Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkijos prezidentas: Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis
16:24
Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis.
„Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.
Suomija ir Lenkija turi bendrą sieną su Rusija, o 2022 metų vasario mėnesį Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą šias šalis paskatino susirūpinti savo saugumu.
Karas Ukrainoje taip pat paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos ir 2023-iaisiais įstoti į NATO.
„Be abejo, laukdami ilgalaikės taikos, nuolatinės taikos, kuri būtina mūsų regionams, manome, kad Vladimiras Putinas pasirengęs įsiveržti ir į kitas šalis“, – sakė K.Nawrockis.
„Būtent todėl plėtojame savo ginkluotąsias pajėgas, plėtojame partnerystę ir santykius su sąjungininkais“, – tęsė jis, tačiau išsamesnės informacijos apie jokias konkrečias priemones nenurodė.
Lenkijos vadovas pridūrė, kad pasikeitė viso regiono „saugumo architektūra“ ir kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „vienintelis laisvojo pasaulio lyderis“, galintis atvesti V.Putiną prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę K.Nawrockiui lankantis Baltuosiuose rūmuose, D.Trumpas pasiūlė į Lenkiją nusiųsti daugiau karių.
Tuo tarpu Suomijos prezidentas pastaraisiais mėnesiais reguliariai kalbasi su D. Trumpu, JAV ir Europos galybėms siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Bandome paaiškinti, kad Putinu negalima pasitikėti, kad Putinas žaidžia savo įprastą vilkinimo taktiką“, – antradienį pareiškė A.Stubbas.
Antradienio perspėjimas atkartoja panašius Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo išsakytus nuogąstavimus, kad Kremliaus šeimininko „imperialistinis planas nesibaigs Ukrainos užkariavimu“, o bus tik pradžia.
Trumpas pripažino – karą Ukrainoje užbaigti ne taip paprasta: tarp jų per daug įtampos
23:23
Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas pripažino, kad užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą nėra taip paprasta ir greita, kaip anksčiau jam atrodė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasidalijo, kad anksčiau tikėjo galėsiantis greitai užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai padaryti nėra taip lengva, sakė jis interviu radijui 77 WABC.
JAV prezidentas dar kartą pareiškė, kad nuo antrosios savo kadencijos pradžios jis esą sugebėjo užbaigti septynis karus. Be to, pasak jo, kai kurie iš jų truko ilgiau nei 30 metų.
Trumpas prisipažino manęs, jog Ukrainos karą su Rusija jam bus lengviausia išspręsti, nes jis „gerai sutarė“ su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Tačiau, pasak Trumpo, vos tik jis pagalvoja, jog taika jau arti, Kremliaus vadovas vėl smogia Ukrainai raketomis ir dronais.
„Aš iš tiesų labai nustebęs. Maniau, kad šis atvejis bus išspręstas gana greitai. Tačiau tai sudėtinga – tarp Putino ir Zelenskio daug neapykantos, kaip žinote, daug priešiškumo ir daug pralieto kraujo“, – sakė Trumpas.
Jis taip pat pridūrė, kad per karą, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, kas savaitę žūsta „nuo 5 000 iki 7 000 žmonių“.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos diktatorius sakė JAV prezidento pasiuntiniui Steve’ui Witkoffui, jog okupantai iki metų pabaigos planuoja užimti visą Donbasą.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijai tai nepavyks, nors ji ir praras dar daugiau karių. Zelenskis priminė, kad prieš 11 metų po pirmosios okupacijos, kai Rusija aneksavo Krymą ir užėmė trečdalį Donbaso, per beveik 4 metus plataus masto karo priešas buvo okupavęs tik apie 30 % viso Donecko regiono. Todėl, jo nuomone, norint perimti viso regiono kontrolę, priešui prireiks metų ir dar milijonų lavonų.
Syrskis atskleidė, kiek karių Rusijos kariuomenė neteko nuo metų pradžios
22:10
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Oleksandro Syrskio, Rusijos nuostoliai nuo 2025 m. pradžios jau siekia 299 210 žmonių. Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje rugsėjo 9 dieną.
„Mes naikiname priešą dieną ir naktį. Kiekvienas likviduotas okupantas – dar vienas žingsnis tikros taikos ir saugumo Ukrainai link. Dėkoju mūsų kariams, gynėjams, už profesionalumą. Kova tęsiasi. Šlovė Ukrainai!“ – rašoma pranešime.
Rugpjūčio 1 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad per pastarąjį mėnesį Rusija prarado apie 20 000 karių, o nuo 2025 m. pradžios – 112 500 karių. Anksčiau valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, kad Rusijos nuostoliai fronte ženkliai viršija Ukrainos.
Rugpjūčio 5 d. britų žvalgyba apskaičiavo, kad 2025 m. Rusija galėjo netekti apie 260 000 karių. Vidutiniai kasdieniai Rusijos nuostoliai 2025 m. liepą buvo apie 1 072 žmonės per dieną.
Rugpjūčio 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad bendri Rusijos kariuomenės gyvosios jėgos nuostoliai buvo tris kartus didesni nei Ukrainos gynybos pajėgų.
Rugpjūčio 31 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad nuo 2025 m. pradžios Rusijos kariai prarado daugiau nei 290 000 žuvusių ir sunkiai sužeistų visoje fronto linijoje.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, iki rugsėjo 9 d. Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą sudarė 1 090 010 personalo vienetų.
Pompeo: beprotybė, kad europiečiai vis dar perka rusišką naftą ir finansuoja karą
21:07
Europos šalys turėtų nustoti pirkti rusišką naftą ir taikyti realias sankcijas Rusijai. Apie tai „Fox News“ eteryje pareiškė Mike'as Pompeo, buvęs JAV valstybės sekretorius pirmojoje Donaldo Trumpo administracijoje.
Jo nuomone, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neturi „jokio noro“ siekti jokio derybinio susitarimo. Kremlius laikysis savo pozicijos tol, kol tai jam nekainuos „milžiniškos kainos“.
Pompeo mano, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o ypač Europa, turėtų atsakyti „skausmingomis priemonėmis, realiomis sankcijomis“.
„Europiečiai neturėtų pirkti rusiškos naftos. Tai beprotybė, kad jie vis dar finansuoja šį karą“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad Kinijos bankai taip pat „finansuoja šį karą“.
Pompeo teigimu, prezidentas Trumpas turi daug priemonių savo arsenale, kaip daryti įtaką Rusijai. Tarp jų – leidimo Ukrainai suteikimas vykdyti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad kai kurios Europos šalys turėtų nustoti padėti Rusijos ekonomikai išgyventi.
Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę Europai daryti didesnį spaudimą Maskvai – ypač tai liečia rusiškos naftos ir dujų pirkimo klausimą, kuris tiesiogiai finansuoja Rusijos Federaciją.
Šiuo metu ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą prieš Rusiją. Iki šiol naujoji Trumpo administracija dar nebuvo pritaikiusi griežtų sankcijų Maskvai.
Vokietija sako pradėsianti iniciatyvą, pagal kurią Ukraina gaus tolimojo nuotolio dronų
19:10
Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
„Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.
Putinas šito bijo kur kas labiau nei karo Ukrainoje pabaigos
18:43
Žmonos žudikui Azamatui Iskalijevui karas tapo vienos krypties bilietu iš kalėjimo. 37 metų vyras atliko mažiau nei trečdalį bausmės iš jam skirtų devynerių metų už žmogžudystę – 2021 m. vasarą automobilyje jis mirtinai subadė savo žmoną, kai ši pareiškė norinti skyrybų. Kalinys buvo paleistas ir atleistas nuo bausmės mainais į dalyvavimą kare Ukrainoje.
Tačiau šešių mėnesių tarnyba mūšio lauke nesumažino jo noro smurtauti prieš moteris, kurios jį atstumia.
Grįžęs į civilį gyvenimą, 2024 m. spalį jis daugiau nei 60 kartų subadė buvusią draugę jos darbovietėje. Liepą už šią siaubingą žmogžudystę jis buvo nuteistas daugiau nei 19 metų kalėjimo.
Iskalijevo atvejis, rekonstruotas iš Saratovo teismo įrašų ir vietinės žiniasklaidos pranešimų, yra šokiruojantis pavyzdys socialinių problemų, kurios gali laukti Rusijos, kai šimtai tūkstančių karių – tarp jų ir atleistų kalinių – sugrįš namo pasibaigus karui, rašo „Reuters“.
„Iš viso, tikėtina, daugiau nei 1,5 mln. Rusijos vyrų ir moterų dalyvavo kare iki 2025 m. pradžios“, – teigė Markas Galeotti, britų ekspertas ir autorius ataskaitos apie demobilizacijos iššūkius Maskvoje, parengtos Global Initiative against Transnational Organized Crime.
„Kai vis daugiau jų bus demobilizuoti ir grįš namo, Rusijoje padaugės veteranų, patyrusių psichologinį karo poveikį“, – priduria ekspertas.
Šie nuogąstavimai siekia ir aukščiausius valdžios sluoksnius. Trys šaltiniai, artimi Kremliui, „Reuters“ teigė, kad prezidentas Vladimiras Putinas masinį karių sugrįžimą laiko potencialia grėsme, kurią būtina kruopščiai valdyti, kad nebūtų destabilizuota visuomenė ar jo sukurta politinė sistema.
Vienas šaltinis teigė, kad tikslas – išvengti socialinių neramumų, kurie kilo po Sovietų Sąjungos karo Afganistane, kai grįžę veteranai prisidėjo prie organizuoto nusikalstamumo bangos, smarkiai paveikusios 10-ąjį dešimtmetį.
Daugelis sugrįžusių civilių gyvenime negaus net panašaus atlyginimo, kokį dabar uždirba fronte. Tai kels nepasitenkinimą, pažymėjo tas pats šaltinis. Pavyzdžiui, armijos naujokas iš Maskvos per pirmusius savo tarnybos Ukrainoje metus gali uždirbti bent 5,2 mln. rublių (apie 65 000 JAV dolerių), įskaitant 1,9 mln. rublių (apie 24 000 JAV dolerių) premiją už prisijungimą, kuri beveik prilygsta Maskvos vidutiniam metiniam atlyginimui.
Kremlius, Rusijos gynybos ministerija ir Teisingumo ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti grėsmių, kurias gali sukelti iš Ukrainos grįžtantys kariai.
Iskalijevo, kuris pripažino kaltę dėl abiejų žmogžudysčių ir dabar atlieka bausmę griežto režimo kolonijoje, „Reuters“ pasiekti nepavyko.
Veteranų reintegracijos iššūkiai nėra unikalūs Rusijai. JAV veteranų reikalų departamento duomenimis, „didelė mažuma“ iš maždaug 2,7 mln. amerikiečių, tarnavusių Vietname, patyrė psichologinių ir adaptacijos sunkumų.
Skirtumas tas, kad kare Ukrainoje abi pusės panaudojo kalinius kaip karius.
Remiantis Rusijos kalėjimų tarnybos ir Ukrainos žvalgybos duomenimis, nuo 2022 m. Rusija į karą Ukrainoje įtraukė 120 000–180 000 kalinių.
Iki šiol grįžo daugiausia kaliniai, sunkiai sužeisti ar per seni tolesnei tarnybai. Tačiau didžioji dalis kariuomenės – pasak Putino, apie 700 000 karių – vis dar lieka fronte.
Nuo 2023 m. Gynybos ministerija pakeitė taisykles – tokie kaip Iskalijevas nebepaleidžiami po šešių mėnesių tarnybos. Dabar jie, kaip ir kiti kontraktininkai, turi kariauti iki karo pabaigos.
Civiliai, nužudyti veteranų
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė Verstka pernai spalį apskaičiavo, kad beveik 500 civilių tapo smurto aukomis, kurį sukėlė iš karo grįžę veteranai.
Remiantis viešai prieinamais duomenimis apie karo nusikaltimus iš žiniasklaidos ir teismų įrašų, organizacija pranešė, kad buvo nužudyti bent 242 žmonės, dar 227 sunkiai sužeisti.
„Reuters“ šių skaičių savarankiškai patvirtinti negalėjo.
Rusijos valdžia 2023 m. gruodį priskyrė Verstką „užsienio agentų“ kategorijai, kaltindama ją priešiškumu Rusijos veiksmams Ukrainoje ir melagingos informacijos skleidimu. Verstka kaltinimus atmeta ir teigia, kad tikrina kiekvieną faktą ir nieko nepublikuoja, jei nėra tuo 100 % įsitikinusi.
Antrasis šaltinis, artimas Kremliui, „Reuters“ sakė, kad vyriausybė baiminasi, jog masinis veteranų sugrįžimas gali pakenkti politiškai kontroliuojamai sistemai.
Putinas jau patyrė, kokį chaosą gali sukelti jo paties paleistos jėgos – 2023 m. birželį samdinių vadovas Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą prieš armijos vadus.
Kaliniai – į parlamentą
Trečiasis šaltinis nurodė, kad Kremlius Putino nurodymu jau vykdo įvairias priemones: veteranams siūloma dalyvauti regioniniuose rinkimuose, ruošiami jų kandidatai į 2026 m. vyksiančius federalinius parlamento rinkimus.
Putinas, kuris sakė, kad „kariai“, kovoję Ukrainoje, priklauso „tikrajam elitui“, pažadėjo veteranams prestižines karjeras ir asmeniškai palaiko elitinę parengiamąją programą „Didvyrių metas“, skirtą pasiruošti civilinei lyderystei.
Vienas veteranas, apdovanotas tankų vadas Artūras Orlovas, paskirtas vadovauti prezidentinei jaunimo organizacijai „Pirmųjų judėjimas“. Kitas, buvęs bataliono vadas Artiomas Žoga, tapo Putino specialiuoju atstovu milžiniškame Uralo regione.
Dar keturi veteranai įdarbinti prezidento administracijoje, bent trys turi vietas aukštuosiuose parlamento rūmuose, o kiti gavo postus regioninėse valdžios institucijose.
Birželį vykusiame susitikime su kai kuriais šios programos dalyviais, Putinas paaiškino šio plano esmę – vadindamas ją savo „giliu įsitikinimu“.
„Žmonės, kurie sąmoningai pasirinko tarnauti Tėvynei ir tuo pačiu pasiekė asmeninę sėkmę, turėtų palaipsniui užimti tam tikras pareigas“, – sakė jis.
„Afgancai“ ir „ukraincai“
Nuomonės dėl palyginimo su 1990-aisiais skiriasi. Tada grįžę iš Afganistano karo veteranai, vadinami „afgancais“, daugelis patyrę potrauminį stresą ir priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, sunkiai reintegravosi ir prisidėjo prie nusikalstamumo augimo.
Žoga, kurio sūnus žuvo Ukrainoje, teigia, kad Ukrainos veteranai – jau vadinami „ukraincais“ – išvengs afgancų likimo dėl valstybės pastangų.
Šią nuomonę palaiko ir trečiasis šaltinis, artimas Kremliui. Pasak jo, po Afganistano karo 1989 m. Sovietų Sąjunga žlugo vos po dvejų metų, sukeldama chaoso vakuumą. Šiandien situacija kitokia – politinė sistema ir teisėsauga esą stipresnės. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad kaliniai – tai ypatinga kategorija, kelianti kur kas didesnę riziką.
Kiti teigia, kad grįžtantys Ukrainos veteranai gali sukelti rimtesnių problemų nei afgancai.
Gregory Feiferis, knygos apie Sovietų invaziją į Afganistaną „Didysis žaidimas“ autorius, „Reuters“ teigė, kad karas Ukrainoje yra gerokai kruvinesnis nei Afganistane, kur žuvo apie 15 000 sovietų karių.
„Dabar skaičiai kur kas didesni“, – sakė Feiferis, Institute of Current World Affairs vadovas Vašingtone. „Kalbame apie daug kartų žiauresnį konfliktą.“
Galeotti, demobilizacijos ataskaitos autorius, teigė nemanantis, kad problemos dėl grįžtančių veteranų pasieks „laukinių 90-ųjų“ lygį.
„Tačiau kadangi „ukraincų“ yra gerokai daugiau nei buvo „afgancų“, proporcingai gyventojų skaičiui, aš tikrai bijau, kad laukia labai neramus metas.“
JAV pasirengusios imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, sako iždo sekretorius
17:59
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, tačiau visapusiškas Europos bendradarbiavimas yra labai svarbus, pirmadienį po derybų su vienu Europos Sąjungos (ES) pareigūnu pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Tokie S. Bessento komentarai pasirodė po to, kai JAV pareigūnai ir jų kolegos iš ES pirmadienį ir antradienį susitiko aptarti, kaip stiprinti Maskvai taikomų sankcijų koordinavimą.
ES pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O'Sullivanas, stovintis už bloko pasaulinių informavimo veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią Maskvai išvengti sankcijų, vadovauja Vašingtone viešinčiai bloko delegacijai.
Po pirmadienio susitikimo S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše rašė, kad „visos galimybės lieka svarstytinos“, kaip prezidento Donaldo Trumpo strategijos, kuria siekiama paremti taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo, dalis.
Nufilmavo, kaip traukinyje subadoma pabėgėlė iš Ukrainos – JAV įsiplieskė aštrūs pykčiai tarp politikų
16:37
Penktadienį Šarlotės miesto Šiaurės Karolinoje administracija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip 23 metų pabėgėlę iš Ukrainos Iryną Zarucką metro vagone užpuola vyras. Tai sukėlė pasipiktinimo bangą dėl nusikalstamumo Jungtinėse Valstijose.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jauna moteris sėdi metro traukinio vagone, kai ją iš nugaros užpuola vyras ir keletą kartų duria peiliu. Panašu, kad užpuolimas įvykdytas be jokio motyvo.
Plačiau skaitykite ČIA.
NYT: Putinas stiprina smūgius kaskart, kai Trumpas bando jį įkalbėti sudaryti taiką
16:20
Vladimiras Putinas sąmoningai rengia masinius antskrydžius prieš Ukrainos miestus kiekvieną kartą, kai jos sąjungininkai deda daugiau pastangų rasti būdą užbaigti konfliktą karinėmis priemonėmis arba taikos susitarimu. Taip V.Putinas signalizuoja, kad Vakarams nepavyks, ir bando nukreipti dėmesį nuo savo kariuomenės nesėkmių fronte, sakė analitikai.
Po penkių iš šešių Donaldo Trumpo ir V.Putino telefoninių pokalbių vasario-liepos mėnesiais Rusijos kariuomenė surengė daug galingesnius nei įprastai dronų ir raketų reidus, parodė „The New York Times“ (NYT) atlikta analizė. Pavyzdžiui, kitą dieną po jų pokalbio, liepos 3 d., Rusija paleido 550 bepiločių ir raketų, palyginti su vidutiniškai 118 per pirmąjį pusmetį.
Suintensyvintos atakos ir smūgiai, kuriuos galima laikyti simboliniais, buvo vykdomi ne tik po pokalbių telefonu su D.Trumpu. Rugpjūtį, po prezidentų susitikimo Aliaskoje, D.Trumpas surengė intensyvias derybas su Europos lyderiais ir Volodymyru Zelenskiu, kuriose atviravo apie savo pokalbį su V.Putinu. Tuomet Europos atstovai pradėjo intensyviai dirbti, kad parengtų pokario saugumo garantijas Ukrainai ir įtikintų D.Trumpą suteikti joms karinę paramą. Į šias pastangas V.Putinas atsakė smūgiais amerikiečių gamyklai Užkarpatėje, ES diplomatinės atstovybės ir Britų tarybos pastatams Kyjive, pažymėjo NYT.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europai branduoliniu smūgiu grasinęs rusų propagandininkas pasiūlė netikėtą karo pabaigą
15:31
Buvęs Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekanas bei aktyvus propagandininkas Sergejus Karaganovas laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ parašė straipsnį, kuriame teigia, kad Rusija nepasieks pergalės kare Ukrainoje taip, kaip ji pasiekė pergalę prieš Napoleono ir Hitlerio armijas.
Pasak S.Karaganovo, tai neva reikštų, kad nebus „tvarios taikos“ ir tęsis „slinkimas link Trečiojo pasaulinio karo“. Tokiomis sąlygomis, rašo S.Karaganovas, Rusijai reikia „sibirizacijos“, kuri reikštų karo veteranų išsiuntimą į Sibirą.
Grįžusius iš karo siūlo išsiųsti į Sibirą
Toliau S.Karaganovas rašo apie būtinybę pasukti į Rytus. „Tris šimtus metų trukusi Rusijos kelionė į Europą baigėsi. <...> Atėjo laikas pradėti „grįžti į save“, į namus, į mūsų, kaip didžiosios galybės, istorijos ištakas. O jos yra Sibire“, – rašo skandalingas politologas.
Šiuo tikslu, pasak S.Karaganovo, „kuriamas projektas „Rytų posūkis 2.0, arba Rusijos sibirizacija“. Lygiagrečiai vykdomas projektas „Gyvoji Rusijos idėja-svajonė. Rusijos piliečio kodas XXI amžiuje“, skirtas tapti ideologiniu mūsų šalies-civilizacijos tolesnės raidos pagrindimu“, – kalbėjo S.Karaganovas. Pirmieji rezultatai, pasak politologo, jau pradėti pristatyti valstybei.
Strategija, kaip rašo S.Karaganovas, „turėtų būti panaši į Franklino Roosevelto programą, kuri vadinosi „Naujasis kursas“ („New Deal“)“, leidusią „suteikti darbą milžiniškai bedarbių masei, sumažinti socialinę įtampą“.
„Iš karo su Vakarais Ukrainoje grįžtantys kovotojai turėtų ne tik papildyti vadovų klasę, bet ir gauti perspektyvių aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbų kuriant naująją Sibiro infrastruktūrą. Daugelis jų ten pasiliks ir taps sibiriečiais, kaip tai darė statydami Transsibiro geležinkelį ir BAM (Baikalo-Amūro magistralę – red. past.)“, – rašė S.Karaganovas.
15min primena, kad Rusijos žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo būgštavimai, kokias grėsmes gali kelti iš karo grįžę ir be pajamų likę traumuoti karo dalyviai. Jau dabar skelbiami patarimai karo veteranų žmonoms „neerzinti ir nenervinti“ traumuotų savo vyrų.
Putino pėstininkas
S.Karaganovas yra vienas iš Užsienio ir gynybos politikos tarybos, nevyriausybinės organizacijos, palaikančios glaudžius ryšius su Rusijos vyriausybe, įkūrėjų. Organizacija savo interneto svetainėje aiškiai nurodo, kad „savo veiklą vykdo glaudžiai bendradarbiaudama“ su prezidento administracija ir saugumo tarnybomis. Taryba yra viena iš Valdajų klubo, kuriame Vladimiras Putinas susitinka su užsienio ekspertais, steigėjų. Iki 2021 m. S.Karaganovas vadovavo Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio politikos ir ekonomikos katedrai.
Aiškino, kad reikia smūgiuoti Europai
2023 m. birželį žurnalas „Profil“ išspausdino jo straipsnį, kuriame siūloma suduoti prevencinį branduolinį smūgį Europai.
„Tai moraliai siaubingas pasirinkimas – mes naudojame Dievo ginklus, pasmerkdami save skaudiems dvasiniams praradimams. Bet jei to nepadarysime, gali žūti ne tik Rusija, bet greičiausiai baigsis ir visa žmonijos civilizacija“, – tikino S.Karaganovas.
Praėjusiais metais S.Karaganovas kartu su Vladimiru Putinu vedė plenarinę sesiją Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
„Rzeczpospolita“: dėl „Zapad“ pratybų agresyvumo Lenkija uždaro sieną su Baltarusija
15:23
Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą fone bendros karinės pratybos su Baltarusija „Zapad 2025“ tik aštrina Europoje tvyrančią įtampą. Antradienį Lenkija pareiškė, kad prieš kaimyninės valstybės teritorijoje rugsėjo 12–16 d. vyksiančias pratybas uždaro sieną su Baltarusija, skelbia lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.
„Penktadienį Baltarusijoje, labai arti Lenkijos sienos, prasidės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, kurios karinės doktrinos požiūriu yra labai agresyvios. (...) Atsakymas apima manevrus mūsų pusėje, kuriuos vykdys Lenkijos kariuomenė ir sąjungininkų pajėgos“, – pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, atidarydamas vyriausybės posėdį.
Plačiau skaitykite ČIA.
