Svarbiausios naujienos
- Vokietija paskelbė 500 mln. eurų pagalbos Ukrainai paketą
- A.Duda: Rusija gali užpulti NATO jau 2026 metais
- Rusija įspėja, kad Prancūzijos padaliniai Ukrainoje būtų „prioritetinis“ taikinys
- V.Putinas planuoja sukurti „sanitarinę zoną“: ekspertas paaiškino, ką tai reiškia.
- Karo mėsmalė: sunkiai sužeisti rusai, net ir gresiant amputacijai, metami į frontą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija apšaudoma: Kurske dingo elektra, rusai pranešė numušę raketą „Patriot“
22:44
Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos. Vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdimi sprogimai.
Po 21.10 val. vietos gubernatoriai pranešė apie raketų grėsmę regionuose. Rusai buvo raginami nesiartinti prie langų ir slėptis patalpose su tvirtomis sienomis. Netrukus internete pasirodė pranešimų apie garsius sprogimus ir atitinkamų vaizdo įrašų.
Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, rašė, kad danguje virš regiono veikia priešlėktuvinė gynyba. Netrukus jis pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Kurske.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina panaudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemą RM-70 „Vampire“ ir taktinę raketų sistemą „Tochka-U“, Rusija esą sunaikino 10 raketų ir vieną raketą virš Belgorodo srities teritorijos.
Vėliau okupantai pranešė, kad virš Belgorodo srities numušta priešlėktuvinė raketa S-200, pritaikyta smogti į antžeminius taikinius, taip pat priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“ raketa.
Priminsime, kad kovo 12 d. legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ paskelbė apie ribotos specialiosios operacijos Rusijos teritorijoje pradžią.
Jie paragino Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus evakuotis iš kovos veiksmų zonos. Rusijos valdžia nusprendė apgyvendinti pasienio Belgorodiškės kaimų gyventojus, taip pat evakuoti vaikus tik pasibaigus rinkimams.
Vietos visuomenės pranešimais, Belgorodo mokyklos buvo išsiųstos atostogų iki kovo pabaigos.
V.Zelenskis: kovo mėnesį rusai numetė beveik 200 bombų ant Sumų srities
00:06
Vakarinėje savo kalboje prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos Federacijos smūgius Sumų srities pasienyje – nuo kovo pradžios Rusijos aviacija numetė beveik 200 valdomų bombų.
„Rusijos kariuomenė bando tiesiog sudeginti mūsų pasienio kaimus iki pamatų.
Vien nuo šių metų kovo pradžios iki šios dienos Rusijos aviacija jau numetė beveik 200 valdomų bombų vien tik ant Sumų srities bendruomenių. Tiesiog kaimuose, miestuose, civilinėje infrastruktūroje. Akivaizdu, kad Ukrainai būtina sustiprinti savo priešlėktuvinę gynybą taip, kad šis teroras taptų neįmanomas.“ – sakė V.Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad kovo-balandžio mėn. rengiamasi pasirašyti naujus saugumo susitarimus su partneriais. Prezidentas pranešė apie naujus teisinius žingsnius, kuriais siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos karo nusikaltėlius.
Be to, V. Zelenskis kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
„Rengiamės Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Ir svarbiems šių metų Europos sprendimams. Ekonominiams, visų pirma dėl tolesnio Ukrainos prekybos su Europos Sąjunga liberalizavimo – tai vienas iš gyvybiškai svarbių mūsų stabilumo elementų tuo metu, kai reikia apsisaugoti nuo Rusijos agresijos. Taip pat rengiame politinius sprendimus.
Visų pirma mums Ukrainoje ir visai Europai labai svarbu, kad birželio mėn. nedelsiant prasidėtų realios derybos dėl Ukrainos narystės.“
A.Duda: Rusija gali užpulti NATO jau 2026 metais
23:04
Rusija netrukus gali turėti tokį karinį potencialą, kad jau 2026-27 m. galės užpulti NATO.
Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša „Europos tiesa“.
Lenkijos prezidentas gynė savo neseniai pateiktą pasiūlymą padidinti būtinų NATO šalių išlaidų gynybai ribą nuo 2 iki 3 proc. nuo BVP.
„Mano požiūriu, tai yra sveiko proto reikalas. Yra naujų ataskaitų, neseniai mačiau vokiečių ekspertų ataskaitą, pagal kurią, galbūt, 2026 ir 2027 metų sandūroje V.Putinas, perkėlęs savo ekonomiką į karinius bėgius, turės tokį karinį potencialą (...), kad galės užpulti NATO“, – sakė prezidentas.
Rusija apšaudoma: Kurske dingo elektra, rusai pranešė numušę raketą „Patriot“
22:44
Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos. Vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdimi sprogimai.
Po 21.10 val. vietos gubernatoriai pranešė apie raketų grėsmę regionuose. Rusai buvo raginami nesiartinti prie langų ir slėptis patalpose su tvirtomis sienomis. Netrukus internete pasirodė pranešimų apie garsius sprogimus ir atitinkamų vaizdo įrašų.
Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, rašė, kad danguje virš regiono veikia priešlėktuvinė gynyba. Netrukus jis pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Kurske.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina panaudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemą RM-70 „Vampire“ ir taktinę raketų sistemą „Tochka-U“, Rusija esą sunaikino 10 raketų ir vieną raketą virš Belgorodo srities teritorijos.
Vėliau okupantai pranešė, kad virš Belgorodo srities numušta priešlėktuvinė raketa S-200, pritaikyta smogti į antžeminius taikinius, taip pat priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“ raketa.
Priminsime, kad kovo 12 d. legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ paskelbė apie ribotos specialiosios operacijos Rusijos teritorijoje pradžią.
Jie paragino Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus evakuotis iš kovos veiksmų zonos. Rusijos valdžia nusprendė apgyvendinti pasienio Belgorodiškės kaimų gyventojus, taip pat evakuoti vaikus tik pasibaigus rinkimams.
Vietos visuomenės pranešimais, Belgorodo mokyklos buvo išsiųstos atostogų iki kovo pabaigos.
Pentagonas sukūrė interneto svetainę, kurioje galima stebėti JAV pagalbą Ukrainai
22:00
Įdiegta interneto svetainė „Oversight Ukraine“, skirta Vašingtono teikiamai pagalbai Kyjivui prižiūrėti.
Svetainėje pateikiama informacija apie daugiau kaip 20 JAV priežiūros agentūrų darbą, siekiant užtikrinti, kad pagalba Ukrainai būtų naudojama pagal paskirtį, praneša „The Hill“.
Pateikiama kontaktinė informacija, kad būtų galima pranešti apie bet kokius įtarimus dėl sukčiavimo, švaistymo, piktnaudžiavimo ar netinkamo valdymo.
„Ukrainos priežiūra yra mūsų svarbiausias prioritetas, todėl džiaugiamės, kad ši priemonė padės informuoti Amerikos mokesčių mokėtojus“, – sakė Valstybės departamento generalinio inspektoriaus pareigas einanti Diana R.Shaw.
Praėjusių metų lapkritį JAV ambasadorius Ukrainoje pareiškė, kad JAV patikrinimai, kurie Ukrainoje buvo atlikti kelis kartus, nenustatė jokių karinės pagalbos vagysčių Ukrainoje atvejų.
Vokietija paskelbė 500 mln. eurų pagalbos Ukrainai paketą
21:15
Berlynas paskelbė apie naujausią paramos Ukrainai etapą, kurio bendra suma siekia 500 mln. eurų.
Gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad į paketą įtraukta 10 000 šaudmenų.
Apie paketą paskelbta per derybas su JAV ir kitais sąjungininkais Ramšteino oro pajėgų bazėje.
Kalbėdamas derybų kuluaruose B. Pistorius sakė, kad JAV vis dar yra patikima partnerė – nepaisant nuogąstavimų, kad galimas D. Trumpo prezidentavimas gali pakenkti Ukrainos karo perspektyvoms.
Vokietija yra antra pagal dydį po JAV finansinė Ukrainos rėmėja.
Keturios priežastys, kodėl V.Putinas prakalbo apie A.Navalną: „Tai nebuvo atsitiktinis pareiškimas“
21:13
Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas, kalbėdamas pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam atnešusiuose prezidento rinkimuose, pareiškė, kad jo aršiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime buvo „liūdnas įvykis“.
Greitai buvo atkreiptas dėmesys, kad V.Putinas pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė A.Navalno pavardę, o netrukus Kremlius puolė teisintis, kodėl taip nutiko. Situaciją įvertinos Estijos saugumo ekspertas, kuris išskyrė keturias priežastis, kodėl V.Putinas staiga prakalbo apie A.Navalną.
„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo V.Putinas, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A.Navalno mirtį kalėjime.
Tai buvo pirmas Kremliaus lyderio komentaras apie A.Navalno mirtį, kuri įvyko šių metų vasario 16 d.
V. Putinas taip pat patvirtino A.Navalno bendražygių skelbtą informaciją, kad kelios dienos iki opozicionieriaus mirties jis buvo gavęs pasiūlymą iškeisti politiką į užsienyje kalintį rusą.
„Žmogus, kuris su manimi kalbėjo, dar nebuvo užbaigęs frazės, o aš pasakiau „sutinku“. Bet, deja, atsitiko, kas atsitiko“, – tuomet kalbėjo V.Putinas.
Kremlius suskubo aiškintis.
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad prezidentas Putinas vakar nepatvirtino, jog derybos įvyko. (...) Jis kalbėjo apie tai, kad... buvo vieno iš žmonių iškelta idėja apsikeisti Navalnu, su kuria jis galimai sutiko, ir jis iš karto pasakė žmogui, kuris iškėlė tokią idėją. V.Putinas nesakė, kad šiuo klausimu vyko derybos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukraina turi naujus taikinius Rusijoje ir yra pasiryžusi juos sunaikinti
21:06
Ukraina išbando naują bepiločių orlaivių atakų taktiką: jos pajėgos smarkiai suintensyvino smūgius Rusijos naftos pramonės infrastruktūros objektams. Teigiama, kad nuo metų pradžios jau smogta 13 naftos perdirbimo gamyklų devyniuose Rusijos regionuose. Nors karybos ekspertams atrodo kitaip, šios atakos toli gražu nėra nekenksmingos, rašo nepriklausoma naujienų svetainė „The Insider“.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ vertindamas paskutinius ukrainiečių smūgius Rusijos naftos pramonės objektams pažymėjo, kad, jo nuomone, greičiausiai didesnės žalos šie antpuoliai nepadaro – gamyklos didelės, bepiločių pernešami sprogstami užtaisai gana silpni, o ir taikinius pasiekia tik nedidelis jų kiekis.
„Bet galima įsivaizduoti, kokią įtampą tokios atakos sukelia“, – pridūrė ekspertas.
Rusija įspėja, kad Prancūzijos padaliniai Ukrainoje būtų „prioritetinis“ taikinys
19:34 Atnaujinta 19:41
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas pareiškė, kad bet kokie Prancūzijos kariniai daliniai, siunčiami į Ukrainą, būtų „prioritetinis“ taikinys.
„Jis [Prancūzijos kontingentas] taps prioritetiniu ir teisėtu Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų taikiniu“, – sakė Sergejus Naryškinas, pasak naujienų agentūros TASS.
„Tai reiškia, kad jo lauktų visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, likimas“.
Atsakydamas į Rusijos komentarus, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos pareigūnas sakė: „Tokias provokacijas laikome neatsakingomis“.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė Europos karių Ukrainoje idėjos – nors perspėjo, kad „dėl to nebuvo sutarta“ tarp sąjungininkų.
„Nieko nereikėtų atmesti“, – pridūrė jis. „Padarysime viską, ką privalome, kad Rusija nenugalėtų“.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šiandien sakė, kad sausumos pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų eskalaciją, kurios „reikia vengti bet kokia kaina“.
E.Macrono pastabos nuskambėjo po panašių Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico komentarų, kuris pareiškė, kad kai kurie Vakaruose svarsto galimybę sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina, kad galėtų įvesti savo sausumos pajėgas.
Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad JAV neplanuoja siųsti karių kovoti Ukrainoje, taip pat neplanuojama siųsti NATO karių.
Europos vadovai susitikime JK aptars paramą Ukrainai
19:17
Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė liepos 18-ąją surengsianti Europos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas bus parama Ukrainai jos kare su Rusija.
Ministro pirmininko Rishi Sunako biuras Dauningo gatvėje pranešė, kad Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas vyks Blenheimo rūmuose, kuriuose gimė Antrojo pasaulinio karo lyderis Winstonas Churchillis.
Ketvirtajame EBP susitikime turėtų dalyvauti apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, sakoma pranešime.
Dauningo gatvė pažymėjo, kad ankstesni EPB aukščiausiojo lygio susitikimai buvo „naudingi vienijant Europą prieš Putino agresiją", užmezgant bendradarbiavimą Europoje energetinio saugumo srityje ir kovojant su imigracijos nusikalstamumu.
Kyjivo vyriausybė sako, jog susiduria su sudėtinga padėtimi mūšio lauke, ir ragina Vakarus neatsisakyti savo pažadų dėl paramos bei juos ištesėti.
V.Putinas planuoja sukurti „sanitarinę zoną“: ekspertas paaiškino, ką tai reiškia
17:51
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, okupavęs keturis Ukrainos regionus, siekia sukurti iki 150 km pločio buferinę zoną. Tai televizijos kanalo „Kiev24.News“ eteryje sakė karinis ekspertas Olehas Ždanovas.
Pasak jo, V.Putinas nori sukurti vadinamąją demilitarizuotą zoną, kurioje nebus priešingos pusės karių. Paprastai tokios zonos kuriamos šalių susitarimu arba stipresnės šalies ultimatumu. Tačiau tai gali būti ir jėgos veiksmų – priešingos pusės įrangos ir ginklų sunaikinimo zonoje – rezultatas.
„Tai iš esmės atitinka V.Putino teoriją dėl teritorijų užgrobimo. Eiti prie Luhansko ir Donecko sričių administracinių sienų. Reikalauti Zaporižios ir Chersono sričių administracinių sienų ribose, o tada pridėti dar 100-150 kilometrų buferinės zonos palei šių regionų sienas“, – sakė O.Ždanovas.
Ką V.Putinas pasakė dėl „sanitarinės zonos“ Ukrainoje
Kaip rašo naujienų agentūra „Unian“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nori sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijose. Pasak jo, tai bus „saugumo zona“, kurią bus sunku įveikti Vakarų ginklais. Pagal jo planą tai (o ne Rusijos agresijos nutraukimas) turėtų padaryti Rusijos teritoriją saugią nuo apšaudymo.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas išreiškė įsitikinimą, kad V.Putino pareiškimas apie „sanitarinės zonos“ sukūrimą Ukrainos teritorijoje yra aiškus Kremliaus ketinimų eskaluoti karą ženklas.
Vokietija suteiks Ukrainai naują 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą – numatyti šaudmenys ir šarvuočiai
17:33
Vokietija suteiks Ukrainai naują 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, kurį sudarys artilerijos sviediniai ir šarvuočiai. Apie tai pranešė Vokietijos gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius.
Pasak B.Pistoriaus, Berlynas Kyjivui suteiks dešimt tūkstančių 155 mm kalibro šaudmenų, šimtą šarvuočių transporterių ir tiek pat specialiojo transporto vienetų, skelbia transliuotojas „Nastojaščeje vremia“.
Be to, kaip pažymėjo Vokietijos gynybos ministerijos vadovas, į naująjį paketą bus įtraukta 180 tūkst. artilerijos sviedinių, kurie yra Čekijos iniciatyvos įsigyti 800 tūkst. sviedinių Ukrainos pajėgoms dalis.
B.Pistorius patikslino, kad šaudmenys ir įranga iš naujojo paketo bus pradėti tiekti šių metų birželį.
ES siūlys panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti
17:01
Briuselis pasiūlys Europos Sąjungos šalims panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti, antradienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.
Europos Komisija savo planą valstybėms narėms pateiks trečiadienį, 27 ES valstybių narių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. Svarbią vietą artėjančios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje užims paramos Kyjivui klausimas.
Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad pasiūlyme numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.
Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.
„Jei valstybės narės sutiks, turėsime maždaug 3 mlrd. eurų per metus iš pajamų iš įšaldyto turto“, – sakė J.Borrellis.
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol kitos didelės Kyjivo rėmėjos – Jungtinių Valstijų – 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Dėl mažėjančių ginklų atsargų po dvejų karo metų Ukrainos pajėgos fronto linijoje susiduria su šaudmenų ir ginklų stygiumi.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.
J.Borrellis sakė, kad dėl šio pasiūlymo konsultuotasi su Europos Centriniu Banku ir kad dabar valstybėms narėms laikas priimti sprendimą.
„Vasara bus lemiama“, – sakė jis.
„Rusija kasdien smogia į Ukrainos pozicijas, siekdama jas susilpninti, o kai ateis pavasaris ir vasara, tikrai pamatysime padidėjusį karinį aktyvumą“, – nurodė J.Borrellis.
Ukrainos policija renka nesprogusius „Shahed“ dronus
16:59
Ukrainos Vinycios srities policija, sulaukusi pranešimų apie rusų bepiločių orlaivių nuolaužas, nuvykusi į vieną iš vietovių, rado nesprogusį rusų atakos bepilotį orlaivį.
Teigiama, kad kovo 17-18 d. Vynicios srities policija sulaukė keturių pranešimų apie Vynicios, Haisyno ir Žmerynkos rajonuose rastas bepiločių orlaivių nuolaužas.
Policija apžiūrėjo 4 Rusijos bepiločių orlaivių sudužimo vietas ir vienoje iš jų miške aptiko nesprogusį droną.
„Laukuose buvo rastos trijų „Shahed“, išsibarsčiusių 200 metrų spinduliu nuo avarijos vietos, nuolaužos“, – rašė srities policija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vladimiras Putinas lieka Kremliuje – scenarijai, ko laukti per artimiausius šešerius metus
16:40
Kremliuje šeimininkauti lieka Vladimiras Putinas – Maskva nurodo, kad rengtuose tariamuose rinkimuose jis surinko beveik 90 proc. balsų. V.Putinas, kurio režimas susidorojo su politiniais oponentais, pradės naują šešerių metų kadenciją prezidento poste – ko tikėtis jos metu?
Leidinys „Politico“ paskelbė scenarijus, ko galima tikėtis per artimiausius šešerius metus, kai V.Putinas režimo Rusijoje kontrolę laikys savo rankose.
Demokratijos sugrįžimas
1989 m. parodė, kad totalitariniai režimai gali greitai žlugti, kai atsiranda stiprūs demokratiniai judėjimai.
Karas Ukrainoje kelia nepasitenkinimą Rusijoje. Jei jis didės, negalima atmesti socialinių judėjimų atsiradimo.
Visgi pirmiausia reikia rasti naują matomą ir priimtiną demokratinės krypties atstovą. Čia gali nustebinti karių motinos ir žmonos. Tačiau Rusijos raidos kelias demokratijos link galiausiai priklauso nuo Ukrainos – jos pasipriešinimas ir pergalė yra svarbi tokių pokyčių prielaida.
Tokio scenarijaus išsipildymo tikimybė – 5–10 proc.
Rusijos žlugimas
Karo suluošinti kariai ir nuo jo pavargę žmonės pradeda maištauti, nuversdami Kremliaus režimą. Plinta anarchija ir chaosas, šalis suskyla į teritoriškai susiskaldžiusį smurto mišinį.
Tai būtų situacija, panaši į carinės Rusijos imperijos žlugimą 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Toks lūžio taškas atsiras priklausomai nuo to, kokiu mastu neetniniai rusai bus įmesti į karo Ukrainoje mėsmalę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sako esanti šokiruota, kad JAV dar nepatvirtino karinės pagalbos paketo
16:18
Ukraina antradienį pareiškė esanti šokiruota, kad Jungtinės Valstijos dar nepatvirtino 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketo, tuo metu, kai, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, ukrainiečių pajėgos susiduria su šaudmenų stygiumi mūšio lauke.
„Kas iš tikrųjų svarbu ir kas mus šokiruoja, yra tai, kad sprendimas dar nepriimtas“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba internetiniame susitikime su užsienio žiniasklaida.
Amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas anksčiau antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą.
Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant naują paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L. Austinas.
„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.
Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L. Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė, kas padeda Rusijos savanorių formuotėms pasienio regionuose
16:07
Ukrainos karinė žvalgyba teikia pagalbą Rusijoje veikiančioms savanorių formuotėms Rusijos savanorių korpusas, „Rusijos laisvės“ legionas ir „Sibiro batalionas“, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė tarnybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Ukrainos karinė žvalgyba padeda savanorių formuotėms. Jei kalbame apie Rusijos savanorių korpuso ir legiono „Rusijos laisvė“, „Sibiro bataliono“ veiksmus, tai, be kita ko, yra Ukrainos pareiga“, – pažymėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl galimo sprogimo Baltijos jūroje nuskendo rusų žvejybinis laivas
16:01
Teigiama, kad prie Kaliningrado krantų antradienį užfiksuotas sprogimas, paskandinęs rusų žvejybinį laivą „Kapitonas Lobanovas“, skelbia su Rusija susiję kanalai socialiniuose tinkluose ir rusų žiniasklaida.
Pasak pranešimų, ryte žuvies pakrautas traleris iš Svetlio miesto įplaukė į Baltijos jūrą. Po sprogimo, kurio priežastis nežinoma, kilo gaisras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo mėsmalė: sunkiai sužeisti rusai, net ir gresiant amputacijai, metami į frontą
15:32
Sužeistus mobilizuotus rusus iš Volgogrado atsisako operuoti ir grąžina į frontą su šrapneliais kūnuose. Apie tai praneša portalas V1.ru.
Vienas iš karių sakė, kad kulkos skeveldros jam iš kojos neišėmė, ir patvirtino „A“ kategoriją – tinkamas karo tarnybai, visiškai sveikas ir neturi jokių sveikatos problemų. Praėjus keliems karo mėnesiams jam pasidarė blogiau. Privačios klinikos gydytojas nustatė, kad kaulai nesuaugo ir pradėjo gesti. Tačiau karo medikai ir toliau primygtinai reikalavo siųsti sužeistąjį į karo zoną.
„Naktį ėjome į šturmą, aš ėjau pirmas, ir į mane pataikė iš kulkosvaidžio“, – prisimena 21 metų rusas. – Šautinė žaizda su blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu. Mano koja sutino. Joje liko kulkos fragmentas – tai yra, dalis išskriejo, o dalis liko mano kaulo viduje. Man jos neišėmė. (...) Gydytojas pamatė, kad kaulai viduje nebuvo suaugę. Karinės medicinos komisijos medikai kažkodėl to nematė. Tada taip pat sužinojau, kad mano kojoje tebėra kulka. Tada nuvykau į veteranų ligoninę ir patekau pas traumatologą. Jis man diagnozavo osteomielitą, t. y. kaulų puvinį. Tada mane nusiuntė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, ir tai pasitvirtino. (...) Poliklinika į viską užmerkia akis, sakydama, kad esu sveikas ir darbingas. Jie nesuteikia jokios pagalbos ir niekur manęs nesiunčia. Vadai visa tai žinojo.“
Kitas kariškis pasakojo, kad buvo mobilizuotas be medicininės apžiūros ir net nebuvo įleistas į karo prievolės biurą, kai gavo šaukimą – jį iš karto įsodino į autobusą ir išsiuntė į trumpas pratybas, o paskui į frontą. Netrukus per apšaudymą mobilizuotasis šuoliuodamas susižeidė kelį, bet gydytojai sakė, kad tai tik patempimas. Netrukus kariai buvo grąžinti į Volgogradą, kad būtų papildyta amunicija ir suremontuota įranga. Ten jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir paaiškėjo, kad jam nustatytas medialinio menisko plyšimas su menisko fragmentų poslinkiu. Kariuomenės gydytojai pasakė, kad nepripažįsta šių rezultatų, nes jis galėjo papirkti privačius gydytojus. Karinė poliklinika atsisakė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą.
Vėliau jis du kartus buvo apšaudytas ir šrapnelis pataikė į ranką. Po antrojo sužeidimo jis buvo išsiųstas į ligoninę Rostove prie Dono. Ten gydytojai pasakė, kad skeveldrų neišims, nes jos jam netrukdė.
Po pakartotinių vizitų pas gydytojus, kurie sakė tą patį, jis vėl buvo išsiųstas į Volgogradą. Tada mobilizuotas vyras kreipėsi į žmogaus teisių gynėją. Po to, kai gydytojai jam pasakė, kad negali jo siųsti operuoti dėl įsakymo iš viršaus, ir suteikė jam „A“ kategoriją. Galiausiai jam pavyko prasibrauti į veteranų ligoninę, kur jam parodė rentgeno nuotrauką, kurią visą laiką matė visi ankstesni gydytojai. Tai žurnalistams papasakojo žmogaus teisių gynėjas Romanas Proninas.
„Jam yra uždegimas kaulo viduje, rimtas uždegimas, kuris sukelia kaulo destrukciją ir, be kita ko, gali baigtis amputacija. Dabar jam reikia pakeisti kelio sąnario kryžminį raištį, o karinė ligoninė savo lėšomis to padaryti nebegali“, – sakė jis.
Tačiau karinis dalinys, į kurį mobilizuotas vyras atvyko su ramentais, netrukus pareiškė, kad jis neserga ir turėtų vykti į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
„Atlikau abiejų kelių magnetinio rezonanso tyrimus. Paaiškėjo, kad kairėje kojoje – kryžminių raiščių plyšimas, o dešinėje kojoje – dalinis plyšimas, – pasakoja mobilizuotas vyras. – Karo ligoninėje manęs nepriėmė, karo veteranų ligoninėje pasakė, kad man reikia operacijos, parašė rekomendaciją. Man reikia implanto, kuris pakeistų šį kryžminį raištį. Bet tai brangus gydymas, kurio ligoninė negali imtis. O pagal įstatymą tuo turi pasirūpinti Gynybos ministerija. Ir vėl viskas sukasi ratu: medicinos centras siunčia mane į karo ligoninę, pastaroji siunčia į polikliniką, jie sako, kad esu sveikas, ir suteikia man „A“ kategoriją. Visi skundai ir dokumentai ignoruojami.“
Romanas Proninas mano, kad medikai taip elgiasi gavę tam tikrą nurodymą iš aukščiau:
„Remiantis oficialiai nepatvirtinta informacija, karo ligoninės vadovybė gali turėti neįvardytą įsakymą visiems suteikti maksimalią tinkamumo kategoriją, neatlikti karo medikų ekspertizės ir grąžinti žmones į karo zoną. Karo veteranų ligoninėje iš pradžių žadėjo mums padėti, atlikti operaciją, laukėme atsakymo, bet paskui atsisakė. Kaip spėjame, tai taip pat buvo padaryta karo ligoninės vadovybės nurodymu. Viename iš oficialių Gynybos ministerijos padalinių atsakymų man buvo pasakyta, kad yra kažkoks gynybos viceministro įsakymas, kuriuo ribojamas įprastinės medicininės pagalbos teikimas kariškiams. Bet kaip jie, sulaužyti, gali grįžti į karo zoną? To irgi negalima daryti.“
V.Putinas nurodė FSB nubausti proukrainietiškus rusų kovotojus
15:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paragino Federalinę saugumo tarnybą (FSB) nustatyti ir nubausti proukrainietiškus rusų kovotojus, įsitraukiančius į vis dažnesnius išpuolius pasienio regionuose.
„Kalbant apie šiuos išdavikus (...) neturime pamiršti, kas jie tokie, turime juos įvardyti vardais. Mes juos nubausime be senaties termino, kad ir kur jie būtų“, – pareiškė V.Putinas, pavadinęs rusus, kovojančius prieš savo šalį, padugnėmis.
Belgorode ir Kurske pastarosiomis dienomis vyko įnirtingos kovos su antikremlišku judėjimu „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusu“ ir „Sibiro batalionu“.
Jie, kaip teigiama, praėjusią savaitę surengė keletą ginkluotų partizaninių įsiveržimų į Rusijos pasienio regionus. Rusija tvirtina užkirtusi kelią visiems įsiveržimams.
Tuo metu „Rusijos savanorių korpusas“ šeštadienį socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame tvirtino į nelaisvę paėmę 25 rusų karius.
Netoli Chersono rusai nušovė tris ukrainiečių civilius
15:01
Rusijos kariai nušovė tris civilius ukrainiečius laikinai okupuotame Kochanų kaime Chersono srityje, skelbia su Rusija siejamas „Telegram“ kanalas „Astra“.
Pasak pranešimo, kovo 15 d., išgirdus šūvius, buvo rasti trijų Kochanų gyventojų kūnai.
„Vyrų kūnus su šautinėmis žaizdomis galvoje rado kaimynai namo koridoriuje. Aukos – vyrai“, – rašo kanalas.
Vėliau rusai, tarnavę kariniame dalinyje 11843, 36 metų Oleksijus Bullelinas ir 37 metų Muntianas Tarasenka buvo sulaikyti įtariant juos nužudymu. Abu jie yra iš Volgogrado srities.
Dar 2010 m. O.Bulelinas pavogė automobilį ir buvo nuteistas lygtine bausme. Tuo tarpu M.Tarasenka, nutekintų duomenų bazių duomenimis, anksčiau buvo nuteistas už smurtines veikas, tačiau kitų duomenų apie jo teistumą nėra.
Tai nėra pirmas atvejis, kuomet nuo Rusijos karių rankos nukenčia Ukrainos civiliai.
2022 m. lapkritį buvo pranešta, kad Zaporižios srityje rusai naktį nušovė Darmobedų šeimą, tarp žuvusiųjų buvo du nepilnamečiai vaikai.
Praėjusių metų rudenį pranešta, kad laikinai okupuotoje Volnovachoje, Donecko srityje, buvo nušauta Kapkancų šeima. Teigiama, kad rusai nužudė devynis žmones, įskaitant du vaikus. Įvykdytą šeimos sušaudymą patvirtino Rusijos Federacijos tyrimų komitetas.
Kaip viskas prasidėjo: „Išgirdau, kaip V.Zelenskis prislopintu balsu telefonu pasakė: bombos krinta“
14:43
Europos Sąjunga susiduria su didžiausiu saugumo iššūkiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. „Jei nesuteiksime Ukrainai pakankamos pagalbos, kad sustabdytume Rusiją, būsime kiti. Turime pasirengti gynybai ir pereiti į karo ekonomikos režimą“, – straipsnyje belgų leidiniui „La libre“ rašė Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Charles'is Michelis.
„2022 m. vasario 24 d. buvo 3.30 val. nakties, kai mane pažadino telefono skambutis. Nesuskaičiuojamos žvalgybos ataskaitos, įspėjančios apie Rusijos invaziją į Ukrainą, niekada negalėjo paruošti šiai akimirkai."
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija tvirtina išstūmusi Ukrainos pajėgas iš dar vienos vietovės Rytų Ukrainoje
14:32
Rusija antradienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Orlivkos kaimą, esantį maždaug už 4 km į vakarus nuo Avdijivkos Rytų Ukrainoje.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva pasiekė keletą laimėjimų ir padidino savo pranašumą mūšio lauke, Kyjivui susiduriant su amunicijos ir karių trūkumu.
„Avdijivkos fronte „Centro“ grupuotės daliniai išvadavo Orlivkos kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paskelbta oficialiai: Rusija pakeitė karinių jūrų pajėgų vadą
14:07
Rusijos valstybinė žiniasklaida antradienį patvirtino, kad buvo pakeistas šalies karinio jūrų laivyno vadas, ankstesnįjį atleidus dėl nesėkmių Juodojoje jūroje, Ukrainos pajėgoms nuskandinus bent porą dešimčių rusų laivų.
Buvęs Rusijos Šiaurinio laivyno vadas Aleksandras Moisejevas, paskirtas laikinai einančiu vyriausiojo vado pareigas, pakeičia iš posto pasitraukiantį admirolą Nikolajų Jevmenovą, kuris dirbo šiame poste nuo 2019-ųjų gegužės, pranešė naujienų agentūra RIA.
„Per ceremoniją Moisejevas buvo pristatytas kaip laikinasis Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas“, – teigė agentūra.
Praėjusią savaitę Kremlius atsisakė komentuoti A.Moisejevo paskyrimą – didžiausią pasikeitimą Rusijos karinėje vadovybėje per pastaruosius kelis mėnesius.
Ukrainos pajėgos tvirtina, kad nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos laivų, įskaitant karinį patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“ šio mėnesio pradžioje.
Nuskendę laivai stato Maskvą į nepatogią padėtį. Kremlius buvo priverstas perkelti laivus iš savo istorinės Sevastopolio karinės jūrų bazės okupuotame Kryme į toliau į rytus esantį Novorosijsko uostą.
Rusijos bėdos Juodojoje jūroje ryškiai kontrastuoja su jos sausumos pajėgų operacijomis Rytų Ukrainoje, kur rusai pastaraisiais mėnesiais pasistūmėjo į priekį.
Britanijos žvalgyba: Rusija nusprendė mažinti manevrus Juodojoje jūroje didėjant laivyno nuostoliams
13:25
Rusija ieško būdų, kaip išsaugoti savo laivyną Juodojoje jūroje. Laivų operacijos buvo apribotos, o gynyba nuo dronų sustiprinta, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle X.
Kadangi Ukrainai ir toliau sėkmingai sekėsi vykdyti asimetrinių jūrinių smūgių kampaniją, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kovo 17 d. apsilankė Juodosios jūros laivyno vadavietėje Kryme, rašoma santraukoje.
S.Šoigu gavo naujausią informaciją apie Ukrainos operacijas ir aptarė karinio jūrų laivyno veiksmingumą. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, jis paskelbė apie naujas priemones laivyno daliniams, skirtas dronų ir jūros dronų keliamai grėsmei mažinti.
Britų žvalgybos duomenimis, ypatingas dėmesys skiriamas kasdienėms kovos su dronais parengties pratyboms, kad laivų įgulos galėtų greitai atremti atakas dieną ir naktį. S.Šoigu taip pat įsakė neidentifikuotus objektus aprūpinti papildomais stambaus kalibro ginklais, kad būtų sustiprinta jų gynyba.
„Tikėtina, kad Rusijos karinis jūrų laivynas griebėsi riboti savo operacijas rytinėje Juodosios jūros dalyje, nes jo nuostoliai didėja, o grėsmės suvokimas stiprėja. Ukrainai ir toliau stengiantis smogti per atstumą, Rusijos gynybos ministerija buvo priversta sustiprinti pastangas išlaikyti savo laivyną Juodojoje jūroje“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Rusijos karo laivų likvidavimas
15min primena, kad naktį iš kovo 4 į 5 d. Ukrainos gynybos ministerijos specialusis padalinys „13 grupė“ netoli Kerčės sąsiaurio smogė Juodosios jūros laivyno patruliniam laivui „Sergejus Kotovas“. Dėl jūrinių dronų „Magura V5“ atakos laivas buvo likviduotas. Tai jau trečias Rusijos Juodosios jūros laivyno laivas, nuskandintas per pastarąsias penkias savaites.
Kovo 10 d., po kelių didelių Rusijos laivų nuostolių Juodojoje jūroje, buvo atleistas Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas ir pakeistas Šiaurės laivyno vadu admirolu Aleksandru Moisejevu.
Vasario mėn. dėl patirtų nuostolių buvo atleistas Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas.
Estija iš šalies išsiunčia Rusijos ambasados darbuotoją
13:09
Estijos užsienio reikalų ministerija antradienį įteikė Rusijos ambasados reikalų patikėtiniui diplomatinę notą dėl to, kad vienas diplomatinį statusą turintis rusas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
Notoje teigiama, kad Estija neketina toleruoti Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš jos nepriklausomybę ir suverenitetą.
Ministerija pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų koordinuojamos hibridinės operacijos prieš Estijos saugumą turi būti nutrauktos.
Talinas taip pat planuoja aptarti šį klausimą su partneriais ir sąjungininkais. Ministerija pridūrė, kad Estija yra pasirengusi imtis papildomų priemonių visuomenei ir jos vertybėms apsaugoti.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna antradienį pareiškė, kad Rusijos ambasada savo veikla neteisėtai kišosi į Estijos vidaus reikalus.
Jo teigimu, Rusijos ambasada kišosi į teisingumo vykdymą, kai įgijo vienos baudžiamosios bylos dokumentus ir prisidėjo prie jų paskelbimo Rusijos socialiniuose tinkluose.
„Mes netoleruojame ir nepripažįstame kišimosi į Estijos vidaus reikalus ir į tokią situaciją reaguosime greitai ir konkrečiai. Išsiųsdami diplomatą parodome, kad Estija savo teritorijoje neleidžia jokios užsienio valstybės organizuotos veiklos“, – sakė M.Tsahkna.
L.Austinas: Vašingtonas neleis palūžti Ukrainai kare su Rusija
12:47 Atnaujinta 13:36
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti kare su Rusija, nors Kongresas vis dar stabdo tolesnės pagalbos teikimą tuo metu, kai Kyjivo pajėgoms trūksta amunicijos.
Respublikonų vadovaujamiems Atstovų Rūmams blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramą Ukrainai, Jungtinės Valstijos įspėja, kad neseniai suteikto 300 mln. dolerių (274 mln. eurų) paketo pakaks tik kelioms savaitėms.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai palūžti“, – Vokietijoje pradėdamas Ukrainos tarptautinių rėmėjų susitikimą žurnalistams pabrėžė L.Austinas.
„Esame pasiryžę aprūpinti Ukrainą ištekliais, reikalingais pasipriešinti Kremliaus agresijai“, – pridūrė jis.
Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė apie 300 mln. dolerių vertės skubų ginklų paketą, tačiau L.Austinas teigė, kad jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
„Šį labai reikalingą paketą galėjome sudaryti tik radę tam tikrą sumą nepanaudotų santaupų pagal sutartis“, – tvirtino L.Austinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną prieš tai paskelbtame pareiškime teigė, jog Kyjivui „nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą“ dėl paramos.
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas pakeliui į susitikimą Vokietijoje žurnalistams sakė, kad Ukrainos kariai „turi atkreipti dėmesį į savo aprūpinimo normas ir į tai, kaip jos vykdomos“.
Pasak Ch.Browno, tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta „laipsniškas judėjimas pirmyn ir atgal“, o abi pusės pasiekia „laipsniškų laimėjimų“.
Tačiau jis pažymėjo, kad „net jei rusai užėmė teritoriją, jie už tai sumokėjo didelę kainą, pavyzdžiui, prarado karius, taip pat sumažėjo išvežamos įrangos vienetų skaičius.“
L.Austinas antradienį savo pastabose teigė, kad nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 315 tūkst. Rusijos karių.
Maskva taip pat „iššvaistė iki 211 mlrd. JAV dolerių (195 mlrd. eurų) savo imperinei agresijai prieš Ukrainą aprūpinti, dislokuoti, išlaikyti ir palaikyti“, nurodė jis.
L.Austinas ir kiti JAV pareigūnai buvo tarptautinės karinės paramos Ukrainai iniciatoriai, greitai subūrę tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po to, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą.
Vašingtonas yra didžiausias pagalbos Kyjivui teikėjas – nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022 metų vasarį Ukrainai skyrė dešimtis milijardų dolerių.
Armėnijos bankai rodo liežuvį rusams – neaptarnaus Rusijos sukurtos „Mir“ sistemos banko kortelių
12:20
Dauguma Armėnijos bankų mėnesio pabaigoje nustos priimti korteles, naudojančias Rusijos mokėjimo sistemą „Mir“, kovo 19 d. pranešė Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė RBC.
Mokėjimo sistema „Mir“ buvo įvesta Rusijai 2014 m. neteisėtai aneksavus Krymą, po to, kai tarptautinėmis sankcijomis pradėta riboti tarptautinių kortelių naudojimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija išsiuntė tankus į frontą su trenksmu: „Forbes“ atskleidė svarbių niuansų
11:56
Neseniai Rusija surengė griausmingą naujų tankų T-90M išsiuntimą į fronto liniją – tiesiogine prasme: valstybinė televizija parodė džiūgaujančią dviejų tūkstančių gamyklos darbuotojų minią, dainininko, tapusio politiku, Deniso Maidanovo ir roko grupės „Zemliane“ pasirodymus bei stačiatikių šventiko palaiminimą technikai.
Tai buvo didelė šventė, skirta kukliai atrodančiai naujai techninei įrangai. Atidžiau pažvelgus į tai, kas pristatyta, matyti, kad bandoma užglaistyti tikrąją Rusijos tankų gamybos būklę, rašo leidinys „Forbes“.
„Proveržis“
Didžiąją daugumą „naujos“ rusiškos ginkluotės, kuria ketinama pakeisti prarastus tankus, sudaro dešimtmečius naudoti seni tankai, ištraukti iš sandėlių. Juos remonto ir atnaujinimo gamyklose restauruoja ir teoriškai pritaiko šiuolaikiniams standartams. Rezultatai nėra labai įspūdingi ir neprilygsta dabartiniams modeliams, tokiems kaip „Abrams“ ir „Challenger 2“.
Tačiau yra viena Rusijos gamykla, galinti gaminti naujus tankus, – „UralVagonZavod“ („Uralo geležinkelio vagonų gamykla“) giriasi, kad gamina visiškai naują „T-90M Proryv“ („Proveržis“), esminę Rusijos karo mašiną.
„Šiandien galima sakyti, kad T-90M Proryv“ yra geriausias tankas pasaulyje“, – neseniai pasakytoje kalboje teigė prezidentas V.Putinas, kurį cituoja propagandinė agentūra TASS. „Kai tik jis priartėja prie pozicijų, niekam ir niekam nelieka jokių šansų. Jis šaudo didesniu atstumu ir tiksliau. Jis taip pat turi geresnę apsaugą“, – sakė jis.
Tikrovė yra kitokia. T-90M buvo sušaudytas artimoje kovoje su M2 „Bradley“ – smarkiai apginkluotas „Bradley“ greitai ir tiksliai apšaudė rusų tanką ir išvedė jį iš rikiuotės, rusams nespėjus nė šauti. Vėliau tanką T-90M sunaikino FPV dronas-kamikadzė.
Daug kitų T-90M tapo mažų dronų aukomis. Jo apsauga, nors V.Putinui ir atrodo puiki, yra nepakankama, todėl rusai griebėsi dar sudėtingesnės improvizuotos stogo apsaugos, kurios kulminacija buvo variantas su papildomais šarvais, primenančiais vestuvių tortą, tačiau tai neapsaugojo nuo minos, o paskui ir nuo drono, skelbia „Forbes“.
Nepriklausomai nuo to, ar T-90M yra netinkamas, ar ne, bet tai geriausia, ką Rusija turi, nes jo ugnies galia, šarvai, ryšiai ir jutikliai yra geresni nei bet ko kito. Kadangi „tankų kapinės“ (iš kurių galima prikelti „numirėlius“) tuštėja, Rusijai vis labiau reikės naujos produkcijos, kad galėtų tęsti karo veiksmus, pastebi leidinys.
Nors į gynybos sektorių, kuris dabar sudaro 7,5 proc. BVP, investuojama labai daug, jis ne visada duoda rezultatų.
V.Putino mėgstamiausia gamykla
Vasario mėnesį V.Putinas lankėsi UVZ, o iš nuotraukų, kuriose užfiksuotas šis įvykis, susidarė įspūdis, kad gamyklos salė perpildyta transporto priemonių. Tačiau, pažvelgus atidžiau, tai daugiausia buvo remontuojami seni T-72, o viename kadre – ne daugiau kaip penki T-90M.
Naujausias vaizdo įrašas – tai dėmesio vertas būdas parodyti, kad Rusija tikrai gamina naujus tankus. Tačiau kiek? Gali atrodyti, kad tankų yra daug, bet kai tankai ant platformų pravažiuoja pro Denisą Maidanovą, kamera nukrypsta, kai pravažiuoja tik trys. Kameros kampai kruopščiai parinkti, tačiau daugiausia viename kadre matoma vienuolika tankų.
Paskutinį kartą apie tankų pristatymą UVZ pranešė gruodžio mėnesį, kai TASS teigė, kad pristatė 15 naujų T-90M, tačiau tai patvirtinančių nuotraukų nebuvo. Atrodo, kad kroviniai pristatomi kas ketvirtį, kiekvienoje partijoje yra 10-15 transporto priemonių. Praėjusį rugsėjį prie siuntos pridėtame vaizdo įraše matyti tik trys T-90M. Vieno vieša informacija paremto „tankų skaitiklio“ duomenimis, 2023 m. Rusija pristatė 44 naujus T-90M. Kol kas 2024 m. pristatyta 11, neatrodo, kad šis skaičius didės, pastebi „Forbes“.
Tai vis dar daugiau nei prieš karą. Analitikas Sergio Milleris, rašantis žurnalui „Wavell Room“, pažymi, kad pirmoji 2017 m. sutartis buvo sudaryta tik dėl 30 T-90M, iš kurių tik 10 buvo naujai sukurti, o likusieji – modernizuoti iš ankstesnių T-90A. Per ketverius metus iki 2021 m. rugpjūčio jis suskaičiavo 56 patvirtintus tiekimus.
44 nauji tankai per metus yra geriau nei nieko, tačiau taip pat kyla klausimas, ar tai apskritai yra nauji tankai.
Rusija gamina tankus. Ar tik juos perkonstruoja?
Rusija anksčiau naudojo ankstesnę T-90 versiją, vadinamą T-90A. Teoriškai yra keli šimtai T-90A, tačiau vieša žvalgybos informacija besidominti OSINT bendruomenė, sekanti Rusijos nuostolius, pastebėjo, kad po pirmųjų invazijos dienų Ukrainoje beveik visiškai neliko T-90A. Kur dingo visi T-90A?
Viena iš populiarių teorijų yra ta, kad T-90A daugiausia buvo „išimti“ tam, kad būtų modernizuoti į T-90M. Pirmoji T-90M partija buvo pagaminta modernizuojant T-90A. UVZ gamykla teigia, kad juos gamina naujai, tačiau yra priežasčių tuo abejoti. Akylesni OSINT analitikai pastebėjo tanką T-90M su sena 2A46M patranka, o ne naujesniu 2A46M-5 ginklu ir be kitų įrangos elementų. Kiti pastebėjo, kad T-90M pasirodė be vėjo jutiklio, todėl jie vėlgi atrodo kaip iš dalies modernizuoti T-90A.
Tai tik sustiprina nuomonę, kad „nauji“ T-90M nėra tokie jau nauji.
Viena iš akivaizdžių priežasčių yra Rusijos plieno pramonės problema. Vykstant racionalizavimo procesui 2000-aisiais, Rusija uždarė daug plieno gamybos įmonių. 2018 m. ji uždarė paskutinę atviro degimo krosnį, kurios reikia aukštos kokybės specialiajam plienui gaminti. Ukrainos šaltiniai teigia, kad Rusija nebegali gaminti įrangos, kuriai reikalingas didelio stiprumo plienas.
Rusija gali turėti apie du šimtus tankų T-90A, kurie gali būti perdirbti į T-90M standartą. Tačiau iki šiol praradus beveik 2 800 tankų, to neužteks, kad būtų galima kompensuoti nuostolius. Kol UVZ siunčia transporto priemones, Rusija „nepritrūks“ tankų, tačiau jų skaičius fronte tikriausiai nuolat mažės. Ir joks triukšmingas ažiotažas su dainomis ir šokiais to nepaslėps, apibendrina „Forbes“.
V.Putinas apgavo Rusijos elitą: santykių su Vakarais toksiškumas jam palieka tik vieną išeitį
11:09
Vėlų sekmadienio vakarą buvo paskelbti Rusijos prezidento rinkimų rezultatai, kurie, kaip ir tikėtasi, Vladimirui Putinui leido pasigirti didžiule parama.
„Pagrindinė Kremliaus auditorija yra elitas, ir būtent jį reikia įtikinti, kad per pastaruosius metus V.Putino pozicijos ne susilpnėjo, o sustiprėjo“, – „Politico“ citavo „Chatham House“ Rusijos ekspertą Nikolajų Petrovą.
Pranešama, kad V.Putinas rinkimus laimėjo surinkęs 87 proc. balsų, t.y. daugiau nei per kitus kartus, kai jis skelbė savo pergalę rinkimuose.
Be to, jis tariamai surinko dešimčia procentinių punktų daugiau nei per rinkimus, vykusius 2018 m.
Rinkimų naktį, kovo 17 d. vidurnaktį, V.Putinas dalyvavo per Rusijos valstybinę žiniasklaidą transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje kalbėjo apie ateities viziją, kurios pagrindiniu akcentu jis laikė karo ekonomiką.
Flirtas su Rytais
Naujos kadencijos pradžioje V.Putinas atrodo kaip niekada drąsus, visų pirma demonstruodamas norą gilinti konfrontaciją su Vakarais ir eskaluoti įtampą, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad šiandieniniame pasaulyje viskas įmanoma“, – atsakydamas į klausimą apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą sakė V.Putinas.
„Turime vykdyti užduotis, kurių imtasi vykdant specialiąją karinę operaciją“, – kalbėjo jis apie padėtį Ukrainoje.
Analitikai dabar tikisi, kad Rusijos vyriausybė išryškins griežtosios linijos šalininkus agresijos kare Ukrainoje. Kremlius tebėra įsitikinęs, kad Vakarų parama Ukrainai mažėja, o tai veda prie taikos derybų.
Pasiųsta žinia buvo aiški: ateinančius šešerius metus V.Putinas ir toliau geležine ranka valdys Rusijos politiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos gynybos ministras nori didinti vietinę ginklų gamybą
11:00
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį sakė norintis didinti vietinę ginklų gamybą.
Spaudos konferencijoje paklaustas apie nacionalinio gynybos sektoriaus gamybos pajėgumus ministras nurodė, kad pagrindinis sektoriaus klientas yra Lenkijos kariuomenė.
„Norėčiau, kad šie tiek valstybinės, tiek privačios Lenkijos gynybos pramonės gamybos pajėgumai būtų visiškai išnaudojami“, – sakė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Darome viską, kad modernizuotume Lenkijos gynybos sektorių ir padidintume jo gamybos potencialą“, – kalbėjo jis.
„Pritariu tam, kad būtų pereita prie darbo režimo [atitinkančio] tiesioginę ginkluoto konflikto grėsmę, ir taip pat siūlysiu tokias priemones įstatymiškai“, – pridūrė ministras.
Atėjo balsuoti ir pričiupo: keturiems Rusijos piliečiams bus nurodyta išvykti iš Latvijos
10:53
Keturiems rusams, kurie per Rusijos prezidento rinkimus buvo patikrinti prie balsavimo punkto Rusijos ambasadoje Rygoje, artimiausiomis dienomis bus nurodyta išvykti iš šalies, nes jie joje yra nelegaliai, pranešė Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP).
Sekmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnai atliko į rinkimus atvykusių Rusijos piliečių patikrinimus dėl imigracinio statuso. Dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad 29 asmenų leidimai gyventi šalyje jau yra pasibaigę.
Kartu PMLP atkreipė dėmesį į tai, kad 25 iš šių 29 asmenų šiuo metu Latvijoje gyvena teisėtai.
Pasak tarnybos, artimiausiomis dienomis, pasibaigus procedūroms, ji keturiems asmenims išduos nurodymus savanoriškai išvykti iš Latvijos teritorijos per 30 dienų.
Po rinkimų į kovą mesta sunkioji propagandinė artilerija
10:35
Iš karto po rinkimų į kovą buvo mesta sunkioji propagandinė artilerija – Rusija pateikė Vokietijai notą, reikalaudama pripažinti, kad antro pasaulinio karo metais buvo vykdomas genocidas prieš „sovietines tautas“ tiek vykdant Leningrado blokadą, tiek kitus karo nusikaltimus. Tai pastebėjo karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.
„Aišku, ignoruojant esminę aplinkybę – vykdę karo nusikaltimus Vokietijos vadovai, pareigūnai ir gyventojai buvo nuteisti tiek Niurnbergo tribunole, tiek begalėje kitų teismų įvairiose šalyse, o patys teismo procesai vyko visą laiką beveik iki šiandien“, – sako jis.
Pasak jo, tai reiškia, kad dabar Kremliaus informacinės atakos bus nukreiptos prieš Vakarus, retorika tik griežtės ir bus mėginama kelti nepasitikėjimą ir nerimą Vakarų visuomenėse.
„Kodėl taip daro? Nes Kremliuje jau pradeda suprasti, kad anksčiau ar vėliau Ukrainoje pamatysime vis daugiau NATO karių, parama vis didės, o pasirodę naikintuvai padės ukrainiečiams kovoti fronte, atakuoti svarbius objektus užnugaryje ir bandys trukdyti rusų lėktuvams bombarduoti valdomomis bombomis“, – sako analitikas.
„Labai gaila, kad kartu su naikintuvais Ukrainai neplanuojama perduoti tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvų (AWACS). Ne tų, didžiųjų, kurie dabar naudojami JAV ir kitų didesnių valstybių pajėgose. Yra mažesnių, tokių kaip švediški SAAB 340, kurių du ką tik gavo Lenkija. Jų nėra daug, bet net ir nedidelis skaičius fronte labai praplėstų naikintuvų F-16 galimybes ir efektyvumą, o taip pat labai sustiprintų oro gynybą“, – pastebi karybos ekspertas.
Nedidelių AWACS lėktuvų yra ir ne NATO šalyse, juos buvo galima užsakyti jau anksčiau. „Be to, turiu mažą viltį, kad gal galima prikelti nenaudojamus senus JAV laivyno E-2C „Hawkeye“.
Suprantu, kad jiems reikia ir specialios įrangos, ir įgulų. Bet juk karas jau trunka dvejus metus, ir nepanašu, kad artimiausiu metu baigtis. Tereikia išsikelti tokį tikslą, o paskui ramiai ir nuosekliai jį įgyvendinti“, – teigia E.Papečkys.
Pasak eksperto, ne mažiau svarbu yra tai, kad Vladimiro Putino po šių rinkimų Vakarai nebelaiko legitimiu Rusijos prezidentu. Dabar derybos įmanomos tik su nauja valdžia Kremliuje. Tiesą sakant, taip jau yra anksčiau, tik dabar tai pasakyta garsiai.
„Tačiau visą šitą mes jau matėme, ir tai nepaveiks nei politinės valdžios, nei gyventojų Vakarų valstybėse. Tuo labiau, kad Rusijos propagandai vakariečiai beveik nepasiekiami, o mūsų regione susiformavo pakankamai stiprus atsparumas“, – kalba analitikas.
Fronte rusai ir toliau neturi didesnių pasiekimų, o įsitvirtinę naujoje linijoje ir ukrainiečiai atsikvėpė ir vis dažniau pradeda vykdyti nedideles kontratakas, kurios ateityje tik stiprės.
Rusijos naftos perdirbimo įmonės, kuro saugyklos, pramonės objektai kasdien sulaukia vis stiprėjančių bepiločių antskrydžių, nuo kurių vis sunkiau ir sunkiau apsiginti.
„Skrydžių daugės, jų taikinių ratas plėsis, ir kol kas nematau, kaip rusai galėtų sustiprinti tokių objektų oro gynybą. Rusai taip pat apšaudo Ukrainos užnugarį, bet jie vienai atakai nebesurenka net pusšimčio bepiločių ir raketų“, – apibendrina E.Papečkys.
Ukraina modernizuoja Šaltojo karo laikų kovinę techniką: beveik „akla“ sistema davė netikėtų rezultatų
10:20
Reaguodama į modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų trūkumą ir stringant Vakarų partnerių paramai, Ukraina priversta modernizuoti pasenusias priešlėktuvinės gynybos sistemas, tarp kurių – „Strela-10“, skelbia „Defence Blog“.
Vikšrinė „9K35 Strela-10“ buvo pradėta naudoti praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje ir sudarė Sovietų Sąjungos ir komunistinio bloko šalių priešlėktuvinės gynybos pagrindą.
Tačiau sistema gerokai paseno ir nebeatitinka šiuolaikinių mūšio lauko reikalavimų. Nors „Strela-10“ buvo sukurta atakuoti žemai skrendančius taikinius, pavyzdžiui, sraigtasparnius ir antžeminio puolimo orlaivius, ji praktiškai bejėgė prieš šiuolaikinius bepiločius orlaivius.
Anot portalo, šiuo metu „Strela-10“ mūšio lauke yra beveik „akla“ ir ją reikia patobulinti, kad būtų galima prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių, tarp kurių – žvalgybos ir atakos dronai. „KB TEHNARI“ ekspertai modernizuoja pasenusią oro gynybos sistemą, aprūpindami ją moderniu optoelektroniniu kompleksu „Valli“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas paskelbė apie planus nutiesti dar vieną kelią į Krymą
09:55
Rusija planuoja pradėti tiesti geležinkelio liniją iš Rostovo prie Dono į Sevastopolį per laikinai okupuotą Mariupolį, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mitinge, skirtame Krymo aneksijos dešimties metų sukakčiai paminėti.
„Tai bus dar vienas alternatyvus kelias vietoje Krymo tilto“, – pažymėjo V.Putinas, nurodydamas, kad geležinkelis iš Rostovo prie Dono į Donecką jau atkurtas. Naujasis maršrutas drieksis iš Rostovo prie Dono per Taganrogą, Mariupolį, Berdianską, Melitopolį ir Džankojų.
Anksčiau geležinkelio jungčiai buvo naudojama šiauriau esanti geležinkelio atšaka.
„Taip jau sutapo, kad kelio atkarpa, vedanti į Pologą ir Tokmaką, buvo nutiesta dar imperatoriaus Aleksandro III laikais. Net sovietų valdžios laikais kniedyti tiltai ir pervažos nebuvo keičiami“, – komentavo Rusijos paskirtas laikinai okupuotos Zaporižios srities gubernatorius Jevhenas Balickis.
Pasak jo, Ukrainos kariuomenė reguliariai smogdavo šiai atšakos linijai.
„Tapo akivaizdu – reikia geležinkelio atšakos, kurios nepasieks priešas, bet kuri kartu atliktų svarbų vaidmenį aprūpinant regioną“, – sakė jis.
Pasak J.Balickio, projektuojant geležinkelį dalyvavo kariškiai.
Naujoji geležinkelio linija bus vienos eismo juostos ir be elektrinės traukos, „nes ji yra labai pažeidžiama apšaudymo“, paaiškino gubernatorius. Statybos darbus tikimasi baigti iki 2024 m. rugsėjo mėn.
Rusijos pajėgos atakavo Selydovės vietovę: yra sužeistųjų
09:44
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos apšaudė Selydovės vietovę Donecko srityje. Per išpuolį buvo sužeisti keturi žmonės, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
„Kovo 19 d. 2.30 val. Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Selydovės miestelį. Okupantai atakavo gyvenvietės privatų sektorių, panaudodami priešlėktuvinę raketų sistemą S-300.
Įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė keturi namuose buvę žmonės – trys 64, 65 ir 82 metų moterys ir 58 metų vyras“, – rašoma pranešime.
Teigiama, kad žmonės buvo sužeisti minosvaidžio, patyrė sumušimų, smegenų sukrėtimų ir šonkaulių lūžių. Jiems suteikta skubi medicinos pagalba.
Per apšaudymą taip pat apgadinti mažiausiai 24 namų ūkiai ir 4 automobiliai.
Čekijos prezidentas užtikrintas: Europa galės aprūpinti šaudmenimis ir save, ir Ukrainą
09:35
Artimiausiu metu Europos įmonės galės pagaminti reikiamą kiekį šaudmenų ir sau, ir Ukrainai, pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, kurį cituoja Laisvosios Europos radijas.
Anot jo, partneriai dislokuoja gamybos įrenginius ir kartu ieško šaudmenų „visur, kur tik gali“.
„Reikia laiko pagaminti reikalingą kiekį šovinių. Tam būtina didinti mūsų gamybos pajėgumus. Tačiau Ukrainai šovinių reikia dabar. Negalime laukti Europos įmonių, todėl stengiamės rasti šaudmenų, kur tik galime. Stengiamės kuo greičiau juos pristatyti Ukrainai. Tačiau kartu didiname ir savo pajėgumus“, – nurodė Čekijos vadovas.
„Artimiausiu metu Europos bendrovės galės pagaminti reikiamą kiekį šaudmenų, kad papildytų Europos šalių atsargas, taip pat aprūpinti Ukrainą šaudmenimis, jei jai jų vis dar reikės“, – pridūrė P.Pavelas.
Anksčiau pranešta, kad Čekija ėmėsi iniciatyvos ir kelis mėnesius slapta per savo partnerius ieškojo Ukrainai taip reikalingų šaudmenų. Teigiama, kad už Europos Sąjungos ribų Prahai pavyko aptikti 500 tūkst. 155 mm ir 300 tūkst. 122 mm standarto šovinių.
Tokio didelio kiekio ginklų įsigijimui finansuoti buvo sudaryta neoficiali koalicija, į kurią jau įsitraukė kelios Europos šalys ir Kanada.
Čekijos prezidento teigimu, jei nekils nenumatytų problemų, šie šoviniai į Ukrainą pradės keliauti artimiausiomis savaitėmis. Vėliau Čekijos premjeras pridūrė, kad Praha rado dar 200 tūkst. šovinių, kuriuos būtų galima įsigyti.
Griūtis Rusijos aukso kasykloje daugiau nei 100 metrų gylyje įkalino 13 žmonių
09:20
Pirmadienį Rusijos Amūro srityje įvesta regioninė nepaprastoji padėtis dėl uolienų griūties aukso kasyklos šachtoje. Teigiama, kad po griuvėsiais gali būti įkalinta mažiausiai 13 žmonių, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
„Tuo metu, kai įvyko uolienų griūtis, 13 žmonių buvo šachtoje maždaug 125 metrų gylyje. Tai rangovo darbuotojai. Su žmonėmis kol kas nepavyko susisiekti“, – teigė Amūro srities vadovybė.
Preliminariais duomenimis, nukentėjusieji yra pamaininiai darbininkai iš skirtingų regionų. Paskelbus apie incidentą išsiųsta gelbėtojų grupė suteikti jiems medicininę pagalbą per ventiliacijos sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina prieš Maskvą kovos Rusijos draugų ginklais
09:18
Ukrainos gynėjams fronto linijoje kovojant ne tik su agresyviomis Rusijos pajėgomis, bet ir su šaudmenų stygiumi, nelaukdama Jungtinių Valstijų Senato sprendimo dėl paramos, iniciatyvos šaudmenims Ukrainai rasti ėmėsi Čekija, kuri teigia, kad jai pavyko aptikti 800 tūkst. šaudmenų – juos bendru finansavimu planuojama nupirkti Ukrainai.
Čekija, kadaise buvusi sovietų satelitinė valstybė ir menkai simpatizuojanti Rusijos pastangoms atkurti prarastą imperiją, yra viena karščiausių Ukrainos rėmėjų.
Pagyvinusi dar nuo Šaltojo karo laikų užsimezgusius ryšius, ji iš įvairių tiekėjų koalicijos visame pasaulyje įsigijo apie 800 tūkst. artilerijos sviedinių ir nustatė dar 700 tūkst., kuriuos būtų galima įsigyti surinkus papildomų lėšų.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES susitarė dėl A.Navalno mirties įvesti sankcijas 30 rusų
08:56
Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė įvesti sankcijas 30 Rusijos pareigūnų dėl pagrindinio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį, pranešė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Sutarėme dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno nužudymą“, – sakė J.Borrellis po ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
Žymiausias Rusijos opozicijos lyderis A.Navalnas vasarį mirė nuošaliame Arkties kalėjime, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pareigūnai teigė, kad ES paseks Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu uždrausdama kalėjimo pareigūnams, atsakingiems už elgesį su A.Navalnu, atvykti į bloko teritoriją bei įšaldydama jų turtą.
Po to, kai artimiausiomis dienomis priemonės bus oficialiai patvirtintos, pareigūnai paskelbs asmenų, kuriems Briuselis įvedė šias sankcijas, pavardes.
Visgi, A.Navalno sąjungininkų teigimu, apribojimai nedidelei kalėjimo pareigūnų grupei yra tik simbolinės reikšmės ir neturės jokios įtakos Kremliui.
Susitarimas dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už A.Navalno mirtį, pasiektas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per rinkimus, kuriuos Vakarai pasmerkė kaip nesąžiningus, užsitikrino naują šešerių metų kadenciją.
„Matome, kad tai netikri rinkimai, kad nėra žodžio laisvės“, – apie juos sakė J.Borrellis.
Tačiau ES neatsižvelgė į A.Navalno našlės Julijos Navalnajos raginimą nepripažinti V.Putino teisėtu Rusijos vadovu.
Kariuomenės vadas įvardijo svarbiausią Ukrainos ginklą
08:43
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad bepiločių sistemų naudojimo plėtra šiuo metu yra jo prioritetas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
„Technologijos ir pagaminimo galimybės yra mūsų pranašumo prieš priešą raktas. Bepilotės sistemos čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Todėl bepiločių sistemų naudojimo plėtra yra mano prioritetas. Ukrainos ginkluotosiose pajėgose už šią sritį atsakingas mano pavaduotojas, Ukrainos didvyris pulkininkas Vadimas Sucharevskis“, – rašė jis.
Kariuomenės vadas sakė, kad dirbama siekiant paspartinti technologinių inovacijų sprendimų įgyvendinimą ir užtikrinti tam tikrų gynybos pajėgų karinio vadovavimo ir valdymo organų institucinį stabilumą ir pritaikomumą.
„Ypač Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi būti aprūpintos efektyviausia ir moderniausia ginkluote. Ypatingas dėmesys skiriamas elektroninės karybos, bepiločių sistemų, automatizuotų valdymo sistemų ir kt. specialistų rengimui. Ieškome asimetrinių sprendimų, kad įgytume kokybinį pranašumą prieš kiekybiškai pranašesnį priešą“, – pridūrė O.Syrskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad planuodami savo poreikius jie vadovaujasi visapusišku požiūriu, pirmiausia atsižvelgdami į realią patirtį iš mūšio lauko, tačiau svarbiausia užduotis, kurią turi atlikti technologijos ir inovacijos, yra išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.
Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pranešė apie svarbius Ukrainos smogiamojo ir žvalgybinio drono „Sych“ pasiekimus. Pasak pranešimo, šis dronas sunaikino daugiau kaip 100 mln. dolerių vertės Rusijos ginklų ir įrangos.
Žiauriausių pasaulio autoritarų pergalės rinkimuose – ar V.Putinas pasikuklino?
08:33
Po savaitgalį surengtų Rusijos prezidento pseudorinkimų Vladimiras Putinas užsitikrino dar šešerius metus šalies vadovo poste. Analitikai pastebi, kad tai, ko gero, labiausiai korumpuoti rinkimai Rusijos istorijoje, o Kremlius džiaugiasi rekordiniu balsų skaičiumi: esą už V.Putino perrinkimą pasisakė 87 proc. rinkėjų. Šiuo atžvilgiu netrūksta ironijos, kalbant, kad, lyginant su kitais autokratais, V.Putinas pasikuklino.
Į tai sekmadienį dėmesį atkreipė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) politologas ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įrašu, kuriame V.Putiną „įsirašytą“ skaičių pavadino „kukliu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:29
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 840 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 432,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 35 šarvuotosios kovos mašinos, 30 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 50 autmobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 10 Rusijos bepiločių orlaivių.
JAV analitikai: V.Putinas mano, kad Vakarai jau peržengė „raudonąją liniją“
08:14
Į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai pateiktus pasiūlymus siųsti Vakarų karius į Ukrainą V.Putinas atsakė teigdamas, kad NATO kariai jau yra Ukrainoje, rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Pirmadienį V.Putinas pareiškė, kad Ukrainoje jau yra NATO šalių narių karinio personalo, įskaitant prancūzų ir anglų kalbas mokantį personalą, ir paminėjo E.Macrono teiginį, kad Vakarų personalas atliktų „antraeiles funkcijas“.
V.Putinas taip pat pakartojo Kremliaus kalbas apie visaverčio Rusijos ir NATO konflikto galimybę ir apsimestinį Rusijos susidomėjimą taikos derybomis, kuriomis siekiama pakirsti Vakarų paramą Ukrainai ir įtikinti Vakarų šalis pastūmėti Ukrainą į derybas, kurios galiausiai pakenktų Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, rašoma ISW apžvalgoje.
Neseniai „Politico“ pranešė, kad Prancūzija yra pasirengusi suburti koaliciją šalių, kurios yra pasirengusios siųsti Vakarų karinį personalą į Ukrainą, po to, kai V.Putinas neseniai pareiškė, kad „Vakarų eskalavimas“, pavyzdžiui, NATO karinių kontingentų siuntimas į Ukrainą, gali kelti branduolinio konflikto pavojų.
Pasak ISW analitikų, V.Putino teiginys, kad Vakarų karinis personalas jau veikia Ukrainoje, rodo, kad V.Putinas mano, jog Vakarai jau pažeidė šią tariamą „raudonąją liniją“, todėl Vakarų susirūpinimas dėl Rusijos atsako į „raudonosios linijos“ pažeidimą yra nepagrįstas.
ISW anksčiau pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos ir Vakarų parama Ukrainai per karą kelis kartus kirto tariamas Rusijos „raudonąsias linijas“ ir nesulaukė reikšmingos Rusijos reakcijos, o tai rodo, kad daugelis Rusijos „raudonųjų linijų“ greičiausiai yra informacinės operacijos, skirtos Ukrainai ir Vakarams atgrasyti.
Putinas nori pasinaudoti „rekordine pergale“ rinkimuose, kad užsitęstų karas Ukrainoje
07:10
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bando pasinaudoti savo „rekordine pergale“ prezidento rinkimuose kaip prielaida užsitęsusiam karui Ukrainoje.
V.Putinas ir aukšti Rusijos pareigūnai teigė, kad rekordinis rinkėjų aktyvumas ir didelė visuomenės parama V.Putinui rodo Rusijos vienybę ir pasitikėjimą juo.
Rusijos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad V.Putinas laimėjo prezidento rinkimus surinkęs 87,28 % balsų.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova sakė, kad rinkėjų aktyvumas rinkimuose Rusijoje buvo rekordinis ir siekė 77,44 %.
Rusijos Federacijos centrinė rinkimų komisija nurodė, kad 2018 m. prezidento rinkimuose Rusijoje dalyvavo 67,47 proc. rinkėjų, o V.Putinas laimėjo surinkęs 76,67 proc. balsų.
Be to, komisija nurodė, kad okupuotose Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono srityse ir Kryme V.Putinas gavo nuo 88,12 iki 95,23 proc. balsų.
Apžvalgoje pažymima, kad Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai tikriausiai suklastojo rekordiškai didelę paramą V.Putinui okupuotoje Ukrainoje ir tikriausiai privertė Ukrainos piliečius dalyvauti „rinkimuose“, kurie, atsižvelgiant į didelį okupuotoje Ukrainoje veikiančių Rusijos karių skaičių, iš esmės buvo prievartiniai.
Ekspertai taip pat priduria, kad V.Putinas tikriausiai ir toliau stengiasi sukurti informacines sąlygas, kad pateisintų ilgalaikę Ukrainos teritorijų okupaciją, prisidengdamas civilių gyventojų, kuriems pavojus gresia tik dėl Rusijos invazijos, „apsauga“.
