Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO vadovas: ne Rusijai spręsti, ar Vakarai gali siųsti taikos palaikymo pajėgas
11:39 Atnaujinta 12:08
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos.
„Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M.Rutte.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Prancūzija ir Britanija, lyderiai vėliau ketvirtadienį ketina surengti derybas dėl planuojamų saugumo garantijų.
Likus kelioms valandoms iki derybų Paryžiuje pradžios, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad užsienio garantijos Ukrainai yra „absoliučiai nepriimtinos“.
„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos“, – ekonomikos forumo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose užkulisiuose sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Ji pridūrė, kad Rusija nesvarstys užsienio kariuomenės dislokavimo Ukrainoje „jokiu formatu“.
Sutarimo nėra
Leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad vis dar neaišku, kokį konkretų indėlį yra pasirengusios įnešti atskiros šalys, ypač kalbant apie taikdarių dislokavimą vietoje, ir ar šie įsipareigojimai bus grindžiami kolektyvinės gynybos susitarimais, kurie įpareigotų Europos šalis suvienyti jėgas su Ukraina naujos agresijos atveju.
Pasak dviejų su diskusijomis susipažinusių šaltinių, „Norinčiųjų koalicija“ yra susiskirsčiusi į tris grupes: pasirengusius siųsti karius, įskaitant Jungtinę Karalystę, atsisakančius, pavyzdžiui, Italiją, ir daugumą vis dar neapsisprendusių, pavyzdžiui, Vokietiją.
Eliziejaus rūmų atstovas teigė, kad šalys, pasirengusios ir galinčios suteikti saugumo garantijas, baigė techninį pasirengimą. Pasak jo, šiuo metu yra pakankamai Europos sąjungininkių pasiūlymų informuoti JAV pusę apie pasirengimą prisiimti atsakomybę, jei JAV įvykdys savo įsipareigojimų dalį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams sakė, kad JAV teiks paramą žvalgybos, vadovavimo ir kontrolės srityse ir prisidės prie oro gynybos, tačiau europiečiai turėtų imtis iniciatyvos.
Laikraštis „Financial Times“ pabrėžia, kad prieš aukščiausiojo lygio susitikimą esama tam tikro netikrumo: Vokietijos pareigūnai – vienos iš pirmaujančių Europos karinių galių atstovai – neigiamai reagavo į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen komentarus, kuri šią savaitę sakė, kad sostinės rengia „gana tikslius planus“ dėl galimo karinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje su „aiškiu veiksmų planu“.
Vokietijos ambasadorius Ukrainoje paskirtas naujuoju vokiečių žvalgybos tarnybos BND vadovu
00:45
Dabartinis Vokietijos ambasadorius Ukrainoje perims Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vairą, ketvirtadienį pranešė šalies vyriausybė.
Vyriausybės pranešime teigiama, kad 60-ies Martinas Jaegeris BND vadovo pareigas perims rugsėjo 15 dieną.
M.Jaegeris didžiąją savo karjeros dalį dirbo diplomatu ir valstybės tarnautoju ir, be kita ko, ėjo ambasadoriaus Afganistane ir Irake pareigas. Jis taip pat yra vadovavęs automobilių gamintojos „Daimler“ išorės santykiams.
Vyriausybės žvalgybos tarnybų komisaras Thorstenas Frei teigė, jog M.Jaegerio „ilgametė patirtis krizių ištiktose šalyse“ reiškia, kad jis yra „visiškai pasirengęs“ vadovauti agentūrai.
M.Jaegeris nuo 2023-iųjų liepos yra vyriausiais Vokietijos diplomatas Kyjive.
Th.Frei teigė, kad „atsižvelgiant į dabartinę įtemptą saugumo situaciją, šis paskyrimas yra didelis privalumas“.
Po 2022 metais prasidėjusios rusų invazijos į Ukrainą smarkiai išaugus įtampai tarp Maskvos ir Berlyno, kuris tvirtai remia Kyjivą, Vokietijoje gerokai padaugėjo įtariamo šnipinėjimo ir sabotažo atvejų, susijusių su Rusija.
Dabartinis BND vadovas Bruno Kahlis, vadovaujantis agentūrai nuo 2016 metų, pradės eiti Vokietijos ambasadoriaus Vatikane pareigas.
Spalį B.Kahlis Vokietijos parlamente perspėjo, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos greičiausiai bus pasirengusios pulti NATO vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Maskvą neseniai pavadino „didžiausia grėsmė laisvei, taikai ir stabilumui Europoje“ ir pažadėjo siekti, kad Vokietijos kariuomenė taptų didžiausia tarp Europos NATO narių.
Karas Ukrainoje 2026-aisiais: Hodgesas įvertino, kiek Rusija dar galės tęsti karo veiksmus
23:43
Nepaisant Rusijos pareiškimų apie pasirengimą taikiai išspręsti konfliktą su Ukraina, Kremlius neslepia, kad toliau stiprina savo karinę galią. Todėl šalis agresorė, tikėtina, ir toliau tęs karo veiksmus Ukrainoje, savo nuomonę išsakė JAV atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Nors buvęs kariškis ir pastebėjo, kad Kremliaus diktatoriui žmonių pakanka, tačiau jis abejoja Rusijos karinės pramonės galimybėmis. B.Hodgesas pažymėjo, kad Rusija vis dar priversta importuoti daug ginklų iš Šiaurės Korėjos.
„Manau, kad Rusija gali tęsti karą Ukrainoje dar metus ar pusantrų“, – sakė JAV generolas leitenantas.
Jo nuomone, Rusijos pajėgų karinių veiksmų intensyvumas fronte priklausys nuo JAV spaudimo ne tik Maskvai, bet ir Kyjivui. B.Hodgesas neatmeta galimybės, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandys priversti abi puses derėtis.
„Šiuo metu nematau jokių požymių, kad Putinas bent kiek gerbtų Donaldo Trumpo administraciją ar kad jį įtikintų bet kuri iš jos propaguojamų pozicijų“, – pažymėjo JAV generolas leitenantas.
Be to, B.Hodgesas mano, kad Rusijos vasaros kampanija Ukrainoje jam, kaip vadui, neatrodo pateisinama, nes šalis agresorė neturi kuo pasigirti. Jo nuomone, dėl to, kaip visa tai nušviečiama ir aptariama žiniasklaidoje, susidaro iškreiptas įspūdis.
„Kiek kartų mes girdėjome apie naują Rusijos puolimą, apie masines atakas ir pažangą. Ir jei nežiūrėtum atidžiai į žemėlapį ir nesuprastum išsamiai, ką būtent skaitai ar girdi, gali susidaryti įspūdis, kad Rusijos pergalė yra neišvengiama“, – sakė JAV generolas leitenantas.
Jo nuomone, dabar svarbu priešintis šiam naratyvui ir vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Ką tiksliai Rusija gavo per šią vasarą ir kokia kaina? Akivaizdu, kad rusai neatsižvelgia į žuvusiųjų skaičių. Jiems tai nesvarbu. Bet net Rusijos Federacija neturi neribotų žmogiškųjų išteklių“, – pažymėjo jis.
B.Hodgesas nėra įsitikinęs, kad Rusija galės tęsti karą Ukrainoje be galo. Be abejo, jis pridūrė, kad pagrindinis jų puolimo tikslas buvo išlaikyti nuolatinį spaudimą Ukrainos pusei, nes ir ji patiria nuostolių.
„Bet agresoriui, okupacinei armijai, nemanau, kad tokia strategija ar požiūris bus gyvybingas ar tvarus per ateinančius dvejus metus“, – pridūrė amerikiečių karininkas.
Volodymyras Zelenskis: Donaldas Trumpas labai nepatenkintas ES šalimis, perkančiomis rusišką naftą
22:09
Donaldas Trumpas ketvirtadienį išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurios vis dar perka rusišką naftą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po to, kai JAV prezidentas pasikalbėjo su juo ir Europos lyderiais per aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos.
Ukrainos sąjungininkai susitiko Paryžiuje, kad aptartų saugumo garantijas Kyjivui tuo atveju, jei būtų pasiektas taikos susitarimas, kuris užbaigtų jau ketvirtus metus besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Jungtinėms Valstijoms derybose atstovavo D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris taip pat atskirai susitiko su V.Zelenskiu. Pokalbis su D.Trumpu vyko vaizdo konferencijos būdu.
„Prezidentas Trumpas yra labai nepatenkintas, kad Europa perka Rusijos naftą“, – žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė V.Zelenskis.
„Be kita ko, yra dvi šalys, žinome, kad tai Vengrija ir Slovakija“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Europos Sąjunga 2022 metais dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą uždraudė importuoti didžiąją dalį naftos iš Rusijos.
Tačiau ji padarė išimtį Slovakijai ir Vengrijai, kad šios Vidurio Europos šalys, neturinčios išėjimo į jūrą, turėtų laiko rasti alternatyvių naftos tiekimo šaltinių.
Ukraina per visą konfliktą vis taikosi į Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška nafta gabenama į Slovakiją ir Vengriją.
Abi šalys Europos Komisijos paprašė imtis veiksmų dėl Ukrainos „pakartotinių išpuolių“ prieš naftotiekį.
Draugiškus santykius su Maskva palaikantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico penktadienį Vakarų Ukrainoje susitiks su V.Zelenskiu. Šią savaitę jis Kinijoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tuo metu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusį mėnesį pareiškė, jog pasiskundė D.Trumpui dėl atakų prieš naftotiekį.
Rusija išsiunčia Estijos diplomatą, atsakydama į analogišką Talino žingsnį
22:05
Rusija ketvirtadienį išsiuntė Estijos diplomatą, atsakydama į NATO šalies praėjusį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti vieną iš Maskvos pasiuntinių už kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Estijos ir jos didžiosios rytų kaimynės santykiai yra įtempti jau ne vieną dešimtmetį, o po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį jie dar labiau pašlijo.
„Estijos ambasados Maskvoje diplomatinis korpuso narys išsiunčiamas iš Rusijos“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame rašoma, kad tai yra tiesioginis atsakas į Talino „nepagrįstą“ Rusijos diplomato išsiuntimą rugpjūčio mėnesį.
Estija tuomet skelbė, kad išsiunčiamas Rusijos diplomatas „tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo griaunant Estijos konstitucinę santvarką ir teisinę sistemą, taip pat skaldant Estijos visuomenę, prisidėdamas prie nusikaltimų prieš valstybę, įskaitant kelis nusikaltimus, susijusius su sankcijų pažeidimais“.
Ukrainos sąjungininkai kaltina Rusiją rengiant sabotažo išpuolius ir stengiantis daryti įtaką visuomenės nuomonei siekiant pakenkti jų paramai Kyjivui.
Estija – nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais paskelbusi Baltijos šalis – yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
Rusija ambasadoriaus Taline neturi nuo 2023-iųjų vasario, kai Estija įsakė Maskvos pasiuntiniui išvykti iš šalies, reaguodama į analogišką Maskvos sprendimą.
Zelenskis atsakė į Putino „kvietimą“ derėtis Maskvoje
20:58
Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas karui užbaigti. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbio su žurnalistais metu, apibendrindamas „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimų rezultatus.
„Tai ne noras, tai būtinybė. Mes jį remiame bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, kad atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimo nebūtų, reikia pakviesti mane į Maskvą. Todėl manau, kad Rusija pradėjo kalbėti apie susitikimą – tai jau neblogai. Bet kol kas nematome jų noro užbaigti karą. O susitikimas, suaugę lyderiai iš tokio lygio susitikimo turi išeiti su rezultatu. Pageidautina, kad su karo pabaiga“, – sakė V.Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis sako su JAV lyderiu kalbėjęs apie sankcijas Rusijai, Ukrainos oro erdvę
20:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per savo ir Europos lyderių ketvirtadienio pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė sankcijas Rusijai ir Ukrainos oro erdvės apsaugojimą.
„Kalbėjome apie tai, kaip stumti situaciją realios taikos link. Aptarėme skirtingas galimybes, o svarbiausia (jų) yra spaudimas naudojant stiprias priemones, ypač ekonomines, kad būtų priversta užbaigti karą“, – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, lyderiai taip pat pasikalbėjo su D.Trumpu „apie maksimalią Ukrainos dangaus apsaugą“ nuo Rusijos smūgių.
Lietuva dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų įteikė notą Rusijai
20:42
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų.
Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.
Pastaraisiais mėnesiais nesiliauja nei Rusijos antskrydžiai, per kuriuos smogiama civilių gyventojų rajonams, nei Rusijos kariuomenės siekis sutriuškinti Ukrainos gynybą 1 tūkst. kilometrų fronto linijoje, nepaisant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.
Didžiausios pastarojo meto atakos įvykdytos praėjusią savaitę, šeštadienį, kai Rusijos pajėgos panaudojo 45 balistines ir sparnuotąsias raketas bei 535 dronus, ir trečiadienį, kuomet panaudotos 24 sparnuotosios raketos ir 502 dronai.
Ketvirtadienį apšaudžius Konstantinivkos miestą žuvo aštuoni civiliai gyventojai, nukentėjo gyvenamieji namai, ligoninė.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė D.Trumpo pasiūlymus dėl paliaubų ir tiesioginių taikos derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Kremlius išreiškė prieštaravimų.
Prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies lyderis yra sakęs esąs įsitikinęs, kad Kyjivo sąjungininkai padės „padidinti spaudimą Rusijai, kad ši siektų diplomatinio konflikto sprendimo“.
Tačiau jis taip pat teigė, kad kol kas nemato „jokių ženklų iš Rusijos, kad ji nori nutraukti karą“.
Giorgia Meloni: Italija nesiųs savo karių į Ukrainą
20:37
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pakartojo sąjungininkams, kad jos šalis nesiųs savo karių į Ukrainą, tačiau galėtų padėti stebėti bet kokį galimą taikos susitarimą, pranešė jos biuras.
G.Meloni vaizdo ryšiu dalyvaudama Ukrainos sąjungininkų – „Norinčiųjų koalicijos“ – viršūnių susitikime „pakartojo Italijos nenorą siųsti karių į Ukrainą“, sakoma pranešime.
„Meloni patvirtino, kad neatmeta galimybės paremti potencialų ugnies nutraukimą stebėsenos ir apmokymo iniciatyvomis ne Ukrainos teritorijoje“, – nurodoma jame.
Macronas: 26 šalys siūlo dalyvauti po karo užtikrinant Ukrainos saugumą
18:29 Atnaujinta 20:34
Dvidešimt šešios šalys sutiko prisidėti prie Ukrainos saugumo užtikrinimo po bet kokio ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar nepriėmė pozicijos – dislokuoti Ukrainoje „taikos palaikymo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – pareiškė žurnalistams E.Macronas po Kyjivo sąjungininkų susitikimo.
Jis pridūrė, kad „šios pajėgos nesiekia kariauti su Rusija“ ir kad „tai pajėgos taikai užtikrinti“.
Kariai nebūtų dislokuojami fronto linijoje – jie siektų užkirsti kelią bet kokiai naujai didelei agresijai, sakė prancūzų prezidentas.
Prancūzijos lyderis taip pat sakė, kad JAV parama Europos remiamoms saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo su Rusija bus galutinai patvirtinta „artimiausiomis dienomis“.
E.Macrono teigimu, nėra abejonių dėl JAV pasirengimo dalyvauti šiose saugumo pastangose.
Po Kyjivo sąjungininkų susitikimo Paryžiuje ir po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjęs E.Macronas taip pat sakė, kad Europos šalys, „bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Valstijomis“, įves naujas sankcijas Rusijai, jei ši ir toliau atsisakys taikos susitarimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo sąjungininkams Europoje, kad jie sutiko po karo nusiųsti savo karių į Ukrainą, ir pavadino tai pirmu konkrečiu žingsniu.
„Galvoju, kad šiandien pirmą kartą po ilgo laiko tai yra pirmas toks rimtas konkretus žingsnis“, – reporteriams sakė jis.
„Garantavimo pajėgos“ Ukrainai yra svarbi saugumo garantijų, kurias daugiausia europiečių koalicija nori pasiūlyti Ukrainai, jei karas baigsis taikos susitarimu ar ugnies nutraukimu, atrama.
Tačiau auga susirūpinimas dėl to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo suinteresuotumo taikos susitarimu, ypač po jo šios savaitės vizito Pekine.
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikime kai kurie Europos lyderiai dalyvavo asmeniškai, o kai kurie, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris, nuotoliniu būdu.
Susitikimas yra nauja E.Macrono vadovaujama pastanga parodyti, kad Europa gali veikti nepriklausomai nuo Vašingtono, D.Trumpui keičiant JAV užsienio politiką ir surengus tiesiogines derybas su V.Putinu.
Jungtinėms Valstijoms atstovavo D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris taip pat atskirai susitiko su V.Zelenskiu.
Ukrainos kariuomenės „regeneracija“
E.Macronas sakė, jog kita svarbi garantijų atrama yra Ukrainos kariuomenės „regeneracija“, kad ji „ne tik galėtų priešintis naujai atakai, bet ir įtikintų Rusiją nesiimti naujos agresijos“.
K.Starmeris sakė, jog būtina „eiti dar toliau darant spaudimą Putinui, kad būtų nutraukti karo veiksmai“, pranešė Dauningo gatvės atstovė.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat ragino didinti spaudimą, bet atsargiai kalbėjo apie dalyvavimo apimtis.
„Vokietija deramu laiku, kai tik paaiškės gairių sąlygos, nuspręs dėl kariuomenės dalyvavimo“, – po viršūnių susitikimo sakė vyriausybės atstovas.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kuri susitikime dalyvavo vaizdo ryšiu, pakartojo sąjungininkams, kad jos šalis nesiųs savo karių į Ukrainą, tačiau galėtų padėti stebėti bet kokį galimą taikos susitarimą, pranešė jos biuras.
„Meloni patvirtino, kad neatmeta galimybės paremti potencialų ugnies nutraukimą stebėsenos ir apmokymo iniciatyvomis ne Ukrainos teritorijoje“, – nurodoma pranešime.
„Norinčiųjų koaliciją“ sudaro maždaug 30 Ukrainą remiančių šalių. Be Europos valstybių, koalicijai taip pat priklauso Kanada, Australija ir Japonija.
Suomijos prezidentas perdavė Trumpo žodžius dėl Rusijos
18:20
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį per pokalbį su Europos lyderiais pasiūlė JAV ir Europai kartu imtis veiksmų dėl tolesnių sankcijų Rusijai ir kad buvo svarstomos sankcijos dėl naftos ir dujų.
„D.Trumpo požiūris buvo labai panašus į tai, kad turime veikti kartu dėl sankcijų politikos ir dabar ieškoti būdų, kaip visų pirma ekonominėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos karo mašiną“, – po susitikimo Suomijos žiniasklaidai sakė A.Stubbas, pranešė „Reuters“.
„Šiuo atveju yra du taikiniai, būtent nafta ir dujos. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir prezidento D.Trumpo artimi patarėjai tai aptars per artimiausias 24 valandas“, – sakė A.Stubbas.
