Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Atskleidė tiesą, kokias naujienų laidas rodo tik Putinui
10:49
Nuo 2011 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gauna atskiras naujienų laidas, kurios nėra transliuojamos per televiziją ir yra skirtos tik jam. Apie tai interviu laidai „I grianul Grem“ pasakojo Dmitrijus Skorobutovas, buvęs „Rossija-1“ laidos „Vesti“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak jo, kai jis dirbo kanale, projektas turėjo kodinį pavadinimą „Pagrindinis žiūrovas“. „Jis buvo toks. Tarkime, 20 val. eteryje buvo įprasta „Vesti“ laida, po kurios likdavo prodiuserių komanda. Na, o mes atitinkamai turėjome nurodymus, kokias naujienas palikti šioje laidoje, ką pridėti, kur pagražinti, kur išbraukti, kad po to Putinui būtų parodytas tobulas gražios dabartinės Rusijos paveikslas. Tai reiškia, kad jis yra toks geras prezidentas“, – sakė D.Skorobutovas.
Jis patikslino, kad toks formatas buvo priimtas po masinių protestų Maskvoje, kurie vyko su šūkiu „Už sąžiningus rinkimus“ ir tapo vienais didžiausių per visą šiuolaikinę Rusijos istoriją.
„Jie [Putino aplinka] visi buvo sukrėsti „Bolotnajos“, todėl stengėsi izoliuoti jį nuo realių įvykių, nuo informacinės aplinkos, jau nekalbant apie kontaktus su išoriniu pasauliu. Taip jau yra“, – aiškino D.Skorobutovas.
Po kreiserio „Moskva“ nuskandinimo – reikšmingi pokyčiai
Pasak jo, dabar V.Putinas gauna dar mažiau teisingos informacijos, ypač apie karą Ukrainoje. Pranešimai iš fronto prezidentui pradėti cenzūruoti po 2022 m. balandžio, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuskandino Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“.
„Tai, ką matau dabar, yra tiesiog košmaras. Jis mažai žino apie tikrus įvykius ir labai mažai žino apie tai, kas vyksta karo metu“, – apibendrino D.Skorobutovas.
Išmetė iš darbo
Dmitrijus Skorobutovas savo karjerą televizijoje pradėjo laidoje „Namedni“, į kurią 2000 m. jį pakvietė žurnalistas Leonidas Parfionovas. Tačiau netrukus jis perėjo į valstybinio transliuotojo laidą „Meždunarodnaja panorama“, o 2006 m., būdamas 26 metų, tapo „Vesti“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Viename interviu D.Skorobutovas sakė, kad ilgą laiką buvo ištikimas V.Putino šalininkas ir manė, kad prieš Rusiją vyksta informacinis karas, kuris gali būti pasirengimas realiems kariniams veiksmams, tačiau ilgainiui savo požiūrį pakeitė.
Po konflikto su transliuotojo vadovybe ir atleidimo iš darbo 2017 m. D.Skorobutovas pradėjo viešai kalbėti apie cenzūrą valstybinėje televizijoje ir bylinėtis su buvusiu darbdaviu. 2020 m. jis gavo politinį prieglobstį Šveicarijoje.
Rusija griebėsi desperatiškų veiksmų: benzinas bus kitoks
12:56
Rusijos vyriausybė leido tam tikroms naftos perdirbimo gamykloms tiekti vidaus rinkai benziną ir dyzeliną, kurių sieros kiekis ir kiti rodikliai neatitinka „Euro 5“ standarto. Šis sprendimas buvo priimtas dar praėjusių metų rudenį ir turėjo galioti tik iki 2026 m. gegužės 1 d. Tačiau, pasak laikraščio „Kommersant“ šaltinių, ši priemonė buvo pratęsta neribotam laikui, nes dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms trūksta degalų.
Pagal vyriausybės nutarimą benzine leidžiama iki 150 miligramų sieros viename kilograme, o dyzeline – iki 350 miligramų. Tuo pačiu metu „Euro 5“ standarto riba yra 10 miligramų, o patvirtintas kiekis atitinka „Euro 3“ standartą.
Benzine taip pat leidžiamas aromatinių angliavandenilių, monometilanilino, oktanus didinančio priedo ir etanolio kiekis. Už produktų kokybės kontrolę atsakinga Rusijos energetikos ministerija, sakė vienas iš „Kommersant“ pašnekovų. Jis taip pat pridūrė, kad tokius degalus draudžiama pardavinėti kitose Eurazijos ekonominės sąjungos šalyse.
Kokie draudimai galioja
Rusijos vyriausybė ieško priemonių, kaip stabilizuoti degalų rinką mažėjančios pasiūlos sąlygomis. Pavyzdžiui, iki liepos 31 d. visiems rinkos dalyviams uždrausta eksportuoti benziną iš Rusijos, o prekybininkams – dyzeliną.
Iki lapkričio 30 d. taip pat ribojamas reaktyvinių degalų eksportas. Tuo tarpu mažiausiai 25 Rusijos regionuose, neįskaitant okupuotų Ukrainos teritorijų, trūksta benzino. Anksčiau, birželio pradžioje, tokių regionų buvo 15. Degalų trūkumas ypač didelis aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje.
Esminės problemos neišsprendžia
Visgi sprendimas sušvelninti benzino ir dyzelino kokybės reikalavimus problemos iki galo neišsprendžia, teigė vienas iš „Kommersant“ šaltinių. Pasak jo, net ir padidintas leistinas sieros kiekio lygis neleidžia panaudoti didelės dalies mažųjų naftos perdirbimo gamyklų, nes jų produktai vis tiek yra gerokai prastesnės kokybės ir neatitinka nustatytų parametrų.
Papildomi naftos produktų kiekiai gali iš dalies sušvelninti vietinį trūkumą, tačiau padidintas sieros kiekis turės neigiamos įtakos moderniems automobiliams, perspėjo „NEFT Research“ vadovaujantis partneris Sergejus Frolovas.
Jo teigimu, naudojant tokius degalus gali padidėti variklio, išmetimo sistemos ir katalizatorių susidėvėjimas. Be to, problema yra ne tik degalų gamyba, bet ir savalaikis jų pristatymas į regionus, pabrėžė S Frolovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Pagrindinė degalų krizės priežastis – Ukrainos bepiločių smūgiai naftos perdirbimo gamykloms. „Bloomberg“ skaičiavimais, nuo 2026 m. sausio iki gegužės Rusijos naftos perdirbimo gamyklos patyrė 38 atakas. Iš jų 16 įvyko gegužės mėnesį – tai didžiausias kada nors per karą užfiksuotas mėnesio skaičius.
Rusijos nacionalinės biržos kainų agentūros duomenimis, birželio 11 d. nepatenkinto efektyvaus AI-92 poreikio apimtis buvo 21,96 tūkst. t, AI-95 – 13,74 tūkst. t. Nuo metų pradžios benzino pardavimai biržoje per metus sumažėjo 12,4 proc. iki 4,12 mln. tonų.
„Štai kaip atrodo „rusų pasaulis“: sureagavo Kelloggas ir Zalužnas
12:11
Birželio 15-osios naktį Rusija griebėsi masinio Ukrainos puolimo. Kyjivas ir UNESCO pasaulio paveldo objektas Kyjivo Pečorų laura patyrė priešo atakas, užsidegė Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros stogas.
Į barbariškus Maskvos veiksmus sureagavo buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje generolas Keithas Kellogas ir buvęs Ukrainos pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Keithas Kelloggas prilygino nacių veiksmui
Buvęs Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti deganti Ukrainos šventovė. Prie nuotraukos jis pridėjo įrašą, kuriame pažymėjo:
„Šis vakarinis rusų išpuolis prieš vienuolyną Kyjive neturi jokios prasmės. Jį galima palyginti su vokiečių įvykdytu Šventojo Pauliaus katedros bombardavimu Londone 1940 metais. Tai nepadės. Tegul kas nors man paaiškina, kokia yra šios rusų atakos karinė būtinybė. Jokios nėra.“
„Visko, kas ukrainietiška, sąmoningo naikinimo įrodymas“
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas paskelbė apgadintos šventovės nuotrauką ir parašė:
„Štai kaip atrodo „rusų pasaulis“. Absoliutus blogis. Kyjivas išgyveno dar vieną sunkią naktį. Vėl žuvusieji ir sužeistieji. Sugriauti butai ir namai. Sudeginti automobiliai. Ir deganti Kyjivo Pečorų laura. Dar vienas visko, kas ukrainietiška, sąmoningo naikinimo įrodymas. Visas pasaulis turėtų tai pamatyti, kad dar labiau padėtų. Kitaip blogis plis toliau.“
Rusija smogė Pečorų laurai, apgadindama daug objektų viršutinėje pastato dalyje. Po atakos iš katedros buvo evakuotos religinės relikvijos ir muziejaus eksponatai.
Dėl apšaudymo ant katedros stogo kilo gaisras, kurio plotas siekė apie 800 kv. m. Po pirmojo smūgio į katedrą, kai į vietą atvykę gelbėtojai užgesino gaisrą, rusai sudavė antrą smūgį kaimynystėje – jie pataikė į Nacionalinį kultūros ir meno bei muziejų kompleksą „Meno arsenalas“, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
70 raketų ir 611 dronų: liepsnojo Kyjivo katedra, žuvo 11 žmonių
11:56
Rusija surengė raketų ir dronų ataką prieš kelis didžiuosius Ukrainos miestus, per kurią užsiliepsnojo istorinė Kyjivo Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedra ir žuvo 11 žmonių.
Sostinėje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė stebėję, kaip gyventojai bėgo gatvėmis ieškodami priedangos, danguje buvo perimami sviediniai, o mieste krito žėrinčios nuolaužos.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad per gaisrų gesinimo operacijas Ukrainos šiaurės rytuose žuvo penki gelbėtojai, o dar mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti Rusijai smogus Charkivui.
Dėl smūgių sostinėje žuvo dar penki žmonės ir buvo sužeisti 25, kilus gaisrui UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kyjivo Pečorų lauroje – ir užsiliepsnojus Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros stogui.
Dar vienas žmogus žuvo pafrontės mieste Chersone, esančiame šalies pietryčiuose.
Reaguodamas į šį išpuolį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Didžiojo septyneto (G7) lyderius didinti spaudimą Maskvai, politikams renkantis į viršūnių susitikimą Prancūzijoje, kuriame turėtų dominuoti naujai pasiektas JAV ir Irano susitarimas dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „niekas nepateisina šio išpuolio prieš mūsų visuotinį paveldą“.
Maskva meluoja, kad smogė JAV gamybos oro gynybos raketa „Patriot“
Rusija neigė nusitaikiusi į istorinę katedrą ir pareiškė, kad į ją pataikė JAV gamybos oro gynybos raketa „Patriot“.
„Viena iš sistemos gedimo priežasčių galėjo būti ta, kad Vakarų šalys Kyjivo režimui patiekė pasenusias raketas“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos kariuomenė pirmadienį surengtas atakas Kyjive pavadino „masiniu smūgiu“ kariniams objektams Ukrainos sostinėje, taip pat Charkivo ir Dnipro srityse.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, jog Maskva paleido 70 raketų ir 611 dronų, daugiausia nukreiptų į sostinę. Ukrainos oro gynybos daliniai numušė 50 raketų ir 582 dronus.
AFP žurnalistas teigė, kad keliolika gaisrinių automobilių apsupo katedrą, o ugniagesiai dirbo gesindami gaisrą iš vidaus ir naudodami kėlimo platformas. Vienoje bažnyčios pusėje matėsi didžiulė skylė, o iš iš dalies sugriauto stogo veržėsi liepsnos.
Gaisras iki ryto buvo užgesintas, pranešė V. Zelenskis.
„Nusikaltimas krikščioniškajai kultūrai“
„Tai vienas sunkiausių Rusijos nusikaltimų krikščioniškajai kultūrai iki šiol“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paragino Prancūzijoje į viršūnių susitikimą besirenkančius G7 lyderius „ryžtingai ir konkrečiai“ reaguoti į šias atakas: „Didesnis spaudimas agresoriui ir didesnė parama Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams.“
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, gaisras kilo ir sostinės Nacionalinio meno ir muziejų komplekso „Meno arsenalas“ pastate.
Kultūros ministerija dar sausį pranešė, kad Rusijos atakos apgadino kelis komplekso pastatus.
Kyjivo Pečorų laura, vienuolynas su simboliniais auksiniais kupolais, pastaraisiais metais pateko į antraštes po to, kai buvo išvaryti jos vienuoliai, kaltinti ryšiais su Maskva.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia 2022 metais oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos, o po dvejų metų Ukrainos vyriausybė uždraudė su Maskva susijusį Ukrainos stačiatikių bažnyčios padalinį.
Instituciniu lygmeniu Rusijos stačiatikių bažnyčia visapusiškai remia prezidentą Vladimirą Putiną nuo tada, kai jis 2022 metais pradėjo Rusijos puolimą Ukrainoje.
Vietos karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė „tiesioginį smūgį“ šiam objektui.
Kyjivo metropolitas Epifanijus taip pat pasmerkė ataką, pavadindamas ją „nusikaltimu žmoniškumui, istorijai ir krikščionybei“.
Raketos buvo paleistos ir į didmiestį Charkivą šiaurės rytuose.
„Penki Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai žuvo per gaisrų gesinimo operacijas dėl pakartotinio Rusijos smūgio“, – platformoje „Telegram“ pranešė I. Klymenka. Taip pat sužeista mažiausiai devyni žmonės.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža sakė, kad taikiniu tapo ir Dnipro miestas, ten sužeisti du žmonės.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas teigė, kad šiaurės rytiniame rajone buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas.
Pirmadienį regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Rusijos Tulos mieste, esančiame maždaug už 200 kilometrų į pietus nuo Maskvos, žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti.
Taikos derybos
Sekmadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir Rusijos vadovas V. Putinas susisiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė karą Ukrainoje.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“, o jo patarėjas Dmytro Lytvynas žiniasklaidai sakė esąs patenkintas „gana turiningu pokalbiu apie viską“ tarp lyderių.
Kremlius savo ruožtu nurodė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas taikos deryboms su JAV ir Iranu.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurį žuvo tūkstančiai civilių ir šimtai tūkstančių karių.
Rusijai beveik kasdien apšaudant miestus dronais ir raketomis, Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino savo oro atakas, kurios, pasak Kyjivo, daugiausia nukreiptos į Rusijos naftos infrastruktūrą, siekiant sumažinti karą finansuojantį pelną.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žiniasklaidai sakė, kad „JAV prezidento specialieji atstovai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie šiuo metu glaudžiai susiję su Irano reikalais, netrukus grįš į Rusiją“.
Nutekinti dokumentai: Baltarusija uždirba šimtus milijonų dolerių parduodama ginklus Rusijai
11:20
Baltarusijos gamyklos gamina ginklus Rusijai pagal šimtus milijonų dolerių įvertintus sandorius ir taip padeda Maskvai vykdyti agresiją prieš Ukrainą, nustatė opozicijos tyrimas.
Iš baltarusių emigrantų sudaryta grupė BELPOL teigia, kad autoritarinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka ir kiti vyriausybės nariai aktyviai padeda Rusijai ginkluotis prieš Ukrainą.
Transporto priemonės, optinė įranga, raketos ir sviediniai
Naujoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijai buvo parduotos transporto priemonės, optinė įranga, raketos ir sviediniai, skelbia „TVP World“.
BELPOL tyrimas grindžiamas nutekėjusiais dokumentais, kurie, pasak jo, rodo Rusijos užsakymus Baltarusijos ginklų gamykloms.
Tarp jų – Baltarusijos pramonės ministerijos reikalavimai pateikti daugiau užsakymų, taip pat prašymas suteikti paskolą, kurį, kaip matyti iš BELPOL paskelbto dokumento, pasirašė pramonės ministro pavaduotojas Aliaksejus Kozlovas.
Pinigai skirti panaudoti 122 mm sviedinių gamybai „Legmaš“ gamykloje Baltarusijos šiaurinėje dalyje ir 152 mm artilerijos sviedinių gamybai Minsko guolių gamykloje.
„Legmaš“, kadaise sunkiai besiverčianti įmonė, išsiveržė į priekį tiekdama šaudmenų komponentus iš Rusijos Federacijos“, – teigė tyrimo autoriai.
256 mln. JAV dolerių
Dokumentuose taip pat nurodoma, kad Baltarusijos optikos bendrovė „BelOmo“ 2024 m. įvykdė karinės optikos įrangos užsakymą, kurio vertė – daugiau nei 80 mln. JAV dolerių.
Nustatyta, kad kelios kitos bendrovės su Rusija sudarė kelių milijonų dolerių vertės sandorius, įskaitant technologijų bendrovės „Integral“ 132,4 mln. dolerių vertės sandorį dėl gynybos produktų, skelbia „TVP World“.
BELPOL ataskaitose taip pat nurodoma, kad „2024 m. pagal karinio-techninio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija programą buvo pristatyta Pramonės ir prekybos ministerijos įmonių produktų už 257,9 mln. JAV dolerių“.
Remdamasis savo tyrimu, BELPOL daro išvadą, kad Baltarusijos vyriausybės pareigūnai „aktyviai dalyvauja ginklų tiekimo organizavimo procese“ Rusijai ir kad „Lukašenka ir jo artimiausia aplinka yra patikimi ir aktyvūs Rusijos Federacijos partneriai jos pradėtame agresyviame kare“.
Po Rusijos smūgių Zelenskis reikalauja pasaulio galingųjų atsako
10:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Prancūzijoje į viršūnių susitikimą besirenkančius Didžiojo septyneto (G7) lyderius padidinti spaudimą Maskvai, Rusijai surengus dar vieną pražūtingų smūgių bangą prieš Ukrainą.
Per rusų ataką keliuose didžiuosiuose Ukrainos miestuose užsiliepsnojo istorinė Kyjivo Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra ir Kyjivo Pečorų laura, taip pat žuvo devyni žmonės.
„Labai svarbu, kad būtų atsakas iš G7 šalių, kurios dabar renkasi į savo viršūnių susitikimą, ir kad šis atsakas būtų ryžtingas bei konkretus: didesnis spaudimas agresoriui ir didesnė parama Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams“, – sakė V. Zelenskis.
„Rusai pranoko ISIS“: griežtas Ukrainos atsakas į smūgį krikščionių šventovei
09:55
Ukraina skubiai inicijuoja visas atitinkamas procedūras UNESCO ir kitų tarptautinių mechanizmų rėmuose, reikalaudama nedelsiant ir adekvačiai sureaguoti į Rusijos smūgį Kyjivo Pečorų laurai, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukraina – apie Putiną: už tai jis turi būti prakeiktas amžinai
„Sudavęs smūgį Kyjivo Pečorų laurai, vienai iš didžiausių krikščionybės šventovių, Putinas amžinai įrašė savo vardą į blogiausių barbarų istorijoje sąrašą. Jis turi būti prakeiktas amžinai. Ir jis pralaimės šį karą“, – rėžė ministras.
Pasak jo, Kyjivo šventosios vietos patyrė daugybę barbariškų išpuolių – tiek iš ordų XIII amžiuje, tiek iš nacių ir bolševikų XX amžiuje. Dabar, kaip sakė A.Sybiha, Rusijos teroristai savo nusikaltimais prieš kultūrinį paveldą jau pranoko ISIS (Islamo valstybę).
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad tik rusai, „kurie neturi nieko švento, gali tyčia sugadinti Kyjivo Pečorų laurą, unikalų UNESCO paveldo objektą, kuris yra ypatingai saugomas“.
„Mes skubiai inicijuojame visas atitinkamas procedūras UNESCO ir visų kitų tarptautinių mechanizmų rėmuose, reikalaudami nedelsiant ir adekvačiai reaguoti į šį valstybinį barbariškumą.
Laukiame ryžtingos tarptautinių institucijų ir sostinių reakcijos. Jokių miglotų žodžių, tylos ar silpnų žingsnių. Reikia imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas Rusijos barbariškumas“, – dėstė A.Sybiha.
Po Rusijos atakos Kyjivo Pečorų laura yra laikinai uždaryta lankytojams.
„Dėl masinės Rusijos atakos naktį į birželio 15 d., kurios metu Nacionalinis rezervatas „Kyjivo Pečorų laura“ patyrė didelių nuostolių, teritorija laikinai uždaryta lankytojams“, – teigiama administracijos pranešime.
Nurodoma, kad Rusijos „Shahed“ dronas pataikė į Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros altoriaus dalį – į Štefano šventovę.
„Be to, dėl pakartotinio smūgio bandymo buvo apgadintas Jono Kušniko bokštas – XVII–XVIII a. gynybinis statinys, kuris yra Aukštutinės lauros fortifikacinio komplekso dalis. Šiuo metu tęsiami avariniai gelbėjimo darbai“, – pažymėjo vienuolyno atstovai.
Pranešama, kad senovines ikonas ir kitas šventenybes pavyko išgelbėti dėl skubios evakuacijos.
170 retų knygų ir 3 milijonai dolerių: amžiaus operacija „Puškinas“ pribloškė Europą
09:44
Praeitą savaitę Paryžiaus teismo salėje rašomas naujausias precedento neturinčios knygų vagystės skyrius. Tai – ne šiaip sau vagystė. Operacijos metu iš garsių Europos bibliotekų buvo pavogta daugiau kaip 170 retų rusų literatūros kūrinių.
Pagrindinis veikėjas – Aleksandras Puškinas, XIX a. poetas ir rašytojas, laikomas moderniosios rusų literatūros pradininku.
Vagišiai, apsilankę Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Šveicarijos, Lenkijos bibliotekose, daugiausiai taikėsi į jo kūrinius. Bendra jų vertė siekia beveik 3 mln. dolerių (2,59 mln. eurų). Kitų šios sagos personažų literatūrinė kilmė kur kas kuklesnė.
Tai – šeši kartvelų kilmės kaltinamieji, daugumą jų įvardyti atsisakė Prancūzijos valdžios institucijos. Jie atsidūrė teisme dėl kaltinimų sąmokslu ir vagyste.
Plačiau skaitykite ČIA.
„XXI amžiaus barbarai“: Rusija smogė istorinei Pečorų laurai, pranešama apie žuvusius
07:11
Pirmadienio naktį Rusija surengė dar vieną balistinių raketų smūgių ataką prieš Kyjivą, pataikydama į istorinę Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrą, esančią sostinės Pečorų lauroje – vienoje iš svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų, skelbia „Kyiv Independent“.
Pasak pareigūnų, per Rusijos ataką buvo apgadinti keli daugiaaukščiai gyvenamieji namai Kyjive. Sostinėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 23 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas ir nėščia moteris.
Kyjivo Pečorų laura – vienuolyno ir požeminių urvų kompleksas, kuriame saugomos kai kurios svarbiausios Ukrainos šventenybės ir relikvijos, pateko po tiesiogine ugnimi. Tai antrasis smūgis šiai vietai per Rusijos vykdomą karą ir tik trečiasis nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Dega vienos iš švenčiausių vietų krikščioniškame pasaulyje stogas“, – atakos naktį parašė Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus.
„Prašome melstis už šventovės išgelbėjimą nuo sunaikinimo. Tai dar vienas Rusijos nusikaltimas žmonijai, istorijai ir krikščionybei.“
Katedra buvo pastatyta XI a. kaip didesnio vienuolyno komplekso dalis. Visas žalos mastas kol kas nėra aiškus.
„Barbarai“
Anksčiau tą naktį Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad, vykstant aktyvioms oro gynybos operacijoms, prie Kyjivo artėja dešimtys Rusijos dronų. Be to, didžiajai šalies daliai buvo paskelbta balistinių raketų grėsmė, o centrinėse ir rytinėse srityse buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Preliminariais duomenimis, per šį išpuolį buvo paleista daugiau nei 50 raketų, tarp jų – kelios hipersoninės raketos „Zircon“, ir beveik 500 dronų.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Obolono rajone esantis gyvenamasis namas buvo iš dalies sunaikintas. Taip pat buvo pranešta apie smūgius į devynių aukštų gyvenamąjį namą ir penkių aukštų gyvenamąjį namą Solomianskio ir Pečersko rajonuose.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko sakė, kad gaisras taip pat kilo triaukščiame gyvenamajame pastate miesto Podilo rajone. Taip pat buvo smogta 25 aukštų daugiabučiui.
„Rusai yra XXI amžiaus barbarai. Mes visi tai prisiminsime“, – naktį rašė T.Tkačenko.
Kyjive iš viso sudegė 30 automobilių. Ataka taip pat sugadino elektros perdavimo linijas, dėl to visame mieste įvyko dideli elektros tiekimo sutrikimai. V.Kličko teigė, kad dėl atakos visame mieste be elektros liko mažiausiai 140 000 vartotojų.
Meras pridūrė, kad iš viso sostinėje buvo smogta daugiau nei 50 vietų.
Ataka neapsiribojo sostine
Rusijos ataka neapsiribojo tik sostine. Charkive, pasak regiono gubernatoriaus Oleho Syniehubovo, per naktį įvykusį puolimą žuvo penki gelbėjimo tarnybų darbuotojai, o mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti.
Dnipre, kaip pranešama, sužeistas mažiausiai vienas žmogus. Visas masinio smūgio padarytų nuostolių ir aukų mastas dar nėra žinomas, nes Rusijos atakos prieš Ukrainą tebesitęsia.
Regioninis gubernatorius Oleksandras Hanzha sakė, kad per ataką buvo sunaikintas kolegijos pastatas.
Ukrainos pareigūnai prieš ataką keletą dienų įspėjo apie atsinaujinusią didelio masto atakų grėsmę.
Anksčiau laurą kontroliavo Ukrainos stačiatikių bažnyčia, priklausanti Maskvos patriarchatui, kuris yra susijęs su Rusijos stačiatikių bažnyčia. Ukrainos vyriausybė ėmėsi veiksmų, siekdama panaikinti Rusijos kontroliuojamos bažnyčios įtaką laurai, nusprendusi nepratęsti bažnyčios nuomos sutarties, kuri baigsis 2023 m.
2023 m. sausio 7 d. nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia surengė pirmąsias Kalėdų pamaldas lauroje, kurioms vadovavo metropolitas Epifanijus.
Kyjivo Pečorų laura yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir nuolat stebima dėl besitęsiančių Rusijos atakų.
Ukrainos dronų ataka Rusijos Tulos mieste: žuvo trys žmonės
06:45
Per Ukrainos dronų ataką Rusijos Tulos mieste, esančiame maždaug už 200 kilometrų į pietus nuo Maskvos, žuvo trys žmonės, o dar trys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Šiąnakt Tulos miesto gyvenamasis sektorius patyrė dronų ataką“, – platformoje „Telegram“ nurodė Dmitrijus Miliajevas.
„Deja, pirminiais duomenimis, žuvo trys žmonės. Dar trys, įskaitant vienerių metų vaiką, buvo sužeisti“, – teigė jis.
