Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
FT: Trumpas šantažuoja Europą, kad sulauktų pagalbos dėl Hormūzo sąsiaurio
23:02
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, siekdamas priversti Europą prisidėti prie pastangų atblokuoti Hormūzo sąsiaurį.
Apie tai, remdamasis su diskusijų eiga susipažinusiais šaltiniais, praneša „Financial Times“. Leidinys pažymi, kad šį strategiškai svarbų logistikos maršrutą, kuriuo gabenama penktadalis visos pasaulio naftos eksporto, Iranas užblokavo po to, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis sudavė šaliai smūgius.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas pareikalavo NATO šalių pagalbos atveriant šią vandens arteriją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Europoje buvo pabrėžta, kad tai neįmanoma, kol tęsiasi konfliktas Viduriniuose Rytuose. Kiti teigė, kad tai „ne mūsų karas“.
Kaip žurnalistams pranešė neįvardyti pareigūnai, reaguodamas į tai D.Trumpas pagrasino nutraukti tiekimą per PURL. Tai NATO iniciatyva ginklams Ukrainai pirkti, kurią finansuoja Europos šalys. Dėl to grupė pagrindinių Aljanso narių paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė pasirengimą „prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų praėjimą per sąsiaurį“.
Pareiškimo paskelbimo siekė būtent NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, „nes Trumpas grasino pasitraukti iš PURL ir apskritai atsisakyti pagalbos Ukrainai“, paaiškino vienas pašnekovų.
„Pareiškimas buvo parengtas skubotai, o kitos šalys prie jo prisijungė vėliau, nes pritrūko laiko iškart pakviesti visus pasirašyti“, – pridūrė jis.
Du pareigūnai, su kuriais kalbėjosi leidinys, pažymi, kad prieš pat tai M.Rutte dalyvavo daugybėje pokalbių su D.Trumpu ir JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Kitas šaltinis nurodė, kad pokalbyje su Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atstovais M.Rutte pastebėjo, jog D.Trumpas buvo „gana įniršęs“ dėl europiečių atsisakymo padėti atblokuoti Hormūzo sąsiaurį.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris pareiškė, kad šią savaitę surengs derybas tarp 35 pareiškimą pasirašiusių šalių dėl koalicijos Hormūzo sąsiauriui atverti formavimo, tačiau tik po to, kai bus nutraukti karo veiksmai.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly teigė, kad „Trumpas aiškiai išreiškė savo nusivylimą NATO ir kitais sąjungininkais“. Kiek anksčiau Amerikos lyderis pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos tai įsimins“.
Straipsnyje atskirai pažymima, kad balandžio 1-osios vakarą D.Trumpas planuoja kreiptis į amerikiečius ir pareikšti, jog „be abejo“ svarstys galimybę pasitraukti iš NATO. Apie šiuos planus jis papasakojo agentūrai „Reuters“.
Izraelis nutraukė visus gynybos susitarimus su Prancūzija
23:46
Izraelio vyriausybė paskelbė nutraukianti ginklų importą iš Prancūzijos po to, kai Paryžius nedavė leidimo perskristi kai kuriems JAV lėktuvams, gabenusiems Vidurio Rytams skirtą karinę techniką. Apie tai rašo „Le Monde“.
Pažymima, kad JAV apkaltino Prancūziją trukdymu kai kuriems lėktuvams, gabenantiems šaudmenis į Izraelį, skristi virš savo teritorijos. Izraelis į tai reagavo paskelbdamas ketinimą nutraukti prancūziškų ginklų importą.
Izraelis priėmė sprendimą „anuliuoti savo gynybos pirkimus iš Prancūzijos, nukreipiant šias lėšas pirkimams iš „mėlynai baltų“ spalvų [Izraelio vėliavos spalvos] arba į šalis sąjungininkes“, – pareiškė Izraelio gynybos ministerijos atstovė.
Pasak jos, šis sprendimas pristatomas kaip atsakas į pastarojo meto Prancūzijos pozicijos pasikeitimą, atsižvelgiant į tai, kad puolimas prieš Iraną „prisideda prie Europos saugumo“.
Įdomu tai, kad Prancūzijos ginkluotės eksportas į Izraelį sudaro labai mažą dalį, palyginti su bendru Prancūzijos karinės technikos eksporto kiekiu. Remiantis naujausiais duomenimis, paskelbtais metinėje ataskaitoje parlamentui, bendra Prancūzijos licencijų, išduotų Izraeliui 2024 metais, vertė neviršijo 162 mln. eurų iš bendros kiek didesnės nei 20 mlrd. eurų sumos.
„Prie šios sumos galima pridėti maždaug 20 mln. eurų už dvejopo naudojimo prekių eksportą. Dažnai tai yra programinės įrangos sprendimai, specialios medžiagos arba atsarginės dalys. Tačiau ir čia šių licencijų apimtis atrodo nereikšminga, palyginti su 15 mlrd. eurų, kuriuos Prancūzija 2024 metais išleido bazinių gynybos vienetų eksportui visame pasaulyje“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad staigus Izraelio pozicijos pasikeitimas gynybos sluoksniuose buvo sutiktas beveik kaip palengvėjimas, turint omenyje, kad eksportas į šią šalį Paryžiui ilgą laiką buvo sudėtingas klausimas.
Karinės technikos licencijos žydų valstybei ilgą laiką buvo išduodamos tik ribotai, daugiausia siekiant palaikyti diplomatinius santykius. Todėl didelė dalis šios įrangos yra skirta Izraelio sistemai „Geležinis kupolas“, kurią Paryžius laiko „gynybiniu“ objektu.
Kita dalis tiesiog keliauja tranzitu per Izraelį, po to reeksportuojama į trečiąsias šalis arba į Prancūziją, siekiant patenkinti šalies vidaus poreikius.
Trumpas kreipimesi pakartos, kad reikia dar dviejų ar trijų savaičių
22:08
Trečiadienio vakaro kreipimesi į tautą JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pateiks naujausią informaciją apie operacijos „Epic Fury“ eigą, kuri atitinka arba viršija visus nustatytus rodiklius“, – leidiniui „The Times of Israel“ teigė Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Jis akcentuos JAV kariuomenės sėkmę siekiant visų prieš operaciją iškeltų tikslų“, – tęsė pareigūnas.
Pasak šaltinio, tikslai yra šie: sunaikinti mirtinas Irano balistines raketas bei jų gamybos įrenginius, likviduoti šalies karines jūrų pajėgas, užtikrinti, kad Irano remiamos teroristinės grupės nebegalėtų destabilizuoti regiono, ir garantuoti, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo.
Antradienį D.Trumpas teigė, kad vienintelis jo karo tikslas buvo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad tarp tikslų yra ir Irano oro pajėgų sunaikinimas.
Baltųjų rūmų atstovas teigia, kad D.Trumpas greičiausiai dar kartą patvirtins, jog karas truks dar dvi-tris savaites. Tai greičiausiai pratęstų konfliktą ilgiau nei anksčiau Vašingtono nurodytas keturių–šešių savaičių terminas.
Lenkija skelbia atvirai: be JAV nėra NATO
18:07
Prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog Vašingtonas gali persvarstyti savo įsipareigojimus Aljansui, Lenkijos gynybos ministras perspėjo, kad be JAV nėra NATO.
Trečiadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ D.Trumpas pavadino NATO „popieriniu tigru“ ir kritikavo Europos sąjungininkes dėl jų neveiklumo Irano konflikte.
Reaguodamas į D.Trumpo pastabas, minoistras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad komentarai atspindi „sudėtingą akimirką, kurią šiandien išgyvena pasaulis“, ir išreiškė viltį, kad nugalės šaltesnis protas.
„Nėra NATO be JAV, todėl esame suinteresuoti, kad įsivyrautų ramybė. Tačiau taip pat nėra ir JAV galios be NATO“, – sakė ministras, kurį citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.
D.Trumpas ne kartą yra išreiškęs nusivylimą Europos sąjungininkais dėl to, kad jie atsisako imtis aktyvesnio vaidmens Artimuosiuose Rytuose, be kita ko, siųsti karo laivus, kurie padėtų vėl atidaryti svarbų naftos gabenimo maršrutą per Hormūzo sąsiaurį, ir leisti JAV naudotis kitomis sąjungininkų bazėmis regione.
Tačiau dauguma sąjungininkių atsiribojo nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose ir paragino jį deeskaluoti, nurodydamos susirūpinimą dėl JAV ir Izraelio atakų prieš Teheraną teisėtumo ir pabrėždamos, kad NATO yra gynybinis aljansas.
„Niekas mūsų negins, jei patys negalėsime apsiginti“
W.Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad Lenkija turi rūpintis savo aljansu su Vašingtonu, „nes jis yra mūsų saugumo garantas“.
„Taip pat turime atlaikyti emocinę įtampą, kuri kyla dėl žodžių, kurie vieną dieną yra vienokie, o kitą dieną gali būti kitokie“, – pridūrė jis.
Lenkijos gynybos ministras taip pat pabrėžė, kad vienas iš būdų stiprinti aljansą su JAV yra didinti pačios Lenkijos karinius pajėgumus.
„Turime sutelkti dėmesį į... stiprios, saugios Lenkijos kūrimą – nepriklausomos, suverenios valstybės, pakankamai stiprios, kad galėtų sudaryti aljansus ir būtų ieškoma kaip partnerė aljansuose“, – sakė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Niekas mūsų negins, jei patys negalėsime apsiginti“, – pridūrė jis.
Lenkija jau dabar skiria beveik 5 proc. savo BVP karinėms išlaidoms, o tai yra didžiausias rodiklis NATO ir gerokai viršija aljanso nustatytą 2,5 proc. tikslą, skelbia „TVP World“. D.Trumpas ne kartą kritikavo kelias Aljanso nares, kad jos neskiria pakankamai lėšų gynybos biudžetams.
W.Kosiniakas-Kamyszas taip pat pakartojo, kad Lenkija nesiųs savo oro gynybos sistemų „Patriot“ į Artimuosius Rytus po to, kai šią savaitę žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas nori jas panaudoti kare su Iranu.
Nuo 2025 m., kai grįžo į Baltuosius rūmus, prezidentas D.Trumpas sukėlė kelias krizes NATO, įskaitant grasinimą įsiveržti į Grenlandiją ir ne kartą kritikavo sąjungininkus dėl, jo nuomone, tariamo Aljanso nuosmukio.
Irano pareigūnai šaiposi iš Trumpo: jis nestabilus
17:33
Neįvardytas aukšto rango Irano pareigūnas, kalbėdamas su CNN, sumenkino būsimą JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo dėl karo su Iranu reikšmę.
Šaltinio vertinimu, JAV lyderio pasisakymai nėra patikimas orientyras.
„Šis bruožas atspindi nestabilią ir ekscentrišką asmenybę“, – žurnalistui Matthew Chance'ui pareiškė pašnekovas.
Toks Irano komentaras pasirodė tvyrant nežinomybei dėl to, ką D.Trumpas paskelbs ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku „atnaujintame“ pranešime apie karą Irane, kurį Baltieji rūmai tiesiog pavadino „atnaujinta informacija“.
Anksčiau trečiadienį D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad „naujasis“ Irano prezidentas paprašė JAV nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad šis prašymas bus apsvarstytas, kai laivybai vėl bus atidarytas siauras Hormūzo sąsiauris.
Antradienį publikuotame įraše D.Trumpas užsiminė, kad jam nerūpi sąsiaurio, kuris yra svarbus pasaulinis energijos kelias, uždarymas, ir paragino kitas šalis, priklausomas nuo Persijos įlankos šalių energijos tiekimo, „tiesiog eiti ir pasiimti“ naftą.
Vienintelis Trumpo pasiekimas
Kiek anksčiau trečiadienį Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ebrahimas Azizi taip pat pasišaipė iš JAV prezidento po to, kai jis paskelbė apie „režimo pasikeitimą“ Irane.
Pareigūnas pabrėžė, kad vienintelis pokytis, kurį JAV pasiekė per karą, yra tai, kad prarado prieigą prie Hormūzo sąsiaurio.
„Trumpas pagaliau pasiekė savo svajonę apie „režimo pasikeitimą“, bet regiono jūrų režimo! Hormūzo sąsiauris tikrai bus vėl atidarytas, bet ne jums; jis bus atviras tiems, kurie laikysis naujų Irano įstatymų“, – pagrasino jis.
Trumpas grasina palikti NATO: paaiškino, ar jis gali tai padaryti
17:21
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jis „rimtai“ persvarstys JAV narystę NATO. Tai - toli gražu ne pirmas kartas, kai jis suabejoja Aljanso nauda ir vienybe. Tačiau dabartinio karo Irane kontekste Europos šalių sprendimai ne juokais įsiutino Amerikos lyderį. Politologas Linas Kojala paaiškino, ar D.Trumpas gali palikti NATO.
Kaip pastebi CNN, susiklosčiusios aplinkybės, kuomet Europos valstybės neparodė noro prisijungti prie JAV pradėto karo prieš Irano ir drauge imtis veiksmų, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, iš tiesų kursto nerimą tarp NATO valstybių-narių, kad galbūt šįkart D.Trumpas kalba rimtai.
Nuo 2017 m., kai D.Trumpas pirmą kartą užėmė JAV prezidento postą, NATO sąjungininkės atlaikė ne vieną jo pykčio protrūkį ir iš dalies apsiprato su jo išstojimais, kai prezidentas pareiškia norintis palikti Aljansą.
Kiekvieną kartą jis buvo atkalbinėjamas. Dažniausiai tai darė generaliniai sekretoriai arba valstybių vadovai, išmanantys, kaip reikia su juo bendrauti ir kaip jį perprasti.
„Amerikietiški kalneliai“
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala trečiadienį sureagavo į naujausią D.Trumpo pareiškimą apie tai, kad jam reikia gerai apsvarstyti tolesnį JAV priklausymą NATO. Savo įžvalgomis jis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Eksperto teigimu, JAV prezidento pareiškimų gausa ir tarpusavio prieštaringumas nereiškia, kad juos reikia ignoruoti.
„Visgi, kaip nuo praėjusios vasaros laidytos simpatijos NATO nereiškė nepertraukiamo nuomonės pasikeitimo į pozityvią, taip ir dabartinė situacija turi būti matoma „amerikietiškų kalnelių“ kontekste“, – atkreipė dėmesį jis.
L.Kojalos vertinimu, kritika NATO ir Europai yra lengvas ir labai mėgstamas taikinys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas sako, kad JAV pasitrauks „gana greitai“, bet grasina sugrįžti
16:41
Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas, duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters" pareiškė, kad JAV „gana greitai pasitrauks iš Irano“, bet gali grįžti suduoti „momentinius smūgius“.
Nors terminų, kada JAV galėtų nutraukti karą, nepateikė, D.Trumpas nurodė, kad „ketiname pasitraukti gana greitai“.
„Jie [Iranas] neturės branduolinio ginklo, nes dabar neturi tam pajėgumų, ir tada aš išvyksiu, pasiimsiu visus su savimi, ir jei reikės, sugrįšime atlikti tikslinių smūgių“, – aiškino jis.
Prieš šį vakarą planuojamą nacionalinį kreipimąsi JAV prezidentas pažymėjo, kad išreikš savo pasipiktinimą NATO dėl, jo nuomone, nepakankamos paramos jo karo tikslams prieš Iraną.
Amerikos lyderis pridūrė, kad jis tikrai svarsto galimybę bandyti išvesti JAV iš Aljanso.
Tolesniuose naujienų pranešimuose „Reuters“ teigė, kad D.Trumpas sakė, jog Iranas neturės branduolinio ginklo, „ir jie jo nenori“.
Iranas ilgą laiką tvirtino, kad jo branduolinė programa yra skirta taikiems tikslams, o lyderiai rėmėsi religiniu dekretu (vadinamu fatva), draudžiančiu masinio naikinimo ginklus. JAV ir Izraelis visada ginčijo šį teiginį.
Trumpas: „naujasis“ Irano prezidentas ką tik paprašė JAV paliaubų
16:09 Atnaujinta 16:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas paprašė paliaubų ir kad JAV jas svarstys, jei Hormūzo sąsiauris bus atvertas laivybai.
„Irano naujojo režimo prezidentas ką tik paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų PALIAUBŲ!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D.Trumpas, neįvardindamas aukščiausio rango pareigūno vardo ir pavardės, tačiau apibūdindamas jį kaip tokį, kuris yra „daug mažiau radikalus ir daug protingesnis nei jo pirmtakai“.
„Mes tai apsvarstysime, kai Hormūzo sąsiauris bus atviras, laisvas ir saugus. Iki tol mes triuškiname Iraną iki užmaršties arba, kaip sakoma, atgal į akmens amžių!!!“ – parašė JAV lyderis.
Nepriklausomo patvirtinimo dėl D.Trumpo teiginio apie Irano prašymą nutraukti ugnį kol kas nebuvo.
Be to, nėra aišku, ką D.Trumpas turėjo omenyje, sakydamas „naujasis Irano režimo prezidentas“, nes šios šalies prezidento postas vis dar priklauso Masoudui Pezeshkianui, kuris šias pareigas eina nuo 2024 m. Dar vakar jis pasirodė viešumoje ir pabrėžė, kad Iranas turi „reikalingą valią“ užbaigti karą.
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo karinę kampaniją prieš Iraną, žuvo keli aukšto rango Irano vadovai, įskaitant šalies aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Kovo 8 d. jį pakeitė sūnus Mojtaba Khamenei. Nuo to laiko jis paskelbė keletą rašytinių pareiškimų, tačiau viešai nepasirodė. Pats D.Trumpas yra sakęs, kad nežino, ar jis gyvas.
Iranas ne kartą paneigė D.Trumpo teiginius, kad jis dalyvauja derybose dėl karo užbaigimo, patvirtindamas, jog su JAV per tarpininkus buvo apsikeista tik kai kuriomis žinutėmis.
Rusija: per smūgius Teheranui pataikyta į Rusijos stačiatikių cerkvę
15:45
Per Irano sostinei trečiadienį suduotus smūgius buvo pataikyta į Rusijos stačiatikių cerkvę ir buvo apgadintas jos pastatas, tačiau aukų nebuvo, pranešė Rusijos ambasada Teherane.
„Balandžio 1-ąją netoli Šv.Nikolajaus stačiatikių cerkvės Teherane buvo suduoti du smūgiai. Buvo apgadintas pagrindinis pastatas, prieglauda ir keletas techninių patalpų. Aukų nėra“, – pranešė ambasada socialiniame tinkle „X“.
Ji paskelbė po smūgių padarytas nuotraukas, kuriose matyti iš dalies įgriuvęs lubų skliautas, ant grindų pabirusios nuolaužos ir išdužę langai.
Irano aukščiausiasis lyderis tariamoje žinutėje dėkoja „Hezbollah“ už „meilę“
15:43
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei trečiadienį tariamoje jo publikuotoje platformoje „Telegram“ pagyrė Irano remiamą kovotojų grupuotę „Hezbollah“.
Grupuotės vadovui Naimui Qassemui skirtoje žinutėje ajatola pabrėžė, kad Iranas ir toliau rems kovotojų grupuotę „už pasipriešinimą“ Izraeliui ir JAV.
M.Khamenei taip pat išreiškė dėkingumą už „Hezbollah“ kovotojų parodytą „emociją, meilę ir ištikimybę“.
Praėjus daugiau nei trims savaitėms po jo paskyrimo Irano aukščiausiuoju vadovu, nužudyto lyderio Ali Khamenei sūnus vis dar nepasirodė viešumoje ir viešai nesikreipė į iraniečius.
Šį mėnesį vienas šaltinis CNN teigė, kad M.Khamenei buvo sužeistas per išpuolį, per kurį žuvo jo tėvas ir kiti aukščiausio rango Irano kariuomenės vadai. Šaltinis teigė, kad jam lūžo koja, buvo sumušta kairė akis ir padarytos nedidelės žaizdos ant veido.
Naujausias Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktas prasidėjo iškart po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelio pajėgos pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Kovo 2 d. „Hezbollah“ pradėjo raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš Izraelį.
Nuo to laiko Izraelio pajėgos, vykdydamos platesnio masto puolimą, užėmė teritorijas į pietus nuo Libano Litanio upės ir liepė Libano gyventojams palikti teritoriją.
Nuo kovo 2 d. per Izraelio smūgius Libane žuvo mažiausiai 1268 žmonės, antradienį atnaujintame pranešime pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
„Foreign Policy“: Trumpas pralaimi karą Irane
15:06
Po kiek daugiau nei mėnesį trukusio JAV ir Irano karo daugėja ženklų, kad Donaldo Trumpo administracija susiduria su rimtais sunkumais siekdama savo strateginių tikslų, rašo žurnalas „Foreign Policy“.
Naujausiais „Pew Research“ atliktos apklausos duomenimis, 61 proc. amerikiečių nepritaria prezidento veiksmams dėl karo ir tik 37 proc. juos palaiko. Pažymima, kad dauguma respublikonų palaiko Baltųjų rūmų kursą, o tarp demokratų parama yra minimali.
Kariniu požiūriu JAV kartu su Izraeliu padarė Iranui didelių nuostolių, rašoma straipsnyje. Buvo pašalinti pagrindiniai kariniai ir politiniai veikėjai, susilpnintas raketų pajėgumas, iš dalies sunaikinta karinė infrastruktūra. Taip pat nukentėjo Teherano sąjungininkai, ypač karinė grupuotė „Hezbollah“, veikianti Libane.
Tačiau, nepaisant šių laimėjimų, Iranas išlaikė situacijos kontrolę ir gebėjimą priešintis. Režimas ne tik išliko, bet ir toliau puldinėja Izraelį bei JAV sąjungininkus ir į konfliktą įtraukė naujų veikėjų – į jo pusę stojo Jemeno husiai.
Nuostoliai
Dėl dalinio Hormūzo sąsiaurio blokavimo smarkiai išaugo naftos, dujų ir aviacinio kuro kainos. Tai sukėlė chaosą, pradedant energetiniu nestabilumu ir baigiant galimomis lustų ir maisto gamybos krizėmis.
Be to, karas susilpnino JAV tarptautinę padėtį. Vašingtonas faktiškai liko su itin ribota sąjungininkų parama, o kitų šalių kritika jo atžvilgiu sustiprėjo. Tarptautinių apklausų duomenimis, daugiau respondentų dėl konflikto kaltina būtent JAV ir Izraelį nei Iraną, rašo „Foreign Policy“.
Paradoksalu, bet konfliktas buvo naudingas ir JAV varžovams. Sankcijų sušvelninimas leido Iranui padidinti savo pajamas iš naftos, o Rusijai, sparčiai kylant energijos kainoms, gauti papildomo pelno.
Pasipiktinimas JAV
Pačiose Jungtinėse Valstijose karas kelia vis daugiau diskusijų. Kongrese auga skepticizmas dėl tolesnio operacijos, kuri gali kainuoti dar šimtus milijardų dolerių, finansavimo.
Analitikai vertina, kad pagrindinė problema – išpūsti Vašingtono lūkesčiai. Pirminiai tikslai – pakeisti Irano režimą, visiškai sunaikinti jo raketų programą ir nutraukti jo įtaką regione – kol kas lieka nepasiekiami.
„Trumpas jau seniai nepritaria brangiems, ilgai trunkantiems karams Artimuosiuose Rytuose. Tikėtina, kad jis neteisingai įvertino Irano režimo pobūdį ir tai, kad dėl savo dydžio ir geografijos jis labai skiriasi nuo Venesuelos – šalies, kurios lyderį Jungtinės Valstijos nuvertė per vieną naktinę operaciją“, – teigiama straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, net ir dalinė JAV sėkmė nekeičia bendro vaizdo. Žurnalistai pastebėjo, kad Iranas išsaugojo savo galimybes valdyti šalį, gebėjimą atsigauti ir daro didelę įtaką pasaulio ekonomikai.
