Karas Ukrainoje. JAV išsiuntė Ukrainai nebenaudojamus naikintuvus F-16

HANDOUT / AFP

Vašingtonas ir Kyjivas pasirašė naują susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinės Valstijos investuos į Ukrainos retųjų žemių elementų ir kitus telkinius.

Susitarimas buvo sudarytas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo kompensacijos už JAV karinę ir kitokią pagalbą, suteiktą Ukrainai jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais.

Dokumentas buvo pasirašytas po kelias savaites trukusio atidėliojimo po vasario pabaigoje įvykusio D.Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčo.

Štai kas žinoma apie susitarimą, kuriame nėra jokių aiškių saugumo garantijų Ukrainai.

Kas numatyta susitarime?

Pagal trečiadienį paskelbto susitarimo sąlygas, Ukraina ir Jungtinės Valstijos įsteigs bendrą atstatymo investicinį fondą.

Fondą kontroliuos bendrovė, kurios valdyboje bus „trys Ukrainos ir trys JAV atstovai“, sakoma JAV iždo departamento pranešime.

Susitarimas apima 57 rūšių išteklius, įskaitant naftą ir dujas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Naikintuvas F-16 / Efrem Lukatsky / AP

Jungtinės Amerikos Valstijos išsiuntė į Ukrainą nebenaudojamus naikintuvus F-16. Lėktuvai gali būti naudojami tik atsarginėms dalims.

Apie tai pranešė „The War Zone“, remdamasis filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip iš dalies išardyti lėktuvai Arizonoje kraunami į Ukrainos transporto lėktuvą An-124. Pagal lėktuve esančius sekimo prietaisus, jis skrido į Lenkiją.

JAV karinės oro pajėgos pažymėjo, kad JAV „parėmė europiečių Ukrainai dovanojamus F-16, suteikdamos Ukrainai iškomplektuotus ir visiškai neveikiančius F-16 atsarginėms dalims“.

Pažymėtina, kad šie orlaiviai negali būti atkurti, kad galėtų būti naudojami operacinėms reikmėms, nes juose trūksta svarbiausių komponentų. Pavyzdžiui, tai gali būti variklis arba radaras.

Įrodymų, kad F-16 buvo skirti būtent Ukrainai, atsirado praėjusią savaitę, kai socialinėje žiniasklaidoje pradėjo plisti nuotraukos, kuriose matyti, kaip mažiausiai trys supakuoti F-16 be sparnų, uodegų ir variklių kraunami į „Antonov An-124“ Tuksono tarptautiniame oro uoste Arizonoje.

Skrydžio numeris UR-82027 ten nusileido balandžio 25 d., o kitą dieną išskrido į Lenkijos Žešuvo Jasionkos oro uostą, Vakarų karinės pagalbos Ukrainai centrą.

„Duomenys rodė, kad Jungtinės Valstijos tiekė šiuos orlaivius Ukrainai, nors oficialaus patvirtinimo apie tai iki šiol nebuvo. Taip pat buvo galimybė, kad jie buvo skirti naudoti Lenkijai, galbūt atsarginėms dalims arba antžeminiams mokymams. Lenkija taip pat eksploatuoja F-16, nors šie orlaiviai yra daug pažangesni „Block 52+ F-16C/D“, palyginti su A/B modeliais, kuriuos naudoja Ukraina“, – priduria TWZ.

Ukrainai skirti lėktuvai

Tarptautiniai partneriai Ukrainai perdavė kelias F-16 naikintuvų partijas, skirtas Rusijos agresijai atremti. Tikslus perduotų orlaivių skaičius neatskleidžiamas.

Be to, Ukrainos karinės oro pajėgos 2025 m. vasario mėn. gavo pirmuosius prancūzų naikintuvus „Mirage 2000“, kaip pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu. Jis neįvardijo perduotų orlaivių skaičiaus.

„Scanpix“ nuotr./Paviešinta pirmoji nuotrauka iš V.Zelenskio susitikimo su D.Trumpu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių yra „tikrai lygiavertis“ susitarimas, ir tai yra jo susitikimo Vatikane su D.Trumpu per popiežiaus Pranciškaus laidotuves praėjusią savaitę rezultatas.

Pasak Zelenskio, susitarimas netrukus bus išsiųstas Aukščiausiajai Radai ratifikuoti. 

„Susitarimas egzistuoja, jis pasirašytas, bus išsiųstas Ukrainos Aukščiausiajai Radai ratifikuoti, ir mes esame suinteresuoti, kad susitarimas nebūtų vilkinamas“, – sakė valstybės vadovas.

Pagal susitarimą, kurį abi šalys pasirašė trečiadienį, Jungtinės Valstijos ir Kyjivas kartu plėtos svarbiausius Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį susitarimą iš pradžių apibūdino kaip „pinigų grąžinimą“ už karo metu Ukrainai suteiktą pagalbą, kurią ji gavo valdant jo pirmtakui Joe Bidenui, tačiau Kyjivas teigia, kad naujasis susitarimas nesusijęs su jokia praeities „skola“.

V.Zelenskis pagyrė vyriausybės komandą, dirbusią rengiant susitarimą su amerikiečiais, ir pažymėjo, kad rengimo procese dokumentas gerokai pasikeitė. Pasak jo, dabar tai iš tiesų lygiavertis susitarimas, kuris sukuria galimybę didelėms investicijoms Ukrainoje ir reikšmingai modernizuoti gamybą Ukrainoje.

„Susitarime nėra jokių skolų, kuriamas fondas – Atkūrimo fondas, kuris investuos Ukrainoje ir čia uždirbs pinigus. Tai darbas kartu su Amerika ir sąžiningomis sąlygomis, kai ir Ukrainos valstybė, ir Jungtinės Valstijos, kurios mums padeda gynyboje, gali užsidirbti pinigų bendradarbiaudamos“, – aiškino prezidentas.

Be to, jis pabrėžė, kad susitarimo dėl iškasenų pasirašymas iš tiesų yra pirmasis susitikimo su JAV prezidentu Vatikane rezultatas.

„Su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjomės apie mūsų pasirengimą sudaryti susitarimą – kalbėjomės per susitikimą Vatikane. Iš tiesų dabar turime pirmąjį susitikimo Vatikane rezultatą, todėl jis yra tikrai istorinis. Tikrai laukiame kitų mūsų pokalbio rezultatų. Tuomet tai buvo prasmingas susitikimas, ir mes su Prezidentu D. Trumpu kiekvieną minutę išnaudojome 100 proc.“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo naudingųjų iškasenų srityje, kuriame numatyta sukurti bendrą fondą, skirtą pasaulinėms investicijoms į šalies atkūrimą pritraukti.

JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų: BBC išgrynino 7 esminius akcentus

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt sakė, kad susitarimas su Ukraina rodo D. Trumpo įsipareigojimą užtikrinti tikrai ilgalaikę taiką. Ji sakė, kad Ukrainos atkūrimo investicijų fondas yra pirmoji tokio pobūdžio ekonominė partnerystė, skirta šalies atsigavimui ir ilgalaikei ekonominei sėkmei.

Spaudos sekretorė pabrėžė, kad šis susitarimas bus naudingas ir Ukrainai, ir Jungtinėms Valstijoms. Be to, jis rodo Amerikos pusės ekonominį interesą užtikrinti laisvą ir suverenią Ukrainos ateitį.

Kyjivas ir Vašingtonas susitarimą planavo pasirašyti prieš kelias savaites, tačiau neeilinis D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose laikinai sužlugdė derybas.

Ukraina siekė, kad bet kokiame susitarime būtų numatytos ilgalaikės saugumo garantijos.

Naujajame susitarime nenustatyta jokių konkrečių Jungtinių Valstijų saugumo įsipareigojimų, tačiau Vašingtonas teigia, kad jo verslo interesų Ukrainoje stiprinimas padės atgrasyti Rusiją, kuri 2022 metais įsiveržė į kaimyninę šalį.

GENYA SAVILOV / AFP

Ukraina užkirto kelią pasikėsinimui nužudyti žymų aktyvistą ir vaizdo tinklaraštininką Serhijų Sternenką, ketvirtadienį pranešė saugumo tarnyba SBU ir pridūrė, kad buvo sulaikyta įtariamoji.

SBU „užkirto kelią aktyvisto ir savanorio Serhijaus Sternenkos nužudymui ir sulaikė užpuolikę“, sakoma tarnybos pranešime platformoje „Telegram“ ir priduriama, kad jo gyvybei pavojus nebegresia.

30 metų S. Sternenka per vadinamąjį Euromaidano sukilimą 2014 metais prisijungė prie Ukrainos proeuropietiško judėjimo ir vadovavo „Dešiniojo sektoriaus“ – Maskvai itin priešiško ultranacionalistinio sukarinto judėjimo – Odesos regioniniam skyriui.

Odesoje – kosmopolitiškame uostamiestyje prie Juodosios jūros – gyvena didelė rusakalbių bendruomenė.

Visą tekstą skaitykite čia.

AP/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų gali būti didelis laimėjimas abiem šalims, tačiau įdomiausia tai, kad juo Donaldas Trumpas faktiškai surišo save su Ukraina, rašo „The New York Times“.

Publikacijos autorius pažymi, kad vis dar nėra visiškai aišku, kaip susitarimas veiks praktiškai, o pajamos iš jo atsiras tik po daugelio metų.

Ir nors dokumente nenumatytos jokios saugumo garantijos Ukrainai, jis taip pat neužkrauna Kyjivui šimtus milijardų dolerių siekiančios skolos, kaip norėjo D.Trumpas.

„Jis yra verslininkas – jis visada skaičiuoja. Jo verslo mentalitetas formuoja jo požiūrį į politiką. Todėl jo motyvacija sudarant sandorį gali padėti išlaikyti JAV interesus Ukrainoje. Kaip tai veiks praktiškai, parodys tik laikas“, – sakė ukrainiečių politologas Volodymyras Fesenka.

Kaip rašo NYT, Ukrainai pavyko gauti kai ką iš to, ko ji norėjo, bet ne viską. Ryškus trūkumas – aiškių saugumo garantijų nebuvimas. Tačiau pačiai Ukrainai susitarimas dėl naudingųjų iškasenų suteikia galimybę įgyti tam tikrą įtaką.

Leidinys primena, kad D.Trumpas mano, jog bendras investicinis fondas su JAV savaime yra saugumo garantija – tarsi amerikiečių bendrovių ir JAV vyriausybės investicijos į Ukrainos ateitį kaip nors atgrasys Rusiją nuo naujo puolimo.

Kaip pranešė UNIAN, gegužės 1 d. naktį Ukrainos ir JAV vyriausybių atstovai pasirašė susitarimą dėl bendro investicinio fondo, kuris investuos į Ukrainos atkūrimą, sukūrimo. Fondas investuos į naujus Ukrainos naudingųjų iškasenų, ypač spalvotųjų metalų, mineralų ir retųjų žemės elementų, gavybos projektus.

Pasak Ūkio ministerijos atstovų, pelno iš fondo veiklos reikėtų tikėtis ne anksčiau kaip po 10 metų.

IMAGO / IMAGO/Bihlmayerfotografie

Rusija trečiadienį pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusį Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį, kuri, Maskvos teigimu, savaitgalį buvo visiškai išvaduota nuo Kyjivo pajėgų, žuvo 288 civiliai gyventojai.

2024 metų rugpjūtį Kyjivas pasiuntė savo karius per sieną, atsakydamas į Maskvos plataus masto puolimą prieš Ukrainą.

Kremlius pastarosiomis dienomis teigė, kad, padedamas Šiaurės Korėjos karių, išstūmė Ukrainos pajėgas iš vakarinės pasienio srities, nors Kyjivas tvirtina vis dar kovojantis Kurske.

„Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo rugpjūčio buvo pakenkta 791 žmogaus sveikatai, iš jų 288 žuvo“, – socialiniuose tinkluose parašė Kursko srities gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt / MANDEL NGAN / AFP

JAV Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt per pirmąją spaudos konferenciją po pasirašyto susitarimo dėl naudingųjų iškasenų su Ukraina pagyrė JAV ir Ukrainos susitarimą ir priskyrė jį „vyriausiajam sandorių sudarytojui“ Donaldui Trumpui.

Spaudos konferencijoje K.Leavitt sakė, kad ši „pirmoji tokio pobūdžio istorinė“ partnerystė užtikrins „ilgalaikę Ukrainos ekonominę sėkmę“, kuri Jungtinėms Valstijoms bus „labai naudinga“.

„Ši partnerystė reiškia, kad Jungtinės Valstijos ekonomiškai prisideda prie laisvos, taikios ir suverenios Ukrainos ateities užtikrinimo“, – sakė ji ir pridūrė, kad šia partneryste „įsteigiamas fondas, į kurį bus pervedama 50 proc. atlyginimų, licencijų mokesčių ir kitų panašių mokėjimų, gaunamų iš gamtinių išteklių projektų Ukrainoje“.

K.Leavitt taip pat sakė, kad „Trumpas nuo pat pradžių aiškiai pasakė: jis nori, kad žudynės baigtųsi“.

Pasak K.Leavitt, Baltieji rūmai tai laiko vienu iš ryškiausių savo pasiekimų, kai kalbama apie Ukrainos ir Rusijos karą – teigiamas ženklas procese, dėl kurio D.Trumpas kartais būdavo nusivylęs.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė ribojančias priemones buvusiam savo biuro patarėjui Oleksijui Arestovyčiui.

Tai nurodyta gegužės 1 d. valstybės vadovo dekrete Nr. 267/2025. Sankcijos numato atimti valstybės apdovanojimus ir kitokio pobūdžio apdovanojimus, blokuoti turtą, nutraukti prekybines operacijas ir išteklių tranzitą, skrydžius ir pervežimus per Ukrainos teritoriją.

Taip pat taikomos ir kitos ekonominės bei finansinės priemonės. Šių sankcijų taikymo terminas vieniems punktams apibrėžtas kaip „neribotas“, o kitiems – dešimčiai metų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas / AP

Su Rusija kariaujanti Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė ilgai lauktą susitarimą dėl ukrainietiškųjų naudingųjų iškasenų. Tarptautinių derybų finale BBC dėlioja šio susitarimo kontūrus bei akcentus.

JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą, pagal kurį Vašingtonas galės naudotis kai kuriais karo nualintos šalies gamtiniais ištekliais, skelbia BBC.

Mėnesius trukusių derybų susitarimu įsteigtas investicinis fondas, kuris, kaip tikisi Ukraina, sustiprins JAV paramą šaliai, kuri trejus metus po invazijos stengiasi atremti Rusiją.

BBC matė susitarimo projektą, bet ne galutinį tekstą. Remdamiesi juo ir viešais abiejų šalių pareiškimais, leidinys pateikia septynias svarbiausias išvadas, akcentus, punktus.

Plačiau skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino daryti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie derybų stalo, po to, kai naktį drono smūgio metu Odesos mieste žuvo du žmonės ir 15 buvo sužeista.

„Mums reikia toliau spausti Rusiją, kad priverstume ją nusiraminti ir pradėti derybas. Kuo veiksmingesnės bus sankcijos, tuo daugiau paskatų Rusijai bus nutraukti karą“, – sakė V.Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“.

Be Odesos, Rusija paleido 170 bepiločių lėktuvų antskrydį, nukreiptą į Kyjivo, Sumų, Kropyvnickio miestus ir Charkivo bei Čerkasų regionus, sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad Maskva ignoruoja Vašingtono raginimą besąlygiškai nutraukti ugnį.

Kovo mėnesį Rusija atmetė Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pasiūlytas 30 dienų paliaubas ir pareikalavo sustabdyti Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai įsakė sudaryti trijų dienų paliaubas gegužės 8-10 dienomis, kurios sutampa su Maskvoje rengiamomis didelio masto Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos iškilmėmis.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba išpuolį Odesoje apibūdino kaip masinį ir nurodė, kad buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai, privatūs namai, prekybos centras, mokykla ir automobiliai.

Ji pridūrė, kad iš vieno iš pastatų buvo evakuota daugiau kaip 200 žmonių.

Ketvirtadienį per Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgį į turgų Rusijos okupuotame Oleškio mieste Chersono srityje Pietų Ukrainoje žuvo septyni žmonės, pranešė Maskvos paskirtas pareigūnas.

Sprogimai taip pat buvo girdimi Sumų mieste, o keliose vietovėse, įskaitant Sumus, Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Donecką, Dnipropetrovską ir Zaporižią, buvo paskelbti perspėjimai apie oro antskrydžius.

Pranešimai apie smūgius pasirodė po to, kai Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pasirašė susitarimą dėl gamtinių išteklių, kurį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma po karinės paramos nutraukimo.

Iš pradžių buvo dvejojama, Ukraina pritarė susitarimui dėl naudingųjų iškasenų kaip būdui užsitikrinti ilgalaikes Vašingtono investicijas, D.Trumpui siekiant drastiškai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.

Ukraina teigė, kad į bet kokį susitarimą turės būti įtrauktos ilgalaikės ir tvirtos saugumo garantijos, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio puolimo.

Ukrainos žiniasklaidos paskelbtoje teksto kopijoje Vašingtonui nenustatyti jokie konkretūs saugumo įsipareigojimai.