Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 10d. 18:56

Per korupcijos skandalą nušalinto R.Rainio byla: teisiamieji streikuoja, naująją teisėją išvežė greitoji

Teisėja I.Randakevičienė gavo, emocinės ir fizinės sveikatos prasme, sunkiai pakeliamą bylą. 15min tema
15min nuotraukų koliažas / Teisėja I.Randakevičienė gavo, emocinės ir fizinės sveikatos prasme, sunkiai pakeliamą bylą.

Iš teismo posėdžio protokolo: „Teismas skelbia 10 minučių pertrauką. 10.25 val. kviečiama greitoji medicinos pagalba, staiga susirgus teismui. Byloje daroma savaitės pertrauka“, – taip, vos prasidėjusi, baigėsi darbo diena mokslininkei, literatei, teisės mokslų daktarei Irmai Randakevičienei (gim. 1973 m.), jau bemaž 10 metų teisėjaujančiai sostinėje. Klausti, ar normalu, kad Temidės tarną išvežė greitoji, neverta – verčiau paieškoti atsakymo, kodėl.

Vasarį Lietuvos teismų sistemą ir visą visuomenę sudrebinęs korupcijos skandalas turėjo vieną neišvengiamą šalutinį efektą – šimtai nebaigtų nagrinėti bylų akimirksniu liko be šeimininkų. Tai reiškė, kad likusiems dirbti nesuimtiems teisėjams teko pasidalyti už grotų atsidūrusių savo kolegų krūvį.

Temidės tarnų bendruomenės lyderiai tuomet ramino, kad dėl šios priežasties „pakibusių“ bylų nėra itin daug, maža to, jos žaibiškai perskirstytos.

Vis dėlto, kaip rodo šioje 15min publikacijoje aptariamas pavyzdys, kai kuriuos procesus po senojo teisėjo nušalinimo apėmė tikra suirutė, kurios įkarštyje prireikia net skubios medikų pagalbos.

Vienas iš skandalo supurtytų teisėjų buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbęs Robertas Rainys, viena iš jo nagrinėtų bylų yra susijusi su kaltinimais 6 asmenims statybinio projekto metu grobsčius mokesčius.

Suprasti akimirksniu

  • Trys asmenys, susiję būtent su šia baudžiamąja byla – ją nagrinėjęs teisėjas R.Rainys, vienas kaltinamųjų bendrovės „Idema“ direktorius Rolandas Vasiliauskas bei jį gynęs advokatas Drąsutis Zagreckas – pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį. Visi trys buvo sulaikyti teisėjų ir advokatų didžiojoje korupcijos byloje, rašė BNS.
  • LNK televizija skelbė, kad R.Vasiliauskas gali būti įtariamas keliais tūkstančiais eurų bandęs papirkti teisėją R.Rainį, kad šis vilkintų bylą dėl sukčiavimo, kuriai 2020 m. sueina senaties terminas.

Baudžiamojo proceso ypatumas – galbūt padaryti nusikaltimai siekia 2009–2010 metų laikotarpį, o tai reiškia, kad įtariamuosius teisėsauga tampo po apklausas ir posėdžius jau kone dešimtmetį. Kitas svarbus su šiuo metų skaičiumi susijęs niuansas – neišvengiamai artėja (arba, advokatų teigimu – jau yra suėjusi) atsakomybės už nusikalstamas veikas senatis. Ar dėl užsitęsusio bylinėjimosi, ar dėl dvelkiančios senaties, kaip išeities iš keblios padėties – galima įsivaizduoti, kad šio proceso dalyviai į teisėjo pasikeitimą reagavo audringai.

Tiesiai šviesiai pasakius, jie nusprendė tiesiog boikotuoti bylos nagrinėjimą, nes jaučiasi pakliuvę po teisėsaugos volu – esą teismas ir prokuratūra bando žūtbūt užbaigti bylą apkaltinamuoju verdiktu, nebesigilinant į aplinkybes ir atsižvelgiant tik į tiksinčius senaties terminus.

Tuo pačiu kaltinamieji užbombardavo skundais prokuratūrą ir Teisėjų tarybą, mėgindami atkreipti dėmesį, kaip, jų nuomone, daroma daugybė šiurkščių proceso pažeidimų, o iš teisiamųjų elementariai atimama teisė gintis nuo kaltinimų.

Kaltinamieji su advokatais teigė 15min galintys ištisas valandas pasakoti, kiek daug su šia byla susijusių blogybių nutiko per dešimtmetį. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas 8 metus. Arba tai, kad galbūt nusikalstamo statybų projekto rangovai iš balos išlipo sausi, o atpirkimo ožiais esą virto paprasti kaip subrangovai pasamdyti asmenys. Vis dėlto labiausiai paraku šioje byloje pakvipo nušalinus teisėją R.Rainį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Rainys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas Rainys

„Teismo pirmininkas prokuroro prašymu pavedė kuo greičiau perduoti šią bylą teisėjai“, – stebėjosi vienas kaltinamųjų, abejojantis tiek galimybe prokuratūrai daryti tokį spaudimą teisėjams, tiek bylų skirstymo skaidrumu, kuomet teisėja, jų supratimu, buvo parinkta sąmoningai.

15min nuotr./Teismo pirmininko įsakymas dėl bylos pripažinimo nagrinėtina greičiau
15min nuotr./Teismo pirmininko įsakymas dėl bylos pripažinimo nagrinėtina greičiau

„Pagal Lietuvos įstatymus, niekas negali daryti jokios įtakos ar poveikio ne abstrakčiai visai teismų sistemai, bet konkrečiai kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teisėja Randakevičienė, kuri tikriausiai per tokį pirmininko skubinimą, o gal dėl to, kad gavusi šią bylą prioritetu pasirinko būtent baudžiamojo proceso greitį, o ne jo kokybę, visapusiškumą ir objektyvumą, pažeidė Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą“, – tvirtina kaltinamieji R.Vasiliauskas ir S.Strazdas.

„Baudžiamoji byla Nr. 1-55-865/2019 teisėjai Irmai Randakevičienei buvo paskirta automatizuotu atrankos būdu“, – 15min užtikrino teismo pirmininkas Marijus Kursevičius, raštu pateikęs ir išsamesnių paaiškinimų apie šios bylos nagrinėjimą lemiančius organizacinius aspektus (žr. interviu publikacijoje žemiau).

15min primena, kad po teismų korupcijos skandalo STT analizavo bylų skirstymą teisėjams, ir būtent šio aspekto skaidrumo stygius įvardintas kaip didžiulė negerovė. STT primygtinai paragino teisėjus skirstyti bylas taip, kad procese liktų kuo mažiau žmogiško faktoriaus.

„Nepaisoma jokių skandalų, neaiški teisėjų skirstymo į bylas praktika toliau tęsiama Lietuvos teismuose. Ne veltui STT išvadoje buvo konstatuota, kad LITEKO bylų skirstymo pagalba bylos skirstomos taip pat ir neautomatizuotu atrankos būdu, suteikiant galimybę dominuoti žmogiškajam faktoriui šiame procese. Apskritai, ši byla automatizuotu būdu negalėjo patekti teisėjai Randakevičienei, nes ji yra skelbusi nuosprendį ankstesnėje susijusioje byloje ir tuo pačiu išreiškusi išankstinį mūsų bylos vertinimą“, – įsitikinęs kaltinamasis S.Strazdas.

Suprasti akimirksniu

  • 2015 m. gegužės 19 d. I.Randakevičienė yra skelbusi nuosprendį byloje NR. 1-1392-865/2015, kuri buvo išskirta iš medžiagos, tapusios R.Rainio bylos sudėtimi, turiniu. Minėtoje naujesnėje byloje NR. 1-55-865/2019 yra įsiūtas 2015 m. I.Randakevičienės apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam Raimundui Ž., kuris, kaip konstatavo teismas, darė nusikaltimus drauge su kai kuriais teisiamaisiais iš vėliau teismą pasiekusios bylos.

Dar vienas, kaltinamųjų ir jų gynėjų požiūriu, skandalingas epizodas įvyko vos tik teisėja I.Randakevičienė ėmėsi darbo – byla pradėta nagrinėti ne nuo pradžių, o nuo tos vietos, kurioje ją baigė teisėjas R.Rainys. Proceso kodeksas vienareikšmiškai nurodo, kad pasikeitus teismo sudėčiai, byla svarstoma iš naujo, pradedant kaltinamojo akto pagarsinimu ir kitais veiksmais. Tikima, kad proceso šeimininkas privalo būti įsigilinęs į visą bylą, o ne tik į jos fragmentą. Pavyzdžių, kai daugelį metų narpliotas bylas tekdavo nagrinėti iš naujo, yra apstu – teisėjai paprastai pripažįsta, kad tokiais atvejais tiesiog nėra kito pasirinkimo.

„Šeši kaltinamieji tiesiog streikuoja byloje, prašydami atsižvelgti į jų prašymus, spręsti klausimus dėl senaties ir taip toliau“, – reziumavo advokatas Edgaras Dereškevičius.

Minimos teisėjos artimoje aplinkoje 15min neoficialiai sužinojo, kad ji yra įdomus, aktyvus žmogus – jos kvalifikacija labai aukšta, ji labai daug kuo domisi, moka daug kalbų, rašo straipsnius, knygas, dalyvauja įvairiose veiklose – domisi istorija, literatūra, fotografija, biografijomis, rausiasi archyvuose, metrikų knygose ir t.t.

„Tikrai ne skandalistė ir ne konfliktiška“, – pridūrė šaltinis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irma Randakevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irma Randakevičienė

Teismo kolegas sujaudino, kuomet Irmą tiesiai iš posėdžio greitoji išvežė į ligoninę.

Pasirinkus tokią taktiką, galima taip išbalansuoti teisėją, kad ne tik ta byla bus nemiela, bet visas gyvenimas nebemielas.

„Advokatai pasikeisdami vienas po kito taip išbalansavo teisėją. Ji gavo tą bylą, susiskirstė intensyviai posėdžius ir puolė dirbti, o tai, matyt, nepatinka nei kaltinamiesiems, nei jų advokatams.

Atėję į posėdį jie laido visokias replikas, pareiškimus, kuriais reiškiamas nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas konkrečiu teisėju kaip asmeniu, kaip profesionalu, jo sprendimais, visais veiksmais. Vyksta toks asmeninis užsipuolimas. Tokiu atveju reikėtų sudaryti kolegiją, o ne palikti vieną teisėją advokatų tampymui. Vienam labai sunku atsilaikyti prieš keletą tokių asmenų, kurie tą tampymą organizuoja labai profesionaliai.

Tai gali būti tiesiog sąmoninga taktika, kurią taiko advokatai – išbalansuoja, sukelia stresą, ir tokiomis sąlygomis žmogaus protas kitaip veikia, teisėjas pradeda daryti net elementarias klaidas, nepastebi kažkokių svarbių aspektų“, – teismo užkulisiuose kalbama apie šį išskirtinį atvejį.

„Kaip, įstaigos pirmininko požiūriu, reikėtų išvengti situacijos, kai teisiamieji boikotuoja procesą, o teisėja patiria tokį spaudimą, jog sykį net prireikė greitosios pagalbos?“15min paklausė pirmininko M.Kursevičiaus.

– Pateikti atsakymą į klausimą neturime galimybės, kadangi tai susiję su konkrečios bylos ir joje esančios procesinės situacijos vertinimu, o teismo, laikydamasis Teismų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, teismo pirmininkas neturi jokių teisinių įgaliojimų tai daryti, kol byla nėra išnagrinėta. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 241 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą.

– Patvirtinate, kad konkrečiai I.Randakevičienei ši byla buvo paskirta (perskirstyta) atsitiktiniu būdu, automatiniu LITEKO bylų skirstymo moduliu?

– Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu (toliau – Patvarkymas), vadovaujantis LR Prezidento 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1554 „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“, teisėjui R.Rainiui paskirtų nagrinėti ir neišnagrinėtų penkiolikos bylų nagrinėjimas perduotas kitiems teisėjams, nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas.

Siekiant užtikrinti, kad visos bylos nebūtų paskirtos vienam teisėjui, taip nepagrįstai padidinta jo darbo krūvį, Patvarkyme buvo nustatyta, jog minėtos bylos perduodamos nagrinėti kitiems teisėjams, nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas ir paskirtiems automatizuotu atrankos būdu, vienam teisėjui skiriant nagrinėti ne daugiau kaip po vieną baudžiamąją bylą.

Teismo archyvo nuotr./Marijus Kursevičius
Teismo archyvo nuotr./Marijus Kursevičius

Pažymėtina, jog nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo teisėjams modulio (toliau – Modulis) suformuotame preliminariame teisėjo skyrimo protokole pirmiausia buvo pasiūlyta kita teisėja, tačiau šiai teisėjai jau buvo paskirta nagrinėti kita anksčiau teisėjo R.Rainio žinioje buvusi baudžiamoji byla Nr. 1-175-806/2019.

Visų teisėjo priimtų proceso veiksmų bei sprendimų pagrįstumas gali būti patikrintas tik juos apskundus aukštesniam teismui.

Dėl šios priežasties, vadovaujantis Patvarkymu, jai jau nebegalėjo būti paskirta baudžiamoji byla Nr. 1-55-865/2019 (kaip jau buvo minėta, Patvarkymu, be kita ko, buvo nustatyta, jog vienam teisėjui gali būti skiriama nagrinėti ne daugiau kaip viena baudžiamoji byla). Modulio suformuotame preliminariame teisėjo skyrimo protokole toliau iš visų kitų teisme dirbančių teisėjų buvo pasiūlyta būtent teisėja I.Randakevičienė, kuriai ir buvo automatizuotu atrankos būdu paskirta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-55-865/2019.

– Kai kurie kaltinamieji reiškia daug kritikos dėl posėdžių vedimo tvarkos, apskritai, šeimininkavimo procese ir siūlo atlikti išorinį stebėjimą – ar toks siūlymas priimtinas? Apskritai, kaip dažnai taikoma tokia išorinė kontrolė, ar galbūt tikimasi, kad kiekvienas teisėjas yra pajėgus pats tinkamai organizuoti darbą?

– Į šį klausimą iš esmės atsakyta 1 klausime. Papildomai pažymiu, kad teismo posėdžiai vieši, todėl juos stebėti gali bet kuris asmuo. Tuo tarpu jokia išorinė kontrolė teismo procesui niekada nebuvo, nėra ir nebus taikoma, kadangi tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio principinę nuostatą, numatančią, jog teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Pažymėtina, kad visų teisėjo priimtų proceso veiksmų bei sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrintas tik instancine tvarka, t. y. juos apskundus aukštesniam teismui.

Tai jokiais būdais negali būti vertinama kaip spaudimas teismui, apie prokuroro prašymą teigia pirmininkas.

– Kaltinamieji ir jų advokatai teismo sprendimą suteikti bylai prioritetinį statusą vertina kaip spaudimą pačiam teismui, nes tai padaryta, be kita ko, atsižvelgiant į prokuratūros prašymą. Ar jis teisėtas?

– Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2019 m. kovo 4 d. įsakymu baudžiamoji byla Nr. 1-55-865/2019 buvo pripažinta kaip galinti užsitęsti ir dėl to nagrinėtina greičiau, laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į didelę bylos apimtį bei galimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigą.

Tokie teismo pirmininko įgaliojimai yra numatyti Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 13P-177-(7.1.2) redakcija), 14.2 punkte. Tai jokiais būdais negali būti vertinama kaip „spaudimas“ teismui.

Prokuratūra: siekiama apginti viešąjį interesą

15min Generalinės prokuratūros paprašė, patvirtinti, kad toks valstybės kaltintojo kreipimasis į teismą, kaltinamųjų pusės įvardijamas kaip „spaudimas“, yra įprasta ir teisėta praktika. Kitaip tariant, ar prokuratūros galimybė tokiu būdu kreiptis į teisėjus yra kažkur reglamentuota? Apskritai, ar tokio bylų paskubinimo prireikia dažnai? Galbūt prokurorai galėtų pateikti arba priminti daugiau pavyzdžių, kuomet prokuratūra kreipėsi į teismus dėl prioritetinio bylos svarstymo esant panašioms aplinkybėms, motyvams ir pagrindams?

Prokuratūra nedaro spaudimo ir įtakos teismo darbui.

„Atsakydami į paklausimą pranešame, kad prokuratūra teismui spaudimo nedaro, taip pat nedaro įtakos ir teismo darbui.

Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamai bylai prioritetinio statuso suteikimo klausimą sprendžia teismas. Bylai suteikti prioritetinį statusą prašoma, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešąjį interesą“, – rašoma GP Komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Duomenų apie tai, kiek bylų suteiktas prioritetinis statusas, GP atstovai neturi: „To reikėtų teirautis teisme.“

Prokuratūra taip neturi statistikos, kiek yra prokurorų kreipimųsi į teismą dėl tokio statuso suteikimo: „Reiktų klausti kiekvieno prokuroro atskirai.“

„Konkrečioje baudžiamojoje byloje subjektyvių proceso dalyvių įspūdžių apie teismo procesą nekomentuojame.“

15min prokuratūroje taip pat mėgino pasidomėti, kaip, valstybinius kaltinimus palaikančios institucijos požiūriu, reikėtų išvengti situacijos, kai teisiamieji boikotuoja procesą, o teisėja patiria tokį spaudimą, jog sykį net prireikė greitosios pagalbos. Į tai GP atstovai atsakė: „Jūsų minimoje konkrečioje baudžiamojoje byloje teismo proceso ir subjektyvių proceso dalyvių įspūdžių apie procesą nekomentuojame.“

Teismo nešališkumas suprantamas skirtingai

Iš Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Komunikacijos skyriaus 15min gavo NTA Teisės skyriaus parengtą atsakymą, kuriame pabrėžiama, kad Teismų administracijai nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, kurios paskirtis yra užtikrinti minėtų institucijų administracinę ir organizacinę veiklą.

NTA teisininkų atsakyme remiamasi BPK 58 straipsnio 2 dalimi, kurio nei konkrečiai, nei aptakiai nekalbama apie atvejį, kuris aktualus kalbant apie R.Rainio bylos paskyrimą I.Randakevičienei.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Temidė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Temidė

Savo ruožtu 15min atkreipia dėmesį, kad tame pačiame BPK yra mažiausiai 4 punktai, kurie kelia abejonių vertinant teismo nešališkumą, paskyrus šią bylą būtent I.Randakevičienei. Esminės besikartojančios nuostatos: kad teismo sudėtis ir darbas privalo būti nešališkas, o proceso dalyviai abejones dėl teisėjo „švarumo“ gali vardinti ne tik pagal NTA išvardintus BPK punktus, bet ir turėdami kitų ne iš piršto laužtų motyvų.

Situaciją teisme Teisėjų tarybos (TT) vardu pakomentavo ir TT pirmininkas Algimantas Valantinas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Algimantas Valantinas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Algimantas Valantinas

Apie galimybę iš šalies kontroliuoti teisėją: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bet koks kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatyme nustatytą atsakomybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjas bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nepriklausomumo principas reiškia, kad nei Teisėjų taryba, nei kuri kita valstybės ar teismų savivaldos institucija neturi teisės kištis į bylos nagrinėjimą ir vertinti, ar konkrečią bylą nagrinėjančio teismo atliekami procesiniai veiksmai ir priimami procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Toks kišimasis į teisėjo veiklą vykdant teisingumą pažeistų konstitucinį teisėjo (teismo) nepriklausomumo principą. Teisėjo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik instancine tvarka, t. y. apskundus juos aukštesnės instancijos teismui proceso įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais. Tam tikrų Teisėjų tarybos ar kitos teismų savivaldos institucijos narių delegavimas stebėti teisėjo nagrinėjamą konkrečią bylą taip pat galėtų būti įvertintas kaip teisėjo nepriklausomumą pažeidžiantis veiksmas.

Apie bylos nagrinėjimo skubinimą: Teisė pripažinti bylą greičiau nagrinėtina nustatyta teisės aktuose. Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) „Dėl Administravimo teismuose nuostatų patvirtinimo“, 14 punkte numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti bylų nagrinėjimo kokybę ir proceso operatyvumą. Viena iš tokių priemonių yra teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko teisė savo arba teisėjo (teisėjų kolegijos), kuriam paskirta nagrinėti byla, iniciatyva motyvuotai nuspręsti (patvarkymu arba įsakymu), kad byla užsitęsė ar gali užsitęsti ir dėl to nagrinėtina greičiau.

Pripažįstant bylą užsitęsusia arba galinčia užsitęsti ir dėl to nagrinėtina greičiau, atsižvelgiama į tokias aplinkybes, kaip proceso trukmė ir etapas, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, liudytojų, šalių, trečiųjų asmenų ir kitų proceso dalyvių skaičius, bylos sudėtingumas ir apimtis, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga, taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurias kiekvienu atveju sprendimą priimantis asmuo turi įvertinti individualiai.

Teismas, gavęs prašymą pripažinti bylą greičiau nagrinėtina (ar tai būtų prokuratūros, ar nukentėjusiųjų, ar kitų proceso dalyvių prašymas), jį įvertina ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai turi teisę teikti procesinius prašymus, taip pat ir prašymą pripažinti bylą greičiau nagrinėtina. Todėl vien tik tokio prašymo teismui pateikimas negali būti traktuojamas kaip spaudimas teismui.

Apie kritiką dėl teismo eigos ir sprendimų: Bylos nagrinėjimo teisme reikalavimai yra imperatyviai įtvirtinti proceso įstatymuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse). Teisėjas, nagrinėdamas bylą, turi laikytis šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Kaip minėta, teisėjas bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus. Jei proceso dalyviai abejoja teisėjo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, tai gali būti patikrinta apskundus teisėjo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismui proceso įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais.

Galimo teisėjo šališkumo klausimai byloje sprendžiami procesine tvarka – pareiškiant teisėjui nušalinimą. Jeigu proceso dalyviai abejoja teismo nešališkumu, jie gali pasinaudoti savo teise ir reikšti nušalinimą.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min