„Mes kovėmės su peiliais, skirtais avių skerdimui, iš benzino ir tuščių butelių gaminomės granatas, – pasakojo S.K.Muzafari, kuris vadovavo muždahedinų kuopai Parvano provincijoje, į Šiaurę nuo Kabulo. Tai toli gražu neprilygo lygiavertei kovai mūšio lauke, jis pripažįsta. – Tačiau jeigu mes nebūtume kovęsi, mūsų pečius būtų prislėgusi sunki našta.“
Prireikė devynerių metų – ir galiausiai ginklų iš užsienio valstybių, kad Afganistanas išvytų sovietų karius. Dabar, praėjus 26 metams, daug afganų mato paraleles su karu Ukrainoje, kur ukrainiečiai kaunasi su prorusiškais separatistais ir reguliariąja Rusijos armija. Ir jie pasirengę duoti patarimų.
„Imkite iš mūsų pavyzdį – įmanoma nugalėti supergalybę, – tvirtina S.K.Muzafari, kuris dabar dirba organizacijoje, remiančioje žuvusių mudžahedinų šeimas. – Ukraina turi vyriausybę, kariuomenę, ekonomiką. Jeigu jie iš paskutiniųjų negins savo šalies, istorija juos pasmerks.“
„Mūsų priešų priešai yra mūsų draugai, – teigia Afganistano istorikas Habibullah Rafa. – Tad Ukraina yra mūsų draugas.“
Kultūriniai karai
Afganistanas prieš pora mėnesių pažymėjo 1989 m., pergalės prieš sovietus metines. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši šalis mažai ką turi bendro su Ukraina – tiek kultūriškai, tiek politiškai. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.
Abi valstybės turi kaimynes, kurios istoriškai nuolat kišasi į jų reikalus. Abiejų jų teritorijas yra užėmusi Rusija – nuo Ukrainos atplėšė Krymą; Afganistane 1885 m. užėmė didelę teritoriją šiaurės vakaruose, kuri galiausiai tapo Turkmėnijos dalimi. Ir abi valstybės kovėsi su Maskva, kad apgintų savo kultūrą ir tradicijas.
