Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“ – apie Rusijos karo mašiną ir Putino planą ateičiai: ši strategija turi trūkumų
- Danų kariuomenė: naktį virš Danijos karinių objektų pastebėti nauji dronai
- „Forbes“: Putino karo ekonomika atskleidžia silpnybes, kuriomis gali pasinaudoti Vakarai
- Po dronų incidentų Danijoje – didesnis NATO dėmesys Baltijos jūrai
- Naktį Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos miestus
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Danų kariuomenė: naktį virš Danijos karinių objektų pastebėti nauji dronai
14:30
Danijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad antrą dieną iš eilės virš savo karinių objektų naktį buvo pastebėti nauji dronai.
„Ginkluotosios pajėgos gali patvirtinti, kad naktį keliose ginkluotųjų pajėgų vietose buvo pastebėti dronai. Buvo dislokuoti keli pajėgumai“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Ji nepateikė jokios kitos informacijos apie incidentus ar kariuomenės atsaką.
Danijos žiniasklaida pranešė, kad per naktį nebuvo uždarytas nė vienas oro uostas.
Nuo rugsėjo 22 dienos Danijoje ir Norvegijoje pastebėti įtartini dronai privertė uždaryti kelis oro uostus, o Danija užsimena apie galimą Rusijos įsitraukimą.
Šeštadienį Danijos kariuomenė pranešė, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį virš „kelių karinių objektų“ buvo pastebėti neatpažinti dronai, tačiau atsisakė atskleisti daugiau informacijos.
Policija patvirtino, kad penktadienio vakarą netoli ir virš Karupo karinės bazės – didžiausios šalies bazės, kurioje yra visi ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai, oro erdvės stebėjimo pajėgos, skraidymo mokyklos ir palaikymo funkcijos – buvo pastebėti „vienas ar du dronai“.
Po to, kai dronai įsiveržė į Danijos oro erdvę, NATO paskelbė stiprinanti budrumą Baltijos jūroje, pranešė Aljanso atstovas spaudai.
Martinas O'Donnellas per spaudos konferenciją naktį iš šeštadienio į sekmadienį sakė, kad sustiprintos priemonės „apima įvairias žvalgybos, sekimo ir stebėjimo platformas ir bent vieną oro gynybos fregatą“ regione į vakarus nuo Rusijos.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Kopenhagoje vyks Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus vyriausybių vadovai.
Karinis ekspertas: ukrainiečiai nusitaikė tiesiai į Rusijos „ekonomikos širdį“
23:16
Ukraina, atakuodama naftos ir dujų pramonės objektus Rusijoje, sudavė stiprų smūgį agresorei. Dėl šių atakų Rusija patyrė apie 100 mlrd. dolerių nuostolius, rašo leidinys „The Sun“.
Karinės žvalgybos ekspertas Philipas Ingramas pastebėjo, kad ukrainiečių išradingumas smogė į „Rusijos ekonomikos širdį“. Pasak jo, tiksliniai smūgiai naftos ir dujų pramonės objektams yra nukreipti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašinos destabilizavimą.
Ingramas pripažino, kad nors šis planas yra drąsus žingsnis, tai kartu ir genialus sumanymas, skirtas „perteikti karo realybę rusams“. Vis dėlto pasekmės Rusijai neapsiriboja vien kasdienio gyvenimo nepatogumais.
Ekspertas teigė, kad Ukrainos smūgiai gali sukelti rimtą kuro trūkumą. Jis įsitikinęs, kad tai gali daryti didžiulį spaudimą Kremliui ir jo galimybėms tęsti karą prieš Ukrainą.
Leidinys pažymi kad iki plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos energetikos eksportas sudarė 40 proc. biudžeto. Net ir įvertinus Vakarų sankcijas, naftos ir dujų eksportas vis dar sudaro 30 proc. Rusijos pajamų.
„Ukraina, taikydamasi į rusišką naftą, suduoda tiesioginį smūgį invazijos logistikos arterijai. Tikslas – sumažinti karo finansavimą. Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms yra tiesioginis smūgis Kremliaus pajamoms“, – paaiškino P.Ingramas.
Ekspertas mano, kad tokios operacijos vykdomos ne be Ukrainos sąjungininkų pagalbos.
„Ukrainos žvalgyba, tikėtina, padedama Vakarų partnerių ir vietinių informatorių, nustatė svarbiausias ir pažeidžiamiausias kiekvieno objekto dalis“, – pastebėjo P.Ingramas.
Pasak jo, pagrindinis Ukrainos operacijų tikslas yra sunaikinti sudėtingas, brangias ir beveik nepakeičiamas naftos perdirbimo gamyklas. Jis pabrėžė, kad tokios gamyklos dažniausiai reikalauja specialių Vakarų technologijų, kurias Rusijai dėl sankcijų gauti labai sunku.
„Tokios gamyklos remontas nėra kelių savaičių klausimas. Tai užtrunka mėnesius, jei ne metus“, – teigė ekspertas.
P.Ingramas pridūrė, kad net ir vienas smūgis pigiu dronu gali padaryti Rusijai milijardinės žalos bei paralyžiuoti objektą, kuris ženkliai prisideda prie Maskvos karo.
Ekspertas neatmetė galimybės, kad rimtos ekonominės problemos gali sukelti destabilizaciją Rusijos visuomenėje. Anot jo, didžiausia V.Putino baimė yra Rusijos žmonių sukilimas.
„Ukrainos žinia Maskvai yra aiški ir girdima: „Mes galime jums pakenkti, šis karas brangiai kainuos jūsų ekonomikai ir jūsų žmonėms“, – pabrėžė P.Ingramas.
Kaip slepiasi Putinas: paslaptingi kabinetai, kurių egzistavimą Kremlius neigia
23:02
Rusijos prezidentas turi šarvuotą traukinį, jo lėktuvai skraido slapta. Be to, jau daugelį metų sklinda gandai, kad jo rezidencijose yra įrengti bunkeriai. Dabar aiškėja, kad jo rezidencijose pastatyti mažiausiai trys identiški kabinetai, kad būtų galima suklaidinti, kuriame iš jų iš tiesų yra Kremliaus lyderis.
Tai, kad Rusijos prezidentas turi kelis identiškus kabinetus, teigia „The Wall Street Journal“ žurnalistai Drew Hinshawas ir Joe Parkinsonas knygoje „The Exchange: The Secret History of the New Cold War“ („Mainai: naujo Šaltojo karo slapta istorija“).
Kas žinoma apie tai, kaip slapstosi Vladimiras Putinas – pasakoja leidinys TVNET.
Plačiau skaitykite čia.
Zelenskis: Rusija naudoja šešėlinio laivyno tanklaivius, kad paleistų dronus į Europos šalis
21:15
Pasak žvalgybos duomenų, rusai naudoja tanklaivius iš vadinamojo šešėlinio laivyno. Iš jų paleidžiami ir valdomi dronai, siunčiami į Europos valstybes, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime.
Pasak jo, dėl to Europa turi tęsti sankcijų spaudimą Rusijai. Sankcijos turi smogti šalies prekybai, energetiniams ištekliams ir visai tanklaivių laivyno infrastruktūrai.
„Tai dar vienas įrodymas, kad Baltijos jūra ir kitos jūros turėtų būti uždarytos Rusijos tanklaiviams. Bent jau šešėliniam laivynui“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija per puolimą Kyjive apgadino Lenkijos ambasados pastatą
20:10
Per naktinę ataką rusai apgadino Lenkijos ambasadą Kyjive. Ant pastato nukrito raketos dalis, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis, skelbia „TVP World“.
„Raketos fragmentas apgadino stogą – tą patį, kuris buvo suremontuotas po ankstesnio panašaus išpuolio. Žala nedidelė, tačiau jos vertinimas vis dar vyksta“, – sakė jis.
P.Wronskis pabrėžė, kad dėl niekas nenukentėjo, o ambasados darbas nebuvo sutrikdytas.
Vance'as – apie „Tomahawk“ raketas: „Paliksiu prezidentui teisę apie tai pasisakyti“
19:56
JAV viceprezidentas J.D.Vance’as pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketų. Apie tai jis pranešė duodamas interviu „Fox News“.
Laidos vedėjas paklausė J.D.Vance’o, ar D.Trumpo administracija svarsto galimybę suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketų.
„Tai klausimas, dėl kurio galutinį sprendimą priims prezidentas Trumpas... Paliksiu prezidentui teisę apie tai pasisakyti, tačiau žinau, kad diskusijos šiuo klausimu šiuo metu vyksta“, – atsakė JAV viceprezidentas.
Jis pabrėžė, kad D.Trumpas priims sprendimą šiuo klausimu remdamasis JAV interesais. Jis patikino, kad JAV lyderis taip pat elgiasi visais užsienio ir gynybos politikos klausimais.
Jis taip pats pastebėjo, kad Rusija toliau demonstruoja, kad jiems neįdomi taika su Ukraina, nes jie ir toliau žudo žmones.
„Klausiate, kas pasikeitė? Manau, kad pasikeitė realybė mūšio lauke, kur rusai žudo ir patys praranda daugybę žmonių, beveik nepasiekdami rezultatų“, – sakė jis.
Pasak J.D.Vance’o, rusai kare prieš Ukrainą pasiekė tik menkų laimėjimų, tačiau neteko milžiniško skaičiaus žmonių. Jis pabrėžė, kad JAV siekia taikos, tačiau Rusija kliudo užbaigti karą.
„Mes ir toliau esame įsipareigoję taikai, bet tam reikia dviejų dalyvių. Deja, kaip matėme per pastarąsias savaites, rusai atsisako dalyvauti bet kokiuose dvišaliuose susitikimuose su ukrainiečiais. Jie atsisako dalyvauti bet kokiuose trišaliuose susitikimuose, kuriuose prezidentas Trumpas ar kitas administracijos narys galėtų susėsti prie derybų stalo su rusais ir ukrainiečiais“, – sakė JAV viceprezidentas.
„Bloomberg“ – apie Rusijos karo mašiną ir Putino planą ateičiai: ši strategija turi trūkumų
18:49
Metų metus Kremliaus gynybai skirtos milžiniškos išlaidos įstūmė Rusiją į militarizacijos būseną. Tai padėjo šaliai išvengti ekonomikos nuosmukio.
Tuo tarpu Vakarų lyderiai baiminasi, jog per penkerius metus tai gali būti panaudota prieš NATO ir kad į strateginį planą siekiama įtraukti klestinčią gynybos pramonę, rašo agentūra „Bloomberg“.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kuria planus, o Europa leidžia milijardus kariuomenių perginklavimui, pagrindinė dilema išlieka tankų ir raketų, kurie toliau rieda nuo Rusijos gamybos linijų, likimas.
„Bloomberg“ pastebi, kad Maskva gali mėginti paversti biudžeto naštą pajamų šaltiniu, parduodama ginklus tokiems sąjungininkams kaip Kinija. Tačiau telkiant pajėgas prie NATO rytinių sienų ir destabilizuojant santykius su Europa, šios atsargos rizikuoja tapti našta ekonomikai, kuri jau kenčia nuo sankcijų, nestabilios bankų sistemos ir silpno augimo.
Karinė gamyba Rusijoje pasiekė rekordinius lygius. Iki plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. planuota per metus pristatyti apie 400 šarvuotų transporto priemonių; dabar gamyba dešimteriopai viršija šį kiekį.
Atsirado ir naujų technologijų: Rusija pradėjo gaminti dronus, kurie tapo pagrindiniu kare naudojamu ginklu. Jei anksčiau dronai buvo importuojami iš Irano, dabar Rusija kasmet pagamina 1,5 mln. vienetų, palyginti su 140 tūkst. 2023 m.
Tačiau karo kaštai yra milžiniški, pabrėžia agentūra. Vien gynybos išlaidos 2022–2024 m. siekia mažiausiai 22 trilijonus rublių (263 mlrd. JAV dolerių).
Prognozės rodo, kad artimiausius trejus metus mažinti išlaidų neplanuojama – biudžete jau matyti metiniai deficitai dėl sankcijų.
Rusija gali pasitelkti patirtį po Antrojo pasaulinio karo, kai Sovietų Sąjungos gamyklų perėjimas prie gynybos gamybos leido SSRS tapti vienu didžiausių ginklų eksportuotojų. Todėl po plataus masto karo pabaigos pasiteisinę ginklai greičiausiai bus pardavinėjami užsienyje.
„Rusija vargu ar nustos militarizuoti savo ekonomiką net jei karas Ukrainoje pasibaigs. Platesnio masto geopolitinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų greičiausiai nesilpnės. Tai viena iš priežasčių, kodėl didelė gynybos pramonės dalis ir toliau gamins daugiau produkcijos nei iki 2022 m., ruošdamasi naujiems konfliktams“, – „Bloomberg“ sakė geoekonomikos analitikas Aleksas Kokčarovas.
Dar prieš karą Ukrainoje Rusija buvo antra pagal dydį ginklų tiekėja pasaulyje (po JAV). Pastaraisiais metais pardavimai sumažėjo būtent dėl karo. Tačiau jau matyti atsigavimo ženklų: gynybos įmonės vėl dalyvauja ginklų parodose Indijoje, Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Pirmą kartą per šešerius metus rusiški ginklai buvo eksponuojami parodose Malaizijoje ir Brazilijoje.
Valstybinė ginklų eksportuotoja „Rosoboronexport“, atsakinga už maždaug 85 proc. užsienio pardavimų, pranešė apie rekordinį užsakymų portfelį – 60 mlrd. dolerių, kas užtikrina gamykloms stabilią paklausą ir ilgalaikes sutartis. Teigiama, kad pirmuosius ketverius metus po karo Rusija kasmet galės parduoti ginklų už 17–19 mlrd. dolerių.
Vis dėlto, „Bloomberg" pažymi, kad strategija išlieka ydinga: nepaisant gausaus užsakymų portfelio, eksporto pajamos sudaro mažiau nei pusę metinio gynybos biudžeto. Be to, pirkėjai gali patirti Vakarų spaudimą. Labai tikėtina, kad tęsiant veiklą gynybos įmonėse gali kilti atleidimų ir atlyginimų mažinimo, nes eksportas nepajėgs visiškai užtikrinti jų užimtumo.
Latvijos gynybos vadas: į Rusijos provokacijas reikia reaguoti greitai, koordinuotai ir strategiškai
17:19
Į Rusijos provokacijas reikia reaguoti greitai, koordinuotai ir strategiškai, pareiškė Latvijos gynybos vadas generolas majoras Kasparas Pudanas spaudos konferencijoje po šeštadienį Rygoje vykusio NATO karinio komiteto posėdžio.
Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) vadas teigė, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis sąmoningai pažeidinėja NATO oro erdvę. Nors tai kelia nerimą, šie veiksmai nėra nauji ar pavieniai incidentai, o platesnės bauginimo ir agresijos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti regioną, išbandyti NATO vienybę, dalis.
NAF vadas pažymėjo, kad Latvijos nacionaliniai ir regioniniai gynybos planai grindžiami principu „pasirengę kovoti šiandien“.
K.Pudanas informavo, kad Latvija toliau įsigyja ir gauna vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, pakrančių gynybos raketas ir pažangią reaktyvinę artileriją, o tai „žymi svarbų žingsnį tiek stiprinant nacionalinę gynybą, tiek prisidedant prie bendros Aljanso galios“.
„Latvija taip pat yra viena iš lyderių kuriant ir integruojant autonomines sistemas ir dronų technologijas į šiuolaikinę kovinę aplinką“, – sakė NAF vadas.
Jis teigė, kad Latvija kuria daugiasluoksnę oro gynybos sistemą – tinklą, skirtą aptikti, sekti ir neutralizuoti priešininko grėsmes, užtikrinant įvairias aptikimo ir perėmimo formas ir suformuojant stiprų skydą virš šalies teritorijos ir jos žmonių. K.Pudanas pabrėžė, kad šis metodas pasiteisina, nes būtent jį įgyvendino Ukraina, gindamasi nuo Rusijos okupacijos.
NAF vadas sakė, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui euroatlantinėje erdvėje ir už jos ribų. Jis įvertino, kad Rusijos provokacijos – oro erdvės pažeidimai, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos – yra sąmoningas NATO ryžto išbandymas. K.Pudanas pabrėžė, kad aljanso atgrasymas grindžiamas jo pasirengimu ryžtingai reaguoti į visą grėsmių spektrą.
Latvijos gynybos vadas pažymėjo, kad NATO rytinė dimensija rodo bendrą sąjungininkų supratimą apie grėsmes ir pasiryžimą joms pasipriešinti. Tai stiprina gynybinę poziciją, gilina sąjungininkų bendradarbiavimą ir siunčia aiškų signalą priešininkui, kad NATO yra vieninga, sakė K.Pudanas.
Šeštadienį Rygoje baigėsi NATO karinio komiteto – aukščiausios aljanso karinės institucijos – konferencija. Posėdyje dalyvavo vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) generolas Alexusas Grynkewichas ir vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas (SACT) admirolas Pierre'as Vandier.
Karinis komitetas yra aukščiausias NATO karinis organas, atstovaujantis visų 32 šalių narių ginkluotųjų pajėgų vadams. Pagrindinė jo užduotis – teikti Šiaurės Atlanto Tarybai vieningus ir profesionalius karinius patarimus, kaip geriausiai reaguoti į šiandienos saugumo iššūkius.
Peskovas tikisi, kad Trumpas toliau sieks išspręsti karą Ukrainoje
16:33
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori parodyti savo Europos sąjungininkams, kad yra „drąsus karys“. Tokią mintį jis išsakė duodamas komentarą Rusijos propagandistui Pavelui Zarubinui, rašo ukrainiečių leidinys „Unian“.
D.Peskovas tvirtino, kad Ukrainos padėtis fronto linijose neva nėra geriausia. Jo teigimu, Kyjivo derybinė pozicija kasdien prastėja, o Ukrainos vyriausybė esą blefuoja.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas taip pat pabrėžė, kad „Kyjivo režimas turi būti priverstas pasirinkti taikos, o ne karo kelią“. Anot jo, Europos lyderiai turėtų „atsisakyti savo militaristinių pozicijų“.
D.Peskovas pareiškė manantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar nori prisidėti prie Rusijos ir Ukrainos karo nutraukimo bei turi tam politinės valios.
„Darbas siekiant atgaivinti dvišalius Rusijos ir JAV santykius yra būtinas kaip papildomas kelias“, – pabrėžė jis.
NATO karinio komiteto pirmininkas: Aljanso buvimas Baltijos šalyse – aiškus solidarumo ženklas
15:53
NATO buvimas Baltijos šalyse yra aiškus NATO vienybės, solidarumo su rytiniu flangu ir įsipareigojimo ginti kiekvieną sąjungininką ženklas, šeštadienį spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone.
Jis pabrėžė, kad į bet kokią grėsmę NATO oro, sausumos ar jūrų erdvei bus reaguojama ryžtingai ir proporcingai. G. Cavo-Dragone teigė, kad NATO pasirengimas turi nekelti abejonių.
NATO karinio komiteto pirmininkas pažymėjo, kad NATO nenori konfrontacijos, tačiau nedvejodama imsis veiksmų, jei to prireiks kolektyvinei gynybai užtikrinti. Admirolas pabrėžė sąjungininkų greitį perimant NATO oro erdvę pažeidusius Rusijos orlaivius ir dronus.
Jis pažymėjo, kad NATO Rytų centras įsteigtas siekiant sustiprinti pajėgumus reaguoti į tokius pažeidimus. Tai nauja valdymo struktūra, koordinuojanti oro, sausumos ir jūrų pajėgas rytiniame flange. Centras yra platesnės operacijos „Rytų sargybinis“, kuri sustiprins Aljanso gebėjimą veiksmingiau ir greičiau reaguoti į karines, hibridines ir kibernetines grėsmes, dalis.
NATO karinio komiteto pirmininkas taip pat gyrė Ukrainos karių ir Ukrainos visuomenės profesionalumą bei atsidavimą ir pabrėžė, kad Ukrainos kova yra NATO kova.
„Kartu su jais (ukrainiečiais) mokomės pamokų, kurios padeda sąjungininkams stiprinti atgrasymą ir skubiai investuoti į gynybą – pradedant naujomis technologijomis, ginklais ir jutikliais“, – sakė G.Cavo-Dragone.
Jis teigė, kad pirmieji NATO viršūnių susitikimo Hagoje sprendimo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. BVP rezultatai jau matomi, o NATO sąjungininkės stiprina savo pozicijas, kad galėtų geriau atgrasyti ir apsisaugoti nuo dabartinių ir būsimų grėsmių.
Jis pabrėžė, kad reikia plėsti transatlantinį gynybos pramonės bendradarbiavimą, apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir stiprinti kibernetinį saugumą. Admirolas pažymėjo, kad kibernetinės atakos, įskaitant atakas prieš oro uostus, vyksta nuolat.
Jis taip pat teigė, kad vien karinių pajėgumų nepakanka – būtina stiprinti civilinį pasirengimą ir visuomenės gebėjimą kolektyviai reaguoti į krizes ir sukrėtimus. Pasak admirolo, NATO tai apibrėžia kaip „visą visuomenę apimantį požiūrį į saugumą“, grindžiamą bendra gynybos kultūra.
Šeštadienį Rygoje baigėsi NATO karinio komiteto – aukščiausios Aljanso karinės institucijos – konferencija. Posėdyje, kuriam pirmininkavo G. Cavo-Dragone, taip pat dalyvavo vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) generolas Alexusas Grynkewichas ir vyriausiasis sąjungininkų pajėgų pertvarkos vadas (SACT) admirolas Pierre'as Vandier.
Karinis komitetas yra aukščiausias NATO karinis organas, atstovaujantis visų 32 šalių narių ginkluotųjų pajėgų vadams. Pagrindinė jo užduotis – teikti Šiaurės Atlanto Tarybai vieningus ir profesionalius karinius patarimus, kaip geriausiai reaguoti į šiandienos saugumo iššūkius.
Ministerija: Danija dėl ES viršūnių susitikimo uždraus visus civilinių dronų skrydžius
15:51
Danija šią savaitę uždraus visus civilinių dronų skrydžius visoje šalyje, kad užtikrintų saugumą per Kopenhagoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, sekmadienį pranešė Transporto ministerija.
„Ateinančią savaitę Danija rengia ES lyderių susitikimą, kuriame ypatingą dėmesį skirsime saugumui. Todėl nuo pirmadienio iki penktadienio uždarysime Danijos oro erdvę visiems civilinių dronų skrydžiams“, – teigė ministerija.
Nuo rugsėjo 22 dienos Danijoje stebimi įtartini dronai privertė uždaryti kelis oro uostus, Kopenhagai užsimenant apie galimą Rusijos įsitraukimą, nors Maskva šiuos kaltinimus neigia.
ES viršūnių susitikime trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus vyriausybių vadovai.
