją.

„Migracijos departamentas kiekvieną prieglobsčio prašymą, net jeigu jis nagrinėjamas skubos tvarka, nagrinėja individualiai, įvertindamas konkrečią prieglobsčio prašytojo situaciją ir padėtį jo kilmės valstybėje, – patikino E.Gudzinskaitė. – Nustačius, kad konkrečiam asmeniui jo kilmės valstybėje galėtų grėsti pavojus, šiam užsieniečiui prieglobstis galėtų būti suteiktas.“

Pasak pašnekovės, „baltarusiškos“ bangos užsieniečiai neretai sąmoningai slepia dokumentus ir bet kokią kitą informaciją, kuri galėtų padėti nustatyti jų tikrąją tapatybę. Tai apsunkina procesą ir tikrosios tapatybės nustatymą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Evelina Gudzinskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Evelina Gudzinskaitė

„Tai, kad asmuo nebendradarbiauja su Migracijos departamentu ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, meluoja, slepia informaciją, paprastai būna vienas iš požymių, leidžiančių pagrįsti neigiamą sprendimą. Tačiau kiekvienu atveju sprendimas suteikti ar nesuteikti prieglobstį priimamas įvertinus visų aplinkybių ir įrodymų visumą.“

Tokius prašymus departamente nagrinėja 8 žmonės. Išaugus prašymų skaičiui, pradėta dairytis pastiprinimo – ieškoma 56 naujų darbuotojų.

„Išlaikome tam tikrą kokybės standartą, – pirmadienio vakarą LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė E.Gudzinskaitė, paklausta, ar dėl žmonių trūkumo prašymai nenagrinėjami atmestinai. – Dabar jis nėra idealiai aukštas, bet vis tiek išklausoma, atliekama išsami apklausa, leidžiama išdėstyti aplinkybes. Nenorime nuleisti kokybės kortelės, todėl nagrinėjimas užtrunka ilgiau.“

Daugiausiai gavo rusai

Lietuva per pastaruosius keliolika metų yra suteikusi prieglobstį bemaž tūkstančiui žmonių, jo sulaukia vidutiniškai po 40 asmenų per metus.

Šiemet pabėgėlio statusas Lietuvoje buvo suteiktas 66 asmenims, dar dviem – papildoma apsauga. „Visi šie asmenys į Lietuvą pateko kitais, teisėtais būdais, o ne neteisėtai kirsdami Lietuvos-Baltarusijos sieną“, – pabrėžė E.Gudzinskaitė.

1997-2019 metais pabėgėlio statusas buvo suteiktas 893 užsieniečiams, papildoma apsauga – dar 3 914 žmonių, rodo Migracijos informacijos ir bendradarbiavimo platformoje (MIPAS) skelbiami duomenys.

Pernai pabėgėlio statusą gavo dar 80 užsieniečių: 24 – Rusijos, 19 – Turkijos, 12 – Tadžikistano, 10 – Sirijos, 4 – Irano, po 2 – Afganistano ir Pietų Sudano, po 1 – Sudano, Azerbaidžano, Baltarusijos, Egipto, Kamerūno, Libijos ir Uzbekistano piliečius.

Vienam asmeniui be pilietybės buvo suteikta papildoma apsauga.

Iš 250 pernai pirmą kartą gautų prašymų suteikti prieglobstį daugiausia pateikė Baltarusijos (78), Rusijos (63) ir Tadžikistano (36) piliečiai.

266 prieglobsčio prašymai pernai buvo atmesti, dar 254 prašymų nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Paprašius kitoms ES valstybėms, užpernai Lietuva perėmė 930 užsieniečių (net 426 – iš Vokietijos) prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Iš kitų ES valstybių į mūsų šalį buvo perkelta 111 užsieniečių (daugiausia – 59 – iš Vokietijos).

Iš trečiųjų (ne ES) valstybių į Lietuvą perkelti 7 užsieniečiai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Stovyklos gyvenimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Stovyklos gyvenimas

2019-aisiais socialinės integracijos programoje Pabėgėlių priėmimo centre dalyvavo 458 užsieniečiai, daugiausia (160) – Tadžikistano piliečiai.

Socialinės integracijos programoje savivaldybėse dalyvavo 228 užsieniečiai, daugiausia (66) – taip pat iš Tadžikistano.

Užpernai pabėgėlio statusas Lietuvoje buvo suteiktas 79, papildoma apsauga – 13 užsieniečių, 2018-aisiais – atitinkamai 136 ir 18 užsieniečių.

Nuo 2005 m. iki 2021 m. gegužės pabėgėlio statusą Lietuvoje gavo 22 Irako piliečiai, dar 57 buvo suteikta papildoma apsauga.

Irakiečiai į Vakarus bėga jau seniai

Migracijos iš didele etnine, religine, kultūrine ir kalbine įvairove pasižyminčio Irako į Vakarus nuo 8-ojo deš. pab. buvo ne viena banga. Svarbesni jo moderniosios istorijos įvykiai baigdavosi masiniu bėgimu į užsienį.

Dešimtmečius užtrukusios Saddamo Husseino režimo represijos prieš kurdus šiaurėje ir šiitus pietuose, vis pasikartojantis smurtas bei žudynės, Irano ir Irako karas 1980-1988 m., Persų įlankos karas 1991-aisiais ir vėliau sekusios sankcijos, JAV vadovaujama invazija 2003-aisiais – tik keletas iš jų.

Po invazijos prasidėjęs smurtas per penkerius metus privertė bėgti 4,7 mln. irakiečių (kas antrą – į užsienį), daugelis jų naujus namus rado Jordanijoje ir Sirijoje, kur netrukus prasidėjo pilietinis karas, taip pat – Turkijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antivyriausybiniai protestai Bagdade
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antivyriausybiniai protestai Bagdade

Didelė dalis pabėgėlių iš Irako prieglobstį rado Europoje. Ypač didelės irakiečių diasporos įsikūrusios Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, kiek mažesnės – Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje.

Nuo smurto bėgantys irakiečiai dar prieš du dešimtmečius paskatino ES valstybes harmonizuoti prieglobsčio suteikimo sistemas. Iš pradžių Bendrija sulaukė kritikos dėl menko progreso. Iš 2,5 mln. žmonių, tuomet pasitraukusių į užsienį, vos 60 tūkst. galėjo prisiglausti Europoje.

Pastarąjį dešimtmetį irakiečius bėgti vertė tolesni konfliktai, turintys politinį, etninį ir religinį atspalvį. Sunitų sukilėliai su „al-Qaeda“ padaliniu Irake susivienijo į „Islamo valstybę Irake“, kuri vėliau virto „Islamo valstybe Irake ir Sirijoje“ (ISIS).

Konfliktas kulminaciją pasiekė 2014-aisiais, kai ISIS įsitvirtino trečdalyje šalies. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos teigimu, šiose teritorijose buvo žudomi civiliai žmonės, taip siekiant sustiprinti kontrolę ir pasėti baimę, vyko masinės žudynės, buvo įvestos griežtos elgesio taisyklės. Tik 2017 m. pabaigoje Irako pajėgoms pavyko atgauti visos šalies kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irakas, 2014 rugpjūčio 11 d. Jazidai pabėgėliai palieka Islamo valstybės kovotojų užgrobtą Sindžaro miestą ir keliauja link sienos su Sirija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irakas, 2014 rugpjūčio 11 d. Jazidai pabėgėliai palieka Islamo valstybės kovotojų užgrobtą Sindžaro miestą ir keliauja link sienos su Sirija

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) pataria vertinant individualų tarptautinės apsaugos poreikį atsižvelgti į situaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir teritorijose, kurias jam reikėtų kirsti, norint grįžti namo.

„2020 m. Irakas išliko viena iš penkių pagrindinių tarptautinės apsaugos prašytojų ES kilmės šalių“, – teigiama EASO ataskaitoje.

Pernai irakiečiai Bendrijoje pateikė 18,2 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. Tiesa, prasidėjus COVID-19 pandemijai jų gerokai sumažėjo. Buvo priimta 22,2 tūkst. sprendimų dėl pirmą kartą gautų prašymų, beveik 40 proc. atvejų jie buvo patenkinti – žmonės gavo prieglobstį ar laikiną apsaugą. Metų pabaigoje tebesvarstomų prašymų skaičius sumažėjo iki 15 tūkst. – tai buvo mažiausias skaičius nuo 2014 m. pabaigos.

Galima ir laikina apsauga

Pabėgėlis yra užsienietis, kuris dėl pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra užsienyje ir negali ar bijo naudotis gynyba, negali ar bijo į grįžti į atitinkamą valstybę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pabėgėliai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pabėgėliai

Prieglobsčio nuo persekiojimo ieškojimas laikomas viena iš prigimtinių žmogaus teisių.

Jo suteikimas yra apsauga nuo grąžinimo į kilmės šalį, leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimas ir socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui.

Jis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, dalyvauja socialinės integracijos programoje.

Užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo valstybę dėl pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas, jam gresia mirties bausmė, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui, gali būti suteikta papildoma apsauga.

Tokiu atveju suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Plakatas ant Madrido rotušės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Plakatas ant Madrido rotušės

Asmeniui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas jį įregistruoja ir atlieka pirminę apklausą.

Jos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją ir kartu atvykusius šeimos narius, atvykimo maršrutą, išsiaiškinti prašymo pateikimo motyvus ir žmogaus padėtį trečiosiose valstybėse.

Ši apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta.

Prieglobsčio prašytojas turi pateikti visus turimus dokumentus (kelionės bilietus, asmens ir kitus dokumentus, susijusius su prašymo motyvais), paimami jo pirštų atspaudai (jei žmogus jau sulaukęs 14 metų).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pabėgėliai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pabėgėliai

Jei prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, šie veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo jis atvyko į Lietuvą.

Tokio nesant, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

15min vertinimu, G.Landsbergio įspėjimas tiems, kurie ketina per Baltarusiją keliauti į Lietuvą ir taip patekti į ES, kad „beveik niekas iš jūsų negaus politinio pabėgėlio statuso“, nėra visiškai tikslus.

Mat jis kalba dar tik apie būsimus sprendimus. Jie priimami Migracijos departamento specialistams išnagrinėjus kiekvieną konkretų prašymą, tad iš anksto pasakyti, kad visi prašymai bus atmesti, negalima.

Tačiau nė vienas migrantas, kurių prašymus departamentas jau išnagrinėjo (iki šiol tokių buvo 136), prieglobsčio Lietuvoje negavo. Įvertinus tai, ministro prognozę galima laikyti pagrįsta, tačiau ES praktika neretai suteikti prieglobstį irakiečiams neleidžia atmesti galimybės, kad bent maža dalis šių žmonių prieglobstį gaus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 43

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min