Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV taikys sankcijas Rusijos naftos ir dujų pirkėjams – iškart sureagavo Indija
10:16
Indija ketvirtadienį pareiškė ir toliau pirksianti naftą iš „įvairių“ tiekėjų, JAV įstatymų leidėjams patvirtinus sankcijas, skirtas spausti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.
JAV teisės aktais taikomasi į Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną bei kitus aukšto rango pareigūnus. Taip pat siekiama suvaržyti Maskvos šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Įstatymas suteikia JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. tarifus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams, įskaitant Kiniją ir Indiją, siekiant apriboti pajamas, finansuojančias Maskvos karą.
Žiūrės savo reikalų
Tačiau Indijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalis „išlieka tvirtai įsipareigojusi užtikrinti energetinį saugumą savo 1,4 mlrd. gyventojų“.
„Tai bus ir toliau daroma diversifikuojant šaltinius bei atsižvelgiant į besikeičiančią rinkos dinamiką“, – teigė Naujasis Delis.
Maskva yra viena svarbiausių Indijos strateginių partnerių ir karinės įrangos tiekėjų.
„Indijos pusė taip pat aiškiai išreiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybiniams ir ekonominiams interesams apsaugoti“, – pridūrė ministerija.
Indija energetikos krizę, kurią iš dalies sukėlė JAV ir Irano konfliktas, sušvelnino atsigręždama į Rusiją, nepaisant Maskvos karo Ukrainoje bei Vašingtono ir kitų Vakarų sostinių daromo spaudimo.
V. Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi praėjusią savaitę Naujajame Delyje surengė derybas prieš BRICS viršūnių susitikimą.
„Šis klausimas pastaraisiais mėnesiais buvo aptartas aukštu lygiu su įvairiais JAV atstovais“, – pridūrė ministerija.
„Indijos pusė labai aiškiai išdėstė galimas pasekmes ne tik dvišaliams santykiams, bet ir tarptautinei energetikos rinkai.“
Indijos perdirbimo įmonės kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, padedamos laikinų JAV išimčių, beveik padvigubino žalios naftos importą iš Rusijos iki 2,25 mln. barelių per dieną.
Remiantis prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ informacija, liepą importas pasiekė rekordinį 2,81 mln. barelių lygį, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo iki 2,07 mln. barelių.
Armėnijos premjeras: Rusijos karinė bazė šalyje nėra būtina
15:20
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje.
Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo.
Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.
Šie N. Pašiniano komentarai pasirodė Armėnijai vis labiau orientuojantis į vakarietišką užsienio politiką ir tolstant nuo tradicinės sąjungininkės Maskvos įtakos zonos.
„Mes niekada nekėlėme klausimo dėl Rusijos karinės bazės veiklos Armėnijoje nutraukimo“, – per spaudos konferenciją sakė N. Pašinianas.
Visgi jis pabrėžė, kad jei Maskva norėtų uždaryti savo 102-ąją karinę bazę, esančią šiaurės vakariniame Giumri mieste, Armėnija tam neprieštaraus.
„102-oji karinė bazė nieko neprideda prie Armėnijos saugumo“, – pridūrė lyderis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Maskva yra pasirengusi išvesti karius iš bazės „nors ir rytoj“, jei Armėnija nuspręstų, kad Rusijos karinis buvimas jai nebėra reikalingas.
Pagal 2010 metų susitarimą, Rusijos teisė eksploatuoti šią bazę buvo pratęsta iki 2044 metų. Joje dislokuota apie 3 tūkst. Rusijos karių.
Ketvirtadienį Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Jerevaną siekiu „nutraukti ryšius“ su Maskva ir plėsti bendradarbiavimą su NATO.
Ilgalaikių sąjungininkių santykiai smarkiai pablogėjo, Jerevanui gilinant ryšius su ES ir JAV po to, kai Armėnija apkaltino Rusiją neapsaugojus jos per susidūrimus su kaimyniniu varžovu Azerbaidžanu.
Armėnija taip pat sustabdė savo dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) 2024 metais ir ėmėsi veiksmų siekdama galimos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Anksčiau šiais metais Maskva įvedė draudimus ir apribojimus įvairioms Armėnijos prekėms, įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Briuselis pasiūlė Armėnijai prekybos gelbėjimo ratą, pagal kurį būtų liberalizuota beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES, panaikinant taikomus muitus.
Nepaisant to, Rusija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių, o Armėnija yra stipriai priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių.
Netoli Lenkijos sienos – sprogimai, pakelti naikintuvai: aiškėja, kas nutiko
14:58
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas. Laikinai sustabdyta dviejų oro uostų veikla.
Kaip pranešama, netoli Lenkijos sienos Ukrainoje buvo girdimi sprogimai – manoma, kad ten nukrito arba buvo numuštas kovinis dronas. Lenkijos premjeras sako, kad galėjo būti atakuota degalinė Ukrainoje.
Tvn24.pl rašo, kad kariuomenės atstovo teigimu, naikintuvai pakilo dėl to, kad netoli nuo sienos pastebėtas Lenkijos link artėjantis bepilotis orlaivis.
„Naujausiais duomenimis, greičiausiai šis dronas netoli sienos arba buvo numuštas, arba pataikė į savo taikinį“, – portalui sakė kariuomenės atstovas leitenantas pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
Jo teigimu, maždaug už keturių kilometrų nuo sienos buvo girdimas sprogimas.
Tvp.info teigimu, pirminiais duomenimis, dronas, kaip manoma, su sprogmenimis, nukrito arba buvo numuštas apie 4 km nuo Lenkijos sienos, Ukrainos pusėje.
„Orlaivis greitai artėjo prie mūsų sienos“, – rašo portalas.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi vienu Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą metu pasigirdo sprogimo garsas.
Lenkijos sienos apsaugos tarnybos teigimu, joks iš sienos perėjimo punktų per incidentą nenukentėjo.
Galėjo sprogti degalinė
Ketvirtadienį Varšuvoje kartu su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu kalbėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Rusija įvykdė „masinę, labai brutalią ataką“ prieš vakarų Ukrainą netoli Lenkijos sienos.
„Tikriausiai vėl buvo atakuota degalinė. Įvyko galingas sprogimas. Taip pat buvo pakelti mūsų orlaiviai“, – sakė D.Tuskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainai perduoti 252 Rusijos grąžinti žuvusiųjų kūnai
14:02
Ketvirtadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalis per apsikeitimą žuvusiaisiais su Rusija atgavo 252 žmonių kūnus.
Mainais Rusija gavo 23 kūnus, pranešė naujienų svetainė RBK, remdamasi rusų parlamentaru Šamsailu Saralijevu.
Apsikeitimas karo belaisviais ir žuvusiais kariais yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Vykdant repatriacijos priemones Ukrainai sugrąžinti 252 žuvusių asmenų kūnai“, – pranešė Ukrainos koordinacinis štabas elgesiui su karo belaisviais.
Policija ir kiti pareigūnai „atliks visus būtinus tyrimus ir nustatys repatrijuotų kūnų tapatybes“, pridūrė štabas.
Ukraina 2027 metais gynybai planuoja skirti rekordiškai daug lėšų
14:00
Ukrainos vyriausybė kitais metais planuoja skirti rekordinius du trečdalius savo biudžeto gynybai, rodo vyriausybės dokumentai.
Puspenktų metų Rusijos vykdomas puolimas nualino Ukrainos ekonomiką, padarydamas milijardinius nuostolius ir atverdamas didžiulę skylę jos biudžete.
Karo nualinta šalis iš pradžių naudojo savo pajamas gynybos išlaidoms apmokėti, tačiau vis labiau kliaujasi užsienio rėmėjų pagalba.
Ukrainos vyriausybė kitais metais prašys papildomų 53 mlrd. dolerių (45,9 mlrd. eurų) užsienio pagalbos, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko lėšas, teigiama pranešime.
„2027 metų biudžeto projektas buvo sudaromas tuo metu, kai tęsėsi Rusijos agresija, o saugumo ir gynybos poreikiai išliko itin svarbūs“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai teigė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
„Tai neabejotinai yra vyriausybės prioritetas numeris vienas. Visi įmanomi valstybės vidaus ištekliai nukreipiami siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų veiksmingai pasipriešinti agresorei“, – pridūrė jis.
Ukraina 2027 metais gynybai ir saugumui planuoja išleisti rekordinius 4,9 trln. grivinų (109 mlrd. dolerių, 94,5 mlrd. eurų) – tai sudaro apie 44 proc. BVP ir yra rekordas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją, teigiama pranešime.
Maždaug trečdalis šios sumos bus skirta karių atlyginimams, o likusi dalis – ginklams ir įrangai.
Tuo metu Rusija 2027 metais gynybai planuoja išleisti apie 13,6 trln. rublių (161 mlrd. dolerių, 139,6 mlrd. eurų), arba apie 30 proc. savo biudžeto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad parlamentui teks priimti „nemalonias ir nepopuliarias“ priemones užsienio finansavimui pritraukti, tarp jų – mokestį užsienio siuntoms.
„Šiuo metu be šių dalykų neįmanoma užtikrinti visų mūsų gynybos poreikių ir Ukrainos atsparumo“, – sakė jis.
Nuo 2022 metų, kai įsiveržė Rusija, Ukraina iš užsienio partnerių gavo apie 200 mlrd. dolerių (173,4 mlrd. eurų) finansavimo, taip pat milijardų dolerių (eurų) vertės karinės pagalbos.
Lenkijoje vykdomos karinės aviacijos operacijos
13:40
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas.
„DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Oro atakos grėsmė. Raskite saugią vietą. Laikykitės tarnybų nurodymų. Laukite tolimesnių pranešimų“, – rašoma Valstybės saugumo centro pranešime, kuriuo jis pasidalijo ir socialiniuose tinkluose.
Šis perspėjimas išsiųstas Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojams. Beveik tuo pačiu metu buvo išplatintas ir įspėjimas dėl Rusijos vykdomo puolimo Ukrainos teritorijoje.
„Situacija yra stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje budi Lenkijos aviacija. Laukite tolimesnių pranešimų“, – nurodoma pranešime.
Kremlius sureagavo į JAV priimtą sankcijų paketą
13:16
Naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai apsunkins pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV Kongresas pritarė griežtam sankcijų paketui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Maskvai dėl jos penktus metus besitęsiančio plataus masto karo.
„Žinoma, bet kokių papildomų JAV sankcijų įvedimas tikrai apsunkins taikaus sprendimo paieškas ir pastangas jį pasiekti Ukrainoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Teisės aktas, kuris dabar keliaus ant prezidento Donaldo Trumpo stalo, yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus, taip pat prieš Maskvos vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Jis taip pat suteikia D.Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių gali būti Kinija ir Indija, siekiant sumažinti pajamas, kuriomis finansuojamas Maskvos karas.
Paaiškėjo, kas pakeis iš Ukrainos pabėgusį generalinį prokurorą
13:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį laikinuoju generaliniu prokuroru paskyrė Chmelnyckio srities vyriausiąjį prokurorą Antoną Kovalskį.
Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Buvusį Ukrainos generalinį prokurorą Ruslaną Kravčenką antradienį atleido parlamentas dėl plataus masto korupcijos skandalo.
Žiniasklaida skelbia, kad A.Kovalskis galiausiai gali būti paskirtas generaliniu prokuroru, o ne tik laikinai eiti šias pareigas.
6 liepsnojantys Rusijos orlaiviai ir deganti gamykla: Zelenskis dalijasi vaizdais
12:37
Ukrainos pajėgos naktį į rugsėjo 17-ąją smogė Rusijos kariniam aerodromui Rostove prie Dono. Pavyko pataikyti į lėktuvą An-12, du An-26 ir dar tris sraigtasparnius. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas padėkojo Ukrainos kariams, kurie kasdien leidžia Rusijai pajusti karą.
„Šią naktį per bendrą Ukrainos saugumo tarnybos, bepiločių sistemų pajėgų, Ukrainos karinės žvalgybos ir užsienio žvalgybos tarnybos operaciją buvo smogta Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai. Saugumo tarnyba taip pat tiksliai smogė kariniam aerodromui Rostove – patvirtinta, kad pataikyta į lėktuvą An-12, du An-26 ir dar tris sraigtasparnius“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad gerų rezultatų pasiekta ir Juodojoje jūroje, tačiau detalių nepateikė.
„Kasdien atsakome į agresiją. Rusija turi pasirinkti taiką“, – apibendrino V. Zelenskis.
Kas vyko
Kaip „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Rostovo prie Dono aerodromo teritorijoje užfiksuotas gaisras, po kurio įvyko detonacija.
Be to, Rusijos Jaroslavlio srityje esančios „Slavneft-JANOS“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje užfiksuotas pataikymas ir gaisras pirminio naftos perdirbimo įrenginyje AVT-3.
Kaip pažymėjo Generalinis štabas, „Slavneft-JANOS“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, priklausanti viešajai akcinei bendrovei „Slavneft“.
Jos pajėgumas siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus. Įmonė vykdo visą perdirbimo ciklą ir gamina automobilių benziną, dyzelinį ir aviacinį kurą, mazutą, bitumą bei kitus naftos produktus.
Ši įmonė naudojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams užtikrinti.
Rusijai – programišių kirtis
11:45
Rusijoje likus kelioms dienoms iki rinkimų į Dūmą pradžios anoniminė programišių grupuotė paskelbė įsilaužusi į Centrinės rinkimų komisijos (CRK) ir šalies naująją elektroninio balsavimo sistemą kuriančių rangovų infrastruktūrą.
Grupuotė „CikLeak“ teigia nusitaikiusi į CRK ir jos rangovų infrastruktūrą, įskaitant valstybės kontroliuojamą telekomunikacijų milžinę „Rostelekom“ bei jos dukterinę bendrovę „Cifrotech“, dalyvaujančią kuriant rinkimų sistemą „GAS Vybory 2.0“.
„Mes nesikišame į rinkimų komisijų darbą ir balsavimo procesą, tačiau padedame atskleisti, kaip visa tai veikia iš vidaus“, – pridūrė programišiai.
„Norime, kad Rusijos piliečiai daugiau sužinotų apie tai, kaip valdžia gali klastoti rinkimus“, – sakė jie.
Apie galimą įsilaužimą pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai CRK posėdyje komisijos pirmininkė Ela Pamfilova ir Rusijos skaitmeninės plėtros viceministras Olegas Kačanovas aptarė sistemos saugumą, pranešė leidinys „Kyiv Post“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skandalingos buvusios Zelenskio atstovės neįleido į AfD renginį Europos Parlamente
11:31
Buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai trečiadienį pranešė, kad dėl sankcijų jai buvo uždrausta sakyti kalbą Europos Parlamente (EP).
Likus kelioms dienoms iki jos vizito sankcijas jai įvedė pats V. Zelenskis.
Julija Mendel dirbo V. Zelenskio atstove spaudai nuo jo išrinkimo 2019 metais iki 2021-ųjų, likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
40-ies metų J. Mendel tapo aršia savo buvusio vadovo kritike. Šių metų pradžioje duotame interviu dešiniųjų pažiūrų JAV pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui ji pavadino prezidentą „viena didžiausių kliūčių siekiant taikos“. Taip pat kaltino V. Zelenskį, kad jis neva vartoja narkotikus.
Ukrainos prezidentūra sekmadienį paskelbė apie sankcijas jai ir kitiems asmenims, apkaltinusi juos „dezinformacijos ir Rusijos propagandos“ skleidimu.
J. Mendel šiuos kaltinimus atmetė.
„Mano kalbos dieną man buvo uždrausta įžengti į Europos Parlamentą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Mendel, susiedama draudimą su prieš kelias dienas jai pritaikytomis sankcijomis.
„Tačiau kalba vis tiek įvyks, nes žinau, kad atstovauju didelei visuomenės daliai, kuri trokšta taikos ir nori būti išgirsta“, – teigė ji.
Ją pasikvietė prorusiška AfD
Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, J. Mendel turėjo kalbėti Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) organizuotame renginyje.
Nei Ukrainos prezidentūra, nei EP kol kas nepateikė komentarų dėl J. Mendel kaltinimų, taip pat nėra aišku, ar šis sprendimas buvo tiesiogiai susijęs su Ukrainos įvestomis sankcijomis.
