Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO admirolas: Baltijos šalimis pasitikiu – niekas negali duoti geresnių patarimų
16:49
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone, sako, kad Baltijos šalys geriausiai jaučia karo Ukrainoje situaciją ir jų vertinimu jis pasitiki labiausiai.
„RBK Ukrainos“ žurnalisto paprašytas pakomentuoti trijų Baltijos valstybių pareigūnų teiginius, kad jos nemato jokios tiesioginės grėsmės sau „čia ir dabar“, NATO karinio komiteto vadovas buvo atviras:
„Manau, kad būtent jos geriausiai jaučia situaciją. Todėl jomis pasitikiu. Tai žmonės, kurie tiesiogiai stebi situacijos raidą. Jie yra pirmojoje linijoje. Niekas negali mums duoti tikslesnių patarimų ir informacijos nei jie.“
Ar yra grėsmė dabar Europai?
Paklaustas, ar dabar mato kokių nors trumpalaikių ar vidutinės trukmės tiesioginių Rusijos grėsmių Europos šalims, jis labiausiai akcentavo hibridines grėsmes.
„Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės jau kilo ir kils toliau. Galima tikėtis, kad Rusija sieks susigrąžinti tai, kas jai anksčiau „priklausė“.
Sulaukęs papildomo klausimo, ar didžiausia grėsmė kyla Baltijos šalims, admirolas G.C.Dragone sakė: „Žinote, tai ne tik jos. Bet mes orientuojamės į savigyną, atgrasymą ir 360 laipsnių gynybą. Esame Arktyje, Rytuose ir atidžiai stebime padėtį Pietuose.“
Kaip NATO paveiktų JAV atsitraukimas
Žurnalistas teiravosi, ar NATO aljansas būtų gyvybingas, jei vadovautų Europa ir įvyktų reikšmingas JAV strateginis posūkis.
„Visų pirma, nemanau, kad JAV iš esmės atsisakys savo įsipareigojimų NATO. Tačiau manau, kad Europa turi prisiimti atsakomybę, ir mes pradedame tai daryti dėl praėjusiais metais Hagoje prisiimtų rimtų investicinių įsipareigojimų. Pirmuosius rezultatus pamatysime kitame aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje.
Ką konkrečiai turi daryti NATO europinė dalis? Be abejo, sutelkti dėmesį į pajėgumų vystymo užduotis – į tai, ką planuojame įsigyti priklausomai nuo finansavimo ir viešųjų pirkimų sistemos: mūsų oro gynybos sistemas, žvalgybą, stebėjimą, elektroninės kovos tobulinimą, tokias naujoves kaip dirbtinio intelekto integracija ir bepiločiai orlaiviai. Taip pat reikės masiškai rengti karius, kuriuos NATO suteiks šalys narės“, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas.
Ihnatas pripažino: Ukraina baigia išeikvoti „Patriot“ raketas
00:48
Ukraina jaučia raketų-perėmėjų deficitą kompleksams „Patriot“. Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų komunikacijos valdybos viršininkas pulkininkas Jurijus Ihnatas, šių raketų atsargos yra ribotos.
Interviu žurnalistei Janinai Sokolovai Oro pajėgų atstovas pažymėjo, kad kalba eina pirmiausia apie PAC-3 raketų atsargas, kurios efektyviai kovoja su priešo balistinėmis raketomis. Gali būti naudojamos ir PAC-2 raketos, tačiau dabar jos dažniau naudojamos būtent kaip zenitinės raketos.
Kalbėdamas apie Rusijos atakas, J.Ihnatas priminė, kad per žiemos laikotarpį buvo panaudota daugiau nei 700 raketų, tarp kurių buvo „Kinžal“, „Iskander“, Šiaurės Korėjos balistinės raketos KN-23, taip pat – S-400. Be to, per tris mėnesius priešas įvykdė maždaug 15 masinių Ukrainos apšaudymų, neįskaitant kasdienių „Shahed“ atakų.
Toks priešo smūgių tankumas lėmė tai, kad raketų atsargos oro gynybos sistemoms sumažėjo. Tai liečia ne tik „Patriot“ kompleksus, bet ir kitas vakarietiškas sistemas – įskaitant NASAMS ir IRIS-T.
„Sistemos „Patriot“, galinčios numušti balistines raketas, faktiškai yra ant „bado dietos“, – pabrėžė J.Ihnatas.
Šiuo metu Ukrainos vadovybė aktyviai dirba dėl papildomų raketų tiekimų – derybos vyksta su įvairiomis Europos ir pasaulio šalimis, pažymėjo pranešėjas. Pasak J.Ihnato, net ir nedidelis raketų kiekis gali sustiprinti Ukrainos dangaus apsaugą nuo priešo balistinių smūgių, todėl gali būti kalbama ir apie tikslinius tiekimus.
„Forbes“: Ukraina ir Iranas parodė naują karo realybę
22:46
Šiuolaikinius konfliktus, įskaitant karą Ukrainoje ir priešpriešą aplink Iraną, vis labiau lemia ne klasikinis karinis pranašumas, o asimetriniai kovos metodai. Tokią išvadą straipsnyje „Forbes“ pateikia analitikas Michaelas P.Dempsey.
Kalbama apie situaciją, kai pusė, turinti mažiau išteklių ir technikos, tai kompensuoja nestandartiniais sprendimais – nuo masinio pigių dronų naudojimo iki smūgių į pažeidžiamą priešininko infrastruktūrą. Asimetrinis karas leidžia neutralizuoti stipresnės pusės pranašumą, technologinę viršenybę paverčiant silpnybe.
Autoriaus vertinimu, būtent tokie metodai vis dažniau tampa pagrindiniais. Ukrainoje tai pasireiškia plačiu bepiločių orlaivių naudojimu, aukšto tikslumo smūgiais ir lanksčia taktika, leidžiančia sulaikyti galingesnį priešininką. Irano atveju – statymu už „proxy“ (tarpines) pajėgas, raketų bei dronų atakas ir smūgius į ekonomiškai jautrius objektus.
Atskiras dėmesys skiriamas karo ekonomikai. Pigios naikinimo priemonės, pavyzdžiui, bepiločiai, gali padaryti žalą, kuri yra neproporcingai didelė, palyginti su jų kaina, tuo metu jų perėmimui dažnai prireikia gerokai brangesnių sistemų. Tai sukuria disbalansą, kai net technologiškai pažengusios armijos yra priverstos neefektyviai naudoti išteklius.
Autorius pabrėžia, kad tokia transformacija keičia pačią konfliktų logiką. Pergalė vis mažiau priklauso nuo tankų ar lėktuvų skaičiaus ir vis daugiau – nuo gebėjimo greitai prisitaikyti, išnaudoti silpnąsias priešininko vietas ir veikti nestandartiškai.
Galiausiai, kaip pažymima publikacijoje, asimetriniai metodai nustoja būti tik pagalbinė priemonė ir tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šiuolaikinių karų baigtį.
Pasieks ir Maskvą: Ukraina pristatė raketą FP-9, kuri yra didesnė ir galingesnė už „Iskander“
21:54
Lenkijoje, Žešuve, vykusios gynybos parodos metu Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pirmą kartą pademonstravo kuriamos balistinės raketos FP-9 maketą. Savo gabaritais ši raketa gali pranokti ne tik rusiškąjį „Iskander“, bet ir sovietinį „Scud“.
Kaip pažymi „Defense Express“, esminį vaidmenį vertinant matmenis vaidina tai, kad FP-9 maketas buvo eksponuojamas šalia FP-7. Kadangi FP-7 parametrai yra apytikriai žinomi, tai leidžia daryti išvadą, jog naujosios raketos ilgis gali siekti apie 12,5 metro, o skersmuo – iki 1,1 metro. Anksčiau skelbtos tokios šios raketos charakteristikos: skrydžio nuotolis – 855 km, kovinė galvutė – 800 kg, o tai reiškia, kad ji realiai gali pasiekti Maskvą.
Taigi, FP-9 yra didesnė už operatyvinių-taktinių raketų komplekso „Iskander“ raketą 9M723, taip pat savo matmenimis viršija R-17 „Elbrus“, kurios ilgą laiką buvo laikomos panašių sistemų etalonu.
Kūrėjai anksčiau teigė, kad FP-9 galės naikinti taikinius iki 855 kilometrų atstumu ir nešti iki 800 kilogramų masės kovinę galvutę. Analitikų nuomone, būtent tokios charakteristikos paaiškina didelius raketos matmenis, nes didelio nuotolio ir galingos kovinės dalies derinys reikalauja didelio kuro kiekio bei atitinkamos konstrukcijos.
Tikimasi, kad jau 2026-ųjų vasarą raketa gali būti kodifikuota Ukrainos gynybos ministerijoje, o tai atvertų kelią jos priėmimui į ginkluotę. Atsižvelgiant į deklaruojamą nuotolį, FP-9 potencialiai gali naikinti taikinius dideliu atstumu, įskaitant objektus Rusijos teritorijoje.
Jau 20 mirčių: Rusijoje paslaptingomis aplinkybėmis žuvo verslininkas
15:52
Netrukus po plataus masto karo su Ukraina pradžios Rusiją apėmusi aukščiausio lygio vadovų ir verslininkų mirčių virtinė tęsiasi.
Netoli Volgogrado žvejodamas Volgos upėje nuskendo 42 metų Sergejus Loiteris, kuris 2022-2024 m. ėjo „Yandex“ komercijos direktoriaus pareigas, o pastaruosius dvejus metus dirbo „Yango“ – Rusijos interneto milžinės tarptautiniame padalinyje.
Kaip praneša portlas V1.ru, remdamasis šaltiniais, S.Loiterio kūnas buvo atpažintas tarp trijų žuvusių žvejų, apie kurių dingimą tapo žinoma praėjusios savaitės pabaigoje. Kartu su juo nuskendo Volgogrado nekilnojamojo turto vystytojas Sergejus Nazarovas (jo kūnas dar nerastas), taip pat asmeninis verslininko vairuotojas Igoris Prochorovas.
I.Prochorovo kūnas buvo aptiktas pirmasis. „Buvo nustatyta, kad mirusiajam buvo sužalota galva. Preliminariai arba apsivertė, arba į kažką atsitrenkė“, – sakė V1.ru šaltinis.
Jau 20 negyvų
S.Loiteris tapo mažiausiai dvidešimtuoju aukščiausio lygio vadovu, žuvusiu Rusijoje paslaptingomis aplinkybėmis nuo karo pradžios., skelbia dienraštis „The Moscow Times“.
Praėjusį rugsėjį buvo rastas kalio ir magnio druskų gavybos bendrovės „K-Potash Service“ direktoriaus Aleksejaus Sinicyno kūnas be galvos, o rugpjūtį pranešta apie bendrovės „Uralkalij“ direktorių valdybos pirmininko Dmitrijaus Osipovo ir didžiausios Rusijos nekilnojamojo turto plėtotojos „Samoliot“ įkūrėjo ir pagrindinio akcininko Michailo Kenino mirtį. Jų mirties priežastys liko nežinomos.
Mirčių pikas – 2022 m.
2022 m. paslaptingų mirčių skaičius pasiekė aukščiausią tašką: sausio mėn. 60 metų Leonidas Šulmanas, „Gazprom Invest“ transporto tarnybos vadovas, buvo rastas negyvas elitiniame kaime Leningrado srityje; po mėnesio viename Maskvos bute buvo rasti buvusio „Gazprombank“ viceprezidento Vladislavo Avajevo, taip pat jo žmonos ir dukters kūnai.
2022 m. liepą elitiniame kotedžų gyvenvietėje „Morskije Terasy“ netoli Suomijos įlankos buvo rastas 61 metų Jurijaus Voronovo, transporto bendrovės „Astra Shipping“, kuri taip pat dirbo su „Gazprom“ sutartimis Arkties regione, generalinio direktoriaus, kūnas. Jis mirė nuo šūvio į galvą.
2022 m. rudenį 67 metų Ravilis Maganovas, bendrovės „Lukoil“ direktorių valdybos pirmininkas, iškrito pro Maskvoje esančios Prezidento administracijos centrinės klinikinės ligoninės langą. Jo vietą užėmęs 66 metų Vladimiras Nekrasovas po metų mirė dėl „ūmaus širdies nepakankamumo“. 2024 m. kovo mėn. mirė „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas, sulaukęs 54 metų. Aukščiausio vadovo mirties priežasčių ir aplinkybių bendrovė neatskleidė.
Taip pat 2022 m. buvęs „Novatek“ aukščiausio lygio vadovas Sergejus Protosenia buvo rastas nušautas viloje Ispanijoje; „Gazprom“ finansų padalinio aukščiausio lygio vadovas Aleksandras Tiuliakovas buvo rastas negyvas namo garaže netoli Sankt Peterburgo.
Rusijos geležinkelių „Cifrovaja logistika“ komunikacijos direktorius Pavelas Pčelnikovas buvo rastas su savižudybės požymiais buto balkone Maskvoje. Pavelas Antovas, bendrovės „Vladimirskyj standart“ įkūrėjas, iškrito pro viešbučio langą Indijoje, o Ivanas Pečorinas, Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros korporacijos direktorius, iškrito iš katerio.
2023 m. vasarį Viačeslavas Rovneika, Belgijos naftos prekybos bendrovės „Nafta (B) N.V.“ bendrasavininkis ir Tarpregioninės degalų sąjungos generalinis direktorius, buvo rastas negyvas name prie Rubliovo-Uspenskojės greitkelio netoli Maskvos. Tais pačiais metais „Loko-Bank“ viceprezidentė Kristina Baikova iškrito pro langą po vakarėlio, o „Jakutskenergo“ vadovo pirmasis pavaduotojas Igoris Škurka buvo rastas negyvas Jakutsko ikiteisminio kalinimo įstaigoje.
2024 m. spalį buvęs „Norilskyj nikel“ direktoriaus pavaduotojas Michailas Rogačiovas iškrito pro savo buto Maskvoje langą. 2025 m. liepą iš 17-ojo pastato prie Rubliovo plento aukšto iškrito bendrovės „Transneft“ viceprezidentas Andrejus Badalovas.
Nužudymus Lietuvoje planavusiems rusų agentams – teisėsaugos smūgis
15:10
Balandžio pradžioje pranešta, kad rusų agentai Lietuvoje planavo dvigubą žmogžudystę. Jų taikinyje buvo atsidūręs baškirų tautinio judėjimo lyderis, aktyvistas iš Rusijos Ruslanas Gabasovas ir prieštaringos reputacijos Ukrainos rėmėjas Valdas Bartkevičius. Generalinė prokuratūra pirmadienį atskleidė daugiau detalių apie ikiteisminį tyrimą.
Kaip anksčiau skelbė Graikijos žiniasklaida, šioje Pietų Europos šalyje vasario pradžioje, pagal Europos arešto orderį, buvo sulaikytas 55 metų graikų kilmės vyras iš Sakartvelo.
Jis įtariamas bendradarbiavimu su Rusijos agentų tinklu, jam pateikti įtarimai, tarp kurių – dėl pagalbos kitos šalies veiksmams prieš Lietuvą.
Tuo metu skelbta, kad Graikija nusprendė šį žmogų išduoti Lietuvai, nepaisant to, kad jis tam priešinosi.
Pasak graikų spaudos, tuo metu byloje figūravo mažiausiai devyni įtariamieji, tarp kurių – trys graikai, po du baltarusius ir lietuvius, po vieną Sakartvelo ir Ukrainos pilietį.
„Unikali plataus masto operacija“
Generalinė prokuratūra pirmadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje prokuroras Martynas Jovaiša ir Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas pateikė naujausią informaciją apie ikiteisminį tyrimą dėl planuoto dviejų asmenų nužudymo ir teroristinių nusikalstamų veikų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tikra katastrofa Maskvai“: Rusijos kariams teko gėdingai trauktis
13:52
Malio kariuomenės ir Rusijos vadinamojo Afrikos korpuso kariai paliko Kidalio miestą, pirmadienio rytą savo „Telegram“ kanale patvirtino Afrikos korpusas. Tai buvusi neoficiali tuaregų sostinė, kurią dabartinė šalies valdžia, padedama Rusijos samdinių, užėmė 2023 m.
Afrikos korpuso pareiškime teigiama, kad Kidalis buvo paliktas „pagal bendrą Malio Respublikos vadovybės sprendimą“. Pagal pareiškimą, „pirmiausia buvo evakuoti sužeisti kariai ir sunki technika“.
Afrikos korpusas taip pat pareiškė, kad „kariai toliau vykdo jiems pavestą karinę užduotį“. „Padėtis Malio Respublikoje išlieka sudėtinga“, – teigiama pranešime, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
Islamistai džiūgavo
Sekmadienį apie susitarimą, pagal kurį Afrikos korpusas ir Malio kariuomenė paliko Kidalį, pranešė tuaregų sukilėliai iš Azawado išlaisvinimo fronto. Kanalas „Vojennyj obozrevatel“ paskelbė keletą vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Rusijos karinė technika be kovos pravažiuoja pro džiūgaujančius islamistus.
Daugelis Malio kariuomenės ir Rusijos Afrikos korpuso karių lieka stovyklose Sevarės ir Gao miestuose, rašė dienraštis „Le Monde“, remdamasis saugumo tarnybų šaltiniais.
Dieną prieš tai Malio ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad puolimo atmušimas Kidalyje tebesitęsia.
Kuo svarbus Kidalis
Kidalio užėmimas 2023 m. buvo vienas iš pagrindinių pasiekimų Rusijos samdinių, kurie 2021 m. atvyko į Malį (iš pradžių kaip sukarinta gruruotė „Wagner“).
Miesto praradimas – rimtas smūgis Maskvos interesams, kuri pastaraisiais metais bando pateikti save kaip alternatyvią jėgą, galinčią stabilizuoti padėtį Afrikos šalyse.
„Rusijai šis puolimas tapo katastrofa. Jiems nepavyko užkirsti kelio Kidalio, tokio simbolinio tuaregams atramos punkto, žlugimui, ir dabar jiems tenka palikti šį šiaurės miestą“, – sakė Konrado Adenauerio fondo Sahelio programos vadovas Ulfas Laessingas.
Kokie Rusijos praradimai
Vienas didžiausių suderintų sukilėlių ir islamistų puolimų Malyje prasidėjo šeštadienį.
Kremliau propagandininkai Vesti.ru pranešė tik apie kelis sužeistuosius Afrikos korpuse. Tačiau „Z“ tinklaraštininkai paskelbė apie prarastą Rusijos techniką, įskaitant sraigtasparnį, ir jo įgulos bei keleivių žūtį.
Rusija saviškius gaudo jau net Baltarusijoje
12:31
Šauktiniui iš Sankt Peterburgo nebuvo leista išskristi į užsienį iš Baltarusijos, pranešė judėjimas „Dviženije soznatelnyj otkazčikov“. Jie pažymėjo, kad tokių atvejų anksčiau nebuvo pastebėta ir tai rodo, kad „prasideda abiejų valstybių pasienio tarnybų keitimasis duomenimis iš elektroninio karinės registracijos registro ir šaukimų registro.
Pasak judėjimo aktyvistų, jaunuolis mėnesio pradžioje gavo šaukimą, pagal kurį balandžio 29 d. turėjo atvykti medicininei apžiūrai. Tuo pačiu metu elektroniniame registre atsirado draudimas išvykti iš Rusijos.
Po to šauktinis bandė išvykti į užsienį per Baltarusiją sausumos transportu, kuris, pasak žmogaus teisių gynėjų, buvo laikomas saugiu keliu. Tačiau pasienyje jis buvo išlaipintas ir informuotas apie draudimą išvykti, nepateikus jokio raštiško patvirtinimo, rašo laikraštis „The Moscow Times“.
Antrasis bandymas patekti į Minsko oro uostą – traukiniu per Smolenską, kur nebuvo jokių patikrinimų – buvo sėkmingas. Tačiau ten jaunuolis nebuvo įleistas į balandžio 23 d. skrydį į Tbilisį, o šeštadienį jam taip pat nebuvo leista skristi į Jerevaną su rusišku pasu. Visais atvejais buvo pateikti tik žodiniai paaiškinimai, pažymi judėjimas.
Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad tiek draudimas rusams skristi iš Minsko oro uosto, tiek atsisakymas kirsti Rusijos ir Baltarusijos sausumos sieną yra „unikali praktika“.
Šauktiniams patarta tokiais atvejais kuo anksčiau apskųsti draudimą išvykti ir, jei reikia, „pereiti prie skundų ir teisinių procedūrų“.
Jei neatvykai – neteksi teisės vairuoti
Nuo šių metų kovo mėnesio, visu mastu pradėjus veikti elektroninių šaukimų registrui, rusai pradėjo masiškai pranešti apie išvykimo į užsienį blokavimą, rašė kanalas „Baza“. Pasak kanalo, pranešimus gavo Maskvos, Čeliabinsko, Krasnodaro, Krasnojarsko, Kemerovo srities, Kazanės ir kitų miestų gyventojai.
Pirmasis papildomų apribojimų atvejis užregistruotas 2025 m. lapkritį Kaliningrade. Tuomet šauktinis gavo šaukimą patikslinti savo duomenis, tačiau į karinės įskaitos centrą neatvyko. Praėjus 20 dienų po paskirtos datos sistema sugeneravo sprendimą iš karto taikyti penkis apribojimus – draudimą registruoti individualią įmonę, registruoti savarankiškai dirbantį asmenį, sustabdyti kadastrinę registraciją ir teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą, apriboti teisę vairuoti ir registruoti transportą.
Tuskas: Ukraina padės Lenkijos dronų armadai
11:46
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šiuo metu kalba Lenkijos Žešuvo mieste vykstančioje konferencijoje, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagalbai Ukrainai atsigaunant po karo.
Jis pareiškė, kad Varšuva planuoja „sukurti bepiločių orlaivių armadą“, remdamasi Ukrainos technine ir praktine patirtimi, kad „dėl šio, rusams kiek netikėto, karo mes peršoktume visą technologinę epochą, kad netolimoje ateityje Ukraina, Lenkija ir Europa būtų apsaugotos nuo oro atakų“.
„Žinome, kokia nestabili padėtis ne tik regione, bet ir visame pasaulyje. Taip pat žinome, koks svarbus yra gebėjimas greitai reaguoti įvykus kokiai nors provokacijai ar agresijai. ... Man labai svarbu, kad ši tragiška ir kartu įspūdinga Ukrainos patirtis konfrontacijoje su Rusija taip pat taptų mūsų žiniomis („know-how“), kaip ginti Lenkijos dangų, dalimi“, – D.Tuską cituoja dienraštis „The Guardian“.
15min primena, kad ES atskirai svarsto savo „dronų sienos“ klausimą, kuris tampa vis aktualesnis po to, kai praėjusiais metais žemyne įvyko daugybė incidentų, kuriuos sukėlė Rusijos dronai.
„The Sunday Times“: užfiksuotas kanibalizmo atvejis Rusijos kariuomenėje
10:29
Britų laikraštis „The Sunday Times“, pasitelkęs ekspertą ir kompiuterines programas, patvirtino kanibalizmo atvejį Rusijos kariuomenėje. Anksčiau apie tai pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
Apie šį atvejį tapo žinoma dėl karininko pokalbio su 5-osios gvardijos motorizuotosios šaulių brigados vado pavaduotoju leitenantu Vladislavu Razikovu. Pokalbių pasiklausymo duomenis pateikė Ukrainos žvalgyba.
Įspėjame, kad tolesnis aprašymas gali sukrėsti jautresnius žmones.
Kaip viskas vyko
„Telegram“ kariškiai bendravo 2025 m. lapkričio mėn. netoli Myrnohrado Donecko srityje. Pastebėtas kanibalas vadinamas šaukiniu Chromojus, jis tarnavo 5-osios brigados 95-ajame pulke.
Neįvardytas pareigūnas pasakoja apie „incidentą“. „Šiaip ar taip, vienas iš mūsų nužudė du kitus ir bandė... nupjovė koją ir jau bandė ją suvalgyti“, – sako pareigūnas. Paskui jis pasakoja, kaip Chromojų rado du kariškiai, pasiųsti ištirti, kur jis dingo.
„Galiausiai šiandien jie nuvyko ir rado vietą, kur jis nusitempė juos į rūsį, nupjovė koją ir jau sėdėjo ten, kišdamas per mėsmalę ar kažką panašaus, bandydamas suvalgyti... Jis pradėjo šaudyti. Jie jį nužudė“, – sakė pareigūnas.
Pjauta peiliu
Pareigūnas taip pat atsiuntė V.Razikovui kojos ir išsekusio kareivio nuotraukas. Remiantis „The Sunday Times“ atlikta analize, nuotraukos nebuvo sukurtos ar redaguotos dirbtinio intelekto.
Nepriklausomas karo chirurgas leidiniui paaiškino, kad mažai tikėtina, jog nuotraukose matomi sužalojimai yra patirti per karinius veiksmus. „Atrodo, kad jis buvo supjaustytas aštriu peiliu“, – sakė chirurgas.
Iš Chromojaus kūno nuotraukos matyti, kad jis buvo labai išsekęs. Gavęs nuotrauką, V.Razikovas apklausė: „Ar jie nemaitinami, ar ką? Nesuprantu.“ Karininkas atsakė, kad „mūsiškiai netrukus pradės ėsti vieni kitus“ ir kad „visi sėdi ant bado davinio“.
V.Razikovas dalyvavo invazijoje mažiausiai nuo 2023 m. pradžios, rodo nutekintos duomenų bazės. 2023 m. sausio mėn. jis nusipirko Donecke įsikūrusio telekomunikacijų operatoriaus „Phoenix“, veikiančio tik okupuotose teritorijose, SIM kortelę. Nutekintuose dokumentuose taip pat yra informacijos apie jo kelionę autobusu į Donecką kovo 21 d.
Kremliaus žiniasklaidoje jis minimas kaip 5-osios atskirosios gvardijos Aleksandro Zacharčenkos vardo motorizuotosios šaulių brigados, priklausančios 51-ajai Sąjunginei kariuomenei, vado pavaduotojas, priklausantis Centro pajėgų grupei, skelbia portalas „Agentstvo“.
Nurodymas: „Jokio kanibalizmo!“
Laikraštis „The Sunday Times“ praneša apie dar tris perimtus Rusijos kariškių pranešimus, kuriuose kalbama apie kanibalizmą. 2025 m. balandžio 3 d. pokalbyje 54-ojo motorizuotojo šaulių pulko karys šaukiniu Most skundžiasi savo karininkui.
„Jei jis būtų buvęs žmogus, būtų galėjęs pasilikti kiek tik nori, bet jis valgė lavoną, žmogaus mėsą. Aš esu musulmonas. Nenoriu, kad toks žmogus kaip jis ateitų į mano slėptuvę“, – sakė kariškis.
Kitame 2025 m. spalio 8 d. pokalbyje 1437-ojo motorizuotojo šaulių pulko vadas kaltina vieną iš savo pavaldinių. „Kodėl tu, bl...t, valgai chocholus? Nustok, bl...t, valgyti žmones“, – cituoja jo žodžius „The Sunday Times“.
Kitoje „Telegram“ žinutėje ukrainiečių hakeriai rado įsakymą 55-ajam motorizuotajam šaulių pulkui: „Jokio alkoholio! Jokių narkotikų! Jokių kelionių be dokumentų! Jokio kanibalizmo!“.
„Atsiprašau už niūrius žodžius“: Stubbas atskleidė milžiniškus Rusijos nuostolius kare Ukrainoje
08:23 Atnaujinta 08:43
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas prakalbo apie milžinišką Rusijos kariuomenės nuostolių mastą Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais ir įvertino padėtį fronte.
„Kiek stipresnė šiandien yra Ukraina nei prieš metus? Per pastaruosius keturis mėnesius – ir atsiprašau už niūrius žodžius – Ukraina kiekvieną mėnesį nukovė arba sužeidė nuo 30 000 iki 35 000 Rusijos karių“, – sakė jis.
Stubbas pareiškė, kad 95 proc. šių nuostolių padaryta naudojant dronus.
„Nuostolių santykis yra vienas žuvęs ukrainietis penkiems žuvusiems rusams“, – pridūrė Suomijos prezidentas.
Jis pripažino, kad anksčiau buvo optimistiškai nusiteikęs dėl taikos susitarimo Ukrainoje, tačiau dabar jo požiūris pasikeitė.
Savo kalboje jis pareiškė nematantis jokių ženklų, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas būtų pasirengęs daryti kokias nors nuolaidas.
„Aš tiesiog nematau, kad Putinas keistų savo nuomonę. Mėnesius buvau optimistiškai nusiteikęs ir dirbau šiuo klausimu, bet galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo klasikinė Rusijos vilkinimo taktika“, – sakė Stubbas.
Atsakydamas į klausimą apie NATO saugumo garantijas Ukrainai, Stubbas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra patikimiausia saugumo garantija pačiai Ukrainai.
„Manau, kad patikimiausia saugumo garantija, kurią Ukraina šiuo metu turi, yra jos 800 tūkstančių gerai ginkluotų karių ir gebėjimas kariauti modernų karą taip, kaip to nesugeba nė viena kita NATO narė“, – pažymėjo jis.
Suomijos prezidentas pabrėžė, kad situacija iš esmės pasikeitė, ir „europiečiai turi suprasti, kad jiems Ukrainos reikia labiau negu Ukrainai mūsų“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Huliajpolės rajone pasienio padalinio „Phoenix“ operatorius vienu FPV dronu sunaikino 11 Rusijos karių.
Rusijos nuostoliai 2026 metų kovą pasiekė didžiausią lygį nuo karo pradžios ir viršijo 35 000, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien dėl mūsų dronų smūgių buvo nukauta arba sunkiai sužeista 33 988 Rusijos karių, dar 1 363 okupantai sunaikinti artilerijos ir kitais smūgiais“, – sakė jis.
Savo ruožtu Nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdy pažymėjo, kad 2026 metų sausis tapo antruoju mėnesiu per visą karą, kai Rusijos nuostoliai fronte viršijo naujai užverbuotų karių skaičių.
Pasak jo, tai tik antras kartas nuo invazijos pradžios 2022 metais, kai priešo gyvosios jėgos nuostoliai viršijo mobilizuotų karių skaičių.
