Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pirmą kartą panaudojo prieš Ukrainą radioaktyvų droną
11:19
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nustatė padidėjusį radiacijos lygį ant smogiamojo drono nuolaužų, kuriuo šių metų balandį Rusijos pajėgos atakavo Černihivo sritį.
Pasak tarnybos pranešimo, kontržvalgybos pareigūnai ir tyrėjai ištyrė modifikuoto Rusijos drono „Geran-2“ nuolaužas po balandžio 7 d. atakos netoli Kamkos kaimo. Nuolaužose buvo rasta R-60 „oras-oras“ tipo raketos dalių, kurią, manoma, Rusijos pajėgos buvo sumontavusios ant drono.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija naudoja tokias raketas per masines dronų atakas, bandydama sukelti grėsmę Ukrainos lėktuvams ir sraigtasparniams, perimantiems artėjančius dronus.
Atlikdami radiacinę žvalgybą, specialistai netoli nuolaužų užfiksavo 12 mikrosivertų lygį, kuris gerokai viršija natūralų lygį ir gali kelti pavojų žmonių sveikatai.
SBU teigimu, avarinės tarnybos kartu su Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba ir ginkluotosiomis pajėgomis užtikrino raketos kovinės galvutės saugumą ir radioaktyviąsias medžiagas nugabeno į tam skirtą saugojimo vietą.
Tolesnis tyrimas parodė, kad raketos galvutėje buvo nusodrinto urano, o smogiamieji elementai buvo identifikuoti kaip uranas-235 ir uranas-238.
SBU įspėjo civilius būti ypač atsargiems, jei jie aptiktų dronų, raketų ar kitų šaudmenų fragmentus. Sugadinti ar sudegę šaudmenys kelia didžiausią pavojų, nes gali išskirti radioaktyviąsias dulkes, kenksmingas žmonėms ir aplinkai.
Kremlius skelbia apie JAV specialiojo pasiuntinio Witkoffo vizitą
11:06
Kremlius skelbia, kad Jungtinių Valstijų prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas artimiausiu metu atvyks į Maskvą. Tačiau tiksli data kol kas nėra žinoma, skelbia naujienų agentūra RBK, remdamasi Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino specialiojo atstovo Kirilo Dmitrijevo pareiškimu propagandinei žiniasklaidai.
„Witkoffas planuoja atvykti į Rusiją su vizitu artimiausiu metu“, – pareiškė jis, bet nepatikslino nei tikslios vizito datos, nei jo galimo tikslo.
Anksčiau apie būsimą Donaldo Trumpo derybininko kelionę į Maskvą taip pat pranešė Kremliaus šeimininko padėjėjas Jurijus Ušakovas. Tačiau kol kas oficialaus patvirtinimo apie galimą S.Witkoffo vizitą iš amerikiečių pusės neskelbta.
Pakviestas į Ukrainą
JAV prezidento specialusis pasiuntinys jau ne kartą lankėsi Rusijoje ir vedė derybas su V.Putinu. Tačiau Ukrainoje taip ir nepasirodė.
Balandžio mėn. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV derybininkus – D.Trumpo žentą Jaredą Kushnerį ir S.Witkoffą – į Ukrainos sostinę, tačiau konkrečių datų tuomet nebuvo nurodyta.
Gegužę V.Zelenskis vėl pranešė apie planuojamą JAV prezidento D.Trumpo komandos vizitą į Kyjivą. Tai įvyko po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo derybų Majamyje.
Prezidento teigimu, šalys „tobulina susitarimų, kurie gali užtikrinti saugumą, detales“.
„Derybos yra turiningos. Suderiname būtinų vizitų grafiką ir pavasario–vasaros sandūroje Kyjive laukiame JAV prezidento atstovų. Tikimės, kad šįkart pavyks įgyvendinti planus ir suaktyvinti diplomatiją“, – pareiškė V.Zelenskis.
Latvijoje atšauktas oro grėsmės pavojus
11:00
Trečiadienio rytą Latvijos Kraslavos, Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse buvo paskelbta apie galimą grėsmę oro erdvėje. Tačiau 10.10 val. Latvijos nacionalinės ginkjluotosios pajėgos paskelbė, kad galimas pavojus baigėsi.
Antradienį kelių Latvijos savivaldybių Latgaloje ir Vidžemėje gyventojai gavo perspėjimus į savo mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Antradienį NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvas virš Estijos numušė droną, pranešė Gynybos ministerija.
Oro pavojus Vilniaus apskrityje atšauktas, bet Alytaus rajone – geltonas pavojaus lygis
10:58
Lietuvos gyventojams rytinėje šalies dalyje trečiadienį išsiųsti oro pavojaus įspėjimai, nes Baltarusijos teritorijoje netoli sienos kariuomenė radarais aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams. Įtariama, kad dronas iš Baltarusijos gali įskristi į Lietuvą. Virš Vilniaus oro uosto ir jo apylinkių uždaryta oro erdvė. Apie 10 val. 20 min. Vilniaus apskrities gyventojai paraginti skubėti į priedangas. 10,53 val. oro pavojus Vilniaus apskrityje atšauktas. Bet Alytaus rajone paskelbtas geltonas pavojaus lygis.
„Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą. Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas)“, – pranešė Lietuvos kariuomenė.
Nurodė eiti į priedangas
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV generolas sureagavo į Rusijos išpuolį prieš Latviją
10:18
Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR), JAV kariuomenės generolas Alexusas Grinkewichius sako, kad Rusijos kaltinimai Baltijos šalims dėl to, kad jos neva suteikė Ukrainai teritoriją būsimiems išpuoliams, kad turėtų pretekstą tolesnei invazijai, yra „standartinis Rusijos triukas“.
Žurnalistų prašymu jis komentavo šiuos pranešimus antradienį po NATO karinio komiteto posėdžio NATO būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje.
Standartinis Rusijos triukas
„Kalbant apie Rusijos grasinimus, tai standartinis Rusijos triukas, ar ne? Jie nuolat kartoja, kad NATO kažką daro puolamojo pobūdžio, bet mes visi žinome, ir jūs galite perskaityti sutartį, kad NATO yra gynybinis aljansas. Mes nekeliame grėsmės Rusijai, ir jie žino, kad mes nekeliame grėsmės Rusijai. Jei jie manytų, kad mes keliame grėsmę Rusijai, jie nebūtų ištuštinę Leningrado karinės apygardos, kad eitų ir įsiveržtų į Ukrainą“, – sakė A.Grinkewichius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje antrą dieną iš eilės paskelbtas oro grėsmės pavojus
09:49
Trečiadienio rytą Latvijos Kraslavos, Ludzos ir Rėzeknės savivaldybėse paskelbta apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Antradienį kelių Latvijos savivaldybių Latgaloje ir Vidžemėje gyventojai taip pat gavo perspėjimus į savo mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Tuo tarpu antradienį NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvas virš Estijos numušė droną, pranešė Gynybos ministerija.
Analitikas: laikas tiksi – Rusija privalo priimti tą lemtingą sprendimą
09:27
Karui Ukrainoje tęsiantis, Rusija praranda savo ekonominį stabilumą, liudija Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ataskaita.
Ataskaitos autorius, vyresnysis mokslo darbuotojas Rusijos ir Eurazijos klausimais Nigelas Gouldas-Daviesas, teigia, kad per ateinančius metus Rusijos valdžios institucijoms teks arba radikaliai sustiprinti spaudimą visuomenei, pereinant prie sovietinių metodų ekonomikoje ir, galbūt, paskelbti mobilizaciją, arba sušvelninti karines ambicijas Ukrainoje.
Išskiriama, kad Rusijos ekonomika praktiškai išnaudojo savo gamybos pajėgumus ir susiduria su rekordiniu darbo jėgos trūkumu. Ataskaitos autorius pažymėjo, kad Rusijai trūksta 2,3 mln. darbuotojų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susidaro „dvigubos ekonomikos“ situacija, kai karinė gamyba yra perkaitinta, o civilinis sektorius stagnuoja.
️Dabartinis modelis, pagal kurį valstybė nepriverčia savo piliečių kariauti, o pritraukia juos dideliais atlyginimais, pradeda strigti, pastebi Tarptautinių strateginių studijų institutas.
Vakarų pareigūnų ir Ukrainos gynybos ministerijos duomenys rodo, kad savanorių antplūdis per pastaruosius keturis mėnesius nekompensuoja nuostolių mūšio lauke, o naujokų pasirengimas prastėja.
„Artimiausiais metais Rusija susidurs su lemiamu pasirinkimu: jei ji nori tęsti karą, jai teks priimti sprendimus dėl žymiai sistemingesnio išteklių, reikalingų kariniams veiksmams vykdyti, mobilizavimo.
Vien finansiniai stimulai jau nepadės. Reikės sovietinio tipo administracinių priemonių. Norint įtvirtinti Rusijos laimėjimus mūšio lauke, reikės vis griežtesnių prievartos priemonių“, – dėstė N.Gouldas-Daviesas.
️Norėdamos tęsti karą, Rusijos valdžios institucijos, tikėtina, turės pereiti nuo rinkos metodų prie komandinės ekonomikos, o tai reikš paskutinių pilietinių laisvių panaikinimą, vertina Institutas. Tokiu atveju valdžiai teks apriboti laisvę rinktis darbo vietą ir teisę išvykti iš šalies.
Be to, anot N.Gouldo-Davieso, gali būti sugriežtinta valstybės kontrolė turto atžvilgiu ir padidinti mokesčiai. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad Maskvai prireiks paskelbti dar vieną mobilizaciją.
️Perėjimas prie naujo ekonomikos modelio ir mobilizuotos visuomenės kelia riziką valdžiai, ir ji jau pradėjo ruoštis potencialaus nepasitenkinimo malšinimui. Kaip vieną iš parengiamųjų veiksmų autorius paminėjo staigų interneto apribojimų sugriežtinimą ir VPN kontrolę.
Išskirtinis interviu su Ukrainos dronų sistemų maestro: „Tai naujieji branduoliniai ginklai“
09:03
Kai 35 metų Ukrainos gynybos ministras, avintis teniso bateliais, vilkintis džinsais ir vilnoniu švarku, vaikštinėjo tarp naujausių ir keistų šalyje pagamintų ginklų eksponatų, o tuomet stabtelėjo. Jis pažvelgė į vieną gigantišką, tačiau visai neįmantrų naują įrenginį. Tai buvo dronas.
Jis turėjo galingas anglies pluošto rankas, ištįsusias po 2,4 metrus į kiekvieną pusę, pjautuvo dydžio sraigtus ir daugybe laidų, išsikišusių antenų ir velcro dirželių. Šis dronas pakeičia 155 mm haubicą: nugabena sviedinius iki taikinių ir juos numeta.
„Ar galite padaryti jį didesnį?“ – neseniai vykusioje gynybos parodoje ministras Mychaila Fedorovas kreipėsi į drono kūrėjus. Jie atsakė, kad jau dirba tuo klausimu.
Ukrainoje kuriama karo ateitis, o technologijų evangelistas M.Fedorovas, kuris vos 4 mėnesius eina gynybos ministro pareigas, yra vienas iš jos autorių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pentagonas atitraukia per 4 tūkst. JAV karių iš Europos
08:53
JAV Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad mažina JAV brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų, grąžindamas pajėgų dislokavimą į 2021 metų lygį.
Tai daroma Vašingtonui spaudžiant Europą labiau rūpintis savo gynyba.
Pentagonas „sumažino bendrą Europai priskirtų brigados kovinių grupių (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, sakoma pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, BCT sudaro nuo 4 tūkst. iki 4,7 tūkst. karių.
Pareiškime teigiama, kad dėl šio sumažinimo „laikinai atidedamas“ JAV pajėgų dislokavimas Lenkijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Ukrainos dronų atakos – nauji nesklandumai Rusijos naftos sektoriuje
07:54
Maskvos naftos perdirbimo gamykla laikinai sustabdė savo gamybą po didelio masto sekmadienio Ukrainos dronų atakos, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Ši žinia pasirodė vos kelios dienos po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė, kad sekmadienį kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis įvykdė operaciją, nukreiptą prieš karinės pramonės ir kuro infrastruktūrą Maskvos srityje, įskaitant Maskvos naftos perdirbimo gamyklą.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad Kapotnios rajone, netoli Maskvos naftos perdirbimo gamyklos, buvo sužeisti 12 žmonių – tai didžiausia ataka prieš Rusijos sostinę per daugiau nei metus.
Du šaltiniai „Reuters“ teigė, kad nors ataka nesukėlė reikšmingos žalos objektui, gamyklos savininkė „Gazpromneft“ sustabdė gamybą, siekdama sumažinti riziką po atakos.
Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, Ukrainos smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai skaičius balandį pasiekė keturių mėnesių aukštumą – užfiksuoti mažiausiai 21 išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas, vamzdynus ir naftos objektus jūroje.
Per derybas su Xi Jinpingu Vladimiras Putinas giria Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą
07:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Pekine susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu gyrė „stiprų ir teigiamą“ Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo impulsą.
„Net ir esant nepalankiems išoriniams veiksniams, mūsų bendradarbiavimas ir ekonominiai ryšiai rodo stiprų, teigiamą impulsą“, – sakė V.Putinas Xi Jinpingui, abiem lyderiams susitikus Didžiojoje liaudies salėje, matyti Rusijos žiniasklaidos paskelbtoje vaizdo medžiagoje.
Xi Jinpingas savo ruožtu taip pat gyrė „tvirtus santykius“ tarp Kinijos ir Rusijos, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.
„Mums pavyksta nuolat gilinti politinį abipusį pasitikėjimą ir strateginį koordinavimą su atsparumu, kuris išlieka nepalaužiamas nepaisant išbandymų ir sunkumų“, – V.Putinui sakė Xi Jinpingas, cituojamas naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime.
