Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: Trumpas gali pasiūlyti Rusijai verslo sandorius dar nesibaigus karui
06:56
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę sudaryti ekonominius susitarimus su Rusija dar prieš karo veiksmų nutraukimą Ukrainoje. Amerikos pareigūnų teigimu, tokie susitarimai galėtų būti papildoma paskata Rusijos vadovui Vladimirui Putinui sutikti nutraukti karą, rašo laikraštis „The New York Times" (NYT), remdamasis savo šaltiniais.
Vieno iš JAV pareigūnų teigimu, Vašingtonas mano, kad ankstyvi verslo susitarimai galėtų parodyti Maskvai JAV ketinimų atnaujinti santykius su Rusija rimtumą.
Šis požiūris skiriasi nuo D.Trumpo pozicijos, kurią jis išsakė anksčiau. Praėjusiais metais JAV prezidentas teigė, kad Jungtinės Valstijos nesudarys didelių ekonominių susitarimų su Rusija, kol karas nebus išspręstas.
Dabar JAV administracija, panašu, bando derinti spaudimą Kremliui su potencialia ekonomine nauda.
JAV sankcijos
JAV Kongresas priėmė plataus masto įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai. Trečiadienį Atstovų Rūmai 262 balsais prieš 159 pritarė dokumentui po to, kai jį rugpjūtį patvirtino Senatas.
Įstatymo projektas numato griežtesnius apribojimus Rusijos energetikos ir finansų sektoriams, Rusijos valdžios atstovams, bankams ir vadinamajam „šešėliniam laivynui". Be to, JAV prezidentui suteikiama galimybę taikyti iki 100 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos energijos išteklius. Dokumentas jau išsiųstas D.Trumpui pasirašyti.
Taigi Vašingtonas vienu metu svarsto dvi priemones, skirtas paveikti Maskvą, – sankcijų griežtinimą ir galimas ekonomines paskatas.
Sankcijų šalininkai Kongrese mano, kad padidintas ekonominis spaudimas turėtų priversti Kremlių sutikti su derybomis. Tuo pačiu Baltieji rūmai ieško papildomų būdų įtikinti Rusijos vadovybę nutraukti karo veiksmus.
Kokie susitarimai gali būti pasiūlyti Maskvai?
Anot leidinio, kol kas konkretus galimų susitarimų sąrašas nėra atskleistas.
Po V.Putino susitikimo su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu Maskvoje, Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad šalys išsamiai aptarė ekonominius klausimus ir potencialius stambius Rusijos ir JAV projektus.
Rusija jau seniai siekia pasiūlyti Vašingtonui įvairių ekonominio bendradarbiavimo variantų – nuo bendrų gavybos projektų iki bendradarbiavimo Arktyje ir energijos prekybos.
Su derybomis susijusių šaltinių teigimu, D.Trumpo komanda mano, kad tam tikri susitarimai dar prieš karo pabaigą galėtų įtikinti dalį Rusijos elito būsimo santykių su JAV pagerinimo realumu.
Derybos
Teritorijų klausimas išlieka pagrindine kliūtimi. Neseniai vykusiose derybose Rusijos pusė atkakliai laikėsi savo reikalavimų dėl Donecko srities kontrolės. Ukraina nesutinka savanoriškai atsisakyti jos kontroliuojamų teritorijų.
J.Kushnerio teigimu, JAV administracijos, kaip tarpininkės, užduotis yra rasti sprendimą, kuris leistų abiem pusėms judėti į priekį.
Naujas Vašingtono požiūris gali rodyti bandymą pakeisti taktiką po to, kai derybos dėl teritorinių nuolaidų atsidūrė aklavietėje.
Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad JAV tarpininkaujamos derybos galėtų atsinaujinti artimiausiu metu. Tarp galimų temų – ribotas smūgių energetinei infrastruktūrai ar laivybai Juodojoje jūroje nutraukimas.
Fico nenori padėti NATO karo atveju: „Su kuo mes kariausime?“
08:13
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė nenorintis, kad jo šalis būtų įtraukta į karinį konfliktą pagal NATO 5-ąjį straipsnį. Tai R.Fico pasakė kalbėdamas Prešovo ligoninės studentams ir darbuotojams.
Slovakijos premjeras kritikavo Europos lyderius dėl „karingos retorikos“ ir klausė, su kuo tiksliai NATO turėtų kariauti.
„Atrodo, kad kartais esama tendencijos nesugebėjimą spręsti tokias problemas kaip neteisėta migracija, konkurencingumas ir aukštos energijos kainos pakeisti tuo, jog siūlome tokius karingus pokalbius: „Pirmyn, kariaukime.“ Dėl Dievo meilės, su kuo mes norime kariauti? Su kuo?“ – sakė jis.
R.Fico taip pat pareiškė nenorintis, kad Slovakija dalyvautų kariniame konflikte dėl NATO 5-ojo straipsnio taikymo.
„Ar galite įsivaizduoti, ponios ir ponai, kad būtų pritaikytas NATO sutarties 5-asis straipsnis? Ar kas nors gali tai įsivaizduoti? Ar kas nors gali įsivaizduoti, kad mums bus pasakyta: parenkite 5 tūkstančius karių, 10 tūkstančių karių, ir jie kažkur eis kariauti? O mes net nežinosime nei su kuo, nei kodėl, nei dėl ko“, – aiškino jis.
Pasak Slovakijos ministro pirmininko, jis, kaip vyriausybės vadovas, darys viską, kad šalis nebūtų įtraukta į karinį konfliktą.
„Nenoriu, kad Slovakija taptų kokio nors karinio konflikto dalimi dėl kažkokio 5-ojo straipsnio. Būdamas ministru pirmininku, padarysiu viską, kad Slovakija niekada nebūtų įtraukta į karinį konfliktą“, – sakė jis.
JAV turėtų patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos
07:57
Jungtinės Valstijos planuoja patvirtinti 10 raketų „Patriot“ perdavimą Ukrainai iš Vokietijos, rodo antradienio JAV Kongreso dokumentai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ oro gynybos amunicijos, kuri yra vienintelė patikimai gebanti numušti Rusijos balistines raketas, trūkumu.
Vokietija netrukus perduos Ukrainai dešimt raketų „MIM-104E GEM-T Patriot“ už 29,6 mln. dolerių (25,78 mln. eurų), savo pranešime Kongresui teigė JAV Valstybės departamentas.
Nors ginkluotė bus tiekiama iš Vokietijos, pagal JAV Ginklų eksporto kontrolės įstatymą Kongresas privalo peržiūrėti amerikietiškų ginklų perdavimą trečiosioms šalims, jei pradinė įrangos vertė viršija 14 mln. dolerių (12,19 mln. eurų).
Perdavimas bus automatiškai leistas, jei Kongresas nepriims bendros rezoliucijos, draudžiančios reeksportuoti ginklus.
„Šis perdavimas atitinka JAV saugumo pagalbos tikslus, – nurodoma Valstybės departamento pranešime. – Jungtinių Valstijų vyriausybė yra pasirengusi leisti šį perdavimą, atsižvelgusi į politinius, karinius, ekonominius, žmogaus teisių ir ginklų kontrolės aspektus.“
Rugsėjį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Berlynas pasirengęs aprūpinti Ukrainą papildomomis raketomis PAC-2 sistemoms „Patriot“ ir kita oro gynybos amunicija.
Raketa „GEM-T Patriot“ yra patobulinta PAC-2 versija, kurioje sumontuotas naujas sprogdiklis ir sistemos, gerinančios radaro jautrumą. Ji efektyviausia prieš dronus ir sparnuotąsias raketas, o modernesnė PAC-3, sukurta naudojant taikinių sunaikinimo smūgiu technologiją, tebėra geriausia gynyba nuo balistinių raketų.
Rusija smogė prekybos centrui Zaporižioje: kilo didžiulis gaisras
06:31
Ketvirtadienio, rugsėjo 17-osios, vakarą Rusijos pajėgos smogė prekybos centrui Zaporižioje, „Telegram“ pranešė laikinai Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovo pareigas einantis Michailas Semikinas.
Jis pranešė, kad smūgio vietoje įsiplieskė didžiulis gaisras.
„Priešas smogė dešiniajame krante esančiam prekybos centrui – dabar ten siautėja didžiulis gaisras“, – sakoma jo pranešime.
M. Semikinas pridūrė, kad šiandien Zaporižioje priešo taikiniais tapo civilinės paskirties įmonės, autobusų stotelės, patys autobusai ir prekybos centrai.
Pasak jo, Rusijos pajėgos naikina grikių ir druskos atsargas, tačiau jis paragino gyventojus nepanikuoti ir nepradėti masiškai kaupti maisto atsargų.
Vėliau M. Semikinas pridūrė, kad miesto gyventojai šioje vietoje nebeturės galimybės patogiai rinktis mėgstamų prekių.
„Praradome vietą, kur apsipirkdavo namų šeimininkės, po darbo užsukdavo darbuotojai ir laiką leisdavo jaunimas. Tai tragedija visam rajonui“, – rašė jis.
Tuo metu Zaporižios srities Gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad, preliminariais duomenimis, per Rusijos smūgį prekybos centrui žmonės nenukentėjo.
Turimais duomenimis, kalbama apie prekybos centrą „Armstore“.
„Reuters“: karas Ukrainoje atskleidė NATO pažeidžiamumą
06:30
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą nusinešė šimtų tūkstančių žmonių gyvybes. Ji taip pat tapo naujų ginklų sistemų bandymų poligonu ir iškėlė nepatogų klausimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO): ar Aljansas pasirengęs kitam karui, kuriame jam gali tekti kovoti?
Padėtis mūšio lauke keičiasi taip sparčiai, kad kai kuriems NATO ginklams ir taktikoms kyla pavojus pasenti, „Reuters“ sakė penki Ukrainos ir Vakarų šalių kariuomenių atstovai.
Leidinys pažymi, kad NATO nepriklausanti Ukraina prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, o Aljansas ginkluotės sistemas perka ir kuria metų metus, kartais net dešimtmečius.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad karas Ukrainoje ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš Europos sąjungininkus paskatino daugelį NATO narių smarkiai padidinti išlaidas gynybai.
Pentagonas šiuo metu peržiūri savo karinį buvimą Europos šalyse, kurias D. Trumpas kaltino tuo, kad jos „gyvena“ JAV gynybos sąskaita ir atsisako padėti kariauti jo nepopuliariame kare prieš Iraną.
Europa ir toliau daug lėšų skiria tankams, kurie, daugelio karinių analitikų nuomone, ir būsimuose mūšiuose atliks svarbų vaidmenį.
Be to, nebrangūs dronai ir kitais aspektais pakeitė karo pobūdį. Didelėmis grupėmis susitelkę kariai ar didelės transporto priemonių kolonos tapo daug lengvesniais taikiniais.
Pažymima, kad šių metų birželį agentūros žurnalistai lankėsi NATO karinėse pratybose netoli Paldiskio Estijoje – nedidelėje Baltijos valstybėje, kuri šiuo metu stiprina savo 210 mylių ilgio sieną su Rusija.
Per pratybas JAV ir Europos kariai karo lauko ligoninėse gydė dešimtis tariamai sužeistų karių.
Tačiau pratybos buvo vykdomos darant prielaidą, kad NATO kontroliuos oro erdvę virš ligoninių. Pigių, sunkiai aptinkamų ir didelius atstumus galinčių įveikti dronų laikais tokios oro erdvės kontrolės nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad Ukraina jau ne tik gauna NATO mokymus ir pagalbą – vis svarbesniu jos vaidmeniu tampa per karą su Rusija įgytos patirties perdavimas Aljansui.
Kartu jie pažymėjo, kad NATO karinė biurokratija nėra pajėgi visapusiškai perimti šių pamokų.
Vienas Ukrainos karininkas, Rumunijoje dalyvavęs NATO psichologinių operacijų mokymuose, „Reuters“ sakė, kad dalis Aljanso mokomosios medžiagos vis dar grindžiama Antrojo pasaulinio karo pavyzdžiais.
Karas Ukrainoje taip pat atskleidė pažeidžiamumą, kurį, NATO pareigūnų teigimu, pašalinti gerokai sunkiau – tai oro ir priešraketinė gynyba.
Nuolatinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos miestus išryškino Europos priklausomybę nuo pažangių amerikietiškų priešraketinės gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, pirmą kartą panaudotų per 1991 metų Persijos įlankos karą.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ raketų-perėmėjų – raketų, paleidžiamų siekiant sunaikinti artėjančias grėsmes – trūkumu.
Leidinys praneša, kad Europa, baimindamasi, jog priklausomybė nuo „Patriot“ sistemų gali tapti strateginiu pažeidžiamumu, kuria alternatyvas, kurios nėra gaminamos Jungtinėse Valstijose.
Ukraina laukia naujos Prancūzijos ir Italijos oro gynybos sistemos SAMP/T-NG, skirtos balistinėms raketoms perimti.
Prancūzija pažadėjo paspartinti jos perdavimą Ukrainai, o Europos diplomatai anksčiau agentūrai sakė, kad sistema turėtų būti pristatyta iki kito pavasario.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos ministerija savo pareiškime pažymėjo, jog Ukrainos ir NATO kariai gali daug ko išmokti vieni iš kitų.
Ministerija Ukrainos dronų ir elektroninės kovos sistemų naudojimo patirtį pavadino „neturinčia analogų pasaulyje“ ir teigiamai įvertino Europos pastangas padėti atremti Rusijos dronų ir raketų atakas.
Kaip jau buvo skelbta, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neatmeta galimybės, jog Rusija planuoja smogti Ukrainą remiančioms šalims. D. Tusko teigimu, Rusija tam ketina naudoti dronus ir raketas, o tarp galimų taikinių yra Lenkija. D. Tuskas pažymėjo, kad ši informacija paremta žvalgybos duomenimis.
Taip pat buvo pranešta, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo įsteigti Europos saugumo tarybą ir į jos veiklą kartu su ES valstybėmis narėmis įtraukti Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Kanadą.
U. von der Leyen teigė, kad šis klausimas buvo aptartas lyderių lygmeniu. Jos nuomone, atsižvelgiant į dabartinį esamų grėsmių pobūdį ir mastą, tokio formato sukūrimas dabar yra dar aktualesnis.
