- Vokietija grasina užtrenkti duris rusams į Europą
- Rusijai – juodasis Centrinio banko scenarijus
- Rusiją išgąsdino Zelenskio žodžiai: prasideda operacija „M&M's“?
- Rusijoje sraigtasparnis Mi-8 šienavo medžius: kuo visa tai baigėsi
- Viskas rimta: Ukraina oficialiai informavo apie pavojų Rusijos erdvėje – minimos ir Baltijos šalys
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija grasina užtrenkti duris rusams į Europą
20:44
Vokietija nori drastiškai sumažinti vizų išdavimą rusams po bandymo įvykdyti drono ataką prieš Ukrainos karinį transportinį lėktuvą Leipcige, rašo leidinys „Deutsche Welle" (DW).
Rusijos piliečių turistinės kelionės į Vokietiją nebegali tęstis tokiu pačiu formatu, nes nėra jokio „normalumo“, kol Rusija vykdo agresyvų karą, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Giese. Siekiama užtikrinti, kad atvyktų tik tie asmenys, kurie nekelia pavojaus.
„Rusijos piliečiams išduodamų vizų atostogoms Europos Sąjungoje skaičius yra per didelis“, – sakė jis.
Pasak M.Giese, sprendimą dėl vizų išdavimo priima skirtingos šalys su nevienodu griežtumu, todėl šalis derėsis su partneriais Europos Sąjungoje.
„Norime, kad išduodamų vizų skaičius būtų dar labiau sumažintas“, – teigė jis.
Europos Komisijos duomenimis, Vokietijos konsulatai Rusijoje 2022 m. išdavė 38 809 vizas, 2023 m. – 15 150, 2024 m. – 17 202, o 2025 m. – 20 036. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Šengeno šalyse. 2022 m. Rusijos pareiškėjams buvo išduota 701,7 tūkst. vizų, 2023 m. – 536,1 tūkst., 2024 m. – 586,4 tūkst., o 2025 m. – 618,8 tūkst. Italija, Prancūzija ir Ispanija tradiciškai išlieka lyderėmis pagal išdavimą.
Vokietijos valdančiosios CDU/CSU partijos nariai Europos Parlamente birželio pradžioje paragino visiškai uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Deputatai piktinasi, kad pernai Europoje atostogavo daugiau nei 500 tūkst. Rusijos piliečių.
„Atostogos ES yra privilegija, o ne teisė“, – rašoma pranešime.
Maždaug tuo pačiu metu 11 Europos šalių ministrai nusiuntė laišką Europos diplomatijos vadovei Kaja Kallas su pasiūlymu uždrausti rusų turistines keliones į ES šalis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis rugsėjo 1 d. pareiškė, kad Berlynas sugriežtins rusų atvykimo į šalį kontrolę, reaguodamas į incidentą su dronais Leipcigo oro uoste.
Rugpjūčio 5-osios naktį ten buvo bandoma įvykdyti sabotažą prieš Ukrainos lėktuvą An-124. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad Vokietijos valdžia dėl šio incidento kaltina Rusiją.
Vokietijos tyrėjai jau nustatė du įtariamuosius, pranešė laikraštis „Bild“. Leidinio teigimu, vienas jų yra kilęs iš Rusijos ir turi Latvijos pasą, antrasis – Baltarusijos pilietis su Rusijos pasu. Generalinė prokuratūra jiems jau pareiškė kaltinimus.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:20
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po Zelenskio pareiškimų Maskvos oro uostai sustabdė darbą antrą naktį iš eilės
00:52
Maskvos Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai antrą naktį iš eilės sustabdė darbą po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimų dėl Rusijos oro erdvės nesaugumo civilinei aviacijai, rašo leidinys „The Moscow Times“.
„Įvesti laikini apribojimai orlaivių atvykimui ir išvykimui“, – trečiadienį pranešė Federalinė oro transporto agentūra.
Dieną prieš tai darbą buvo sustabdę trys Maskvos oro uostai. „Flightradar24“ duomenimis, Šeremetjeve buvo atšauktas 21 skrydis, o 235 atidėti, Vnukove – atšaukti 22 skrydžiai, o 94 atidėti.
Anksčiau V.Zelenskis savo „Telegram“ kanale perspėjo oro linijas ir draudikus, kad Ukraina, reaguodama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgius civilinei infrastruktūrai, suintensyvins atakas Rusijos teritorijoje naudodama bepiločius orlaivius.
Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas oficialiai pranešė Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) apie Rusijos oro erdvės nesaugumą.
Ukraina kreipėsi į ICAO su prašymu paraginti valstybes nares visiškai uždrausti civilinės aviacijos skrydžius Rusijos danguje.
Rusija antrą mėnesį iš eilės fronte neteko daugiau nei 40 tūkst. karių
23:59
Pavasarį Rusijos kariuomenės vadovybė prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo iki rudens užimti visą Donbasą, o jis pats ne kartą viešai kalbėjo apie artėjančią pergalę. Šis terminas jau atėjo, tačiau Donbaso užėmimas vis dar toli.
Jau antrą mėnesį iš eilės jų nuostoliai viršijo 40 tūkst. karių, pažymi ISW analitikai. Rugpjūtį fronte, preliminariais vertinimais, žuvo ir buvo sužeista 42 020 žmonių, palyginti su 42 860 liepą. Vidutiniškai kariuomenė prarado po 465 žmones už kiekvieną užimtą kvadratinį kilometrą, rašo ISW, pabrėždamas, kad naujų kontraktininkų vis dar nepakanka dabartiniams nuostoliams kompensuoti, „ir lieka neaišku, kiek ilgai kariuomenė galės išlaikyti dabartinį puolimo tempą be vienokios ar kitokios mobilizacijos“.
Šiais metais Rusijai nepavyko į kariuomenę per mėnesį pritraukti daugiau kaip 30 000 žmonių, o metų pradžioje šis skaičius buvo nukritęs iki 24 000, sakė Janis Kluge iš Vokietijos Tarptautinio saugumo studijų instituto, kuris skaičiavimus atlieka remdamasis biudžeto išmokų duomenimis.
Kyjivas anksčiau buvo išsikėlęs tikslą padidinti agresoriaus mėnesinius nuostolius iki 50 tūkst. žmonių, ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrintai juda šio tikslo link. Dar kovą Rusijos nuostoliai buvo daugiau kaip 10 tūkst. karių mažesni ir sudarė 31 960, nurodo ISW.
Rubio: CŽA vadovo vizito į Maskvą tikslas buvo „užmegzti ryšius tarp žvalgybos tarnybų“
23:55
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Fox News“ pakomentavo neseniai įvykusį CŽA vadovo Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje.
Jis teigė, kad J.Ratcliffe'o vizitas Maskvoje buvo bandymas „užmegzti“ komunikacijos kanalus su Rusija.
„Jo vizitas ten buvo labiau rutininis ta prasme, kad juo buvo siekiama tik užmegzti ir toliau kurti šiuos komunikacijos kanalus tarp žvalgybos tarnybų. Tokie dalykai gali būti naudingi krizės ar konflikto metu“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„Tai – naujas etapas“: Vokietija išbandė balistinę raketą
22:36
Vokietijos karinis jūrų laivynas Šiaurės Atlante sėkmingai išbandė izraeliečių gamybos balistinę raketą „Lora“, praneša leidinys „Tagesspiegel“.
Paleidimas įvyko rugsėjo 2-osios naktį, tam tarp Airijos ir Islandijos buvo dislokuotos dvi Vokietijos fregatos.
„Esu labai patenkintas rezultatu... Vokietijos ir mūsų sąjungininkų apsaugos požiūriu šis bandymas žymi naują atgrasymo ir parengties jūroje etapą“, – sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno inspektorius viceadmirolas Janas Christianas Kaackas.
Plačiau skaitykite čia.
Rusijoje plinta žiauri schema: turtas atimamas be jokio gailesčio
22:02
Nelegalių skolintojų skaičius Rusijoje per metus padidėjo daugiau nei dvigubai. Kai kurie iš jų nesiekia uždirbti iš didelių palūkanų, bet laukia pirmojo įsipareigojimų nevykdymo, kad vėliau teisiniu keliu galėtų konfiskuoti skolininko nekilnojamąjį turtą.
Tokie skolintojai Rusijoje nepaiso, kad būstas, į kurie jie kėsinasi, galbūt yra vienintelė skolininko gyvenamoji vieta.
Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip Rusijoje įsigalėjo nauja nelegalaus ir įžūlaus pasipelnymo schema.
Plačiau skaitykite čia
Zelenskis sureagavo į Ukrainos karinės žvalgybos ir SBU agentų susišaudymą
21:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į incidentą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai ir kurio metu kilo susišaudymas. Savo reakciją jis išsakė vakariniame vaizdo kreipimesi, rašo portalas „Unian“.
„Kalbant apie šiandienos absoliučiai gėdingą situaciją tarp atskirų SBU ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos padalinių, kuri įvyko Kyjive. Kalbėjomės su generaliniu prokuroru. Jis išsiaiškins visas detales: bus patikrinti visi šios istorijos dalyvių parodymai ir pareiškimai, visa situacija bus išnagrinėta žingsnis po žingsnio“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad incidento dalyviai turi būti patraukti atsakomybėn. Prezidentas pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų vadovai turi priimti personalo sprendimus dėl susišaudymo dalyvių. Jis taip pat paragino atlikti vidinius tyrimus abiejose tarnybose.
„Ukrainoje šaudyti galima tik į Rusijos okupantus, siekiant apginti Ukrainą. Jokio kito susišaudymo mūsų valstybė niekada nesuvoks kaip kažko, kas kam nors leidžiama“, – pabrėžė prezidentas.
Rusijoje dėl kariuomenės kritikos suimta vaikų hospiso vadovė
21:28
Maskvai tęsiant susidorojimą su savo puolimo Ukrainoje kritikais, Rusijos policija trečiadienį suėmė vaikų hospiso vadovę, įtariamą „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimu, naujienų agentūrai AFP pranešė jos advokatas.
38-erių metų Lida Moniava yra Maskvoje įsikūrusios labdaros organizacijos, teikiančios gyvenimo pabaigos priežiūrą nepagydomai sergantiems vaikams ir jauniems suaugusiesiems, įkūrėja ir direktorė.
Jos suėmimas susijęs su 2023 metais per pirmąsias karo metines platformoje „Telegram“ paskelbtu įrašu, kuriame ji užsiminė apie Jungtinių Tautų (JT) duomenis, rodančius tūkstančius civilių aukų, agentūrai AFP pareiškė jos advokatas Michailas Biriukovas.
Prokurorai ją kaltina „veikus esant vedamai politinės neapykantos“, sakė M. Biriukovas.
Jei ji bus pripažinta kalta, jai grės iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Už sunkių nusikaltimų tyrimą atsakingas Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė, kad jai buvo pareikšti kaltinimai „sąmoningu melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą skleidimu“.
„Moniava buvo sulaikyta. Apklausos metu ji nepripažino kaltės dėl įtariamo nusikaltimo“, – teigiama komiteto pranešime.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ L. Moniavos suėmimą pavadino „dar vienu įžūliu Rusijos valdžios bandymu numalšinti bet kokias antikarines nuotaikas“.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo savo puolimą, Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių už pasisakymus prieš karą – kruviniausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Prokurorai kritikuojančiuosius Rusijos kariuomenę dažnai kaltina „melagienų“ skleidimu.
Rusijos žiniasklaidos reguliavimo institucija šalies žiniasklaidos priemonėms liepė pranešant apie konfliktą remtis tik „oficialiais Rusijos šaltiniais“, o tai iš esmės reiškia tik Rusijos gynybos ministerijos teikiamą informaciją.
JAV iždo sekretorius kirto Ukrainai: energetikos krizę pakurstė ir smūgiai Rusijos naftos objektams
21:00
Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams prisidėjo prie energijos kainų šuolio visame pasaulyje, televizijai „Fox News“ trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Ukraina nusprendė, kad nori susprogdinti Rusijos energetikos objektus ir naftos produktus, todėl tai pasauliniu mastu sukelia spaudimą kainoms didėti“, – sakė S.Bessentas.
Kyjivas vykdo tolimųjų dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms kampaniją, siekdamas sumažinti Maskvos biudžeto pajamas ir jos gebėjimą tęsti visapusišką karą.
JAV iždo sekretorius tvirtino, kad šie smūgiai, kartu su sutrikimais, kuriuos lėmė JAV ir Irano karas, kursto „energetikos krizę“ visame pasaulyje.
Šie jo komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai jis per Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Jungtinėse Valstijose susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu, kuriam esą pareiškė apie būtinybę užbaigti karą Ukrainoje.
Vien liepos mėnesį Ukraina surengė mažiausiai 30 atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos tanklaivius. Agentūros „Bloomberg“ cituojami analitikai apytikriai apskaičiavo, kad Rusijos žaliavinės naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. barelių per dieną – tai mažiausias rodiklis nuo 2002 metų gegužės.
Dėl šių sutrikimų prie Rusijos degalinių nusidriekė ilgos eilės, visoje šalyje atsirado degalų trūkumas, o Maskvai teko įvesti degalų eksporto draudimą.
Kuro krizė Rusijoje kilo tuo metu, kai pasaulyje smarkiai pakilo energijos kainos, kurių šuolį pakurstė JAV ir Irano konfliktas, dėl kurio buvo uždarytas Hormuzo sąsiauris – svarbus pasaulinės naftos prekybos jūrų maršrutas.
Lenkijoje – didžiulis skandalas dėl Baltijos šalių gynybos
20:36
„Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją“. Šie buvusio Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako žodžiai kaip atsakymas į klausimą, ar Lenkijos kariai turėtų ginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, šalyje sukėlė skandalą. Kritikai sako, kad tai – puikus kąsnis Vladimiro Putino Rusijai ir jos propagandai.
M.Blaszczakas gynybos ministro pareigas ėjo 2018–2023 m., Lenkijoje valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
Dalyvaudamas „Radio Zet“ radijo laidoje M.Blaszczakas laidos vedėjo Bogdano Rymanowskio buvo paklaustas: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“
Plačiau skaitykite čia.
