Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusiją šluoja rekordinė nuo karo pradžios verslo nesėkmių banga
18:30
Ketvirtieji karo Ukrainoje metai Rusijos skolų rinkai buvo sunkiausi bent nuo 2022 m. – 48 įmonės neįvykdė įsipareigojimų ir buvo priverstos restruktūrizuoti obligacijų emisijas ir skaitmeninį finansinį turtą. Apie tai skelbia RBK, remdamasi „Cbonds“ duomenimis.
2024 m. sunkumų išperkant obligacijas turėjo 25 bendrovės, 2023 m. – 27, o 2022 m. – 32. Tuo pat metu 2025 m. tarp įmonių, kurios paskelbė apie skolos obligacijų neišpirkimą arba restruktūrizavimą, buvo 36 įmonės, kurios anksčiau buvo laikomos patikimomis. 2024 m. tokių bendrovių buvo mažuma.
2025 m. didžiąją dalį kredito įvykių (234 atvejai, arba 85 proc.) sudarė tiesioginiai įsipareigojimų nevykdymai (iš viso 15,6 mlrd. rublių), o techniniai įsipareigojimų nevykdymai siekė 3,1 mlrd. rublių ir per metus išaugo 3,8 karto.
Turėjo iš naujo skolintis už 26-35 proc.
Pagrindinė problemų priežastis – išaugusios paskolų refinansavimo sąnaudos: įmonės, kurios 2020-2021 m. buvo sukaupusios 13-15 proc. skolą, 2024-2025 m. turėjo iš naujo skolintis už 26-35 proc.
„Problemos pradėjo formuotis jau 2024 m. pabaigoje. Brangus senų skolų refinansavimas ir didėjantys gautinų sumų delspinigiai lėmė pinigų trūkumą“, – sakė „AVI Capital“ analitinių tyrimų vadovas Dmitrijus Aleksandrovas.
„Freedom Finance Global“ analitikas Vladimiras Černovas sako, kad 2026 m. skolų rinkoje „su didele tikimybe“ tęsis įsipareigojimų nevykdymo banga, o jų skaičius, palyginti su 2025 m., padidės dar 10-20 proc. „dėl brangaus refinansavimo inercijos ir blogėjančių skolininkų finansinių rezultatų“.
„Rizika pereina nuo pavienių atvejų prie sisteminių atvejų, didėja didesnių skolininkų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, o vidutinis probleminių emisijų dydis ilgainiui gali didėti“, – aiškina V.Černovas.
Denisas Gabdullinas, bendrovės „BKS World of Investments“ darbo su turtingais klientais direktorius, taip pat mano, kad „stresas plis“ toliau, paveikdamas didesnius skolininkus.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:40
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kaspijos jūroje nelaimė ištiko sausakrūvį laivą, gabenusį ginklus iš Irano į Rusiją
23:53
Kaspijos jūroje nelaimė ištiko sausakrūvį laivą „Rona“, kuris, tikėtina, gabeno ginklus tarp Irano ir Rusijos.
Apie avariją pranešė Turkmėnistano, kurio pakrantėje laivas buvo incidentu metu, užsienio reikalų ministerija.
„2026 m. sausio 14 d. Turkmėnistano pakrančių tarnybos Kaspijos jūroje gavo SOS signalą iš nelaimės ištikto Irano sausakrūvio laivo „Rona“. Laiku atlikus reikiamus veiksmus, buvo išgelbėti visi 14 laive buvę žmonės. Preliminariais duomenimis, tai Irano ir Indijos piliečiai“, – teigiama pranešime.
Turkmėnistano oficialiosios institucijos nenurodo nei „nelaimės“ pobūdžio, nei jos priežasčių. Kai kurios žiniasklaidos priemonės interpretavo Turkmėnistano užsienio reikalų ministerijos pareiškimą kaip tai, kad laivas nuskendo. Tačiau oficialiai apie tai niekas nepaskelbė.
Kaip rašo ASTRA, šis sausakrūvis dažnai plaukiojo „ginklų“ maršrutu tarp Irano ir Rusijos uostų. Apie šį ginklų tiekimo maršrutą anksčiau rašė CNN ir „The Wall Street Journal“ savo žurnalistiniuose tyrimuose.
Jungtinės Karalystės žvalgyba atskleidė Rusijos nuostolius kare su Ukraina 2025 m.
23:40
2025 m. Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje prarado apie 415 tūkst. karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti.
Tokius duomenis, remdamasi žvalgybos informacija, pateikia Didžiosios Britanijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „X“. Pažymima, kad šis rodiklis nusileidžia tik 2024 m. duomenims. Tuomet metiniai Rusijos nuostoliai siekė 430 tūkstančių žmonių.
Tuo pačiu metu Rusijos okupacinės armijos nuostoliai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Jungtinėje Karalystėje vertinami maždaug 1 milijonu 213 tūkstančių žmonių. Kalbama apie žuvusius ir sužeistus okupantus.
Taip pat ekspertai išanalizavo vidutinių paros nuostolių dinamiką. 2025 m. gruodį jie padidėjo iki 1130 karių. Lapkričio mėnesį okupantai kasdien prarandavo apie 1030 žmonių.
Britų žvalgybos pareigūnai aiškina, kad rusų nuostoliai vėl padidėjo dėl aktyvių veiksmų fronto linijoje. Manoma, kad 2026 m. sausį nuostoliai gali būti dar didesni, nes agresorius tęsia pėstininkų atakas keliose fronto kryptyse.
„Business Insider“: Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško
21:53
Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško, po kurio agresorius gali susidurti su personalo trūkumu. Apie tai rašo „Business Insider“, remdamasis ekspertais ir pareigūnais.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Rusija kas mėnesį Ukrainos fronte praranda nuo 20 000 iki 25 000 karių žuvusiais. Jis pavadino šį rodiklį „nepriimtinu“ Maskvai.
„Aš nekalbu apie sunkiai sužeistuosius. Aš kalbu apie žuvusius“, – patikslino M.Rutte, palygindamas tai su karu Afganistane, kur per 9 metus SSRS prarado 15 000 žuvusių karių.
„Dabar jie praranda tiek pat ar daugiau per vieną mėnesį“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Gruodį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad, pagal jų vertinimus, bendri Rusijos nuostoliai viršijo 1,1 milijono žuvusių ir sužeistų.
Kaip pažymi „Business Insider“, nors Rusija turi žymiai didesnį mobilizacijos rezervą nei Ukraina, Kremlius bandė išvengti didelio masto privalomos mobilizacijos, pasikliaudamas savanorių verbavimu. Apskritai Rusijos armija kas mėnesį verbuoja 30–36 tūkstančius žmonių. Analitikų nuomone, vargu ar Maskva artimiausiu metu pakeis šį metodą.
Jekaterina Stepanenko, Rusijos klausimų ekspertė Amerikos karo studijų institute, „Business Insider“ sakė, kad kovinių nuostolių kompensavimas palaipsniui tampa iššūkiu Maskvai. Jos nuomone, Rusija galiausiai „atsidurs aklavietėje“, jei nekeis požiūrio į kariuomenės papildymą.
Zelenskis: Ukrainos energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis
21:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta „nepaprastoji padėtis“, Rusijai per žiemos šalčius toliau rengiant atakas, dėl kurių sutrinka elektros ir šilumos tiekimas.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien bombarduoja Ukrainą dronais ir raketomis, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą ir, žiemos speigui spaudžiant, palikdama žmones be elektros.
„Bus įsteigtas nuolatinis koordinavimo štabas, skirtas spręsti situaciją Kyjivo mieste. Apskritai Ukrainos energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis“, – po posėdžio, skirto aptartį padėtį energetikos sektoriuje, sakė jis.
Jis taip pat sakė įsakęs vyriausybei dėti daugiau pastangų siekiant sąjungininkų paramos, panaikinti atsarginio energijos tiekimo reguliavimą ir peržiūrėti komendanto valandos taisykles.
„Taip pat vyksta darbai, siekiant ženkliai padidinti elektros energijos importo į Ukrainą apimtį“, – pridūrė prezidentas.
Maždaug 400 Kyjivo gyvenamųjų namų kvartalų yra nešildomi nuo praėjusio penktadienio, nes dėl masinės Rusijos atakos pusė Ukrainos sostinės pastatų liko be šildymo ir elektros, pranešė meras Vitalijus Klyčko.
„Padėtis Kyjive yra labai sudėtinga. Tokio masto elektros tiekimo sutrikimai fiksuojami pirmą kartą per ketverius metus trunkantį visapusišką karą“, – socialiniuose tinkluose teigė meras.
Naktį temperatūra Kyjive turėtų nukristi žemiau minus 15 laipsnių Celsijaus.
„Gyventojai dar maždaug tris valandas turės elektrą, paskui liks be jos iki dešimt valandų, o kai kur net ir dar ilgiau“, – pridūrė jis.
Kyjivo ir aplinkinių sričių pareigūnai paskelbė apie avarinius elektros tiekimo nutraukimus, sakydami, kad stingdantis šaltis apsunkina jų darbą.
Nuo praėjusio penktadienio pareigūnai įrengė 1,2 tūkst. avarinio šildymo centrų – palapinių, kuriose žmonės gali sušilti, įkrauti įrenginius ir gauti karšto maisto bei gėrimų.
V.Klyčko anksčiau paragino sostinės gyventojus, jei tik įmanoma, laikinai palikti miestą.
Politologė Koreivaitė įvertino, kuo protestai Irane kitokie ir ar jie gali sugriauti režimą
17:23
Praėjusių metų pabaigoje Irane įsiplieskė nuožmūs protestai, kurie tęsiasi iki šiol. Socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše Irano žinovė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Ieva Koreivaitė pripažino, kad dėl to, kas vyksta Irane, jai tapo neramu praėjusį ketvirtadienį, kai nutrūko ryšys su ten gyvenančiais draugais.
Politologė aiškino, kad blokuodamas interneto prieigą, Irano režimas nutraukia komunikaciją tarp protestuotojų – jiems sunkiau organizuotis ir motyvuoti vieniems kitus, taip pat tai reiškia, kad bus imtasi smurto ir siekiama apriboti informacijos viešinimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV stabdo vizų išdavimą rusams
17:03 Atnaujinta 17:09
Jungtinės Valstijos stabdo vizų tvarkymo procedūras 75 šalių, įskaitant Rusiją, piliečiams. Apie tai pranešė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas, praneša „Fox News“. Sprendimas įsigalios 2026 m. sausio 21 d. ir galios neribotą laiką.
Pasak Valstybės departamento atstovo, ši priemonė susijusi su imigracijos procedūrų peržiūra.
„Imigracija iš šių 75 šalių bus sustabdyta, kol Valstybės departamentas peržiūrės imigracijos kontrolės procedūras, kad būtų užkirstas kelias įvažiuoti užsienio piliečiams, kurie pretenduotų į socialinę apsaugą ir valstybės išmokas“, – paaiškino Tommy Pigottas.
Tarp kitų šalių, kurioms taikomas sustabdymas, yra Iranas, Brazilija, Afganistanas, Nigerija, Jemenas ir Somalis.
Remiantis vidine JAV valstybės departamento atmintine, su kuria susipažino „Fox News“, konsuliniams pareigūnams buvo aiškiai nurodyta atsisakyti išduoti vizas sąraše esančių šalių piliečiams.
Pirmenybė baltiesiems Pietų Afrikos piliečiams
Neseniai JAV valstybės departamentas pranešė, kad 2025 m. buvo panaikinta daugiau kaip 100 000 užsienio vizų, įskaitant apie 8 000 studentų vizų. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime departamento spaudos tarnyba pabrėžė, kad JAV valdžios institucijos ir toliau deportuos „šiuos banditus vardan Amerikos saugumo“.
Pasak „Newsweek“, šis skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis nei 2024 m. panaikintų vizų skaičius prezidento Joe Bideno administracijos laikais.
Anksčiau prezidento Donaldo Trumpo administracija sumažino pabėgėlių priėmimo kvotą 2026 m. nuo 125 tūkst. iki 7,5 tūkst. asmenų, o tai yra mažiausias skaičius per visą atitinkamos programos istoriją. Pagal nurodytus prioritetus pirmenybė svarstant prašymus bus teikiama baltiesiems Pietų Afrikos piliečiams, kuriuos JAV administracija laiko diskriminacijos aukomis.
„Vedomosti“: Kremlius turi planą dėl Medvedevo
16:28
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir „Vieningosios Rusijos“ vadovas Dmitrijus Medvedevas gali vesti valdančiąją šalies partiją į 2026 m. Valstybės Dūmos rinkimus, „Vedomosti“ pranešė Kremliui artimi šaltiniai.
Pasak jų, šiuo metu rusų pasitikėjimo D.Medvedevu reitingas yra aukštesnis nei 2021 m., kai vyko ankstesni rinkimai. Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, tuomet šis rodiklis siekė 18-25 proc. o dabar – 42,5 proc.
D.Medvedevas rūpinasi migracijos ir saugumo klausimais, kuriuos rusai laiko svarbiais. Be to, „kraštutinių dešiniųjų elektoratui patinka jo įrašai socialiniuose tinkluose“, – sakė „Vedomosti“ pašnekovas.
Kitas šaltinis rėmėsi sociologinių tarnybų atliktomis apklausomis, kuriose respondentai D.Medvedevą esą laiko patriotinių jausmų reiškėju. Šiuo metu svarstomi keli D. Medvedevo dalyvavimo rinkimuose variantai – jis gali vesti federalinį sąrašą vienas arba tapti pirmuoju iš penkių kandidatų.
Kartu nežinoma, ar D.Medvedevas „ims mandatą“, jei vadovaus federaliniam sąrašui. Galutinio sprendimo dar nėra, bet jis bus priimtas iki balandžio-gegužės mėnesio atsižvelgiant į V.Putino nuomonę, apibendrino šaltinis.
2012 m. gegužę D.Medvedevas tapo „Vieningosios Rusijos“ pirmininku per vadinamąjį „apsikeitimą“ su Vladimiru Putinu, kuriam faktiškai perleido prezidento postą ir sutiko užimti ministro pirmininko pareigas. D.Medvedevas du kartus vadovavo partijos rinkimų sąrašui ir abu kartus jis buvo vienintelis kandidatas visos federalinės dalies sąraše, primena „Vedomosti“.
2021 m. „Vieningosios Rusijos“ sąrašo federalinę dalį sudarė penki asmenys. Pirmoje vietoje atsidūrė tuometinis gynybos ministras, o dabar Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu, po jo – užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, gydytojas Denisas Procenka, „Sirius“ vadovė Jelena Šmeleva ir buvusi vaiko teisių kontrolierė, dabar Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoja Ana Kuznecova.
IX šaukimo Valstybės Dūmos rinkimai vyks vieną balsavimo dieną – 2026 m. rugsėjo 18-20 d. Jų metu bus išrinkta 450 deputatų. Rinkimų komisija nurodė, kad rinkimuose iš viso galės dalyvauti 12 partijų.
Lavrovas įgėlė Macronui ir perspėjo dėl Witkoffo vizito
15:26
Jungtinės Valstijos artimiausiu metu planuoja siųsti savo atstovus į Maskvą aptarti taikos Ukrainoje sąlygų. Savo ruožtu Rusija pareiškė esanti pasirengusi deryboms, tačiau iškėlė savo sąlygas.
„Prezidentas Putinas ne kartą, taip pat ir per pastarąsias porą savaičių įvairiuose renginiuose, pakartojo mūsų poziciją, kad esame atviri deryboms dėl Ukrainos, jei šios derybos yra rimtos ir jei jomis suinteresuoti asmenys iš tiesų yra joms pasirengę ir turi ką pasakyti“, – rėžė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atsakydamas į Rusijos žiniasklaidos klausimus.
Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas pasiskundė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau buvo pažadėjęs paskambinti V.Putinui, tačiau praėjo jau kelios savaitės, o Kremliaus šeimininkas nesulaukė skambučio iš Paryžiaus.
Priešingai, kaip pažymėjo S.Lavrovas, visi ankstesni V.Putino susitikimai su JAV atstovais buvo „rimti ir skirti pagrindinėms krizės Ukrainoje priežastims įveikti“.
Pasak jo, JAV, kitaip nei Europa, esą „supranta, kad nieko nebus, jei nebus išspręstas klausimas dėl Kryme, Novorosijoje ir Donbase gyvenančių žmonių, kurie kategoriškai atmeta Kyjivo režimą, likimo“.
Ministras taip pat pakartojo, kad Rusijos nedomina laikinos paliaubos ir ji ketina siekti visapusiško sprendimo dėl karo užbaigimo sąlygų.
Anksčiau pranešta, kad prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja naują kelionę į Maskvą, kur derėsis su V. Putinu dėl karo Ukrainoje sureguliavimo.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, susitikimas gali įvykti jau sausio mėnesį, nors planai dar nėra galutinai suderinti ir gali būti koreguojami dėl padėties Irane.
Baltieji rūmai oficialiai pareiškė, kad toks susitikimas šiuo metu neplanuojamas.
Pagrindinė kliūtis tebėra neaiškumas dėl V.Putino pasirengimo naujam susitikimui su amerikiečių derybininkais. JAV pusė ketina pateikti atnaujintus pasiūlymus dėl taikaus susitarimo, įskaitant JAV ir Europos saugumo garantijas Ukrainai, taip pat pokarinio šalies atstatymo klausimą.
Nauji Rusijos kaltinimai Ukrainai: šis tanklaivis priklausė Graikijai
15:18
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Ukrainą ankstesnę dieną paleidus dronų į Graikijos valdomą naftos tanklaivį prie jos krantų Juodojoje jūroje.
Atėnai antradienį pranešė, kad dronai Juodojoje jūroje atakavo du Graikijos valdomus naftos tanklaivius, „Matilda“ ir „Delta Harmony“, iš kurių vienas turėjo pasikrauti Kazachstano naftos Rusijos pakrantėje.
„Tanklaivis „Matilda“, plaukiojantis su Maltos vėliava, buvo užpultas Ukrainos atakos bepiločių orlaivių, maždaug 100 km atstumu nuo Anapos Krasnodaro krašte“, – platformoje „Telegram“ teigė ministerija.
Tanklaivis „Delta Harmony“ rusų gynybos ministerijos pareiškime nebuvo paminėtas. Kyjivas Rusijos kaltinimų kol kas nekomentavo.
Ukraina dažnai atakuoja Rusijos teritorijoje esančius karinius ir energetikos objektus dronais, atsakydama į beveik ketverius metus trunkantį Maskvos visapusišką karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo nuniokota didelė dalis Ukrainos teritorijos.
Kazachstanas ir Graikija trečiadienį paskelbė atskirus pareiškimus, kuriuose pasmerkė išpuolį.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija išreiškė rimtą susirūpinimą dėl išpuolių prieš tris tanklaivius, plaukusius į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą Juodojoje jūroje.
„Dažnėjantys panašūs incidentai kelia vis didesnę riziką tarptautinės energetikos infrastruktūros veikimui“, – sakoma jos pranešime.
Graikija taip pat pasmerkė smūgius ir pareiškė, kad jos užsienio reikalų ministras šias atakas aptars su Europos partneriais.
