- Putinas svarsto naują mobilizaciją: analitikai įvertino, ar tai pakeistų karo eigą
- Gelbėjimosi ratas apsisuko kitu galu: Rusijos importuotas benzinas pasirodė esąs dvigubai brangesnis
- Netikėta įtakingo Kremliaus bankininko prognozė: „Mes nelaimėsime“
- Vienas kruviniausių mėnesių Rusijai: Putinas imasi desperatiškų žingsnių
- „Times“: Ukraina pradėjo naudoti kitos šalies dronus: ši gali sulaukti Rusijos atsako
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pralaimėjimą Rusijai pranašavęs įtakingas bankininkas sulaukė rūstaus atpildo
06:26
Pagrindinio Rusijos valstybinio banko „Vnešekonombank“ (VEB) vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačius buvo atleistas po to, kai pareiškė, kad Rusija negalės laimėti ilgai trunkančio karo prieš Vakarų remiamą Ukrainą, ir kad šalis neišvengiamai artėja prie stambaus masto socialinės krizės.
Apie tai skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Kaip „Telegram“ kanalui „The Bell" sakė vienas ekonomisto pažįstamas, VEB vadovas Igoris Šuvaliovas atleido A.Klepačių po 12 metų darbo „gavęs skambutį iš viršaus“.
Antrasis šaltinis patvirtino, kad priežastis buvo vieši pareiškimai apie Rusijos atsilikimą, dėl kurio ji negalės laimėti „išsekimo karo“, nes Ukrainą remia Vakarai.
„Mes puoselėjame iliuziją“
A.Klepačius, be kita ko, teigė, kad vidaus ekonomikos kaštai dėl sankcijų ir Vakarų blokados auga, didėja žala dėl Ukrainos smūgių uostams, infrastruktūrai, chemijos ir naftos gamykloms, o Rusija nespėja su technologine pažanga.
„Mes atsiliekame. Pralaimime tiek technologinę, tiek ekonominę konkurenciją pasaulyje. Be to, kaip jau sakiau, pralaimime ne tik Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms, kai kuriais atžvilgiais pralaimime ir Ukrainai. Mes puoselėjame iliuziją, kad ten viskas sugrius. Nesugriuvo ir nesugrius. Mūsų kaštai auga“, — pabrėžė ekonomistas.
„Mes nelaimėsime konkurencijos šiame ilgai trunkančiame kare“, – pridūrė jis.
Jis taip pat perspėjo apie socialinės krizės grėsmę Rusijoje „tuo metu, kai niekas iš esmės jos nesitiki“ ir palygino padėtį su laikotarpiu prieš 1917 m. Vasario revoliuciją ir SSRS žlugimą 1991 m.
„Manau, kad Rusija nesugrius, tačiau esu beveik įsitikinęs, jog prieisime prie socialinės krizės“, – padarė išvadą jis.
VEB yra svarbus Rusijos valstybinis bankas, finansuojantis Kremliaus nacionalinius projektus ir turintis „valstybinės plėtros korporacijos“ statusą.
Prieš prisijungdamas prie šios organizacijos, A.Klepačius 10 metų dirbo Ekonominės plėtros ministerijoje, karjerą pradėjęs kaip makroekonominio prognozavimo departamento direktorius. 2008–2014 m. jis ėjo viceministro pareigas — per šį laiką ministerijoje pasikeitė trys vadovai.
A.Klepačiaus, vieno geriausių Rusijos makroekonomistų, atleidimas vargu ar atitolins artėjančią krizę, apie kurią jis kalba.
„Tik propagandininkai pagal algalapį, o ne gerbiami ekonomistai, gali nematyti problemos, esant beveik nuliniam ekonomikos augimo tempui, dvitakčiame pramonės vystymesi ir investicijų mažėjime, kai auga neproduktyvios gynybos išlaidos“, — situaciją komentavo analitinio centro „Carnegie“ vyresnioji tyrėja Aleksandra Prokopenko.
Po Putino vizito Kurilų salose – Rusija prie Japonijos krantų pasiuntė 4 raketinius laivus
09:08
Praėjus dienai po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizito vienoje iš ginčytinų Kurilų salų, Rusija pasiuntė keturis raketomis ginkluotus karo laivus Japonijos pakrantės link. Šie laivai praplaukė maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Hokaido salos, rašo „UNITED24“.
Kaip sekmadienį nurodė Japonijos jungtinis štabas, rugpjūčio 14 d. prie Sojos kyšulio, esančio šiaurinėje Hokaido saloje, buvo aptikti pastebėti keturios Rusijos raketinės korvetės „Molnija-1“.
Japonijos jūrų savigynos pajėgų patrulinis lėktuvas „P-3C“ stebėjo Rusijos laivus ir rinko informaciją apie jų judėjimą. Japonijos valdžios institucijos nurodė, kad laivai neįplaukė į Japonijos teritorinius vandenis.
Šios korvetės priklauso Rusijos Ramiojo vandenyno laivynui.
Tie patys keturi karo laivai buvo pastebėti rugpjūčio 9 d. maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Japonijos Rebuno salos, prieš plaukdami į rytus per Sojos sąsiaurį. Po to, rugpjūčio 14 d., jie buvo pastebėti plaukiantys atgal į vakarus.
Laivai pasirodė prie Hokaido, praėjus dienai po to, kai Iturupe, vienoje iš Kurilų salų, apsilankė V.Putinas. O tai sukėlė Tokijo pasipiktinimą.
Japonija laiko Iturupą savo Šiaurinių teritorijų dalimi, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga ir kurios tebėra Rusijos kontrolėje. Dėl šio dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo Japonija ir Rusija negali oficialiai sudaryti Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties.
Rusija laiko Kurilų salas strategiškai svarbiomis ir visame salyne išlaiko karinę infrastruktūrą. Iturupo saloje įrengtas „Burevestnik“ karinis aerodromas.
„Molnija-1“ – tai sovietų suprojektuota raketinė korvetė, skirta kovoti su paviršiniais taikiniais pakrantės ir artimiausiuose jūros vandenyse. Kiekvienas laivas ginkluotas keturiomis 3M80 „Moskit“ viršgarsinėmis priešlaivinėmis raketomis, 76 mm AK-176M laivybos pabūklu, dviem šešiavamzdėmis 30 mm AK-630M artimosios gynybos ginklų sistemomis ir „Igla-1“ raketomis žemė-oras.
Šis karinio jūrų laivyno manevras surengtas tuo metu, kai Maskva vis aštriau reiškia savo poziciją dėl teritorinio ginčo. Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Japoniją apie „siaubingas pasekmes“ po to, kai Tokijas pakartotinai pareiškė savo pretenzijas į salas ir, protestuodamas prieš V.Putino vizitą į Iturupą, iškvietė Rusijos ambasadorių.
Belgorodo regione per Ukrainos raketų smūgius žuvo šeši žmonės
08:12
Per Ukrainos raketų smūgius Rusijos Belgorodo regione žuvo šeši žmonės, pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Šuvajevas.
„Ukrainos teroristai raketomis atakavo Koloskovo kaimą Valujskio rajone“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ teigė laikinasis Belgorodo gubernatorius.
Jis pridūrė, kad žuvo šeši asmenys, o dar keturi, tarp jų vienas vaikas, buvo sužeisti.
Fedorovas: Ukraina iki metų pabaigos galėtų panaudoti savo balistines raketas prieš Rusiją
07:35
Ukraina gali pradėti naudoti šalies viduje pagamintas balistines raketas smūgiams Rusijos teritorijoje per ateinančius tris–šešis mėnesius, „CBS News“ sakė buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
„Turime nugalėti Rusiją kiekviename technologiniame cikle ir priimti sprendimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – teigė M.Fedorovas, pridurdamas, kad nors Ukraina inovacijas diegia greitai, Rusija taip pat sparčiai tobulėja.
Iki atleidimo liepos mėnesį M.Fedorovas atliko pagrindinį vaidmenį kuriant Ukrainos strategiją naudoti dronus, nepilotuojamas antžemines sistemas ir kitas technologijas, siekiant kompensuoti Rusijos pranašumą gyvąja jėga bei konvencine ginkluote.
Iki šiol Kyjivas giliems smūgiams į Rusijos karinius ir pramoninius taikinius daugiausia naudojo tolimojo nuotolio dronus ir sparnuotąsias raketas. Balistinės raketos suteiktų Ukrainai greitesnę ir potencialiai sunkiau perimamą tolimojo nuotolio atakų priemonę.
Tuo tarpu Rusija reguliariai leidžia balistines raketas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Ukraina turi tik ribotas priemones tokiems ginklams perimti, todėl jie yra viena sudėtingiausių grėsmių šalies oro gynybai.
Ukrainos gynybos gamintoja „Fire Point“ birželį išbandė balistinę raketą – tai dalis platesnių Kyjivo pastangų išplėsti savo šalies viduje gaminamą tolimojo nuotolio arsenalą.
M.Fedorovas, teigiantis, kad Ukrainos balistinių raketų programa paspartėjo jam einant gynybos ministro pareigas, „CBS News“ sakė besitikintis, jog Ukrainos balistinė raketa bus paleista prieš Rusiją dar iki šių metų pabaigos.
ES ruošia naują smūgį Rusijai – didžiausią nuo karo pradžios
07:21
Europos Sąjunga (ES) ketina artimiausiais mėnesiais gerokai išplėsti sankcijas Rusijai. Pasak ES vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas, šį rudenį rengiamas didžiausias sankcijų Rusijai paketas nuo karo pradžios, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
„ES sankcijos jau brangiai kainavo Rusijai – iš Rusijos karo mašinos jos atėmė daugiau nei 1 trilijoną eurų, o rudeniui teikiu didžiausią sankcijų paketą nuo karo pradžios“, – sakė ji.
K.Kallas teigė, kad šis paketas bendrą sankcijomis paveiktų Rusijos subjektų skaičių padidins trečdaliu.
„Spaudimas turi ir toliau didėti, kol Maskva nutrauks savo karą“, – pabrėžė ji.
Diplomatė nekonkretizavo naujojo sankcijų paketo terminų ar detalių.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad ES planuoja įvesti sankcijas daugiau nei 1600 įmonių, prisidedančių prie Rusijos karo prieš Ukrainą.
Pasak agentūros „Bloomberg“, bendra šių įmonių metinė apyvarta viršija 20 mlrd. JAV dolerių, o darbuotojų skaičius siekia daugiau nei 265 000 žmonių.
21-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas galutinai buvo priimtas liepos 23 d. Jis tapo vienu didžiausių. Pagal dokumentą, be kita ko, numatytas Rusijos naftos kainų lubų mechanizmo įšaldymas 12 mėnesių laikotarpiui.
Slapta Putino armija šią šalį ardo plyta po plytos: jam tai – silpniausia Europos vieta
06:53
Savo dvasia tai labai priminė vasaros stovyklą – čia netrūko kepsnių vakarėlių ir paplūdimio tinklinio turnyrų, o sveikatingumo kompleksas lankytojus pasitiko šūkiu „Atsipalaiduok ir pramogauk“. Programoje atokioje Serbijos vietovėje dalyvavę vyrai ir moterys ne tik linksminosi. Jie mokėsi veržtis pro policijos užtvaras ir padeginėti pastatus. Jie vilkėjo neperšaunamomis liemenėmis ir treniravosi su automatais.
Kaip paaiškėjo, jų vadovai buvo agentai susiję su Rusijos karine žvalgyba, žinoma kaip GRU. Trijų šalių žvalgybos pareigūnų, apibūdinusių šią veiklą, teigimu, jų siekis buvo išugdyti drausmingų smogikų branduolį, apmokytą kištis į rinkimus.
Tikslas – nedidelė Moldova. Šalis, kurioje gyvena apie 3 milijonus žmonių, turinti ypatingą svarbą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Kremliaus kampanija apėmė ir kitoms Vakarų šalims jau pažįstamus metodus tokius, kaip kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos. Vis dėlto Moldovoje ši intervencija nuėjo bene toliausiai – neskaitant pačios Ukrainos. Trijų Vakarų žvalgybos pareigūnų vertinimu, tai yra vienas plačiausių ir įžūliausių iki šiol užfiksuotų sąmokslų, kaip V.Putinas siekia destabilizuoti Vakarus.
