„Bloomberg“: nepaisant sankcijų, Rusijos ekonomika atsigauna, tačiau mobilizacija gali viską sužlugdyti

Penktadienį Ukraina pradėjo pirmąjį darbinio lygio derybų su Didžiąja Britanija raundą dėl dvišalio susitarimo suteikti saugumo garantijas Ukrainai, kaip numatyta Bendroje paramos Ukrainai deklaracijoje, kuria remiantis rengiami atitinkami dvišaliai dokumentai.

Ukrainos prezidento kanceliarija šiandien pranešė apie derybas, kurių metu aptariamos saugumo garantijos. Didžioji Britanija tapo antrąja valstybe po Jungtinių Amerikos Valstijų, su kuria Ukraina pradėjo tokias derybas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

Ukrainos delegacijai vadovavo Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. „Jungtinė Karalystė nuolat demonstruoja lyderystę ir pavyzdį, priimdama ir įgyvendindama drąsiausius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Ukrainos žmonės labai vertina jau suteiktą pagalbą, o mes esame įsitikinę, kad ir toliau stiprinsime mūsų strateginę partnerystę tiek prieš pergalę, tiek po jos“, – pabrėžė A.Jermakas.

Rusijos ekonomika prisitaiko prie tarptautinių sankcijų poveikio ir jau 2024 m. gali grįžti į prieškarinį lygį, tačiau mobilizacija gali sužlugdyti šiuos planus, rašo „Bloomberg“.

Kaip pažymi agentūra, antrąjį šių metų ketvirtį Rusijos BVP išaugo 4,9 proc. ir viršijo daugumą prognozių.

„Metinio smukimo laikotarpis nuo invazijos į Ukrainą buvo ilgiausias per daugiau nei pusę dešimtmečio. Tačiau, kadangi fiskalinė politika tapo vis labiau palanki karo veiksmams, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas padidėjo 4,9 proc.“, – teigiama pranešime.

BVP duomenys rodo, kad Rusijos ekonomika augo keturis ketvirčius iš eilės po to, kai prieš metus smuko daugiau kaip 4 proc., nepaisant prognozių, kad nuosmukis užsitęs dėl sankcijų, įvestų dėl 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą.

„AP“/„Scanpix“/Maskva

Pažymima, kad padidėjusios karinės išlaidos skatina pramonės gamybą. O vartotojų paklausa didėja augant vyriausybės išlaidoms socialinei paramai ir didėjant darbo užmokesčiui.

„Tačiau Kremliaus siekis plėsti mobilizaciją gali tam sutrukdyti, nes suintensyvės darbo jėgos trūkumas“, – kartu pažymi „Bloomberg“.

Atsižvelgdama į tai, Rusija gali įvesti „tikslinę“, t. y. atrankinę mobilizaciją.

„Rusijai stengiantis užverbuoti daugiau savanorių prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, kyla pavojus, kad gali kilti darbo jėgos trūkumas. Tai gali paskatinti pereiti prie selektyvesnio šaukimo žmonių, kurių trūkumas nebūtų taip stipriai jaučiamas darbo rinkoje“, – pažymi „Bloomberg“.

Nors šių metų antrąjį ketvirtį BVP padidėjo, Rusijos ekonomika tebėra mažesnė nei prieš prasidedant konfliktui 2022 metų vasarį.

Atskirų sektorių duomenų „Rosstat“ savo naujausiame pranešime nepateikė.

2023 metų antrąjį ketvirtį Rusijoje ėmė kilti infliacija, iš dalies dėl rublio silpnumo.

Penktadienį rublio kursas buvo pasiekęs 108 rublių už eurą ir 99 rublių už JAV dolerį lygius.

Ekonominiai sunkumai privertė Rusijos centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą iki 8,5 proc., tikintis, kad tai padės palaikyti rublio kursą ir pažaboti infliaciją.

Rusijos teismas penktadienį nuteisė aktyvistą Aleksandrą Bachtiną šešerius metus kalėti už Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje kritiką, pranešė teisių gynimo grupė ir aktyvisto bendražygiai.

51 metų aplinkosaugos aktyvistas ir muzikantas A.Bachtinas buvo apkaltintas melagingos informacijos apie konfliktą Ukrainoje skleidimu.

Šis kaltinimas jau ne kartą buvo pareikštas rusams, kurie pasisako prieš 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtą konfliktą.

 „Aleksandras buvo nuteistas šešerius metus kalėti pataisos darbų kolonijoje“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Andrejus Ščetininas, teismo posėdyje dalyvavęs A.Bachtino draugas.

Aktyvistui taip pat skirtas priverstinis ambulatorinis psichiatrinis gydymas, pridūrė jis.

Nepriklausoma Rusijos teisių padėties stebėjimo grupė „OVD-Info“ patvirtino žinią apie nuosprendį.

Išklausęs nuosprendį, A.Bachtinas teisėjui pasakė „būkite prakeiktas“, pasakojo A.Ščetininas.

Teismo salėje buvo kaltinamojo 79 metų motina Liudmila Bachtina, kurią prokuratūra iškvietė liudyti prieš savo sūnų.

Kai prokurorai paprašė skirti A.Bachtinui aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, jo motina pradėjo verkti ir teisėjas sustabdė posėdį, sakė A.Ščetininas.

Ankstesniame posėdyje, kuriame dalyvavo AFP žurnalistai, L.Bachtina teismui sakė, kad savo parodymus pasirašė jų neperskaičiusi ir nežinojo, kad gali atsisakyti duoti parodymus.

A.Bachtinas serga bronchitu ir turi problemų su širdimi, sakė jo motina.

Kaltinimai jam buvo grindžiami 2022 metų kovo–balandžio mėnesiais socialiniuose tinkluose paskelbtais trimis įrašais, kuriuose jis dėl konflikto kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„OVD-Info“ duomenimis, Rusijoje už protestus prieš konfliktą Ukrainoje buvo sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių.

15min žurnalistė Gabrielė Navickaitė šiuo metu vyksta darbo komandiruotei į Ukrainą. Ji praneša, kad pasienio punkte iš Lenkijos įvažiuoti tenka laukti apie tris valandas. Jos teigimu, būtent penktadieniais susidaro didesnės eilės, nes tuo metu padaugėja paramą vežančių savanorių.

Lenkijos ir Ukrainos pasienis. Gabrielės Navickaitės nuotr.

Ukrainos kariuomenės oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad keturios raketos „Kinžal“, kurias Rusijos kariškiai penktadienį ryte paleido į Ivano-Frankivsko srities aerodromą, buvo nukreiptos į jaunuosius Ukrainos pilotus, kurie netrukus išvyks mokytis skraidyti vakarietiškais orlaiviais, pranešė naujienų portalas „Europejskaja pravda“.

„Šį kartą į taikinį pateko Frankovščina, mūsų jaunimas – mūsų jaunieji pilotai, kurie netrukus keliaus mokytis. Jaunieji pilotai mokysis pagal kitokią programą, ir mes žinome, kad tiek Didžioji Britanija, tiek kitos šalys juos mokys skraidyti naujo tipo lėktuvais, vakarietiška įranga, pirmiausia F16“, – aiškino J.Ihnatas.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos kariškiai Ivano-Frankivsko srityje surengė raketų smūgį ir pataikė į privataus namo, kuriame gyveno šeima su trimis vaikais, teritoriją. Vienas iš vaikų – aštuonerių metų berniukas – žuvo.

Karališkojo jūrų laivyno jūrų pėstininkų komandosai pastaruosius šešis mėnesius mokė 1 000 Ukrainos karių, daugiausia dėmesio skirdami desantiniams reidams ir sudėtingoms operacijoms su amfibijomis, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“.

Karališkasis jūrų laivynas penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame apibūdino mokymo programą, pagal kurią, pasak jo, Ukrainos kariams buvo suteikta „neįkainojama patirtis ir žinios, kaip planuoti ir vykdyti reidus mažais laivais dieną ir naktį“. 

Kursus sugebėjo baigti apie 900 Ukrainos kovotojų.

„Šie mokymai toliau rems Ukrainos gebėjimą kurti savo jūrų pajėgas ir tarptautinę jūrų pėstininkų mokymo koncepciją“, – teigė Karališkasis jūrų laivynas.

Nuo karo pradžios Jungtinėje Karalystėje vienokį ar kitokį apmokymą turėjo apie 20 tūkst. Ukrainos karių.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija/Ukrainos karių mokymai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataskaitoje teigiama, kad jos išlaisvintose teritorijose, kurias neseniai atgavo Charkivo, Chersono ir Mykolajivo regionuose, išminavo 1 481 sprogstamąjį užtaisą. 

Prie fronto linijos esantys kariai pranešė apie didžiulį kiekį minų rusų atiduotoje žemėje – manoma, kad besitraukiantys kariai jas padėjo, siekdami dar labiau sulėtinti Ukrainos kontrpuolimo pastangas.

Anksčiau pranešta, kad rusai Ukrainos gynėjams minas palieka net krūvose tarp savo žuvusių karių, nes žino, kad ukrainiečiai, greičiausiai, pasirūpins mūšio lauke kritusiais kovotojais.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos išminuotojas

Bent 385 į Rusiją neteisėtai išvežti ukrainiečių vaikai buvo grąžinti namo, penktadienį patvirtino Austrijoje įsikūrusi tarptautinė labdaros organizacija, dalyvaujanti kai kurių nepilnamečių repatriacijoje.

Kyjivo turimais duomenimis, nuo pernai vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija, į Rusiją neteisėtai išvežta daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, o daugelis jų, kaip teigiama, apgyvendinti institucijose ir globos namuose.

Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„SOS vaikų kaimai“ remia tėvus, suteikdami jiems finansinių išteklių arba padėdami planuoti maršrutą“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė labdaros organizacijos atstovė spaudai Anna Radl.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainiečių vaikai

„Iš viso į Ukrainą iki šiol grąžinti 385 deportuoti vaikai, 84 iš jų grąžino „SOS vaikų kaimai“ ir jos organizacijos partnerės“, – teigiama nevyriausybinės organizacijos pranešime spaudai.

Šis skaičius pagrįstas oficialia Ukrainos vyriausybės statistika, sakė A.Radl.

„Dažnai pagalbos ieško patys vaikai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kitais atvejais – jų šeimos, kartais informacijos suteikia okupuotų teritorijų gyventojai“, – pridūrė ji.

„SOS vaikų kaimai“ teigia, kad yra vieni iš trijų vaikus namo grąžinti padedančių veikėjų.

Organizacija taip pat rengia socialinius darbuotojus ir psichologus, kurie padeda vaikams ir jų šeimoms grįžus į šalį.

Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje paskelbė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį lankydamasis Nacionaliniame Minsko oro uoste pasisakė apie skrydžių iš Baltarusijos į Europą galimybę, rašo nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, remdamasis valstybinės naujienų agentūros „BelTa“ pranešimu.

„[Esame pasirengę priimti Vakarų oro bendroves] kad ir rytoj. Nesame agresyvūs žmonės. Dar kartą pabrėžiu: su niekuo neketiname kariauti. Nuolat jums tai sakau“, – pareiškė jis, paklaustas apie Vakarų oro bendrovių sugrįžimo į Baltarusiją perspektyvas. 

Portalas primena, kad oro maršrutai į Europą iš Baltarusijos buvo uždaryti po 2021 metų gegužę įvykusio incidento, kai Minsko režimas priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį, kad sulaikytų opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Grupė įsilaužėlių daugelį metų šnipinėjo keturių šalių ambasadų Baltarusijoje pareigūnus, taip pat ir karo Ukrainoje metu, užgrobdami vietinius interneto tinklus, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje teigė Slovakijos kibernetinio saugumo bendrovės ESET tyrėjai.

Pasak ataskaitos, buvo atakuojama apie 15 įrenginių, priklausančių ambasadose dirbusiems dviejų Europos šalių, vienos Pietų Azijos ir vienos Afrikos šalies diplomatams.

Skaitmeninio šnipinėjimo kampanija prasidėjo apie 2021 m. ir vis dar yra aktyvi.

Flickr.com/robbie73 nuotr./Virtualus šnipinėjimas

Iš karto nebuvo aišku, kiek pareigūnų tapo šios kampanijos aukomis. Tačiau šis tyrimas, atskleidžiantis naują ir sudėtingą įsilaužėlių komandą, kuri, kaip įtariama, veikia iš Baltarusijos, parodo, kokie pažeidžiami diplomatai gali būti kibernetinio šnipinėjimo atžvilgiu.

Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė jos kare su Ukraina. Minskas padėjo Rusijai gabenti karinę įrangą ir karius per savo sienas, kad padėtų karo veiksmams.

Ataskaitoje tvirtinama, kad įsilaužėliai paveikė savo aukų interneto prieigą, „tikriausiai“ interneto paslaugų teikėjo lygmeniu, o tai reiškia, kad jie galėjo būti apgaule priversti atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, patys to nesuprasdami.

Tokių įsilaužimų sunku išvengti, sakė Toronto universitete įsikūrusios interneto stebėjimo grupės „Citizen Lab“ atstovas Billas Marczakas.

Pasak jo, tai tik patvirtina, jog diplomatai yra sekimo taikiniai.

„Ambasados ir užsienio reikalų ministerijos visame pasaulyje yra pagrindinis šnipinėjimo programų taikinys“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad nusprendė atleisti visus regioninius karinius komisarus, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

„Surengiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį. Jis buvo neeilinis. Buvo aptartas vienas esminis klausimas – karinių įskaitų tarnybų patikrinimo rezultatai. Iš viso jau yra 112 baudžiamųjų bylų “karinio verbavimo biurų„ pareigūnams, 33 įtarimai“, – išsamiai pasakojo valstybės vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mūsų sprendimai. Atleidžiame visus regioninius “karinius komisarus„. Šiai sistemai turi vadovauti žmonės, kurie puikiai žino, kas yra karas ir kodėl cinizmas ir kyšininkavimas karo metu yra didelė išdavystė“, – pridūrė V.Zelenskis.

Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad kariai, kurie yra buvę fronte arba kurie negali būti apkasuose, nes prarado sveikatą, neteko galūnių, bet yra išsaugoję orumą ir nėra ciniški – jiems galima patikėti šią verbavimo sistemą.

Šį sprendimą turėtų įgyvendinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.

Ukrainos karinės gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas naujienų portalui „Kyiv Post“ teigė, kad Maskvos gyventojai turėtų tikėtis daugiau išpuolių, ypač dėl to, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba nesugeba apsaugoti savo piliečių.

„Atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių dinamiką, skaičių, geografiją ir intensyvumą, būtų logiška manyti, kad kasdienių išpuolių padaugės“, – tvirtino žvalgybos atstovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

A.Jusovo komentarai pasirodė po to, kai pastarosiomis savaitėmis smarkiai padažnėjo Ukrainos atakų: dėl dronų buvo uždarytas Vnukovo oro uostas, o penktadienį ryte Rusijos pajėgos numušė ukrainiečių droną virš Maskvos.

Gynybos žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad „saugumo sąvoka vis labiau tolsta nuo Maskvos gyventojų.“, ir išreiškė viltį, kad šis išpuolių suaktyvėjimas atvers gyventojams akis ir pralauš Rusijos propagandą.

„Visas pasaulis ir toliau mato, kad Rusijos gynybos sistema ir šalis – pretenduojanti į pirmaujantį vaidmenį ginklų rinkoje – yra neefektyvi, pasenusi ir negali tinkamai reaguoti į šiuolaikinius iššūkius“, – pabrėžė jis.

Vakarų viešojoje erdvėje netrūksta komentarų, kad Ukrainos vasaros kontrpuolimas stringa, nes jos teritoriniai laimėjimai tebėra mažesni nei ankstesnių puolimų Kyjivo, Charkivo ir Chersono apylinkėse. Kai kurie net abejoja, ar ukrainiečiai sugebės atkovoti dar daugiau prarastos teritorijos.

Tačiau amerikiečių politikos leidinio „The Hill“ apžvalgininkas, teisės mokslų profesorius Davidas A.Superas pažymėjo, kad visi šie komentatoriai neįvertina, jog nuo pat šio konflikto pradžios Rusija ir Ukraina kariauja du iš esmės skirtingus karus.

Jo teigimu, ukrainiečiai niekada nesistengė mėgdžioti Rusijos apibrėžtos pergalės versijos ir naudojosi Rusijos apsėdimu antraštėmis, kad sukeltų jai didelių nuostolių ir paspartintų savo pačių pergalę.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Rusijai tai visada buvo viešųjų ryšių karas. Išskyrus skundus dėl galimo Ukrainos įstojimo į NATO po daugelio metų, Rusija neturėjo jokių esminių pretenzijų Ukrainai, kurias būtų siekusi ištaisyti. Vietoje to Vladimiras Putinas pradėjo karą, kad dar kartą patvirtintų rusų rasinį pranašumą prieš tautą, kurią laikė žemesne, ir pakurstytų patriotinę dvasią tam, kad atitrauktų Rusijos žmonių dėmesį nuo sunkumų, kuriuos sukėlė Rusijoje siautėjanti korupcija“, – rašė ekspertas.

Tai, kad nukreipusi žvilgsnį į prizą Rusija neatsižvelgia į kainą – nestebina. D.A.Superas pažymėjo, kad V.Putinui susižavėjus mažu, strategiškai nereikšmingu Bachmuto miestu, jo vadams buvo įsakyta jį užimti bet kokia kaina. O kaina buvo tokia, jog per septynis kruvinų kovų mėnesius Rusija prarado penkis kartus daugiau karių nei Ukraina ir tuo pačiu pražudė tūkstančius šauktinių, organizuodama siaubingai pagarsėjusias žmonių bangų atakas.

Rusijos nuostoliai vėl didėja, nes vadams, kaip pranešama, įsakoma „bet kokia kaina“ išlaikyti vieną ar kitą nereikšmingą kaimelį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

„Kita vertus, ukrainiečiams tai visada buvo nacionalinio išlikimo karas. Kadangi Rusija ne kartą sulaužė įsipareigojimus nepulti Ukrainos, ukrainiečiai supranta, kad saugumą galima užtikrinti tik nugalėjus Rusiją. Jei Rusijai bus leista išlaikyti nors dalį teritorijos, kurią ji 1994 m. pripažino Ukrainos nuosavybe, V.Putinas teigs, kad jam pavyko, ir vėl įsiverš, kai atstatys savo kariuomenę. Todėl ukrainiečiai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip susigrąžinti visą savo teritoriją, o ne kokį nors konkretų miestą“, – rašė profesorius.  

Viena iš pagrindinių Ukrainos strategijos dalių – padaryti Rusijai neproporcingų nuostolių. Pripažinę, kad V.Putinas apsėdo Bachmutą, ukrainiečiai pradėjo lėtą kovinį atsitraukimą, užleisdami pozicijas, kad išgelbėtų savo gyvybes, tuo pačiu palikdami Rusiją su didžiuliais nuostoliais.

„Dabar jie ėmėsi Bachmuto apsupties, žinodami, kad V.Putino išdidumas privers jį skirti daug daugiau pajėgų jo gynybai, nei iš tikrųjų nusipelno jo strateginė vertė“, – pridūrė D.A.Superas.

Užuot pradėjusi brangiai kainuojančius frontalius puolimus prieš įtvirtintas Rusijos pozicijas, Ukraina kontrpuolimo metu vėl daugiausia dėmesio skiria neproporcingiems nuostoliams ir Rusijos logistikos sunaikinimui, pažymėjo straipsnio autorius.

Smūgiai Rusijai į užnugarį ir nepavykęs „Wagner“ pajėgų maištas sugriovė V.Putino nenugalimumo mitą.

„Vienintelė reali V.Putino viltis – kad Vakarai pavargs nuo karo ir nutrauks pagalbą Ukrainai. Jei būsime kantrūs ir neprašysime ukrainiečių kariauti Rusijos stiliaus viešųjų ryšių karo, galime tikėtis, kad žlugs Rusijos logistika, Rusijos fronto gynyba ir Rusijos režimas. Verta pabandyti nugalėti Rusijos agresiją“, – reziumavo D.A.Superas.

Augant įtampai tarp Lenkijos ir Baltarusijos, pastarosios valstybės autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad nurodė savo vyriausybei susisiekti su Varšuva, tvirtindamas, kad yra pasirengęs kalbėtis.

Praėjusią savaitę Lenkija pareiškė, kad du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir sulaikė baltarusį, įtariamą priklausymu Rusijos šnipų grupuotei.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Daugelį metų įšalę Minsko ir Varšuvos santykiai pasiekė naujas žemumas po to, kai A.Lukašenka leido Maskvai panaudoti Baltarusijos teritoriją Ukrainai pulti.

Įtampa dar labiau padidėjo, kai Baltarusija tapo nauja Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kovotojų baze, o Lenkija pareiškė, kad tai kelia grėsmę saugumui, ir sustiprino sienų apsaugą.

„Turime pasikalbėti su lenkais. Įsakiau ministrui pirmininkui su jais susisiekti“, – sakė A.Lukašenka, pasak valstybinės naujienų agentūros „Belta“.

„Mes esame kaimynai, o kaimynų nepasirinksi“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.

Šis neįprastas komentaras nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Varšuva paskelbė pasiųsianti 10 000 karių prie savo sienos su Baltarusija.

„Spalio 15 dieną pas juos vyks parlamento rinkimai, žinoma, jiems reikia eskaluoti padėtį (...), parodyti, kad jie tinkamai apginklavo (Lenkiją)", – kalbėjo A.Lukašenka.

ES narė perspėjo dėl provokacijų, susijusių su „Wagner“ grupe, kurią A.Lukašenka sutiko priimti po nepavykusio maišto Rusijoje.

Praėjusį mėnesį viešėdamas Sankt Peterburge A. Lukašenka, sėdėdamas šalia Vladimiro Putino, pajuokavo, kad „Wagner“ kovotojai „prašo vykti į Vakarus, prašo leidimo (...) vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.

Į Lenkiją išvyko tūkstančiai baltarusių, pabėgusių iš savo tėvynės, kurią nuo 1994 metų geležiniu kumščiu valdo A.Lukašenka.

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas užfiksuotas ukrainiečių smūgis Rusijos pozicijoms Urožainėje, Donecko srityje.

Per rusų raketinį smūgį vakariniam Ukrainos Ivano Frankivsko regionui žuvo vaikas, penktadienį pranešė regioninės karinės apygardos administracijos vadovė Svitlana Onyščuk.

„Šį rytą priešas surengė raketų ataką prieš Priekarpatę. Buvo pataikyta į civilinį objektą. Yra nukentėjusiųjų, tarp jų – vaikas, kuris kritinės būklės išvežtas į ligoninę. Gydytojai padarė viską, ką galėjo, bet, deja, vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko. Reiškiame užuojautą šeimai!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė ji.

Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė, kad raketa pataikė į namą Kolomyjos rajone, kur gyveno šeima su trimis vaikais.

Jos pranešime „Telegram“ sakoma, kad žuvo aštuonmetis berniukas, o duomenys apie kitus nukentėjusiuosius tikslinami.

Prieš beveik pusantrų metų plataus masto karą pradėjusios Rusijos atakos prieš šį vakarinį Ukrainos regioną yra retos.

Pasak ukrainiečių oro pajėgų, penktadienį ryte rusai į Ukrainą paleido keturias raketas „Kinžal“, vieną jų pavyko numušti.

Viena raketa buvo sunaikinta Kyjivo srityje. Likusios pataikė į vietoves netoli Kolomyjos aerodromo Ivano Frankivsko srityje. Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, o viena iš raketų pataikė į gyvenamąjį rajoną, sakoma „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Pirmoji šešių ukrainiečių pilotų grupė baigs mokymus su Jungtinėse Valstijose pagamintais naikintuvais F-16 ne anksčiau kaip kitų metų vasarą, leidiniui „The Washington Post“ atskleidė su anonimiškumo sąlyga kalbėję Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai bei kariškiai.

Pasak dviejų Ukrainos pareigūnų, pirmąjį mokymo etapą baigs tik šeši pilotai – maždaug pusė eskadrilės. Dar du pilotai buvo įvardyti kaip kandidatai į rezervą.

Nors pilotai jau laisvai kalba angliškai, pašnekovai pabrėžė, kad pirmiausia jie turi baigti keturių mėnesių anglų kalbos kursus Didžiojoje Britanijoje, kad išmoktų su reaktyviniais naikintuvais susijusią terminologiją. Šie mokymai vyks kartu su antžeminio personalo darbuotojais, kurie gali mokėti mažiau anglų kalbos, nes, anot pareigūnų, Danija paprašė pirmiausia apmokyti visas įgulas, o ne tik pilotus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu penktadienį išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, siekdama nusileisti Žemės palydove anksčiau už Indijos erdvėlaivį.

Iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio kosmodromo į Mėnulį paleistas erdvėlaivis „Luna-25“ pradėjo pirmąją Maskvos misiją į Mėnulį nuo 1976 metų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos raketos paleidimas

Rusijos raketos paleidimas į Mėnulį gali atrodyti nutolęs nuo karo Ukrainoje realijų, tačiau, pasak gynybos analitiko Michaelo Clarke'o, tai ir yra esmė.

Naujienų kanalui „Sky News“ ekspertas tvirtino, jog Rusija vėl įsitraukė į kosmines lenktynes – tai jos simbolinis žingsnis Vakarų akivaizdoje.

„Rusai nori parodyti, kad jie gal ir kariauja Ukrainoje, bet jų pačių mokslinė raida tęsiasi“, – pažymėjo jis.

„Rusai vėl grįžta į spalvingąją kosmoso lenktynių dalį“, – pridūrė M.Clarke'as.

Plačiau apie raketos paleidimą į Mėnulį skaitykite ČIA.

Kupjansko miesto karinės administracijos vadovas Andrijus Besedinas pažymėjo, kad Charkivo srities Kupjansko bendruomenės gyventojai atsisako evakuotis, dažniausiai tai daro pensininkai, tačiau kartais nenori išvykti ir jaunos šeimos su vaikais, pranešė naujienų portalas „Radio Svaboda“.

„Deja, didžiąja dalimi, kaip ir tikėjomės, žmonės atsisako evakuotis. Tačiau turime reguliarius autobusų maršrutus, jungiančius Kupjansko miestą su regiono centru. Reguliariai kursuoja traukinys. Turime karštąją liniją, kuria žmonės gali skambinti. Reaguojame iš karto, sudarome sąrašus, o savanoriai juos nuveža į Charkivą.“

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Jis pridūrė, kad dažniausiai evakuotis atsisako vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tarp atsisakiusiųjų yra ir šeimų su vaikais. Pasak A.Besedino, šiuo metu Kupjanske yra daugiau kaip 600 vaikų.

„Mums labai svarbu, kad jie būtų saugesnėse vietose. Nes eskalavimas, išpuolių, kurie dabar vyksta bendruomenėje, skaičius auga. Turime apsaugoti vaikus, kurių mobilumas ribotas, ir perkelti juos į saugesnius regionus“, – pridūrė pareigūnas.

Ketvirtadienį vietos valdžia paskelbė apie 37 gyvenviečių Kupjansko rajone, Charkivo srityje, gyventojų privalomos evakuacijos pradžią. Šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į suintensyvėjusį Rusijos vykdomą apšaudymą.

Ukrainos šiaurės rytų fronto linijoje netoli Kupjansko rusai didina spaudimą, evakuojami vietos gyventojai. Padėtį šiame fronto ruože įvertinęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad situacija yra kontroliuojama, bet grėsminga.

Visa laida „Kas naujo fronte“ – portale 15min ir jutube nuo 13.30 val. 

VIDEO: Pavojus Ukrainos šiaurėje – rusai didina spaudimą: generolas J.V.Žukas įvertino karščiausią fronto vietą

Pavojus Ukrainos šiaurėje – rusai didina spaudimą: generolas J.V.Žukas įvertino karščiausią fronto vietą

Tai, ką Maskva vadina savo specialiąja operacija Ukrainoje, vis dažniau atsispindi rusų atostogų pasirinkimuose. Po karo pašlijus Atėnų ir Kremliaus santykiams, rusai, kurie gali sau leisti atostogauti, renkasi Turkiją, o ne stačiatikių tautą.

Statistika rodo, kad į kaimyninę šalį atvykstančių rusų masiškai daugėja, prie to iš dalies prisidėjo ir Turkijos liros devalvacija, o šiemet ši kryptis turėtų viršyti iki pandemijos buvusius turistų skaičiaus rekordus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Protestas prieš Rusijos kruizinio laivo atvykimą į Batumį

Tačiau geopolitiniai veiksniai ir karo padariniai taip pat turėjo įtakos tam, kad rusai nevažiavo į Graikiją, su kuria iki Vladimiro Putino sprendimo įsiveržti į Ukrainą juos tradiciškai siejo glaudūs kultūriniai ir politiniai ryšiai.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai prasidėjo plataus masto operacija ir tapo aišku, kurioje pusėje yra NATO narės Atėnai, Maskvos ambasadorius Graikijoje Andrejus Maslovas perspėjo savo tautiečius saugotis, jei jie nusprendė atostogauti Viduržemio jūros šalyje, sakydamas, kad ji tapo ukrainiečių nacionalistų traukos centru.

Apie kelionių kryptis, kurias rusai renkasi savo atostogoms, plačiau skaitykite ČIA.

Padėtis Ukrainos fronte toli gražu nėra ideali, tačiau Ukrainos kariuomenė padarė stebuklą, nustumdama Rusijos pajėgas atgal į gynybines pozicijas, spaudos konferencijos metu pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Jis pažymėjo, kad Ukrainoje tęsiasi sunkios ir įnirtingos kovos. Pasak jo, Jungtinės Valstijos iš pradžių manė, kad nepriklausomai nuo to, kada prasidės kontrpuolimas, kova bus sunki.

P.Ryderis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau bendradarbiaus su Ukrainos kariais, kad suteiktų jiems kovai būtinus pajėgumus, įskaitant mokymus.

„AP“/„Scanpix“/Pentagono atstovas Patas Ryderis

„Ženkime žingsnį atgal ir pripažinkime, kad tai toli gražu nėra ideali padėtis. Niekas, turintis sveiką protą nebūtų norėjęs, kad Rusija įsiveržtų į Ukrainą, tačiau ji įsiveržė. Ir ukrainiečiai, nepaisydami jokių aplinkybių, sugebėjo nustumti rusus atgal į gynybinę poziciją, o tai savaime yra stebuklas, turint omenyje Ukrainos kariuomenės būklę Rusijos invazijos metu“, – sakė atstovas spaudai.

Anot Pentagono, tai, kad ukrainiečių kariai net ir tokiomis sąlygomis sugebėjo pasinaudoti turimomis galimybėmis bei pasiekti rezultatą, yra stebuklas.

Vokietija derasi su ginklų gamintoju dėl sparnuotųjų raketų „Taurus“ siuntimo į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama saugumo šaltinį.

Kyjivas nori, kad Berlynas jam tiektų „Taurus“ – daugiau kaip 500 km nuotolio raketas, kurias paleidžia naikintuvai.

Sparnuotąsias raketas, kokias jau tiekia Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, sunku aptikti priešlėktuvinės gynybos radarais, nes jos skrenda nedideliame aukštyje. 

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

Vokietija ir toliau nesiryžta prisijungti prie savo sąjungininkių dėl nuogąstavimų, kad raketos gali būti panaudotos prieš taikinius Rusijos teritorijoje, nors ekspertai tvirtina, kad „Taurus“ veikimo nuotolį nesunku apriboti.

Vokietijos vyriausybės ir ginklų gamintojos derybose daugiausia dėmesio skiriama tokiai modifikacijai, pranešė vokiečių leidinys „Spiegel“.

Birželį Kremlius įspėjo Prancūziją ir Vokietiją, kad sparnuotųjų raketų tiekimas Kyjivui sukels dar vieną „spiralinės įtampos“ etapą.

Vokietijos kariuomenė turi apie 600 „Taurus“ raketų, iš kurių apie 150 yra paruoštos naudojimui, praneša žiniasklaida. Ispanijoje ir Pietų Korėjoje taip pat naudojamos „Taurus“ raketos.

Penktadienio ryte rusų pajėgos apšaudė daugiaaukštį pastatą Chersone. Viena iš aukų mirė medicinos įstaigoje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Medicinos įstaigoje sustojo vieno Chersono gyventojo, kuris buvo sužeistas per rytinį Rusijos apšaudymą daugiaaukščiame pastate, širdis“, – rašė O.Prokudinas.

Pasak administracijos vadovo, 53 metų žuvusysis pateko į ugnį savo bute. Dėl apšaudymo jis patyrė sunkias krūtinės žaizdas ir trauminį šoką.

„Gydytojai bandė išgelbėti jo gyvybę, tačiau žaizdos pasirodė esančios mirtinos“, – pridūrė O.Prokudinas.

Penktadienį 4 val. ryto rusai apšaudė Chersono srities Komyšanų kaimą, todėl trys moterys buvo paguldytos į ligoninę.

Vėliau, apie 8.30 val., rusai apšaudė Chersoną iš artilerijos. Pataikyta į daugiaaukštį pastatą. Du žmonės buvo sužeisti.

Per penktadienį surengtą oro antskrydį rusai atakavo Kyjivą raketomis „Kinžal“. Visi priešo taikiniai buvo numušti, ukrainiečių televizijos kanale „Kyiv24“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos atsovas spaudai Mychailo Šamanovas.

„Kyjivas buvo atakuojamas raketomis „Kinžal“ oras-žemė. Turime padėkoti mūsų oro gynybos pajėgoms už raketų numušimą. Karinės oro pajėgos visą informaciją apie raketų skaičių pateiks vėliau. Galime pasakyti, kad nuolaužos nukrito ant vaikų ligoninės teritorijos Obolono rajone. Preliminariai nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – sakė jis.

Dėl nusikalstamų Rusijos pajėgų veiksmų Zaporižios atominės elektrinės ketvirtajame bloke įvyko incidentas, kurio metu vanduo nutekėjo iš pirmojo į antrąjį kontūrą. Radiologinių medžiagų į aplinką nepateko, pareiškė Nacionalinės branduolinės energijos bendrovės „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas.

„Tai įvyko dėl trečiojo garo generatoriaus, esančio bloko apsauginiame korpuse, vientisumo pažeidimo. Dėl to okupacinė valdžia ėmėsi ketvirtojo elektrinės energijos bloko pervedimo į „šaltojo sustabdymo“ būseną“, – teigiama bendrovės pranešime.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

Tikėtina, kad per ateinančias tris dienas rusai bandys pervesti šeštąjį atominės elektrinės energijos bloką į „karšto sustabdymo“ būseną, o tai yra dar vienas „Enerhoatom“ licencijos sąlygų ir reikalavimų pažeidimas.

„Rosatom“ nekompetentingas, neteisėtas elektrinės „valdymas“ nuosekliai išveda iš rikiuotės užgrobtos elektrinės blokus. Ir šis nusikaltimas su tyčiniu ketvirtojo energijos bloko įrangos sugadinimu, dėl kurio buvo pažeistas trijų iš penkių esamų fizinių barjerų, saugančių nuo radiacijos plitimo, vientisumas, potencialiai radioaktyvaus pirmojo kontūro vandens nutekėjimas už nustatytų ribų, brangios pirmojo kontūro įrangos sugadinimas, bus ištirtas“, – pabrėžė P.Kotinas.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Rusijos nepaprastųjų situacijos tarnybas, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė, kad Maskvos Vnukovo oro uostas buvo laikinai uždarytas dėl oro erdvėje aptikto drono.

Reuters/Scanpix nuotr./Vnukovo oro uostas

Vėliau pasirodė pranešimai, kad Maskvoje nuaidėjo galingas sprogimas. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad sprogo dronas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Žiniasklaidos duomenimis, sprogimas įvyko netoli Karamyševskos krantinės kairiajame Maskvos upės krante. Šiuo metu ten vyksta specialiosios tarnybos.

Liudininkai socialiniuose tinkluose tvirtino, kad neva sprogo ir nukrito dronas. Teigiama, kad bepiločio orlaivio fragmentai susidūrė su žeme 67-osios Maskvos miesto ligoninės parko teritorijoje.

Ketvirtadienį Rusijos tarnybos informavo, kad į vakarus nuo Maskvos esančiame Odincovo miestelyje, įsikūrusiame tarp oficialios Rusijos vadovo Vladimiro Putino oficialios rezidencijos ir Vnukovo oro uosto, užsidegė sandėlis.

Tačiau sandėlyje, įrengtame už 6,5 km nuo V.Putino prezidentinės rezidencijos Novo-Ogariove, kilusio gaisro priežastys nebuvo įvardintos.

Pasak naujienų agentūros „Tass“, ąpie vidurnaktį Maskvos laiku gaisro plotas siekė 2 tūkst. kv. m plotą.

Anksčiau šią savaitę Rusija pranešė apie dvi Ukrainos dronų atakas netoli Maskvos. Tvirtinama, kad iš vakarų ir pietų krypčių atskridusius dronus netoli Maskvos numušė priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Šią vasarą Ukrainos pradėtas kontrpuolimas pakurstė viltis, kad netrukus ukrainiečiai gali įgyti lemiamą pranašumą mūšio lauke ir laimėti karą prieš Rusiją.

Tačiau susidūrę su gerai įrengtais rusų įtvirtinimais ir neturėdami pranašumo ore, ukrainiečiai pirmyn juda labai pamažu, o kai kuriose teritorijose priversti pereiti į gynybą. 15min apžvelgia, kokią tolesnę karo eigą prognozuoja tarptautiniai karo ekspertai ir politologai.

Daug ekspertų mano, kad šiemet Ukraina dar atkovos teritorijų, tačiau per kontrpuolimą visiškai nutraukti okupacijos nepavyks.

Ukrainai svarbu pademonstruoti sėkmę, kad išlaikytų Vakarų paramą, nes viešumoje vis pasigirsta kalbų apie paliaubų perspektyvą ir spekuliacijų apie naująjį „Korėjos variantą“.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Ukrainos sostinėje į vienos vaikų ligoninės teritoriją nukrito raketų nuolaužų, penktadienį pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad į įvykio vietą išvyko gelbėtojai, bet nurodė, kad aukų pavyko išvengti. Didesnės žalos taip pat nepadaryta, sakė Kyjivo meras.

Sostinės karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko savo ruožtu nurodė, kad incidentas įvyko Kyjivo šiauriniame Obolonės rajone. 

„Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – sakė jis „Telegram“.

Kiek vėliau V.Klyčko pranešė, kad numuštos raketos nuolaužų nukrito dar dviejose Kyjivo vietose.

Pasak jo, Obolonės rajone buvo apgadintas privataus namo stogas, o viename iš sodų kooperatyvų, atviroje teritorijoje, rasta nuolaužų. 

Niekas nebuvo sužeistas, nurodė meras.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienį vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo įžvalgomis apie įvykius fronte. Jo teigimu, ketvirtadienis buvo diena, kai visame fronte virė mūšiai.

Pasak eksperto, agresoriaus pajėgos sugebėjo sukurti realią grėsmę Kupjansko miestui, ir, kaip pranešta anksčiau, ukrainiečiai ėmėsi valstybinių įstaigų ir gyventojų, kurie nenori nei atsidurti karo veiksmų zonoje, nei tapti rusų okupacijos aukomis, evakuaciją.

„Panikos nėra, bet vien kalbos apie evakuaciją labai pakėlė rusofašitams ūpą. Šie jau sudarinėja sąrašus ukrainiečių, su kuriais bus susidorota užėmus miestą, – pažymėjo jis. – Pergalę rusai švenčia per anksti, nes Kupjanskas gali tapti nauju Bachmutu, o gali būti, kad rusai taip iki jo ir neprasiverš.“

E.Papečkys pastebėjo, kad ukrainiečiai vėl, kaip kažkada prie Bachmuto ir prie Soledaro, rizikavo nepermesdami prie Kupjansko šviežių dalinių, norėdami juos išlaikyti puolimui Pietuose.

„Kartais toks rezervų taupymas pasiteisina, o kartais – sukelia didesnes grėsmes. Kaip bus prie Kupjansko kol kas neaišku, tikėkimės, kad ukrainiečiai čia atsilaikys ir netrukus nustums rusus atgal.“

Karo ekspertas išskyrė ir kalbas apie tai, kad Ukrainos kariai NATO kariuomenių instruktorių buvo netinkamai parengti, kad jiems buvo pasiūlyta netinkama NATO kariuomenėse naudojama taktika. Esą ukrainiečiai dabar jie vėl grįžta prie savo taktikos ir „viskas bus gerai“.

„Iš esmės tai yra pasiteisinimas prieš save pačius dėl didelius lūkesčius kėlusio puolimo, kurio viešai deklaruojami tikslai nebuvo pasiekti. Nors ko čia teisintis – teko pulti itin nepalankioje vietovėje, kas buvo žinoma dar nuo praeitų metų pavasario, neturint reikiamo kiekybinio pranašumo ir Rusijos karo aviacijai viešpataujant ore. Nereikėtų pervertinti rusų lauko tipo gynybinių fortifikacijų, nes jų vaidmuo čia nebuvo svarbiausias“, – pabrėžė E.Papečkys.

Jis nuolat tvirtina, kad tokiomis nepalankiomis sąlygomis ukrainiečiai padarė labai daug, patyrė gerokai mažesnius nuostolius, nei buvo galima tikėtis, ir toliau nenuleidžia rankų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Kupjansko

„Tačiau jeigu Ukrainos karinė vadovybė neturi kokio nors gero kozirio rankovėje, rusai netrukus pabandys perimti iniciatyvą ir primesti jiems sekinančias kovas Kupjansko rajone“, – pridūrė žinovas.

Savo įraše E.Papečkys atkreipė dėmesį į nepertraukiamus smūgius abiejų pusių užnugaryje. Jo nuomone, jų tik daugės, daugės ir civilių aukų, nes „karas darysis dar piktesnis“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 580 Rusijos karių. Nuo karo pradžios šalies agresorės gyvosios jėgos nuostoliai siekia beveik 253 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 12 tankų, 15 šarvuotųjų kovos mašinų, 15 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešraketinės gynybos sistemos.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 18 bepiločių orlaivių.

Penktadienį ryte Kyjive per priešlėktuvinę parengtį girdėjosi sprogimai. Tai įvyko po to, kai Ukrainos pajėgos perspėjo gyventojus apie raketų tikimybę.

Sprogimus patvirtino sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Sprogimai mieste. Likite slėptuvėse!“ – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Tuo tarpu Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko informavo, jog veikia oro gynybos sistemos ir paprašė visų likti slėptuvėse dėl raketų grėsmės.

Nors Lenkijos vyriausybės kaltinimai Berlynui yra beprotiški, tačiau, pasak Lenkijos užsienio politikos eksperto Witoldo Juraszo, nereikėtų pamiršti vangios Vokietijos reakcijos karo Ukrainoje pradžioje. Pasak buvusio diplomato, Rusija ir Baltarusija gali pasinaudoti politiškai jautriu laikotarpiu ir rengti provokacijas Lenkijoje, kuri ruošiasi rinkimams.

Su Lenkijos ekspertu apie pasienio su Baltarusija saugumą Varšuvos ir Berlyno politinius santykius, paramą Ukrainai, Vengriją ir Viktorą Orbaną bei svajonę dėl Jungtinių Valstijų kalbėjosi Estijos leidinys „Postimees“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausią žvalgybos pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje vykstančios karinės pratybos „labai tikėtina, kad yra įprasto Baltarusijos kariuomenės mokymų ciklo dalis“, tačiau pažymima, kad „vis dėlto Rusija beveik neabejotinai nori vaizduoti Baltarusijos pajėgas kaip rodančias savo gebėjimus prieš NATO“.

2023 m. rugpjūčio 7 d. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad 6-oji atskiroji gvardijos mechanizuotoji brigada (6 SGMB) surengs pratybas Gardino srityje Baltarusijos šiaurės vakaruose, netoli Lenkijos ir Lietuvos sienų.

Ministerija teigė, kad šiomis pratybomis ketinama pritaikyti Rusijos kariuomenės Ukrainoje išmoktas pamokas.

„Yra reali galimybė, kad prie Baltarusijos karių prisijungs nedidelis skaičius „Wagner“ grupės patarėjų, atliekančių mokomąją funkciją.

Labai tikėtina, kad šios konkrečios pratybos yra įprasto Baltarusijos kariuomenės mokymų ciklo dalis. 6 SGMB pagrindinis garnizonas yra Gardine, todėl mažai tikėtina, kad šiuo metu formuotė yra dislokuota su priemonėmis, kurių jai reikėtų, kad būtų pasirengusi kovai.

Tačiau Rusija beveik neabejotinai norėtų vaizduoti Baltarusijos pajėgas kaip rodančias savo gebėjimus prieš NATO“, – rašoma britų žvalgybos pranešime.

Sprendžiant iš neoficialių šaltinių informacijos, gynybos pajėgos sėkmingai forsuoja Dniepro upę keliuose ruožuose ir gali užimti keletą kairiojo upės kranto prieigų Chersono srityje, interviu „Obozrevatel“ pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoris Romanenka.

„Iš tikrųjų tai dar vienas puolimo žingsnis. Chersono kryptis mums buvo perspektyvi sprendžiant šiuos uždavinius, ir būtent todėl, kad ji mums buvo labai svarbi, priešas susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką. Todėl kurį laiką puolimas šiame fronto ruože buvo neįmanomas. Dabar gamtinės sąlygos pasikeitė. Paskutinį vasaros mėnesį išdžiūvo dirva. Ir šie gamtiniai veiksniai prisideda prie puolimo klausimų sprendimo. Operatyviniu, jei ne strateginiu požiūriu, ši kryptis taip pat įdomi“, – sakė I.Romanenka.

Pasak jo, tai nėra naujas puolimo elementas, o jo tąsa. Mat pagal pradėtą teikti informaciją, kryptimi nuo Antonivkos tilto iki Alioškių yra Ukrainos pajėgų kairiojo kranto priešakinis placdarmas. 

„Mano nuomone, tai aiškūs ženklai, kad situacija įvertinta kaip palanki, ir Ukrainos gynybos pajėgos imasi tolesnių žingsnių, siekdamos kurti priešakines pozicijas kairiajame krante ir, galbūt, įgyvendinti gilesnę puolimo veiksmų šia kryptimi perspektyvą“, – sakė jis.

Ekspertas taip pat komentavo prognozes, kad Ukrainos gynybos pajėgos per artimiausius kelis mėnesius gali pasiekti Azovo jūrą arba Krymo sąsiaurį.  Anot I.Romanenkos, nėra reikalo tokiems dalykams teikti pirmenybę. Sprendimą dėl prioritetų reikėtų priimti ten, kur būtų geriau išeiti. 

„Reikia veikti trimis kryptimis – Melitopolio, Berdiansko, Chersono. Ten, kur bus geresnės perspektyvos ir galimybės, ir kai atsiras naujų išteklių, dėl kurių jau susitarta su mūsų sąjungininkais – nuo šarvuočių, pabūklų, minosvaidžių – veikti bent dviem kryptimis. Žiūrėti, kur tai veiks geriau, ir ten įvesti iš pradžių operatyvinius rezervus, o paskui galbūt ir strateginius rezervus“, – pridūrė jis.

„Reuters“ matytame pareiškime humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown teigė, kad Zaporižios viešbutyje, kuriam smogė Rusija, dirba Jungtinių Tautų darbuotojai.

„Esu pasibaisėjusi žinia, kad Zaporižioje prieš kurį laiką per Rusijos smūgį nukentėjo viešbutis, kuriuo dažnai naudojasi Jungtinių Tautų darbuotojai ir mūsų kolegos iš nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą nuo karo nukentėjusiems žmonėms, – sakė ji. – Šiame viešbutyje apsistodavau kiekvieną kartą, kai lankydavausi Zaporižioje.“

Tuo metu Jungtinės Tautos pranešė, kad viešbutyje, kuris buvo apšaudytas, dažnai apsistodavo JT ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, atvykę padėti nukentėjusiems nuo karo gyventojams.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown

Moteris pažymėjo, kad praėjusių metų gegužę viešbutis buvo JT bazė evakuojant civilius gyventojus iš š gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje.

„Atsitiktinių smūgių, per kuriuos sugadinama civilinė infrastruktūra ir žūsta bei sužeidžiami civiliai gyventojai, skaičius pasiekė neįtikėtiną lygį. Jie pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, – sakė D.Brown. – Žmoniškumo labui raginu Rusijos Federaciją laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir nedelsiant nutraukti beatodairiškas atakas prieš Ukrainą.“

Rusijos okupantai bandė pulti Kupjansko ir Bachmuto kryptimis, tačiau patyrė nesėkmę, pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Kupjansko kryptimi priešas vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus vilties rajone ir į pietus nuo Novoselivsko Luhansko srityje. Daugiau kaip 15 gyvenviečių patyrė priešo artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą“, – teigiama pranešime.

Bachmuto kryptimi priešas taip pat vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus Bohdanivkos rajone Donecko srityje. Nuo priešo artilerijos apšaudymo šia kryptimi nukentėjo daugiau kaip 15 gyvenviečių.

Šachtarsko kryptimi užpuolikai nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas Staromajorsko vietovėje Donecko srityje. Netoli šios vietovės jie surengė oro antskrydį.

Avdijivkos kryptimi Ukrainos pajėgos toliau stabdo Rusijos karių puolimą Avdijivkos vietovėje Donecko srityje. Rusijos pajėgos šia kryptimi sudavė oro smūgį Šiaurės Donecko srities teritorijoje, o daugiau kaip 10 gyvenviečių buvo apšaudytos artilerijos ugnimi.

„Marjinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos kariuomenės puolimą ties Marjinkos miestu Donecko srityje. Daugiau nei 10 gyvenviečių buvo apšaudytos iš artilerijos“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos aviacija ketvirtadienį sudavė 10 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė įranga. Jie pataikė į dvi priešo priešlėktuvines raketų sistemas. Ukrinos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai taip pat sunaikino 7 priešo atakos bepiločius orlaivius.

Kaip pranešama rytinėje Generalinio štabo suvestinėje, raketinių pajėgų ir artilerijos gynėjai pataikė į 4 artilerijos ugnies pozicijas, 2 priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonus, 2 elektroninės kovos stotis ir ryšių mazgą.

Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste ketvirtadienį per Rusijos smūgį civiliniam pastatui žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 14 buvo sužeista, pranešė Ukrainos pareigūnai.

„Gaisras kilo civiliniame pastate po to, kai okupantai į jį pataikė raketa. Šiuo metu pranešama apie vieno žmogaus žūtį“, – platformoje „Telegram“ nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame netoli Zaporižioje esančio „Reikartz“ viešbučio matyti degantis automobilis. 

Zaporižios miesto tarybos vadovas Anatolijus Kurtjevas pridūrė, kad per šį smūgį buvo sužeista 14 žmonių. Iš pradžių buvo pranešta apie penkis.

Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai.

Pietiniam Ukrainos miestui Rusijos raketos smogė ir trečiadienį – tuomet žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti. A.Kurtjevo teigimu, apgadinti mažiausiai keturi pastatai.

„Wagner Group“ ir toliau dirba Baltarusijoje esančiose būstinėse, o jos pasitraukimo į Rusiją statusas lieka neaiškus, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, rugpjūčio 9 d. surinktose palydovinėse nuotraukose matyti, kad „Wagner“ stovykloje Celyje, Asipovičiuose, Baltarusijoje, yra nemažai transporto priemonių, ir gali būti, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 9 d. į bazę atvyko dar daugiau transporto priemonių.

 „Ukrainos šaltiniai toliau praneša apie plečiamą „Wagner“ veiklą Bresto srityje, o su „Wagner“ susijęs šaltinis rugpjūčio 10 d. paskelbė filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad „Wagner“ instruktoriai toliau rengia Baltarusijos kariškius. Su „Wagner“ susijęs šaltinis išplėtė tariamo „Wagner“ kovotojo paneigimą, kuriame kovotojas teigė, kad spekuliacijos yra „fantazijos“, nors pripažino, kad daugelis „Wagner“ kovotojų patys dažnai iki paskutinės akimirkos nesužino apie savo dislokavimą. Tačiau ISW nepastebėjo kontrargumentų, kurie paneigtų naujausius rugpjūčio 8 d. spėliojimus, kad „Wagner“ autobusais iš Baltarusijos į Krasnodaro kraštą, Voronežo ir Rostovo sritis išsiuntė 500–600 karių, tačiau Rusijos šaltiniai spėliojo, kad „Wagner“ pajėgos planuoja rugpjūčio 13 d. vykdyti antrąjį tariamo pasitraukimo iš Baltarusijos etapą, tačiau nedidelė „Wagner“ instruktorių grupė liks Baltarusijoje mokyti Baltarusijos pajėgų“, – rašo ISW ekspertai.

„Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas kol kas nekomentavo šių spekuliacijų nei tiesiogiai, nei per tarpinius šaltinius, kaip tai darė anksčiau, o tai, anot ISW ekspertų, leidžia manyti, kad J.Prigožinas gali būti ne visai laisvas komentuoti „Wagner“ ateitį.

„Paskutinį kartą J.Prigožinas viešai buvo pastebėtas liepos 27 d. Sankt Peterburge vykusio Rusijos ir Afrikos ekonominio humanitarinio forumo kuluaruose, o paskutinį kartą „Wagner“ ateitį komentavo liepos 30 d. paskelbtame garso įraše, kuriame jis tvirtino, kad „Wagner“ kovotojai, nepasirašę sutarčių su Rusijos gynybos ministerija, į Baltarusiją atvyks iki rugpjūčio 5 d.“, – rašo analitikai.

ISW anksčiau vertino, kad spekuliacijos apie „Wagner“ pasitraukimą iš Baltarusijos leidžia manyti, jog Kremlius gali nesilaikyti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkavimo susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas „Wagner“ birželio 24 d. sukilimas, elementų. 

„Su Kremliumi susiję šaltiniai rugpjūčio pradžioje atnaujino išpuolius prieš J.Prigožiną, o pačios spekuliacijos gali būti informacinės operacijos, kuria siekiama sumenkinti J.Prigožino pozicijas su „Wagner“ kovotojais arba kokių nors kitų tikslų, dalis“, – teigia ISW analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai: 

• Rugpjūčio 10 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje.
• Rusijos karo tinklaraštininkas apkaltino Rusijos kariškius, kad jie išgalvojo arba pagražino teiginius apie tai, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje naikina ukrainiečių transporto priemones.
• Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje surengė dar vieną raketų ir bepiločių orlaivių smūgių seriją.
• Tikėtina, kad Kremlius, ruošdamasis 2024 m. Rusijos prezidento rinkimams, bando nacionalizuoti Rusijos interneto milžinę „Yandex“, kad sustiprintų Rusijos informacinės erdvės kontrolę.
• Galimas „Yandex“ perdavimas Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos filialams leidžia manyti, kad V.Putinas siekia atlyginti S.Kirijenkai už jo asmeninį lojalumą, ypač po birželio 24 d. „Wagner grupės“ sukilimo.
• Rugpjūčio 10 d. suimto buvusio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūno ir aršaus ultranacionalisto Igorio Girkino sąjungininkai toliau atvirai puola Kremlių.
• Rugpjūčio 10 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarų Donecko ir rytų Zaporižios srities pasienio ruože ir vakarų Zaporižios srityje ir šiek tiek pasistūmėjo į priekį.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir rugpjūčio 10 d. pasistūmėjo į priekį vakarinėje Donecko ir rytinės Zaporižios srities pasienio zonoje.
• Rusijos pareigūnai ir toliau pabrėžia, kad Rusijos gynybos pramonės bazė yra sėkminga.
• Vienas Ukrainos kariuomenės pareigūnas pranešė, kad Rusijos pajėgos kooperuoja civilinę infrastruktūrą represijoms prieš vietos gyventojus okupuotose teritorijose.

Rusų pajėgos jau beveik šešis mėnesius planuoja pulti Kupjansko kryptimi, tačiau jų bandymai nedavė rusams norimų rezultatų. Ukrainos kariškiai ten yra parengę rimtas gynybines linijas, o pajėgų ir priemonių vis dar pakanka, kad rusų kariuomenė laikytųsi gynybos režimo. 

Tokią nuomonę televizijos eteryje išsakė karo ekspertas, karo lakūnas-instruktorius, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervo pulkininkas Romanas Svitanas. Jis pažymėjo, kad aktyvi Ukrainos kariuomenės gynyba numato priešo pajėgų pasistūmėjimą kai kuriomis kryptimis, priešo pajėgų sunaikinimą ir jų sugrąžinimą atgal. Ypač Kupjansko kryptimi gynėjų užduotis – užtikrinti kuo didesnį besiveržiančių okupacinių pajėgų dalinių pralaimėjimą.

„Sausio pabaigoje priešas pradėjo telkti jėgas ir priemones ir bandė pulti, tačiau pusmetį nepavyko, kol karinis desantas, jūrų pėstininkai ir ištraukė tankus. Dabar jie bandys vykdyti puolamuosius veiksmus ne platesniame kaip 10 kilometrų pločio fronte“, – pridūrė R.Svitanas.

Pasak eksperto, toks požiūris rodo priešo pajėgų vadovaujančio personalo problemas, nes jis nepajėgus užtikrinti visaverčių veiksmų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad išilgai viso kairiojo Šiaurės Donecko kranto fronto rusai turi nemažą kariuomenę – apie 100 tūkst. karių.