Baltarusija, tikėtina, ruošiasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę atimti iš Rusijos nuolatinę narystę JT Saugumo Taryboje ir pašalinti ją iš visų tarptautinių organizacijų. Tai jis pasakė nuotoliniu būdu kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyro Zelenskio kreipimasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą

Be to, jis pabrėžė, kad Rusijai pripažinus pseudoreferendumus kaip normalius, su Vladimiru Putinu nebus įmanomas joks dialogas: „Noriu, kad visi tai suprastų. Rusijai pripažinus šiuos pseudoreferendumus kaip normalius, įgyvendinus vadinamąjį Krymo scenarijų ir dar vieną kartą pabandžius aneksuoti Ukrainos teritoriją, reikš, kad su šiuo Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėti. Aneksija yra toks žingsnis, kuris jį pastato vieną prieš visą žmoniją. Būtent tokį aiškų signalą šiuo metu turi pasiųsti kiekviena pasaulio valstybė. Tikiu jūsų gebėjimu veikti!“ – apibendrino V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai stringant Ukrainoje pokyčiai šalyje gali būti staigūs ir užklupti netikėtai, o Kremliaus režimo „galiojimo laikas nėra begalinis“.

„Tiesiog šito režimo galiojimo laikas nėra begalinis. Jis nėra begalinis, reikia suprasti, kad jis labai priklauso nuo to, kas vyksta Ukrainoje, kaip Rusijos visuomenė arba Rusijos gyventojai vertina šito karo prasmingumą, sėkmingumą“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė G.Nausėda.

Pasak jo, Rusijos propaganda pakankamai efektyviai pučia miglą į akis šalis visuomenei, tačiau jai gali nepavykti užmaskuoti šalies nesėkmių, kai „karstai pradės keliauti į Rusijos teritoriją jau masiškai ir tai pastebės jau tikrai vis didesnė Rusijos gyventojų dalis“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Ir jeigu tai Rusijos gyventojai akivaizdžiai pastebės, mes gi negalime sakyti, kad situacija Rusijoje yra gelžbetoninė ir nepakeičiama. Pokyčiai gali būti tokie staigūs, kad mes tiesiog galime būti užklupti jų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai vis labiau atspindi desperaciją, susijusią su tuo, jog Maskva praranda iniciatyvą Ukrainoje.

Jis tvirtino, kad net ir desperacijos apimtų žmonių gąsdinimai turi būti vertinami rimtai, jeigu jie disponuoja branduoliniu ginklu.

Tačiau G.Nausėda teigė, kad pastaruoju metu suaktyvėję Rusijos grasinimai esant poreikiui panaudoti branduolinį ginklą „jokiu būdu neturi mažinti mūsų paramos (Ukrainai) arba versti mus kažkokiu būdu keisti poziciją“.

„Sprendimai turi būti priimami dar greičiau, nes tai tampa lemiamu Ukrainos sėkmės faktoriumi“, – sakė prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prie klausimo dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų „PzH 2000“ perdavimo Rusijos invazijai tebesipriešinančiai Ukrainai bus grįžta vėliau, sulaukus kariumenės vadovybės įžvalgų apie galimą tokio sprendimo poveikį.

Pasak šalies vadovo, šis klausimas nebuvo įtrauktas į pirmadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę, bet „mes tiesiog sutarėme grįžti prie jo vėliau“.

„Pirmiausia turi būti parengtas labai išsamus ir detalizuotas karinis pagrindinimas, iš karinės pusės įvertinimas, kaip tai galėtų atsiliepti mūsų kariuomenės planams ir perspektyvoms ir mūsų kariuomenės gebėjimui vykdyti tam tikras operacijas“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė G.Nausėda.

Vrš. Gintauto Maurico nuotr./Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH2000 pratybose „Ugninis griausmas“

„Gavę tą karinį patarimą, mes dar strategiškai, politiškai įvertinsime šito sprendimo tikslingumą ir priimsime sprendimą“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, vienas iš veiksnių, apsisprendžiant dėl haubicų perdavimo, būtų, ar Lietuva turėtų alternatyvų pakeisti šią ginkluotę ir per kokį laiką tai galėtų įvykti.

Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas 15min pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.

Kritikai teigia, kad minimų haubicų perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos artilerijos pajėgumus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį neigė, kad Lietuva svarsto Ukrainai perduoti šias haubicas, ir vadino tai gandais bei nuogirdomis.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad yra pasirengusios padėti sąjungininkėms Europoje užtikrinti energetinį saugumą po dujotiekiuose „Nord Stream“ aptiktų nuotėkių, ir sakė vertinančios, ar dėl to kaltas sabotažas.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“.

„Mano supratimu, nuotėkiai neturės didelės įtakos Europos energetiniam atsparumui“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.

Tačiau jis pridūrė: „Labai svarbu, kad kasdien dirbame siekdami užtikrinti Europos ir viso pasaulio energetinį saugumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu.“

Jis atkreipė dėmesį į JAV pastangas padidinti suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą po Maskvos invazijos į Ukrainą, JAV sąjungininkėms, ypač Vokietijai, bandant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos.

Anksčiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad įvykus nuotėkiams amerikiečiai yra „pasirengę suteikti paramą“ europiečiams.

Ukraina apkaltino Rusiją sukėlus nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, ir pareiškė, kad tai buvo teroristinė ataka.

Danijos kariuomenės padarytose nuotraukose matomos didelės burbulų masės Baltijos jūros paviršiuje, o Švedijos seismologijos institutas pranešė prieš pat nuotėkius užfiksavęs povandeninius sprogimus.

Šiuo metu Baltarusijoje vykdomos geležinkelių infrastruktūros patikrinimo priemonės, o tai gali reikšti, kad ruošiamasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos. Apie tai praneša Baltarusijos projektas „Belaruski Gajun“.

Pavyzdžiui, tikrinamos pakrovimo aikštelės geležinkelio stotyse, remontuojamos pakrovimo ir iškrovimo platformos, įrengiami automobilių privažiavimai prie pakrovimo ir iškrovimo aikštelių, priskiriami manevriniai lokomotyvai geležinkelio stotims, sudarinėjami karinių ešelonų eismo tvarkaraščiai Baltarusijos geležinkeliais.

„Visi šie veiksmai gali reikšti, kad ruošiamasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos Federacijos. Pranešama, kad ešelonai bus gabenami per šiuos geležinkelio sienos perėjimo punktus: Krasnoje-Osinovka, Elynka-Zakopytjė, Zaverežjė-Jezeriščė“, – sakoma pranešime.

Praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Baltarusija vis dar susilaiko nuo tiesioginio dalyvavimo šiame kare. Tačiau šalis visais įmanomais būdais prisideda prie Rusijos agresijos, leisdama Rusijos kariams ir įrangai judėti per savo teritoriją. Iš Baltarusijos teritorijos rusai raketomis smogia Ukrainos miestams. 

Be to, Baltarusijoje jau pusę metų vyksta karinės pratybos, o tai reiškia, kad Baltarusijos kariuomenė jau šešis mėnesius yra kovinės parengties.

Pasak Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Anos Maliar, Ukraina negali atmesti jokių grėsmių iš Baltarusijos galimybės.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad į Minską atvyko rusų samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“. Ukrainiečiai buvo įspėti dėl galimų provokacijų Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, pradėta kalbėti ir apie galimą mobilizaciją Baltarusijoje. Jos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka patikino, kad Baltarusijoje mobilizacija nebus vykdoma.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pažadėjo, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos planuojamos Ukrainos teritorijų aneksijos, Kremliaus primestiems okupuotų Ukrainos regionų pareigūnams pradėjus skelbti pergales pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Mes ir daugelis kitų šalių jau pasakėme labai aiškiai. Mes nepripažinsime – tikrai niekada – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – reporteriams sakė A.Blinkenas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Jis pakartojo prezidento Joe Bideno grasinimą, kad Jungtinės Valstijos greit primes „papildomų sunkių kaštų Rusijai“ dėl pseudoreferendumų Ukrainoje.

„Svarbu prisiminti, kas vyksta. Rusija įsiveržė į Ukrainą, užgrobė teritorijos ir užsiėmė velniška schema... užimtoje teritorijoje, iš kurios išvarė vietos gyventojus“, – sakė jis.

Vieni žmonės yra deportuoti, o kiti „paprasčiausiai dingsta“, sakė JAV valstybės sekretorius.

„Tuomet jie autobusais atveža rusų, įsteigia marionetines vyriausybes, užsiima referendumais ir bet kuriuo atveju manipuliuoja rezultatais, kad vėliau paskelbtų, jog ši teritorija priklauso Rusijai“, – pridūrė jis.

Per savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai.

Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.

Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į kariuomenę bus pašaukta tik apie 300 tūkst. žmonių, turinčių ankstesnės kovinės ar kitokios karinės patirties, tačiau iš įvairių Rusijos regionų gauta pranešimų, kad į kariuomenę imami vyrai, neatitinkantys šių kriterijų. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad šaukimas gali būti daug didesnio masto, ir į oro uostus bei pasienio punktus plūsta būriai įvairaus amžiaus ir kilmės vyrų.

Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.

„Turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą. Tai politinis ir humanitarinis klausimas. Pavedžiau vyriausybei imtis būtinų priemonių“, – sakė K.-J.Tokajevas ir pridūrė, kad Kazachstanas dėl šios situacijos kalbėsis su Rusija.

Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų.

Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose. Ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.

Atsižvelgiant į nelegalią migraciją iš Baltarusijos nepaprastoji padėtis 2021 metų rugpjūčio 11 dieną jau buvo paskelbta Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Ji čia buvo pratęsta iki lapkričio 10 dienos.

Be to, antradienį vyriausybė nusprendė uždaryti Pededzės sienos perėjimo punktą ir nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrinti sienų apsaugą.

Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir Valstybės saugumo tarnybai įsakyta padėti pasieniečiams kontroliuoti sieną.

Latvijos pareigūnai nurodo, kad Rusijai pradėjus dalinę mobilizaciją daug Rusijos piliečių nori išvykti iš šalies, todėl situacija pasienio kontrolės punktuose gali pasikeisti. Taip pat galimi bandymai neteisėtai kirsti sieną.

Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją neleista įvažiuoti 57 Rusijos piliečiams, o 2474 Rusijos piliečiai į Latviją atvyko teisėtai, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Tuo metu iš Latvijos išvyko 2332 Rusijos piliečiai.

Kaip pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė rezervininkų mobilizaciją, sukėlusią protestus ir privertusią šimtus tūkstančių Rusijos vyrų bėgti iš šalies.

Socialinis tinklas „Facebook“ pirmadienį pranešė, kad nustatė ir sustabdė didelį netikrų paskyrų tinklą, skleidusį Vakarų Europoje Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą.

„Facebook“ patronuojančioji bendrovė „Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, imitavusių teisėtas naujienų organizacijas, bet atkartodavusių rusiškus naratyvus apie Ukrainą.

Propagandai skleisti vartotojams Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainoje buvo naudojama daugiau nei 1,6 tūkst. netikrų „Facebook“ paskyrų. „Meta“ nurodo, kad tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias su Rusija susijęs tinklas, kurį Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė išaiškino nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

Anot kompanijos, tinklo vykdyta operacija buvo „neįprastas sudėtingumo ir brutalios jėgos derinys“.

123RF.com nuotr./Meta

Tinklas skelbė originalius straipsnius, kuriuose buvo kritikuojama Ukraina ir ukrainiečių pabėgėliai, palaikoma Rusija ir teigiama, kad sankcijos Rusijai neigiamai paveiks pačius Vakarus. Tada šie straipsniai kartu su originaliais memais ir „YouTube“ vaizdo įrašais būdavo reklamuojami įvairiuose interneto puslapiuose.

Tyrimo metu „Facebook“ užblokuodavus šios propagandos operacijos domenus, netikros paskyros bandydavo kurti naujas svetaines, o tai rodo, kad ši veikla internete buvo vykdoma atkakliai ir daug į tai investuojant.

Rusijos ambasada Vašingtone neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

„Facebook“ taip pat paskelbė, kad pašalino ir nedidelį tinklą, kuris buvo sukurtas Kinijoje ir buvo nukreiptas į Jungtines Valstijas, Čekiją ir, kiek mažesniu mastu, kinų ir prancūzų kalbomis kalbančias auditorijas visame pasaulyje. 

Kiniškos kilmės įtakos operacija buvo vykdoma įvairiose socialinių tinklų platformose ir buvo pirmoji, nukreipta į JAV vidaus politiką prieš 2022 metų kadencijos vidurio rinkimus ir Čekijos užsienio politiką Kinijos ir Ukrainos atžvilgiu, taip pat į čekų paramą ukrainiečiams kare su Rusija.

Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose Maskvos organizuoti balsavimai dėl šių teritorijų aneksijos yra „referendumų imitacijos“ ir jais aiškiai buvo pažeista tarptautinė teisė, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Socialiniame tinkle „Twitter“ J.Stoltenbergas parašė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „aiškiai pasakęs, kad NATO sąjungininkės tvirtai remia Ukrainos suverenumą ir teisę gintis“.

„Rusijos surengtos referendumų imitacijos neturi teisėtumo ir yra aiškus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – sakė J.Stoltenbergas.

Represijas pastaruoju metu griežinantis Rusijos režimas netrukus gali sugrąžinti mirties bausmę. Šis klausimas įtrauktas į Kremliui lojalios Valstybės Dūmos trečiadienio darbotvarkę.

Deputatas Konstantinas Zatulinas „Interfax“ naujienų agentūrai pranešė, kad Dūmos taryboje diskusija vyks parlamento pirmininko pirmojo pavaduotojo Aleksandro Žukovo siūlymu.

Pasak jo, siūloma surengti konsultacijas dėl galimo mirties bausmės sugrąžinimo asmenims, atsakingiems už teroro aktus, nusikaltimus prieš vaikus ir kai kuriuos kitus nusikaltimus.
 

 Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl patikimų pranešimų apie beveik 2 400 sulaikytų žmonių per mažiau nei savaitę protestų Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino įsakymą dėl dalinės mobilizacijos.

„Esame labai susirūpinę dėl didelio skaičiaus žmonių, kurie, kaip pranešama, buvo suimti“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.

Rusijos valdžios institucijos pradėjo susidorojimo su karo Ukrainoje kritikais kampaniją ir nuo invazijos pradžios vasario mėnesį suėmė tūkstančius protestuotojų.

Tačiau areštų skaičius smarkiai išaugo nuo praėjusio trečiadienio, kai V.Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje.

R.Shamdasani atkreipė dėmesį į „patikimus pranešimus, kad įvairiose šalies vietose buvo suimti maždaug 2 377 demonstrantai“.

„Neaišku, kiek žmonių tebėra sulaikyti“, – sakė ji.

Šeštadienį žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“ 32 Rusijos miestuose suskaičiavo mažiausiai 726 sulaikytus asmenis, iš jų beveik pusė – Maskvoje.

R.Shamdasani ypač pabrėžė dvi dienas trukusius protestus Rusijos pietinėje Dagestano respublikoje, kur kilo demonstrantų ir policijos susirėmimai.

„Pranešama, kad buvo suimta dešimtys žmonių“, – sakė ji.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Keliuose regionuose per protestus prieš mobilizaciją buvo užpulti kariuomenės ir administraciniai pastatai, įskaitant už šaukimą į kariuomenę atsakingas įstaigas.

Pirmadienį Sibire esančiame šaukimo į kariuomenę centre vienas vyras apšaudė ir sunkiai sužeidė už naujokų ėmimą atsakingą karininką.

Tačiau R. Shamdasani pabrėžė, kad dauguma iki šiol Rusijoje vykusių protestų buvo taikūs.

„Pabrėžiame, kad žmonių suėmimas vien už tai, kad jie naudojasi savo teisėmis į taikius susirinkimus ir saviraiškos laisvę, yra savavališkas laisvės atėmimas“, – sakė ji.

„Raginame nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis ir reikalaujame, kad valdžios institucijos laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų gerbti ir užtikrinti saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę“, – pridūrė R.Shamdasani.

 Maskva antradienį pareiškė neprašysianti išduoti rusų, išvykusių į užsienį, kad išvengtų šaukimo kovoti Ukrainoje, daug šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgus į kaimynines šalis.

„Rusijos gynybos ministerija nesiuntė jokio prašymo Kazachstano, Sakartvelo ar kitos šalies valdžios institucijoms dėl tariamo priverstinio Rusijos piliečių grąžinimo į Rusijos teritoriją ir neketina to daryti“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos tūkstančių rezervistų šaukimas dalyvauti kare Ukrainoje išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių. Be to, dalinė mobilizacija paskatino rusus skubiai palikti savo šalį.

Po to, kai praėjusį trečiadienį buvo paskelbta apie dalinę mobilizaciją, į kaimynines šalis masiškai atvyksta rusai, o prie sienos perėjimo punktų susidaro ilgos eilės, kuriose žmonės laukia valandų valandas.

Kazachstano vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo 21 dienos, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į šalį atvyko apie 98 000 rusų, o išvyko šiek tiek daugiau nei 64 000, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas antradienį pažadėjo užtikrinti nuo „beviltiškos padėties“ bėgančių rusų saugumą ir gerovę.

Tuo metu prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilgos išvykstančių rusų eilės. Antradienį Rusijos regiono, kuris ribojasi su Sakartvelu, vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prie sienos laukia apie 5 500 automobilių.

Tbilisis pranešė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, į kaimyninį Sakartvelą kasdien atvykstančių rusų skaičius beveik padvigubėjo.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

Tuo metu Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir tvirtino, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.

„Visiems žmonėms, kurie dalyvauja neteisėtuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.

Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.

Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.

Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.

Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, išaugo vietų privačiuose lėktuvuose paklausa. Prieš galimą sienos uždarymą turtingi rusai bando išskristi iš šalies, praneša „The Guardian“.

Už vietą privačiame lėktuve rusai moka 1,2-1,5 mln. rublių, o aštuonių vietų lėktuvo nuoma kainuoja nuo 5 iki 7 mln. rublių, t. y. daug kartų daugiau nei įprastai.

Privatūs lėktuvai su bėgliais dažniausiai skrenda į Armėniją, Turkiją ir Azerbaidžaną, kur rusai gali atvykti be vizų.

„Your Charter“ direktorius Jevgenijus Bykovas situaciją pavadino „absoliučiai beprotiška“: prašymų skaičius išaugo nuo 50 per dieną iki penkių tūkstančių. Jo teigimu, bendrovė negali rasti pakankamai vietų, nors pradėjo nuomotis didesnius lėktuvus. „FlightWay“ vadovas Eduardas Simonovas taip pat kalbėjo apie 50 kartų išaugusią paklausą.
Sostinės konsjeržo tarnybos darbuotojas sakė, kad anksčiau skambindavo į restoranus prie Patriarcho tvenkinių ir rezervuodavo vietas savo klientams, o dabar ieško paskutinės vietos lėktuve, skrendančiame į Jerevaną.

Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą.

„Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva nori „gelbėti žmones“ keturiuose Ukrainos regionuose, kur vyksta pseudoreferendumai.

„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas... yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais sakė V.Putinas.

Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.

Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Vladimirą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.

V.Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.

Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.

Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.

Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.

Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.

Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V.Putino parašo.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Mobilizuoti rusai išvežami į frontą be išankstinio mokymo.

Apie tai praneša Rusijos žmogaus teisių projektas „Pervyj otdel“.

Pastebima, kad dalinės mobilizacijos metu šaukiami vyrai nepraeina medicininės apžiūros ir nepasiruošia tarnybai.

Žmogaus teisių aktyvistai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos karys iš 1-ojo tankų pulko, perkeliamas į Chersono sritį.

„Mums oficialiai buvo pasakyta, kad prieš išsiunčiant į kovos zoną jokių mokymų nebus. Oficialūs pulko vadai patvirtino šią informaciją: 29 dieną būsime išsiųsti į Chersoną“, – sakė okupantas.

Jis pabrėžė, kad nebuvo „jokių pratybų, jokio šaudymo, jokio teorinio mokymo – nieko“.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas prognozuoja, kad po kelerių metų dalis Rusijos atiteks Kinijai. Jis mano, kad tai gali įvykti taip pat ir per referendumus.

„Kinija niekada nepradės atviros karinės ekspansijos prieš Rusiją, kad nebūtų apkaltinta agresija. Kinija neturi tokios filosofijos... Liko pora metų ir pietinė Rytų Sibiro dalis bei Tolimieji Rytai tiesiog pereis Kinijos jurisdikcijai.

Wikipedia.org nuotr./Sibiro taiga

Kinai ten yra asimiliuoti tarp vietinių gyventojų - dar vienas rinkimų turas ir vietos tarybos bus prokiniškos. Plėstis į Rusijos teritoriją nereikia, nes prokiniška taryba vykdys Kinijai palankią politiką“, – sakė jis.

O.Ždanovas priminė, kad V.Putinas karui su Ukraina iš ten išvedė beveik visus karius.

„Putinas atidarė Pandoros skrynią. Bus referendumas (sąlyginiame Krasnojarsko ar Amūro regione), kurio metu jie nuspręs, kad jie jau yra Kinijos Liaudies Respublikos dalis. Kinai surengs referendumą ir pasakys: „Tai yra Kinija“. Štai ir viskas“, – sakė ekspertas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, į kaimyninį Sakartvelą kasdien atvykstančių rusų skaičius beveik padvigubėjo, antradienį pranešė Tbilisis.

„Prieš keturias–penkias dienas į Sakartvelą kasdien atvykdavo 5–6 tūkstančiai (rusų). Dabar jų skaičius išaugo iki maždaug 10 000 per dieną“, – žurnalistams sakė Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris. Tačiau Sakartvelas kol kas tikina neturintis priežasčių uždaryti sienos.

Rusijos tūkstančių rezervistų šaukimas dalyvauti kare Ukrainoje išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių. Be to, dalinė mobilizacija paskatino rusus skubiai palikti savo šalį.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

Ukrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė netoli apšaudyto ir apleisto paukštyno, esančio prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių.

Kiek ten gali būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino.

Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.

Sunaikinto tanko bokštelio dalys, per mūšius išlėkusios į orą ir pramušusios į angarą panašaus sandėlio stogą, sutraiškė apačioje paliktus tuščius naminių paukščių narvus.

Išminavimo komandos dar neatvyko į vietovę netoli Kozača Lopanės, esančios maždaug už 2 km nuo sienos, o galima masinė kapavietė dar nebuvo paliesta.

„Į mūsų kaimą atvykę kariai man sakė, kad matė kareivių kapavietę, bet nenurodė [žuvusiųjų] skaičiaus“, – pranešė Kozača Lopanės administracijos vadovė Liudmyla Vakulenko.

„Jie sakė, kad tai ištirs specializuotas padalinys“, – pridūrė pareigūnė.

Teismo medicinos ekspertų komandos laukiama vėliau šią savaitę, kai vietovė bus pripažinta saugia darbui. Pirmadienį kariai judėjo atsargiai – vengė neasfaltuotų vietovių, saugodamiesi minų ir nesprogusių sviedinių.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas mano, kad Rusija gali nebaudžiama pradėti branduolinę ataką prieš Ukrainą, nes NATO šalys nesiims atsakomųjų veiksmų, susirūpinusios savo saugumu.

„Įsivaizduokime, kad Rusija yra priversta panaudoti patį grėsmingiausią ginklą prieš Ukrainos režimą, įvykdžiusį didelio masto agresijos aktą, pavojingą mūsų valstybės egzistavimui. Tikiu, kad NATO tiesiogiai nesikiš. 

Juk Vašingtono, Londono ir Briuselio saugumas Šiaurės Atlanto aljansui yra daug svarbesnis nei niekam nereikalingas Ukrainos likimas“, – tikino D.Medvedevas.

Jis įsitikinęs, kad NATO šalys neketina „mirti branduolinėje apokalipsėje“ ir todėl „praris bet kokį Rusijos ginklo panaudojimą“.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą.

Apie tai ji pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Labas rytas, Ukraina, gera grįžti“, – parašė C. Colonna ir pasidalijo nuotrauka iš Ukrainos sostinės centro, kurioje ji užfiksuota einanti su Prancūzijos ambasadoriumi Etienne'u de Poncins'u. 

„Prancūzija šalia, kad palaikytų Ukrainą“, – pridūrė ji ukrainiečių kalba.

Rusijos pasienyje su Sakartvelu esančiame Aukštutinio Larso kontrolės punkte Šiaurės Osetijoje netrukus bus atidarytas mobilizacijos punktas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos regiono Vidaus reikalų ministerija. 

Be to, dėl automobilių, vykstančių į Sakartvelą, antplūdžio, siekiant užtikrinti piliečių saugumą ir sumažinti konfliktinių situacijų riziką, buvo nuspręsta leisti rusams kirsti sieną pėsčiomis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sakartvelo pasienis

Anksčiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba patvirtino informaciją, kad prie sienos perėjimo punkto buvo dislokuoti Rusijos kariškiai.

Kazachstanas užtikrins rusų, bėgančių nuo „beviltiškos padėties“, saugumą, antradienį pareiškė šios Vidurio Azijos šalies prezidentas, rusams bėgant į užsienį nuo dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje.

„Pastaruoju metu pas mus atvyksta daug žmonių iš Rusijos, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kassymą-Jomartą Tokayevą. – Dauguma jų priversti išvykti dėl beviltiškos padėties. Turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą.“

Kazachstano vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo 21 dienos, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į šalį atvyko apie 98 000 rusų, o išvyko šiek tiek daugiau nei 64 000, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

Pirmadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas netiesiogiai patvirtino ankstesnius pranešimus, kad ukrainiečių daliniai užėmė Kupjanską-Uzlovojų, pietinį Kupjansko priemiestį rytiniame Oskolo upės krante, praneša BBC Rusijos tarnyba. Čia yra didelis geležinkelio mazgas, kuris buvo svarbus Rusijos kariuomenės logistikai, kol ji buvo išstumta iš didžiosios Charkivo srities dalies.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintame Kupjanske

Generalinio štabo suvestinėje, be kita ko, minimas Rusijos vykdomas Kupjansko apylinkių kaimų apšaudymas, tarp kurių minimas ir Kupjanskas-Uzlovojus.

Išsamesnės informacijos, pavyzdžiui, ar Kupjanskas-Uzlovojus buvo užimtas per mūšį, ar rusai tiesiog iš jo pasitraukė, kol kas nėra. Bendroje štabo suvestinėje nepranešama apie jokį judėjimą fronte. 

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad penktadienį, rugsėjo 30 d., per kalbą prieš abu Rusijos parlamento rūmus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali paskelbti apie Rusijos kariuomenės okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

„Yra reali galimybė, kad Putinas pasinaudos savo kalba oficialiai paskelbti apie okupuotų Ukrainos regionų prisijungimą prie Rusijos Federacijos“, – nurodė britų žvalgyba, primindama, kad šiuo metu šiose teritorijose vykstantys „referendumai“ turi baigtis rugsėjo 27 d.

„Rusijos vadovybė beveik neabejotinai tikisi, kad bet koks pranešimas apie aneksiją bus vertinamas kaip „specialios karinės operacijos“ pateisinimas ir sustiprins patriotinę paramą konfliktui“, – sakoma apžvalgoje.

„Donbaso naujienų“ nuotr./Propagandiniai plakatai Donecke

Tačiau, anot Didžiosios Britanijos žvalgybos, šiam užmojui greičiausiai pakenks didėjantis vidaus supratimas apie pastarojo meto Rusijos nesėkmes mūšio lauke ir didelis susirūpinimas dėl praėjusią savaitę paskelbtos dalinės mobilizacijos.

Per rugsėjo 26-ąją Rusijos okupacinės pajėgos neteko trijų priešlėktuvinių raketų, vieno orlaivio, 16 tankų, taip pat apie 550 karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko ir Donecko kryptimis.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 27 d. sudarė maždaug 57 750 karių; 2306 tankus, 4881 šarvuotą kovos mašiną.

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos ir okupuotos Ukrainos Chersono ir Zaporižios sričių dalys po aneksijos gali būti įtrauktos į Krymo federalinę apygardą kartu su pačiu pusiasaliu, pranešė Rusijos laikraštis „Vedomosti“, remdamasis šaltiniais.

Pasak laikraščio, naujuoju prezidento pasiuntiniu šioje apygardoje gali tapti buvęs vicepremjeras ir buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./ Dmitrijus Rogozinas

Antradienį Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose baigiami rengti „referendumai“, po kurių Kremlius tikriausiai paskelbs apie šių regionų prijungimą prie Rusijos.

Rugsėjo 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, pasibaigus „referendumams“, jis laikys neįmanomomis „tęsti bet kokias diplomatines derybas“ su Rusija.

Rusijos karinė-politinė vadovybė sieks įgyvendinti savo ketinimą „aneksuoti“ okupuotas Ukrainos teritorijas iki arba po spalio 1-osios, siekdama neteisėtai įtraukti į mobilizaciją Ukrainos piliečius, mano JAV Karo studijų institutas.

Ši data – įprasto rudens šaukimų į kariuomenę ciklo Rusijoje pradžia.

„Greičiausiai Kremlius įtrauks Ukrainos piliečius okupuotose teritorijose į Rusijos šaukimo ciklą, išplėsdamas Ukrainos piliečių priverstinę mobilizaciją kovai prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.

Šiuo metu ši kategorija neatitinka dabartinio V.Putino dalinės mobilizacijos dekreto teisinių kriterijų.

„Kaip ir „Rusijos piliečiai“ pagal Rusijos įstatymus, 18–27 metų ukrainiečiai vyrai aneksuotose teritorijose turės teisę į karinę tarnybą“, – pabrėžia ekspertai.

Tuo pat metu analitikai pastebi, kad dalis ukrainiečių jau buvo mobilizuoti į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų gretas. Taip rugsėjo 25 dieną Sevastopolio „gubernatorius“ pranešė apie apie 2000 žmonių mobilizavimą okupuotame Kryme ir Sevastopolyje.

„Rusijos okupacinė valdžia jėga mobilizuoja ukrainiečių civilius iš visų okupuotų regionų mažesniu skaičiumi“, – pažymi analitikai.

Tai atitinka Rusijos taikomus apribojimus vyrams iki 35 metų išvykti iš okupuotų teritorijų. Melitopolyje okupantams buvo nurodyta iki spalio 10 dienos suformuoti „savanorių batalioną iki 3000 žmonių“.

O rugsėjo 26 dieną tapo žinoma apie Luhansko srities Svativo rajono vyrų gyventojų „mobilizaciją“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies pietuose naikino Rusijos karinę įrangą.

Apie tai rytiniame pranešime skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak pranešimo, Chersone buvo sunaikinti ir išvesti iš rikiuotės septyni sunkvežimiai „Ural“.

Melitopolyje sunaikinta iki 10 vienetų karinės technikos bei daugiau kaip 20 okupantų.

Zaporižios srityje sunaikintas priešo kompleksas S-300, penki karinės technikos vienetai ir sužeista daugiau kaip 50 užpuolikų.

Antradienį turi baigtis pseudoreferenumai dėl aneksijos, kurias keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog Vakarų šalys niekada nepripažins jų rezultatų.

Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Vladimirą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.

V.Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.

Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.

Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.

Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.

Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.

Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V.Putino parašo.

Naktį Mykolajivas buvo du kartus smarkiai apšaudytas – apgadinti gyvenamieji namai ir parduotuvės įvairiuose miesto rajonuose.

Apie tai praneša Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.

„Įvairiose miesto dalyse buvo smūgių. Apgadinta nemažai civilinių objektų, įskaitant gyvenamuosius namus ir parduotuves, taip pat vandens tiekimo infrastruktūra“, – skelbia jis.

Rusai raketomis apšaudė Zaporižios infrastruktūros objektus, pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas

„Priešas užpuolė regioninį centrą. Raketos pataikė į infrastruktūros objektus“, – skelbė jis ir nurodė, kad yra pakartotinių atakų rizika.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad rusai pajuto, jog pralaimi, ir stengiasi atitolinti šį momentą. Tai jis pasakė savo vakariniame pranešime.

„Padėtis ypač paaštrėjo Donecko srityje. Darome viską, kad sulaikytume priešo veiklą. Būtent ten dabar yra mūsų tikslas numeris vienas, nes Donbasas vis dar yra okupantų tikslas numeris vienas“, – sakė valstybės vadovas.

Jis pridūrė, kad, nepaisant akivaizdaus karo beprasmiškumo ir okupantų iniciatyvos praradimo, Rusijos kariuomenės vadovybė vis dar varo juos į mirtį.

„Nuolatiniai Rusijos puolimo bandymai Donecko srityje neabejotinai įeis į karų istoriją kaip vienas ciniškiausių savų karių žudymų. Kai tai matome, įsitikiname, kad Rusijos mobilizacija yra atviras bandymas suteikti vadams nuolatinį „patrankų mėsos“ srautą“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė kad kitos prasmės Rusijos mobilizacija paprasčiausiai neturi.