Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas balsavo neįprastu būdu
15:36
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo balsą Valstybės Dūmos rinkimuose atidavė gana neįprastu būdu – balsavo nuotoliu.
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos vadovas savo darbo kabinete sėdasi prie kompiuterio ir atlieka keletą veiksmų pele. Buvo akivaizdu, kad jis įdėmiai skaito tekstą ekrane ir užtrunka gana nemažai laiko.
„Mmm, nesuklysi“, – pakomentavo V. Putinas. Pažymėjęs virtualius langelius ir atlikęs pasirinkimą, Rusijos vadovas atsitraukė nuo kompiuterio ir gestu parodė, kad darbas baigtas. Monitoriuje pasirodė pranešimas: „Ačiū, sėkmingai nubalsavote!“
Po procedūros Rusijos vadovas padėkojo balsavimą stebėjusiems žiniasklaidos atstovams, pastebi agentūra TASS.
Pastaruosius kelerius metus V. Putinas pirmenybę teikia elektroniniam balsavimo būdui. 2024 metais jis internetu balsavo prezidento ir Maskvos miesto dūmos rinkimuose, o anksčiau nuotoliniu būdu dalyvavo Maskvos mero rinkimuose.
Devintojo šaukimo Valstybės Dūmos rinkimai vyksta rugsėjo 18–20 dienomis.
Lygiagrečiai vyksta rinkimai į 39 regionų įstatymų leidžiamąsias institucijas bei aštuonių subjektų aukščiausių pareigūnų rinkimai. Dar trijuose regionuose vadovus rinks vietos parlamentai. Iš viso bus paskirstyta apie 23 tūkst. mandatų.
Kyjivo meras praneša apie Rusijos raketų smūgį
21:17
Rusija penktadienio vakare balistinėmis raketomis smogė Kyjivui, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Sostinėje veikia oro gynybos sistemos. Kyjivas apšaudomas balistinėmis raketomis. Likite slėptuvėse!“ – platformoje „Telegram“ įspėjo meras, kurį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai sostinėje girdėjo sprogimus.
Kiek anksčiau Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus, o netrukus mieste pasigirdo sprogimas, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Pasak „Interfax-Ukraina“, apie objektus, kuriems smogta, padarytą žalą, sužeistuosius ar žuvusiuosius kol kas nepranešta.
TATENA: į Rusijos atominės elektrinės aušinimo bokštą pataikė dronas, gaisro nekilo
21:16
Į Rusijos Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą pataikė dronas, tačiau gaisro nekilo, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros agentūra, paraginusi „parodyti didžiausią susivaldymą kariniuose veiksmuose, siekiant išvengti branduolinės avarijos pavojaus“.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) „buvo informuota, kad ketvirtadienį anksti ryte dronas pataikė į Rusijos Federacijos Kursko atominės elektrinės reaktoriaus bloko aušinimo bokštą“.
„Buvo pranešta, kad blokas tuo metu veikė, tačiau jo veikimo režimas nepasikeitė ir gaisro nekilo“, – parašė TATENA socialiniame tinkle „X“.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo karinį puolimą Ukrainoje, TATENA ne kartą įspėjo apie karo veiksmų prie atominių elektrinių keliamus pavojus
Kursko atominė elektrinė yra netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, į vakarus nuo Kursko miesto – srities sostinės, kurioje gyvena apie 440 tūkst. žmonių.
„Visi išpuoliai prieš branduolinius objektus yra nepriimtini, nes jie gali kelti grėsmę branduolinei saugai ir saugumui, neatsižvelgiant į tai, kur jie vyksta“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ įspėjo TATENA.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi „taip pat pakartotinai ragina parodyti didžiausią susivaldymą kariniuose veiksmuose, siekiant išvengti branduolinės avarijos pavojaus“, pridūrė agentūra.
Režisierius Andrejus Zviagincevas Rusijoje paskelbtas „užsienio agentu“
21:13
Rusija penktadienį pareiškė į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukusi režisierių Andrejų Zviagincevą, kurio filmas „Minotauras“ šiemet pelnė Didįjį Kanų kino festivalio prizą.
Šioje režisieriaus juostoje, kuri debiutavo Kanų kino festivalyje gegužės mėnesį, pasakojama apie Rusijos provincijos verslininką, kuris, griūvant jo santuokai, yra priverstas rinktis, kuriuos darbuotojus siųsti kariauti į Ukrainą, taip pat vaizduojamas gyvenimas karo meto Rusijoje.
Rusijos teisingumo ministerija penktadienį apkaltino A.Zviagincevą „melagingos informacijos apie Rusijos Federacijos valdžios institucijų priimamus sprendimus ir jų vykdomą politiką“ skleidimu.
„Jis bendravo su užsienio agentais ir gyvena už Rusijos Federacijos ribų“, – teigiama ministerijos pranešime.
Sibire gimęs 62 metų amžiaus režisierius gyvena Prancūzijoje.
A.Zviagincevas šios žinios kol kas nekomentavo.
Gegužės pabaigoje, atsiimdamas Didįjį festivalio prizą, A.Zviagincevas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, teigdamas, kad jis yra vienintelis žmogus, galintis užbaigti karą, ir pasmerkė Kremliaus vykdomą plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
„Milijonai žmonių abiejose sąlyčio linijos pusėse svajoja tik apie viena: kad žudynės liautųsi“, – kreipdamasis į V.Putiną tuomet pareiškė jis.
„Jūs esate vienintelis žmogus, galintis sustabdyti šią mėsmalę, pone Rusijos prezidente. Jau nutraukite šias žudynes“, – pridūrė kino kūrėjas.
„Užsienio agento“ etiketė, kurią Rusijos valdžia klijuoja Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikams, iš esmės uždraudžia asmeniui eiti viešąsias pareigas ir verčia jį registruoti savo veiklą valdžios institucijose.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo savo puolimą Ukrainoje, Maskva pradėjo teisminius procesus prieš tūkstančius šios invazijos kritikų.
„Reuters“: rinkimų rezultatai gali padėti Putinui pateisinti tolesnį karą
20:48
Rusijoje prasidėję parlamento rinkimai, kaip prognozuojama, baigsis Vladimiro Putino remiamos „Vieningosios Rusijos“ pergale. Pasak „Reuters“, Kremlius rinkimų rezultatus gali panaudoti siekdamas parodyti, kad dauguma šalies gyventojų pritaria tolesniam karui prieš Ukrainą.
V.Putinas taip pat gali padėti karo dalyviams patekti į parlamentą ir pateikti juos kaip pavyzdį kitiems Rusijos gyventojams. Toks žingsnis galėtų paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į karo veiksmus.
Kadangi karo padarinius paprasti Rusijos gyventojai jaučia gerokai stipriau nei anksčiau, V.Putinui reikia papildomo jo politikos palaikymo patvirtinimo. „Reuters“ teigimu, rinkimų rezultatus jis gali pateikti kaip visuomenės pritarimo karui įrodymą.
„V.Putinas veikiausiai remsis rinkimų rezultatais teigdamas, kad dauguma žmonių palaiko jo sprendimą tęsti karą“, – rašoma publikacijoje.
Palyginti ramiai vykstantys parlamento rinkimai taip pat gali padėti Kremliui sudaryti įspūdį, kad išlaikomos ikikarinės tradicijos ir gyvenimas šalyje, bent iš dalies, tęsiasi kaip įprasta.
Balsavimą Maskva gali pasitelkti ir prieš Ukrainą, pabrėždama, kad joje rinkimai nevyksta dėl galiojančios karo padėties.
Nors Rusijos valdžia neigia naujos mobilizacijos būtinybę, jai rengiamasi. Ekspertų teigimu, Kremliaus vadovybė rinkimų rezultatus gali panaudoti tokiam sprendimui pateisinti.
Kritikai taip pat baiminasi, kad paskelbus rinkimų rezultatus Rusijos valdžia gali imtis griežtesnių represinių priemonių, nes jai nebereikės palaikyti prieš rinkimus kuriamos optimistinės nuotaikos.
Danija po incidento su Rusijos karo laivu paspartins karinę paramą Ukrainai
20:45
Danija nusprendė paspartinti 1,8 mlrd. Danijos kronų, arba maždaug 276 mln. JAV dolerių, vertės karinės paramos Ukrainai skyrimą. Lėšos bus skirtos šalies oro gynybai stiprinti.
Tokį sprendimą Kopenhaga priėmė reaguodama į incidentą Baltijos jūroje, kai Rusijos karo laivas Danijos karinio sraigtasparnio link paleido signalines raketas. Viena jų praskriejo pavojingai arti orlaivio.
„Jeigu rusai mano galintys mus įbauginti, mūsų atsakas bus toks: paramą Ukrainai didinsime greičiau, nei buvome numatę“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas.
Incidentas įvyko Danijos kariniam sraigtasparniui tarptautiniuose vandenyse netoli šalies krantų įprastai fotografuojant Rusijos karo laivą. Danijos teigimu, signalinės raketos buvo paleistos be įspėjimo. Maskva savo ruožtu apkaltino Daniją pavojingai manevravus prie Rusijos laivo.
Po incidento Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Danijos užsienio reikalų ministeriją, o Kopenhaga įvykį pavadino rimta eskalacija.
„Jeigu kas nors mano galintis daryti mums spaudimą, kad sumažintume paramą Ukrainai, jis klysta“, – pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas.
Danija nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Pagal vienam gyventojui tenkančią finansinę paramą ji yra viena iš pirmaujančių šalių.
„Reuters“: Rusija masiškai atakuoja Ukrainą mokomosiomis raketomis
19:29
Rusija pastaraisiais mėnesiais vis dažniau atakuoja Ukrainą modernizuotomis RM-48U raketomis, kurios iš pradžių buvo skirtos oro gynybos sistemų įgulų pratyboms. Jos yra ne tokios galingos ir gerokai mažiau tikslios nei balistinės raketos „Iskander“, rašo „Reuters“.
Naktį į rugpjūčio 5-ąją Rusijai smogus Kyjivo srities Brovarų rajonui, ant geležinkelio platformos žuvo aštuoni žmonės. Ukrainos tyrėjai nustatė, kad į ją pataikė ne „Iskander“, o RM-48U raketa.
Ukrainos generalinės prokuratūros karinių analitikų surinktais duomenimis, liepą ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis RM-48U sudarė daugiau kaip pusę iš 228 Rusijos paleistų balistinių ir hipergarsinių raketų.
Maskva neigia sąmoningai smogianti civiliams. Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad rugpjūčio 5-osios naktį buvo atakuotas Brovaruose esantis „logistikos centras, kuriame laikyti bepiločių orlaivių komponentai“.
Londone veikiančio Jungtinio karališkųjų gynybos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Sidharthas Kaushalas teigė, kad gausiai leisdama RM-48U raketas Rusija gali sekinti likusias Ukrainos oro gynybos raketų atsargas ir smogti mažesnės vertės taikiniams neeikvodama tikslesnių ginklų.
„Naudodami šias raketas rusai gali taupyti turimas galingesnes raketas – „Iskander“, taip pat KN-23 ir „Cirkon“ – žiemai, kai norės iš tikrųjų suintensyvinti balistinių raketų kampaniją“, – aiškino S.Kaushalas.
Ukrainos generalinė prokuratūra ir Vyriausioji žvalgybos valdyba nurodė, kad RM-48U dideliu greičiu skrieja balistine trajektorija, tačiau yra ne tokia galinga ir tiksli kaip „Iskander“. Šią vasarą pirmą kartą patvirtinta, kad Rusija masiškai naudoja šias iš oro gynybos sistemų S-400 leidžiamas raketas.
Generalinės prokuratūros teigimu, per pastaruosius kelis mėnesius RM-48U smūgiai pareikalavo daug civilių aukų. Kariniai ekspertai nustatė, kad šios raketos nuo numatyto taikinio vidutiniškai nukrypsta apie 300 metrų, o jų kovinės galvutės metalines skeveldras gali išbarstyti didelėje teritorijoje.
Teismo ekspertai išvadą, kad į geležinkelio platformą pataikė RM-48U, padarė ištyrę šalia bėgių atsiradusią duobę, rastas metalo nuolaužas, platformai ir medžiams padarytą žalą bei žuvusiųjų kūnus.
Daugėja balistinių raketų smūgių
Ukrainai ir Rusijai intensyvinant oro atakas, Maskva vasarą paleido šimtus balistinių raketų. Daugelis analitikų mano, kad žiemą Rusija smogs ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant šilumos ir elektros energijos tiekimo objektus.
Jungtinių Tautų duomenimis, liepą Ukrainoje žuvo mažiausiai 437 civiliai. Tai didžiausias per vieną mėnesį užfiksuotas aukų skaičius nuo pirmųjų plataus masto invazijos mėnesių. JT nurodė, kad dažniausiai civilių gyvybių pareikalavo raketų ir dronų smūgiai.
Oficialiais Ukrainos duomenimis, liepą Rusija surengė daugiausia balistinių ir hipergarsinių raketų smūgių per vieną mėnesį nuo plataus masto invazijos pradžios. Iš 158 užfiksuotų smūgių 87 buvo surengti RM-48U raketomis.
Per pirmąsias aštuonias rugpjūčio dienas užfiksuota dar 70 Rusijos balistinių ir hipergarsinių raketų smūgių. Per 36 iš jų panaudotos RM-48U.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, RM-48U gaminamos iš senų priešlėktuvinių raketų ir raketų taikinių, skirtų sistemai S-400 „Triumf“. Tai vienpakopė kietojo kuro raketa, galinti skrieti balistine trajektorija 4–6 Machų greičiu ir pasiekti taikinius už 400 kilometrų. Joje montuojama 199 kilogramų skeveldrinė-fugasinė kovinė galvutė.
Netoli Moldovos sostinės rastos drono nuolaužos
17:58
Moldovos policija sostinės Kišiniovo priemiestyje rado drono nuolaužų, o gyventojai pranešė, kad praėjusią naktį girdėjo sprogimą.
Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis Moldovos policijos informacija.
Numanomos drono nuolaužos rastos Kolonicos kaime, Moldovos sostinės priemiestyje.
Policija aiškinasi incidento aplinkybes.
Kremlius pradeda derybas su Vokietijos ultradešiniaisiais dėl dujų
17:30
Maskva toliau remia Europos šalių nacionalistus, su kuriais oficialiai teigia kovojanti Ukrainoje. Vladimiro Putino atstovas Kirilas Dmitrijevas, planuojantis 2027 m. kovo mėnesį susitikti su ultradešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovais, siekia grąžinti rusiškas dujas į Europą.
Apie šiuos planus agentūrai „Reuters“ pranešė du informuoti šaltiniai.
Pasak jų, derybose dėl dujų tiekimo atnaujinimo ketina dalyvauti AfD bendrapirmininkiai Alice Weidel ir Tino Chrupalla. A. Weidel anksčiau vokiečių žiniasklaidai žadėjo, kad pergalės rinkimuose atveju grąžins pigius Rusijos energetinius išteklius, kurie esą yra Vokietijos pramonės sėkmės pagrindas.
Trumpo žmonės apie tai neinformuoti
Susitikimas įvyktų tik tuo atveju, jei Rusija ir Ukraina sutartų dėl preliminaraus taikos susitarimo. Organizatoriai tikisi, kad derybose kaip trečioji šalis dalyvaus ir JAV atstovai, įskaitant Steve'ą Witkoffą bei Jaredą Kushnerį, kurie jau daugiau nei pusantrų metų bando susitarti dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Kaip galimos susitikimo vietos minimos Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Indija. Visgi aukšto rango JAV pareigūnas „Reuters“ teigė, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris apie tokius planus nėra informuoti.
„The New York Times“ šaltinių teigimu, Vašingtonas pradėjo svarstyti galimybę pasiūlyti Rusijai tam tikrų verslo sandorių dar iki galutinio konflikto sureguliavimo Ukrainoje – tai būtų JAV administracijos rimtų ketinimų „perkrauti“ santykius su Maskva ženklas. Donaldas Trumpas anksčiau jau kėlė klausimą dėl dujotiekių „Nord Stream“ darbo atnaujinimo, neatmetant galimybės juos įsigyti Amerikos verslui.
ES prieštarauja
Tačiau analitikai pabrėžia, kad dujų tiekimo atnaujinimas prieštarauja ES normoms ir techninėms galimybėms.
Europos Sąjunga draudžia savo operatoriams dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su „Nord Stream“ eksploatacija, o sankcijų panaikinimui reikėtų visų 27 valstybių sutikimo. Analitikai abejoja, kaip pavyktų įtikinti Lenkiją bei Baltijos šalis.
Be to, ES yra užsibrėžusi iki 2027 m. spalio visiškai atsisakyti rusiškų dujų pirkimo. Iš keturių „Nord Stream“ atšakų šiuo metu nepažeista liko tik viena („Nord Stream 2“), tačiau Vokietija jos taip ir nesertifikavo.
Donaldas Tuskas Kyjive: laukia sunkūs mėnesiai
17:17
Lenkijos ir Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, penktadienį pradėdamas vizitą Ukrainoje sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Kalbėdamas su žurnalistais prieš Karpatų integracijos iniciatyvos viršūnių susitikimą, ministras pirmininkas teigė, jog į Kyjivą atvyko pirmiausia norėdamas "parodyti, kad Ukraina nėra viena“.
„Mūsų visų laukia sunkios, sudėtingos savaitės ir mėnesiai, ne tik Ukrainos, todėl verta rodyti solidarumą tokiu metu“, – sakė D. Tuskas.
„Tikrai norėjau, kad mūsų ukrainiečiai draugai matytų, jog Lenkija yra su jais“, – teigė jis.
D. Tuskas pridūrė, kad vizito metu numatytas jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Aptarsime Lenkijos dalyvavimą priešraketinės gynybos koalicijoje“, – sakė lenkų premjeras.
Priešraketinės gynybos koaliciją liepos mėnesį Paryžiuje vykusiame „norinčiųjų koalicijos“ susitikime įkūrė Ukraina ir devynios Europos partnerės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Norvegija, Danija ir Švedija.
Šios koalicijos tikslas – sukurti naujus pajėgumus, padėsiančius ginti Ukrainą nuo balistinių raketų atakų.
Ukrainos prezidentas penktadienį deryboms dėl bendradarbiavimo stiprinimo priėmė septynių regiono valstybių lyderius ir atstovus.
Į debiutinį vadinamojo Karpatų aštuoneto viršūnių susitikimą susirinko Ukraina, Rumunija, Serbija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija ir Vengrija, be to, dalyvauja ir Europos Sąjunga (ES).
Rusija galingai smogė Odesai
16:49
Rusijos kariuomenė smogė Odesai. Atakos metu apgadintas miesto centre esantis administracinis pastatas.
Apie tai rugsėjo 18-ąją pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pasak jo, smūgis teko gausiai žmonių lankomai vietai. Šiuo metu tikslinamos visos atakos aplinkybės ir padariniai.
Portalas „New Voice“ priminė, kad naktį į rugsėjo 17-ąją Rusijos pajėgos taip pat atakavo Odesą. Tąkart nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, sužeisti trys žmonės.
Be to, apgadinti mažiausiai penki privatūs gyvenamieji namai, vaikų darželis, bendrabutis, restorano vasaros terasa, sandėliai, garažai bei lengvieji automobiliai.
