Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Benzino krizė – Rusijoje ir okupuotose teritorijose: leis piltis tik 20 litrų
12:26
Populiaraus TES tinklo degalinėse Sevastopolyje bus parduodama ne daugiau kaip 20 litrų benzino vienam klientui, pareiškė Maskvos paskirtas okupuoto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Tai pirmas žinomas regionas, kuriame dėl naujausių atakų Rusijos naftos perdirbimo gamyklose įvestas degalų pardavimo apribojimas.
M.Razvožajevas įvestas priemones aiškino „logistiniais sunkumais, kurių priežastys žinomos“. Pasak jo, dabar TES tinklo degalinėse mieste galima įsigyti tik AI-92 benzino. Iki vakaro valdžios institucijos tikisi pristatyti AI-95 ir dyzelino, tačiau dyzelinas bus parduodamas tik su talonais.
Kito tinklo – ATAN – degalinėse degalų „yra..., bet ne visose degalinėse“, sakė M.Razvožajevas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
„Siekdami išvengti ažiotažo, kaip ir praėjusį kartą, įvedame priemonę, kuri jau pasiteisino: degalų pardavimas TES tinklo degalinėse bus apribotas iki 20 litrų vienam automobiliui arba vienam kanistrui, kol padėtis stabilizuosis“, – rašė miesto vadovas.
M.Razvožajevas taip pat prašė „į situaciją žiūrėti supratingai“ ir „nekelti dirbtinio sujudimo“.
Sevastopolyje yra 22 TES tinklo degalinės.
Skundėsi benzino trūkumu ir kitur
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“ atnaujino turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą: jame – dešimtys Rusijos oligarchų
14:41
„Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas išlieka turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Tai matyti iš „Bloomberg Billionaires Index“ reitingo. E.Musko turtas vertinamas 722 mlrd. JAV dolerių — tai 103 mlrd. dolerių daugiau nei metų pradžioje, rašo naujienų portalas „New Voice“.
Antrą vietą užima vienas iš „Google“ įkūrėjų Larry Page'as, kurio turtas siekia 327 mlrd. JAV dolerių, o pirmąjį trejetuką užbaigia kitas „Google“ bendraįkūrėjas Sergey Brin (304 mlrd. JAV dolerių).
Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko:
- Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas (287 mlrd. dolerių),
- Larry Ellisonas, korporacijos „Oracle“ įkūrėjas ir vadovas (244 mlrd. dolerių),
- Markas Zuckerbergas, „Meta“ vadovas (216 mlrd. dolerių),
- Jensenas Huangas, „Nvidia“ generalinis direktorius (182 mlrd. dolerių),
- Michaelis Dellas, „Dell“ įkūrėjas ir vadovas (175 mlrd. dolerių),
- Bernardas Arnaultas, kontrolinio LVMH akcijų paketo savininkas (161 mlrd. dolerių),
- bei Jimas Waltonas — jauniausias Samo Waltono, parduotuvių tinklo „Walmart“ įkūrėjo, sūnus (145 mlrd. dolerių).
Pažymima, kad šiame sąraše nėra nė vieno Ukrainos atstovo, tačiau yra apie dvi dešimtys oligarchų iš Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainai liko du tokie taikiniai Rusijoje: nė vienas iš jų nėra Kremlius
14:17
Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukraina jau sudavė 158 smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Iš didžiausių naftos perdirbimo gamyklų giliausiame užnugaryje liko tik dvi – Omsko ir Angarsko naftos perdirbimo gamyklos Urale, skelbia lenkų naujienų portalas „Vot tak“.
Atliktais skaičiavimais, Ukraina atakavo mažiausiai 24 iš 33 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurių gamybos pajėgumai viršija 1 mln. tonų naftos per metus.
Dažniausiai Ukrainos gynybos pajėgos Syzranės gamyklą Samaros srityje, kuriai smogė 11 kartų, ir Riazanės bei Saratovo naftos perdirbimo gamykloms – po 15 kartų.
Jei pirmaisiais karo metais naftos perdirbimo gamyklos nebuvo puolamos, tai 2023 m. buvo atakuotos 4, 2024 m. – 34, o 2025 m. – jau 88. Per nepilnus penkis 2026 m. mėnesius Ukrainos dronai naftos perdirbimo gamyklas bombardavo 33 kartus – daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Centrinėje Rusijoje, remiantis naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, praktiškai nebeliko didelių naftos perdirbimo gamyklų (kurios per metus perdirba 10 mln. tonų ir daugiau naftos), kurios nebūtų sustabdžiusios veiklos dėl smūgių.
Viena po kitos stabdo veiklą
Penktadienį naujienų agentūra „Reuters“, cituodama šaltinius, paskelbė, kad ketvirtoji pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ po gegužės 20 d. Ukrainos bepiločio orlaivio atakos sustabdė savo pagrindinę pirminę naftos perdirbimo gamyklą.
Ši „Lukoil“ gamykla yra antra pagal dydį Rusijos benzino gamintoja, galinti perdirbti 16 mln. kubinių tonų naftos per metus, t.y. apie 320 tūkst. barelių per dieną.
Sustabdžius nukentėjusį įrenginį, smarkiai sumažės naftos perdirbimo gamyba, o tai dar labiau padidins Rusijos energetikos sektoriaus ir degalų tiekimo neapibrėžtumą, rašo „Reuters“.
Kaip pastebi „Reuters“, beveik visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos centrinėje Rusijos dalyje buvo priverstos sustabdyti arba sumažinti gamybą po pastarosiomis dienomis įvykdytų Ukrainos dronų atakų.
Naujausias smūgis
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė dronų smūgį prieš Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą „Slavneft-YANOS“. Ji taip pat priklauso didžiausių Rusijoje gamyklų penketukui.
Apie naujausią smūgį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos veikė Jaroslavlio NPT kryptimi – maždaug 700 kilometrų nuo mūsų teritorijos. Mes grąžiname karą namo, į Rusiją, ir tai visiškai teisinga“, – pabrėžė Ukrainos vadovas savo „Telegram“ kanale.
Jis pridūrė, kad Kyjivas rengia ir kitas „tolimojo nuotolio sankcijas“ atsakydamas į Rusijos smūgius Ukrainos miestams.
Savo ruožtu Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Evrajevas pranešė apie „bepiločių orlaivių atakos atrėmimą“ regione.
Ataka prieš Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą yra jau ketvirta šį mėnesį; anksčiau objektui smogta gegužės 8, 13 ir 19 dienomis.
Ukrainos dronai sunaikino retą „Type 63“ raketų paleidimo sistemą
14:11
Ukrainos dronų operatoriai iš „Phoenix“ padalinio Lymano kryptimi (Ukraina) sunaikino retą Kinijoje pagamintą raketų paleidimo sistemą „Type 63“, rašo naujienų portalas „Defence Express“.
Ketvirtadienį Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos paviešintoje medžiagoje matyti, kaip operatoriai sistemingai naikina tarp medžių ir augmenijos paslėptas Rusijos artilerijos pozicijas. Pasak dalinio, operacijos metu dronų ekipažams pavyko sunaikinti apie dešimt priešo artilerijos pabūklų.
Ypač išsiskyrė „Type 63“ daugkartinio raketų paleidimo sistemos (MLRS) sunaikinimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO žvalgybinis orlaivis pastebėtas virš Baltijos šalių: kariuomenė pakomentavo situaciją
12:30
Skrydžių stebėjimo platformoje „Flightradar24“ NATO žvalgybinis orlaivis „Beech King Air 350ER“ penktadienį buvo pastebėtas Baltijos šalių oro erdvėje. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad tai NATO sąjungininkų naudojamas orlaivis, kurio skrydžiai regione yra iš anksto suderinti ir žinomi Lietuvos kariuomenei.
Žvalgybinį „Beech King Air 350ER“ orlaivį naudoja tokios NATO šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija.
„Patvirtiname, kad tai yra NATO sąjungininkų naudojamas orlaivis, kuriam yra suteikti visi reikalingi leidimai naudotis Lietuvos oro erdve, o tokie skrydžiai yra iš anksto suderinti ir žinomi Lietuvos kariuomenei“, – 15min komentavo kariuomenės atstovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus traukia dar beveik 600 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių
11:18
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus traukia dar beveik 600 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių.
„Planuojama visus šiuos asmenis operatyviai įtraukti į asmenų, nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje ir į Šengeno informacinę sistemą, su uždraudimu atvykti“, – BNS penktadienį informavo Migracijos departamentas.
Draudimas atvykti į Lietuvą asmenims galios dešimt metų, o į Šengeno erdvę – penkis, tačiau artėjant pabaigai jį galima pratęsti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasiektas lūžio taškas, kurio baiminosi Rusija? Priežastys, kurios lėmė Ukrainos laimėjimus
10:56
Ukraina toliau sėkmingai ginasi nuo Rusijos agresijos – pastarosios kelios savaitės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo gana sėkmingos, o tai rodo, kad karas galbūt pasiekė lūžio tašką Ukrainos naudai. Yra kelios priežastys, kurios lėmė svarbius pastaruosius Ukrainos laimėjimus.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) išskyrė pagrindinius veiksnius, lėmusius Ukrainos sėkmę kovoje su Rusija:
- sėkmingi kontrpuolimai tam tikruose fronto linijos ruožuose
- faktas, kad Rusijos kariuomenė nebegali neteisėtai naudotis „Starlink“ palydovinio interneto terminalais;
- Rusijos valdžia bando užblokuoti populiarią komunikacijos svetainę „Telegram“ Rusijoje. Šis sprendimas neigiamai veikia Rusijos kariuomenę, nes „Telegram“ aktyviai naudojama tiek karių bendravimui fronto linijoje, tiek visko, kas reikalinga frontui, tiekimui organizuoti.
Britų leidinys „The Guardian“ taip pat išskyrė keletą priežasčių, lėmusių pastaruosius Ukrainos laimėjimus kare su Rusijos agresija.
Silpnėjantis Rusijos puolimas
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sunaikino Rusijos dronų pilotų mokymo centrą: 65 negyvi
10:35
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad smogė Rusijos dronų operatorių mokymo centrui, esančiam okupuotame Snižnės mieste Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusija neteko mažiausiai 65 specialiųjų pajėgų studentų iš 78-ojo specialiųjų pajėgų pulko „Sever-Achmat“, priklausančio Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos centrui. Nurodoma, kad taip pat buvo likviduotas centro vadovas šaukiniu „Buryj“, Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos daktaras.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi Magyaras nurodė, kad operacija koordinuota su Ukrainos saugumo tarnyba.
Pranešama, kad šis objektas buvo naudojamas bepiločių orlaivių operatoriams apmokyti ir bepiločių orlaivių komponentams, šaudmenims ir susijusiai įrangai gaminti.
R.Brovdi pavadinta operacija „Achmato sniegas“ buvo surengta gegužės 20 d. naktį. Ukrainos bepiločių sistemų 1-asis operatyvinis centras „Ptachai“ 11 suplanuotų smūgių vidutinio nuotolio priemonėmis su 100 kg sprogstamosiomis galvutėmis sunaikino mokymo ir gamybos kompleksą bei 78-ojo motorizuoto specialiosios paskirties pulko „Sever-Achmat“, pavadinto Achmato Kadyrovo vardu, veikiančio 42-osios divizijos sudėtyje, techninį punktą, platformoje „Telegram“ rašė R.Brovdi.
„Pagrindiniame dviejų aukštų komplekse, kurio plotas 2484 kv.m, buvo laikomi bepiločiai orlaiviai ir kovinės galvutės, o viršuje – operatyvinės pajėgos.
Rūsio patalpose esantis kovinių galvučių atsargų kiekis paliko neišdildomą įspūdį objekte buvusiems „kirminams“, – pažymėjo jis.
Ukrainos kariai patvirtino, kad likvidavo 65 specialiųjų pajėgų studentus, taip pat sunaikino centro vadą. Pasak R.Brovdi, rusai turėjo tris panašias akademijas okupuotame Donecko regione, liko – dvi.
Šis smūgis surengtas Kyjivui plečiant atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir giliai Rusijos teritorijos užnugaryje.
JAV patvirtino „Hawk“ raketų sistemos įrangos pardavimą Ukrainai
10:05
JAV Valstybės departamentas patvirtino galimą 108,1 mln. JAV dolerių (91,8 mln. eurų) vertės „Hawk“ raketų sistemos palaikymo įrangos ir su tuo susijusios įrangos pardavimą Ukrainai.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
JAV Valstybės departamentas nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Ukrainos institucijų prašymą.
„Šis siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, pagerindamas šalies partnerės, kuri yra politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – nurodoma pranešime.
JAV Valstybės departamentas pridūrė, kad pardavimas „pagerins Ukrainos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmes“.
JAV praeitą vasarą paskelbė pritarusios tam, kad Ukrainai būtų parduota ginklų už 322 mln. dolerių (273,9 mln. eurų), įskaitant „Hawk“ įrangą, šios šalies oro gynybos ir šarvuotųjų kovos mašinų pajėgumams pastiprinti.
Oro gynybos įrangos „Hawk“ ir jos išlaikymo priemonės turėjo atsieiti iki 172 mln. dolerių (146 mln. eurų), o pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir jų priežiūros paslaugos – iki 150 mln. dolerių (127,5 mln. eurų), nurodė JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).
Lenkija stojo ginti Baltijos šalių: „Aišku, kas yra agresorius“
09:55
Lenkija pareiškė neabejotiną paramą savo sąjungininkėms Baltijos šalyse po to, kai Rusija apkaltino juos leidžiant Ukrainai naudoti jų teritoriją dronų smūgiams ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis, skelbia lenkų naujienų portalas „TVP World“.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išreiškė „solidarumą ir vienareikšmę paramą“ Latvijai ir kitoms Baltijos NATO sąjungininkėms, pasmerkdama tai, ką ji pavadino Rusijos „klaidingais naratyvais ir nepagrįstais teiginiais“, kad Ukrainos dronai tariamai naudoja sąjungininkų teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusijos taikinius.
Ministerija paragino Maskvą nutraukti „melų skleidimą ir eskalacinius pareiškimus“ ir pareiškė, kad ji prieštarauja bet kokiai grėsmei NATO narėms.
„Aišku, kas yra agresorius“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai NATO sąjungininkams yra „nepriimtini“, pridurdamas, kad Maskva „neturi teisės melagingai kaltinti Baltijos valstybių“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“. Putinas nori užbaigti karą iki metų pabaigos: turi dvi sąlygas
09:16
Daugelis Rusijos elito atstovų yra susirūpinę, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi šaltiniais. Agentūros pašnekovų teigimu, dalis aukšto rango Kremliaus pareigūnų mano, kad karas Ukrainoje yra patekęs į aklavietę ir nėra aiškaus kelio jam užbaigti.
Pats Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas norėtų užbaigti karą iki šių metų pabaigos, atskleidė vienas agentūros šaltinis.
Jo teigimu, V.Putinas nori baigti karą iki 2026 m. pabaigos, bet tik tokiomis sąlygomis, kurias jis laiko pergale.
A️not pašnekovų, Rusijos vadovas turi ambiciją perimti viso Donbaso kontrolę ir pasiekti plataus masto susitarimą su Europa dėl saugumo, kuris iš esmės pripažintų Rusijos teritorinius laimėjimus.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas agentūrai teigė, kad V.Putinas jokio galutinio termino nenustatė.
Pastebima, kad „Bloomberg“ šaltinio žodžiai atitinka ankstesnius Kremliaus pareiškimus. Gegužės 9 d. spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė, kad „reikalas artėja prie pabaigos“. Kitą dieną Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas nurodė, kad Kyjivas turi išvesti kariuomenę iš Donbaso.
Ketvirtadienį Ukraina paskelbė apie didelio masto saugumo pajėgų stiprinimą šalies šiaurėje po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie galimą naują Rusijos puolimą iš Briansko srities ir Baltarusijos, pakartojantį nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis.
Nors Ukraina ruošiasi papildomam Rusijos puolimui šią vasarą, įspėdama, kad Kremlius gali griebtis dar vienos nepopuliarios šaukimo kampanijos puolimui sustiprinti, jos pajėgos dažniausiai laikosi tvirtai, nes kovos po žiemos sąstingio suaktyvėjo.
️Gegužės viduryje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko stabilizuoti didžiąją dalį fronto, praktiškai visiškai sustabdant Rusijos pažangą, rodo Ukrainos stebėsenos projekto „DeepState“ duomenys.
Kyjivas taip pat gerokai pagerino aukų santykį – maždaug vienas ukrainiečių karys tenka penkiems rusų kariams, praėjusį mėnesį sakė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo šį vertinimą gegužės 13 d. interviu „Fox News“, sakydamas, kad Ukraina dabar turi „galingiausias ginkluotąsias pajėgas Europoje“.
Vis gausiau Ukrainos dislokuojami dronai tapo lemiamu veiksniu kare, padedančiu kompensuoti gyvosios jėgos trūkumą, kuris Kyjivą kamuoja nuo pat pirmųjų invazijos dienų.
„Rusija susiduria su nesėkmėmis mūšio lauke“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos klausimais Nigelas Gouldas-Daviesas. Pasak jo, „siekdamas išlaikyti savo karines pastangas Ukrainoje, Kremlius beveik neabejotinai turės įvesti antrąją dalinę mobilizaciją“ per ateinančius 12 mėnesių.
️Tačiau Kyjivui, kaip ir Maskvai, taip pat nepavyko pasiekti savo strateginių tikslų: jis nesugebėjo susigrąžinti didžiosios dalies okupuotos teritorijos ir nepriartėjo prie priimtino taikos susitarimo derybų metu, išskyrė „Bloomberg“.
