Atstovų Rūmų pirmininkas: JAV pagalbos Ukrainai paketas Kongrese nebus priimtas

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Per sausio 24 d. planuotą apsikeitimą karo belaisviais į Ukrainą turėjo grįžti 65 Ukrainos gynėjai iš sąrašo, kurį po Il-76 katastrofos Rusijos Federacijoje išplatino Rusijos propagandistai. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.

Per susitikimą su ukrainiečių karo belaisvių giminaičiais ir artimaisiais koordinacinio štabo sekretorius Dmytro Usovas sakė, kad Rusijos pusė į daugkartinius raginimus, labai delsdama pateikė atsakymą, nurodydama vieną iš sąrašų, anksčiau paskelbtų Rusijos propagandos šaltiniuose.

„Savo ruožtu koordinavimo štabas patvirtina, kad 65 ukrainiečių gynėjai iš šio sąrašo iš tiesų buvo planuojami grąžinti Ukrainai per sausio 24 d. planuojamus mainus“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad apklausti Ukrainos gynėjų iš minėto sąrašo artimieji, susipažinę su Rusijos propagandistų demonstruojama vaizdo medžiaga, neva gauta iš lėktuvo kritimo vietos, kol kas nepastebėjo jokių ypatingų požymių ant paviešintų kūnų fragmentų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti jų artimuosius.

Koordinacinio štabo atstovai pabrėžė, kad karo belaisvių šeimos bus informuotos apie jų artimųjų likimą, kai tik įgaliotos institucijos turės aiškios ir patikimos informacijos šiuo klausimu.

Koordinacinio štabo vadovas Kyryla Budanovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra patikimos ir išsamios informacijos apie tai, kas iš tikrųjų galėjo būti minėtame lėktuve.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

„Renkame ir kruopščiai analizuojame visą turimą informaciją šiuo klausimu iš labai daug šaltinių. Kol kas nėra jokios informacijos, rodančios, kad tame lėktuve galėjo būti toks skaičius žmonių. Tuo pat metu Rusijos propagandos versija, kad minėtu Il-76M galėjo būti gabenami 65 ukrainiečių karo belaisviai mainams, vis dar kelia daug klausimų“, – sakė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad sausio 24 d. žlugęs apsikeitimas belaisviais turėjo būti vienas didžiausių per visą karą.

Kalbėdamas apie Rusijos propagandistų paskelbtus tariamus ukrainiečių karo belaisvių „sąrašus“ iš lėktuvo Il-76, A.Jusovas tuomet sakė, kad nagrinėjama visa iš visų šaltinių gauta informacija. Taip pat bendraujama su belaisvių šeimomis.

„Sąrašai, kurie pasirodo Rusijos propagandos šaltiniuose, pasirodo siekiant patikrinti reakciją, išprovokuoti reakciją. Mes jų nekomentuosime“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.

Kartu jis pažymėjo, kad jei Rusija norės oficialiai viešai paskelbti sąrašus per struktūras, kurios užsiima tiesioginiu darbu su karo belaisviais – Gynybos ministeriją, specialiąsias tarnybas, Humanitarinį štabą, kitas struktūras – tuomet bus oficialūs komentarai.

Estijos žvalgyba pastebi pamažu mažėjančio Rusijos puolamųjų veiksmų Ukrainoje intensyvumo požymių, tačiau taip pat pastebi, kad Rusijos kariuomenė aktyviau veikia Avdijivkos rajone, Donecko srityje. Tai pareiškė Estijos gynybos pajėgų Žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas.

„Bendras kovų intensyvumas, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis, sumažėjo, išskyrus vieną išimtį. Avdijivkos rajone Rusijos vykdomų apšaudymų skaičius turi tendenciją didėti“, – sakė jis.

Pasak Estijos karinės žvalgybos vadovo, kovinio aktyvumo sumažėjimą daugiausia lėmė pasikeitę orai – padaugėjo kritulių ir išliko pliusinė temperatūra, dėl kurios gruntas tampa sunkiai pravažiuojamas transporto priemonėms.

Tuo pat metu, priduria A.Kiviselgas, rusai toliau aktyviai kaunasi netoli Avdijivkos, kur kaupia techniką – tikriausiai ruošiasi dar vienam bandymui prasiveržti.

„Tikėtina, kad dabartinis puolamųjų veiksmų intensyvumas Avdijivkos kryptimi ir galimas jų perorientavimas taip pat yra nukreiptas į ukrainiečių kovinės dvasios palaužimą“, – sakė Estijos karinės žvalgybos vadovas.

Kartu jis pridūrė, kad pietiniame fronto ruože Ukrainos pajėgoms pavyko išlaikyti užimtas teritorijas, ypač rytiniame Dniepro krante. Todėl apskritai Rusijos operatyvinis proveržis Ukrainoje artimiausiomis savaitėmis mažai tikėtinas.

Maskvos FSB saugumo tarnyba penktadienį pranešė, kad suėmė du Rusijos piliečius už tai, kad jie esą perdavė Ukrainai informaciją apie šalies kariuomenę.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto karą, Rusija suėmė savo piliečių, kurie, jos teigimu, dirbo su Ukraina arba finansavo Ukrainos kariuomenę.

Penktadienį FSB pranešė, kad pietiniame Rostovo prie Dono mieste suėmė du vyrus, kaltinamus valstybės išdavyste – nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo.

„Tyrimo duomenimis, jie aktyviai užmezgė ryšį su Ukrainos saugumo tarnybų atstovu. Bendraudami jie susitarė rinkti ir perduoti informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius, dalyvaujančius specialioje karinėje operacijoje“, – nurodė FSB, pavartodama Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./FSB agentai

Jame teigiama, kad šiems asmenims buvo mokama už informacijos apie karinės įrangos ir personalo buvimo vietą teikimą.

Rostove prie Dono yra Rusijos puolimo Ukrainoje vadavietė.

Miestas įsikūręs prie Azovo jūros ir yra mažiau nei už 100 km nuo sienos su Ukrainos Donecko ir Luhansko sritimis – dviem iš keturių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Rusijos karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo buvo gabenami ukrainiečių belaisviai, virš Belgorodo pasienio srities šią savaitę numušė Ukraina.

Pasak Maskvos, lėktuvas skrido į šią sritį prieš trečiadienį numatytą apsikeitimą belaisviais, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusijos teigimu, lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Ukraina nei patvirtino, nei paneigė, kad yra susijusi su šia katastrofa, tačiau jos pareigūnai, regis, abejoja, ar lėktuve tikrai buvo belaisvių.

„Nežinau, ar jie tai padarė tyčia, ar neapgalvotai, bet akivaizdu, kad tai padarė jie“, – pareiškė V.Putinas susitikime su studentais, pirmą kartą pakomentavęs katastrofą.

Jis taip pat teigė, kad Ukraina žinojo, kaip Rusija planuoja gabenti belaisvius, kai smogė lėktuvui. Kyjivas šį kaltinimą griežtai ginčija.

„Ukrainos kariuomenės pagrindinis žvalgybos skyrius žinojo, kad mes ten gabename 65 karius. Ir žinodami apie tai, jie smogė šiam lėktuvui“, – sakė jis.

„Bet kuriuo atveju tai yra nusikaltimas“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Kyjivas ir Maskva pradėjo baudžiamuosius tyrimus, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Ukraina patvirtino, kad turėjo įvykti apsikeitimas belaisviais, tačiau sakė, kad, kitaip negu anksčiau, jai nebuvo pranešta, jog kariai prie sienos bus gabenami lėktuvu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė leidimą statyti naują atominį ledlaužį, Maskva siekiant stiprinti komercinę prekybą Arkties šiaurėje.

Rusija, kuriai dėl puolimo Ukrainoje taikomos Vakarų sankcijos, tikisi, kad Šiaurės jūrų kelias – laivybos kelias, kertantis Arkties vandenyną – padės padidinti prekybą su Azija, nes leis sumažinti krovinių gabenimo atstumus ir išlaidas.

Naujasis ledlaužis, pavadintas „Leningrad“, „dalyvaus svarbiausiose žvalgymo ir mokslinių tyrimų programose Arktyje“, taip pat palengvins prekybą, pareiškė V.Putinas, sakydamas kalbą laivų statykloje Sankt Peterburge.

Leningradas yra senasis šio miesto, kuris taip pat yra V.Putino gimtasis miestas, pavadinimas.

Nuo tada, kai Rusijai dėl pajėgų siuntimo į Ukrainą buvo paskelbtos sankcijos, ji didžiąją dalį savo prekybos, ypač svarbios naftos ir dujų prekybos, nukreipė į Aziją.

Valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ statomas 170 metrų ilgio laivas skirtas pralaužti ledą, kad krovininiai laivai galėtų lengviau plaukti per užšalusias šiaurės jūras.

Rusija yra vienintelė pasaulio šalis, kuri stato ir eksploatuoja atominius ledlaužius.

„DPA“/„Scanpix“/Slovakijos premjeras Robertas Fico

Po skandalingų Vengrijos vadovo Viktoro Orbano pareiškimų pasaulio žiniasklaidoje pasirodė panašios naujojo Slovakijos premjero Roberto Fico citatos. Abi ES kaimynės viena kitai žada amžiną paramą ir kritikuoja Briuselį.

Leidinys „Postimees“ kalbina Slovakijos politologą, kuris apibrėžia, kas toks yra Robertas Fico ir kiek jis pavojingas ES bei naudingas Kremliui.

Visai neseniai Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad Bratislava nepritaria Ukrainos narystei NATO.

R.Fico pridūrė, kad Slovakija gerbia Ukrainos sprendimą įstoti į Europos Sąjungą, bet „jie turi įvykdyti sąlygas“.

„Pasakysiu, kad esu prieš Ukrainos narystę NATO, kad pasinaudosiu savo veto teise ir blokuosiu tai, nes tai bus pagrindas Trečiajam pasauliniam karui“, – sakė Slovakijos premjeras.

Kaip reikėtų suprasti tokią R.Fico retoriką? Apie Slovakijos premjerą „Postimees“ kalbino politologą iš Bratislavos Grigorijų Mesežnikovą.

– Naujasis Slovakijos premjeras Robertas Fico spalio mėnesį Ukrainoje jau buvo pakrikštytas mažuoju Orbanu. Praėjo keli mėnesiai. Per tą laiką R.Fico gana išaugo ir nebėra „mažasis“ V.Orbanas?

– Robertas Fico visada buvo prorusiškas politikas. Naujoji jo vadovaujama vyriausybė vadovausis tais pačiais modeliais, kuriuos R.Fico jau yra naudojęs. Taip pat ir kaip opozicijos politikas bei buvęs ministras pirmininkas.

Iš esmės jo pozicija dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto niekuo nesiskiria nuo tos, kurią jis turėjo jau 2014 m. (tuo metu, kai prasidėjo karas Donbase, R.Fico buvo Slovakijos ministras pirmininkas – red. pastaba).

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ursula von der Leyen

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį įspėjo, kad pasauliniai neramumai ir nestabilumas tapo nauja norma, o geoekonominė įtampa dar labiau padidės.

„2024-ieji bus lemiami metai, kai tikimasi daugiau geoekonominės įtampos – nuo Raudonosios jūros iki Taivano sąsiaurio, – o tai taip pat reiškia dažnesnius tiekimo grandinių sutrikimus ir didesnį nestabilumą energijos rinkose“, – sakė ji vienoje Hamburge vykusioje klimato konferencijoje.

„Tarptautinė konkurencija tampa vis sunkesnė. Tai nauja norma, su kuria turime susidurti“, – kalbėjo EK vadovė.

Pasak U. von der Leyen, dažniau pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai reiškia, kad Europa turi susitelkti „kaip niekada anksčiau“, kad įveiktų iššūkius.

Jos vertinimu, 27 šalių blokas greitai reagavo, kad sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ši ekstremali situacija lėmė, kad šiais metais ES greičiausiai gamins daugiau energijos iš vėjo ir saulės nei iš dujų.

Tačiau U. von der Leyen teigė, kad energijos kainos turi toliau mažėti, ir ragino priimti „tinkamus investicinius sprendimus“.

Europos pramonę smarkiai paveikė Rusijos karas Ukrainoje, dėl kurio sutriko tiekimo grandinės ir pakilo energijos kainos, o tai sukėlė nuolatinę infliaciją.

Prie sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, prisidėjo ir Irano remiamų husių sukilėlių Jemene išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos smogė husių taikiniams.

Taivane išrinkus naują prezidentą iš Demokratinės pažangos partijos, kuri nepripažįsta Kinijos pretenzijų į šią salą, taip pat kilo nuogąstavimų dėl naujų neramumų Rytų Azijoje.

Monika Skolimowska / dpa/picture-alliance

Vokietijos žiniasklaida penktadienį pranešė Berlyną atskleidus didelę Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją, kurios metu tūkstančiai netikrų paskyrų socialiniame tinkle „X“ siekė pakurstyti pyktį dėl Berlyno paramos Ukrainai.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įgalioti ekspertai, naudodami specialią programinę įrangą, nuo gruodžio 20 iki sausio 20 dienos stebėjo įrašus platformoje „X“, rašė vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“.

Pranešama, kad buvo aptikta daugiau nei 50 tūkst. netikrų paskyrų, kurios minėtame socialiniame tinkle išplatino daugiau nei milijoną žinučių vokiečių kalba.

Jas visas siejo kaltinimai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei, esą ji nesirūpina šalies gyventojais ir padeda Ukrainai kariauti su Rusija, rašo „Spiegel“, kuris teigia matęs analizės ištraukas.

Pasak „Spiegel“, šios paskyros taip pat dažnai dalijosi nuorodomis į melagienas interneto svetainėse, sukurtose taip, kad būtų panašios į tikrų žiniasklaidos priemonių, todėl analitikai jas sieja su pareigūnams jau žinoma su Rusija susijusia programišių grupe „Doppelganger“.

Analizės išvados paskelbtos tuo metu, kai vis labiau nerimaujama dėl to, kokį poveikį rinkimams gali turėti sparčiai tobulėjančios dezinformacijos kampanijos.

Rytų Vokietijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) užima aukštas pozicijas, šiemet vyks treji regioniniai rinkimai.

Birželį Europos Parlamento rinkimuose turės teisę balsuoti apie 400 mln. žmonių visoje Europos Sąjungoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šią savaitę įspėjo, kad 2024-ieji bus kritiniai metai kovojant su dezinformacija iš tokių veikėjų kaip Rusija.

Jis perspėjo, kad rinkimai taps „pagrindiniu piktavalių užsienio veikėjų taikiniu“.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) nurodė, kad ateinančius dvejus metus dezinformacija bus didžiausia grėsmė.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Viktoro Medvedčuko jachta „Royal Romance“

Kroatijos Splito miesto apygardos teismas nusprendė perduoti Ukrainai buvusio Ukrainos parlamento nario ir Vladimiro Putino bičiulio Viktoro Medvedčuko jachtą „Royal Romance“. Tai pranešė Ukrainos turto susigrąžinimo ir valdymo agentūros vadovė Olena Duma.

Pasak jos, įvertinus jachtą, ji bus parduota atvirame aukcione, o už parduotą jachtą gautos lėšos bus nukreiptos Ukrainos valstybės naudai. Šio laivo pardavimas bus pirmasis užsienyje esančio areštuoto turto realizavimo pavyzdys, pridūrė pareigūnė.

2015 m. 92 metrų ilgio jachtą „Royal Romance“ įsigijo bendrovė „Fregata Marine“, priklausanti V.Medvedčuko žmonai Oksanai Marčenko. 2021 m. kovo mėn. laivas buvo perregistruotas kitai Maršalo salose registruotai bendrovei.

2022 m. kovo mėn. tapo žinoma, kad Kroatijos valdžios institucijos areštavo „Royal Romance“. Jo vertė buvo įvertinta 200 mln. eurų. Neseniai Kroatijos žiniasklaida pranešė, kad jachta išplaukė iš Kroatijos Trogiro uosto. Olena Duma patikslino, kad sausio 25 d. laivas laikinai išplaukė iš uosto, kad būtų patvirtintas jo techninis tinkamumas naudoti, plūdrumas ir varikliai.

Leidinys „Viorstka“ pernai spalį rašė, kad D.Medvedčukas, 2022 m. rugsėjį paleistas iš Ukrainos nelaisvės ir persikėlęs į Rusiją, nusipirko naują 886 mln. rublių (apie 10 mln. JAV dolerių) vertės jachtą. Jachtos gavėjas Rusijoje yra bendrovė „Renesansas“. Remiantis 2021 m. vasario 24 d. audito ataskaita, šios bendrovės tikroji savininkė buvo V.Medvedčuko žmona Oksana Marčenko.

Viktoras Medvedčukas ilgą laiką buvo laikomas vienu įtakingiausių Ukrainos politikų. Jis buvo Aukščiausiosios Rados narys keturis kartus. Prieš plataus masto Rusijos invaziją V.Medvedčukas vadovavo opozicinei partijai ir ne kartą buvo susitikęs su Vladimiru Putinu. 2004 m. Rusijos prezidentas tapo V.Medvedčuko dukters krikštatėviu. 2021 m. Ukrainos saugumo tarnybos apkaltino V.Medvedčuką valstybės išdavyste ir skyrė jam namų areštą.

Po Rusijos invazijos V.Medvedčukas išvengė namų arešto. 2022 m. balandį jis vėl buvo sulaikytas, o rugsėjį perduotas Rusijai ir iškeistas į daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių, „Azovstal“ gynėjų. Gyvendamas Rusijoje V.Medvedčukas Rusijos spaudoje skelbė straipsnius, remiančius Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dujotiekis

Ukraina neketina derėtis su Rusija dėl jos gamtinių dujų tranzito sutarties, kurios galiojimas baigsis kartu su šiais metais, pratęsimo, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Savo ruožtu agentūra „Bloomberg“ pažymi, jog toks kategoriškas pareiškimas viešai nuskambėjo netrukus po to, kai Slovakijos premjeras Robertas Ficas, ketvirtadienį viešėjęs Kyjive, prakalbo apie jo šalies galimybes ir po 2024-ųjų gauti rusiškų dujų vamzdynais.

„Ukrainos pozicija aiški – tranzitas pasibaigs metų pabaigoje. Mes nesiruošiame derėtis su rusais ir pratęsti sutarties“, – pranešė Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio spaudos tarnyba, kurią cituoja „Unian“.

Sėkmingai alternatyvių tiekėjų dujomis rusiškas keičianti Europa vis dar jų gauna dujotiekiais per Ukrainą ir Turkiją, nors pagrindinis Rusijos dujų eksporto vakarų kryptimi koridorius per Baltijos jūrą „Nord Stream“ po avarijų neveikia nuo 2022-ųjų rudens. Kita vertus, kai kurios Europos Sąjungos narės, tokios kaip Slovakija, vis dar yra labai priklausomos nuo rusiškų dujų.

Anot „Bloomberg“, „Gazprom“, su Kyjivu net ir nesudaręs naujo tranzito susitarimo, galėtų tęsti tiekimą per Ukrainą ir po 2024-ųjų, trumpam rezervuodamas Ukrainos dujotiekių pajėgumus, jei tokia galimybė per aukcionus jam būtų suteikta.

Kremlius nedelsė reaguoti į tokį Ukrainos pareiškimą. Jo šeimininko Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, jog Ukrainos atsisakymas pratęsti dujų tranzito sutartį „sukeltų pokyčius visose tiekimo į Europą grandinėse“.

Rusijos žurnalistų paklaustas, ar tokia kategoriška Ukrainos pozicija turėtų įtakos Rusijos įsipareigojimų dėl tiekimo jos dujų pirkėjams Europoje vykdymui, D. Peskovas atsakė, kad „yra ir Turkijos koridorius“, egzistuoja tiekimo suskystintų pavidalu galimybės, taip pat „yra ir kitokių variantų“.

AP/ Asociatyvi nuotr.

Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl šią savaitę įvykusios rusų karinio transportinio lėktuvo katastrofos, šeimos baiminasi, kad galbūt iškilo pavojus tolesniems apsikeitimams karo belaisviais.

Ginčijami net pagrindiniai faktai apie trečiadienio katastrofą. Rusijos pareigūnai kaltina Kyjivą numušus lėktuvą ir tvirtina, kad lėktuvu apsikeitimui buvo skraidinami 65 ukrainiečių karo belaisviai. Ukraina sako neturinti įrodymų dėl karo belaisvių ir teigia, kad Rusija tiesiog žaidžia ukrainiečių jausmais. Tačiau Kyjivas sakė, kad trečiadienį turėjo būti apsikeista karo belaisviais.

Nei viena šalis nepateikė įrodymų, tad belaisvių artimieji neturi jokių atsakymų. Dar prieš minimą incidentą daug ukrainiečių ilgus mėnesius kankino nežinia apie nelaisvėje laikomus artimuosius.

Jevhenijos Synelnyk brolis nelaisvėje laikomas daugiau kaip pusantrų metų. Ji visą trečiadienį verkė ir nerimavo skaitydama naujienose vienas kitam prieštaraujančius dalykus.

„Neįmanoma suprasti, kas čia teisinga“, – sakė ji.

Kitą dieną atslinko išsekimas.

„Nebėra jėgų verkti“, – pavargusiu balsu sakė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Ukraina penktadienį į savo teritoriją sugrąžins 77 žuvusių karių kūnus.

Institucija pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrins repatrijuotų kūnų ir palaikų pervežimą į paskirtas valstybines specializuotas institucijas, kur jie bus perduoti teisėsaugos pareigūnams ir teismo medicinos ekspertams aukų tapatybei nustatyti.

Nesusiję su aviakatastrofa Belgorodo srityje

Kaip pažymėta, repatriacijos operacijai buvo ruošiamasi jau ilgą laiką ir dėl jos dirbo įvairios svarbiausios Ukranos institucijos nuo Saugumo tarnybos iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

Koordinavimo štabas išreiškė ypatingą padėką Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Charkivo policija/ „Telegram“/Rusijos apšaudymo padarinai Charkive

Per šios savaitės Rusijos raketų smūgius Charkive žuvo 11 asmenų, penktadienį pranešė pareigūnai. 

Ankstyvą pirmadienio rytą Maskva surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių oro antskrydžių, per kurį buvo bombarduojama visa Ukraina, įskaitant Kyjivą ir Charkivą. Atakų metu buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių ir mažiausiai 18 žuvo.

Penktadienį Charkivo prokuratūra pranešė, kad nuo patirtų sužalojimų mirė 61-erių moteris, o žuvusiųjų skaičius mieste išaugo iki 11.

Po išpuolių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Ukrainos valdžios institucijos Donecko regione, dalį kurio kontroliuoja Rusija, pranešė, kad per ketvirtadienį Rusijos smūgius iš viso buvo sužeisti šeši žmonės.

Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad per raketų S-300 ataką mieste taip pat buvo sužeista žmonių.

Socialiniuose tinkluose jis paskelbė nuotraukas, kuriuose matyti apgadinti gyvenamieji namai. 

Maskva ne kartą neigė, kad taikosi į gyvenvietes. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2022-ųjų vasario Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių gyventojų, bet manoma, kad šis skaičius yra gerokai didesnis. 

Unsplash nuotr./Socialiniai tinklai

Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ duomenimis, Vokietijos užsienio reikalų ministerija atskleidė Rusijos dezinformacijos kampaniją socialiniame tinkle X (buvęs „Twitter“).

Panašu, kad šios kampanijos tikslas – didinti visuomenės nepasitenkinimą dabartine Vokietijos Federacinės Respublikos koalicine vyriausybe ir sutrikdyti tolesnę paramą Ukrainai, penktadienį, rašė vokiečių leidinys, remdamasis Užsienio reikalų ministerijos vidaus ataskaita.

Kaip pažymima, Užsienio reikalų ministerija pavedė ekspertams, pasitelkus specialią programą, išanalizuoti „X“ žinutes ir dėl to buvo nustatytas didelio masto netikrų paskyrų, skleidžiančių turinį vokiečių kalba, tinklas.

Nuo gruodžio 20 d. iki sausio 20 d. daugiau kaip 50 000 tokių paskyrų iš viso paskelbė daugiau kaip milijoną tviterio žinučių vokiečių kalba, kuriose dažnai buvo kaltinimų federalinei vyriausybei, neva apleidžiančiai savo gyventojus vardan paramos Ukrainai, nurodė „Der Spiegel“, cituodamas slaptą pranešimą. Straipsnio autoriai tikina, kad tai yra „sisteminga Rusijos dezinformacijos kampanija“.

Jau kurį laiką Vokietijos užsienio reikalų ministerija, padedama duomenų analitikų, stebi užsienio politikos debatus socialinėje žiniasklaidoje, siekdama nustatyti bandymus daryti užsienio įtaką, toliau rašoma straipsnyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai „Der Spiegel“ sakė, kad „dezinformacija tapo pasaulinės grėsmės veiksniu“. „Ją sąmoningai naudoja tie, kurie nepritaria mūsų vertybėms, siekdami destabilizuoti ištisas visuomenes – ir ne tik Vakarų demokratijose, bet visur“, – pridūrė jis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

Ketvirtadienį Igoriui Girkinui skirtas nuosprendis atspindi besikeičiančią situaciją Rusijoje po privačios karinės bendrovės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino sukilimo. Kremlius ėmėsi persekioti visus režimo kritikus, naujausioje apžvalgoje rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Kaip pažymima pranešime, sausio 25 d. Rusijos teismas nuteisė buvusį karinį tinklaraštininką ir buvusį Federalinės saugumo agentūros pareigūną I.Girkiną ketveriems metams kalėjimo už „viešą ekstremistinės veiklos kurstymą“, kritikuojant karą Ukrainoje.

I.Girkinas 2014 m. kariavo Donbase ir kurį laiką buvo vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministras. 2022 m. tinklaraštyje jis išreiškė paramą invazijai į Ukrainą, tačiau vėliau griežtai kritikavo Rusijos vadovybę ir jos vadovavimą „specialiajai karinei operacijai“, pažymi britų žvalgyba.

2023 m. liepą po J.Prigožino maišto I.Girkinas buvo suimtas, o 2023 m. lapkritį jis paskelbė ketinantis dalyvauti 2024 m. Rusijos prezidento rinkimuose.

Pasak britų žvalgybos, po maišto Kremlius tapo jautresnis konservatyvių nacionalistų kritikai dėl jo „specialiosios karinės operacijos“, nes jie yra viena iš nedaugelio patikimų alternatyvų Vladimiro Putino vadovavimui.

„I.Girkino nuteisimas yra platesnio susidorojimo su tais, kurie kritikuoja Kremlių ir karą Ukrainoje, dalis ir atspindi vis labiau autoritarinį gyvenimo V.Putino Rusijoje pobūdį“, – teigė Gynybos ministerija.

Ketvirtadienį Rusijos teismas nuteisė I.Girkiną kalėti ketverius metus. Jis buvo kaltinamas „viešais raginimais vykdyti ekstremistinę veiklą“.

I.Girkinas dalyvavo 2014 m. liepos mėn. numušant Malaizijos reiso MH17 lėktuvą danguje virš Donbaso. Hagos teismas pripažino jį kaltu dėl lėktuvo numušimo ir įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą. Rusija atsisako jį išduoti.

Rusijos Belgorodo srityje sudužo galimai ukrainiečių belaisvius gabenęs lėktuvas

Turėtų būti sudaryta atvira tarptautinė komisija Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos, kuri įvyko trečiadienį prie Belgorodo, priežasčiai nustatyti. Tačiau Rusija tokią galimybę atmeta, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Kalbant apie konkrečias šio lėktuvo numušimo priežastis, žinoma, reikalavimas sudaryti atvirą tarptautinę komisiją yra logiškas ir pagrįstas“, – pažymėjo jis.

Pasak žvalgybos atstovo, tiksliai išsiaiškinti, kas lėmė katastrofą, galima ištyrus lėktuvo liekanas, „juodąsias dėžes“ ir, žinoma, atidžiai apžiūrėjus katastrofos vietą.

„Kol kas, kaip girdime, Rusija atmeta tokios komisijos galimybę“, – pridūrė A.Jusovas.

Oleksandras Prokudinas/„Telegram“/Rusijos apšaudymo padariniai Chersone

Praėjusią naktį Rusijos kariuomenė atakavo Chersoną. Jos pajėgos apšaudė miestą raketomis iš priešlėktuvinės sistemos S-300, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, praėjusią naktį rusai sudavė du raketų smūgius. Ataka apgadino vaikų darželį, daugiaaukštį pastatą ir prekybos centrą.

Nuo raketų atakos savo namuose buvo sužeista 54 metų Chersono gyventoja. Ji patyrė kojos traumą. Medikai jai suteikė pagalbą vietoje.

Pastaruoju metu Chersonas ir regionas yra nuolat apšaudomi Rusijos pajėgų. Jos puola gyvenamuosius rajonus naudodamos sunkiąją ginkluotę ir dronus.

Teigiama, kad per praėjusią parą rusai Chersono regioną apšaudė 73 kartus. Per atakas vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.

Telegram/Rusijos lėktuvo katastrofa Belgorodo srityje

Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl trečiadienį įvykusios Rusijos karinio lėktuvo katastrofos netoli sienos su Ukraina.

„Visa šiandien turima informacija rodo, kad turime reikalų su iš anksto suplanuotu, apgalvotu nusikaltimu“, – sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurio delegacija paprašė surengti neeilinį susitikimą.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli sienos su Ukraina, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.

„Ukrainos vadovybė labai gerai žinojo maršrutą, žinojo, kaip kariai bus gabenami į apsikeitimo vietą“, – teigė D.Polianskis.

Tai buvo ne pirmas abiejų šalių suplanuotas apsikeitimas belaisviais, tačiau šį kartą Kyjivas „dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendė sužlugdyti šią procedūrą ir padaryti tai pačiu barbariškiausiu būdu“, kalbėjo rusų atstovas, apkaltinęs Ukrainą aukojant savo karius Vakarų geopolitiniams interesams.

D.Polianskis gyrė pilotų didvyriškumą nukreipus lėktuvą nuo gyvenamųjų vietovių ir išvengus aukų ant žemės.

Ukraina atmetė kaltinimus, kad ji prisidėjo prie sąmokslo numušti lėktuvą.

„Ukraina nebuvo informuota apie transporto priemonių skaičių, kelius ir belaisvių gabenimo priemones. Jau vien tai gali reikšti tyčinius Rusijos veiksmus siekiant sukelti pavojų belaisvių gyvybei ir saugumui“, – sakė Ukrainos pasiuntinio JT pavaduotoja Chrystyna Hajovyšyn.

Ji pridūrė, kad į apsikeitimo operaciją įtraukti belaisviai rusai buvo perkelti į sutartą vietą.

„Rusijos pusė turėjo užtikrinti tokį pat į nelaisvę patekusių Ukrainos kariškių saugumą“, – teigė Ch.Hajovyšyn.

Jei pasitvirtins, kad lėktuve iš tiesų buvo ukrainiečių karo belaisvių, tai bus dar vienas Rusijos padarytas humanitarinės teisės pažeidimas ir „pirmas atvejis, kai Rusija pasinaudojo gyvuoju skydu ore, kad pridengtų raketų gabenimą tolesniam jų panaudojimui prieš taikius Ukrainos miestus“, kalbėjo ukrainietė.

Ukrainos sąjungininkai tokiais atvejais visada primena, kad Rusija visų pirma kalta dėl paties įsiveržimo į kaimyninę šalį.

„Rusija ne kartą bandė perkelti atsakomybę už šio beprasmiško pasirinkto karo tragedijas, tarsi ji būtų auka, o ne agresorė“, – sakė JAV pasiuntinio pavaduotojas Robertas Woodas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 990 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 380,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 16 šarvuotųjų kovos mašinų, 15 artilerijos sistemų, 20 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną rusų sparnuotąją raketą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

„Holivudas tam neprilygsta“, – su šypsena savo patirtį prisiminė 25 metų Kyjivo gyventojas, 28-osios mechanizuotosios brigados karys Artemas Lukianenko, kurio pasakojimą užrašė ukrainiečių naujienų svetainės „Hromadske“ žurnalistė.

Pasak kariškio, pirmųjų karo metų rudenį jis ir du jo bendražygiai daugiau nei mėnesį slapstėsi rūsyje Rusijos okupuotame Pravdynės kaime Chersono srityje. Paskui virš mėnesio praleido Bilozerkoje, kuri kartu su visa Chersono srities dešiniąja pakrante Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo išvaduota 2022 m. lapkričio 11 d.

Tačiau labiausiai jo prisiminimuose įstrigo pasakojimas apie tai, kaip kaimo gyventojai jį su bičiuliais gabeno iš vienos slėptuvės į kitą per 6 rusų kontrolės punktus.

„Pirmajame ir antrajame kontrolės punktuose rusai iš priekabos paėmė ir žąsis, ir skalbimo mašiną. Jie paklausė: „Ką čia dar turite, gal galite mums ką nors palikti?“. Galvojau, kaip jie paklaus: „Kas yra jūsų sofoje?“ – tai būtų buvusi staigmena.“

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino JAV senatorius susitarti dėl paketo, kuris apjungtų itin svarbią pagalbą Ukrainai su pietinės Jungtinių Valstijų sienos apsauga.

To imtasi po pranešimų, kad perrinkimo siekiantis buvęs prezidentas Donaldas Trumpas bando sukliudyti pasiekti susitarimą.

JAV žiniasklaida pranešė, kad D.Trumpas ragino respublikonus nepritarti susitarimui, iš dalies norėdamas atimti iš prezidento demokrato Joe Bideno politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius šalies vadovo rinkimus.

Senato respublikonų ir demokratų susitarimas dėl karinės pagalbos Kyjivui susiejimo su lėšomis, skirtomis kovai su imigracija pasienyje su Meksika, dar prieš kelias dienas atrodė tikėtinas.

Kadangi Kongresas nesudarė susitarimo, baigėsi JAV paramai Ukrainai skirti pinigai, o Kyjivo pajėgoms, mėginančioms atremti Rusijos invaziją, ėmė trūkti šaudmenų.

Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Olivia Dalton teigė, kad J.Bideno administracija geranoriškai dirbo su respublikonais, įskaitant susitikimą su prezidentu praėjusią savaitę.

„Ketiname toliau sąžiningai dirbti šiuo klausimu ir tikimės, kad respublikonai liks prie derybų stalo, kad galėtume tai padaryti“, – sakė ji žurnalistams prezidento lėktuve „Air Force One“.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad Rusija atidžiai stebi, ar Vašingtonas ir toliau teiks paramą Ukrainai.

„Ukrainoje prasideda keli kritiniai mėnesiai, žiemai įsibėgėjus ir artėjant pavasariui, o rusai parodė, kad neketina mažinti dronų ir raketų atakų“, – kalbėjo jis.

Jungtinės Tautos teigia negalinčios nustatyti, ar Belgorodo srityje numuštame Rusijos lėktuve Il-76 buvo ukrainiečių karo belaisvių.

Tai sausio 25 d. JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rosemary DiCarlo. Kaip ji priminė, Rusijos Federacija teigia, kad lėktuve buvo 65 karo belaisviai, šeši Rusijos įgulos nariai ir trys Rusijos kariai. Tuo pačiu metu, Kyjivo teigimu, lėktuvas Il-76 galėjo gabenti okupacinei kariuomenei skirtas raketas.

R.DiCarlo pridūrė, kad Ukraina paragino atlikti tarptautinį incidento tyrimą.

„JT negali patikrinti šių pranešimų ar nelaimės aplinkybių. Akivaizdu, kad incidentas įvyko Rusijos invazijos į Ukrainą ir vykstančio karo kontekste“, – atsakė ji.

Stopkadras/Belgorodo srityje sudužo rusų karinis lėktuvas

Europos Sąjunga (ES) oficialiai pradėjo atrankos procesą, kuris sudaro pagrindą deryboms dėl Ukrainos narystės ES. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Džiaugiuosi, kad šiandien pradėtos nuodugniai rengtis derybos dėl Ukrainos stojimo į ES. Briuselyje oficialiai prasidėjo atrankos procesas, kuris sudaro pagrindą deryboms“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“).

123RF.com nuotr./NATO, Europos Sąjunga, Ukraina

Pasak jo, šis procesas yra Davose pasiektų susitarimų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen rezultatas.

„Laukia kruopštus darbas siekiant įvertinti Ukrainos teisės aktų atitiktį ES normoms, Ukrainos delegacijos formavimą ir mūsų derybinę poziciją. Tikiuosi, kad vyriausybinė komanda bus maksimaliai sutelkta ir šių metų pavasarį įvyks pirmoji tarpvyriausybinė konferencija“, – pridūrė V.Zelenskis.