Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lukašenka sako, kad valdžia jam įgriso iki gyvo kaulo
11:51
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jam valdžia jau „iki gyvo kaulo įgrisusi“, tačiau jos perduoti jis dar nepasirengęs, nes, jo teigimu, kol kas nerado žmonių, kurie galėtų „perimti šalį ir ją išlaikyti“.
Tokį pareiškimą jis išsakė rugsėjo 17 dieną Minske vykusiame forume „Jaunimas. Baltarusija. Ateitis“, skirtame Nacionalinės vienybės dienai, skelbia portalas „Zerkalo“.
A.Lukašenka iš tribūnos ragino „niekada netikėti tais, kurie sako“, esą jis valdžią laiko „pamėlusiais pirštais“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Rusija masiškai atakuoja Ukrainą mokomosiomis raketomis
19:29
Rusija pastaraisiais mėnesiais vis dažniau atakuoja Ukrainą modernizuotomis RM-48U raketomis, kurios iš pradžių buvo skirtos oro gynybos sistemų įgulų pratyboms. Jos yra ne tokios galingos ir gerokai mažiau tikslios nei balistinės raketos „Iskander“, rašo „Reuters“.
Naktį į rugpjūčio 5-ąją Rusijai smogus Kyjivo srities Brovarų rajonui, ant geležinkelio platformos žuvo aštuoni žmonės. Ukrainos tyrėjai nustatė, kad į ją pataikė ne „Iskander“, o RM-48U raketa.
Ukrainos generalinės prokuratūros karinių analitikų surinktais duomenimis, liepą ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis RM-48U sudarė daugiau kaip pusę iš 228 Rusijos paleistų balistinių ir hipergarsinių raketų.
Maskva neigia sąmoningai smogianti civiliams. Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad rugpjūčio 5-osios naktį buvo atakuotas Brovaruose esantis „logistikos centras, kuriame laikyti bepiločių orlaivių komponentai“.
Londone veikiančio Jungtinio karališkųjų gynybos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Sidharthas Kaushalas teigė, kad gausiai leisdama RM-48U raketas Rusija gali sekinti likusias Ukrainos oro gynybos raketų atsargas ir smogti mažesnės vertės taikiniams neeikvodama tikslesnių ginklų.
„Naudodami šias raketas rusai gali taupyti turimas galingesnes raketas – „Iskander“, taip pat KN-23 ir „Cirkon“ – žiemai, kai norės iš tikrųjų suintensyvinti balistinių raketų kampaniją“, – aiškino S.Kaushalas.
Ukrainos generalinė prokuratūra ir Vyriausioji žvalgybos valdyba nurodė, kad RM-48U dideliu greičiu skrieja balistine trajektorija, tačiau yra ne tokia galinga ir tiksli kaip „Iskander“. Šią vasarą pirmą kartą patvirtinta, kad Rusija masiškai naudoja šias iš oro gynybos sistemų S-400 leidžiamas raketas.
Generalinės prokuratūros teigimu, per pastaruosius kelis mėnesius RM-48U smūgiai pareikalavo daug civilių aukų. Kariniai ekspertai nustatė, kad šios raketos nuo numatyto taikinio vidutiniškai nukrypsta apie 300 metrų, o jų kovinės galvutės metalines skeveldras gali išbarstyti didelėje teritorijoje.
Teismo ekspertai išvadą, kad į geležinkelio platformą pataikė RM-48U, padarė ištyrę šalia bėgių atsiradusią duobę, rastas metalo nuolaužas, platformai ir medžiams padarytą žalą bei žuvusiųjų kūnus.
Daugėja balistinių raketų smūgių
Ukrainai ir Rusijai intensyvinant oro atakas, Maskva vasarą paleido šimtus balistinių raketų. Daugelis analitikų mano, kad žiemą Rusija smogs ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant šilumos ir elektros energijos tiekimo objektus.
Jungtinių Tautų duomenimis, liepą Ukrainoje žuvo mažiausiai 437 civiliai. Tai didžiausias per vieną mėnesį užfiksuotas aukų skaičius nuo pirmųjų plataus masto invazijos mėnesių. JT nurodė, kad dažniausiai civilių gyvybių pareikalavo raketų ir dronų smūgiai.
Oficialiais Ukrainos duomenimis, liepą Rusija surengė daugiausia balistinių ir hipergarsinių raketų smūgių per vieną mėnesį nuo plataus masto invazijos pradžios. Iš 158 užfiksuotų smūgių 87 buvo surengti RM-48U raketomis.
Per pirmąsias aštuonias rugpjūčio dienas užfiksuota dar 70 Rusijos balistinių ir hipergarsinių raketų smūgių. Per 36 iš jų panaudotos RM-48U.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, RM-48U gaminamos iš senų priešlėktuvinių raketų ir raketų taikinių, skirtų sistemai S-400 „Triumf“. Tai vienpakopė kietojo kuro raketa, galinti skrieti balistine trajektorija 4–6 Machų greičiu ir pasiekti taikinius už 400 kilometrų. Joje montuojama 199 kilogramų skeveldrinė-fugasinė kovinė galvutė.
Netoli Moldovos sostinės rastos drono nuolaužos
17:58
Moldovos policija sostinės Kišiniovo priemiestyje rado drono nuolaužų, o gyventojai pranešė, kad praėjusią naktį girdėjo sprogimą.
Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis Moldovos policijos informacija.
Numanomos drono nuolaužos rastos Kolonicos kaime, Moldovos sostinės priemiestyje.
Policija aiškinasi incidento aplinkybes.
Kremlius pradeda derybas su Vokietijos ultradešiniaisiais dėl dujų
17:30
Maskva toliau remia Europos šalių nacionalistus, su kuriais oficialiai teigia kovojanti Ukrainoje. Vladimiro Putino atstovas Kirilas Dmitrijevas, planuojantis 2027 m. kovo mėnesį susitikti su ultradešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovais, siekia grąžinti rusiškas dujas į Europą.
Apie šiuos planus agentūrai „Reuters“ pranešė du informuoti šaltiniai.
Pasak jų, derybose dėl dujų tiekimo atnaujinimo ketina dalyvauti AfD bendrapirmininkiai Alice Weidel ir Tino Chrupalla. A. Weidel anksčiau vokiečių žiniasklaidai žadėjo, kad pergalės rinkimuose atveju grąžins pigius Rusijos energetinius išteklius, kurie esą yra Vokietijos pramonės sėkmės pagrindas.
Trumpo žmonės apie tai neinformuoti
Susitikimas įvyktų tik tuo atveju, jei Rusija ir Ukraina sutartų dėl preliminaraus taikos susitarimo. Organizatoriai tikisi, kad derybose kaip trečioji šalis dalyvaus ir JAV atstovai, įskaitant Steve'ą Witkoffą bei Jaredą Kushnerį, kurie jau daugiau nei pusantrų metų bando susitarti dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Kaip galimos susitikimo vietos minimos Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Indija. Visgi aukšto rango JAV pareigūnas „Reuters“ teigė, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris apie tokius planus nėra informuoti.
„The New York Times“ šaltinių teigimu, Vašingtonas pradėjo svarstyti galimybę pasiūlyti Rusijai tam tikrų verslo sandorių dar iki galutinio konflikto sureguliavimo Ukrainoje – tai būtų JAV administracijos rimtų ketinimų „perkrauti“ santykius su Maskva ženklas. Donaldas Trumpas anksčiau jau kėlė klausimą dėl dujotiekių „Nord Stream“ darbo atnaujinimo, neatmetant galimybės juos įsigyti Amerikos verslui.
ES prieštarauja
Tačiau analitikai pabrėžia, kad dujų tiekimo atnaujinimas prieštarauja ES normoms ir techninėms galimybėms.
Europos Sąjunga draudžia savo operatoriams dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su „Nord Stream“ eksploatacija, o sankcijų panaikinimui reikėtų visų 27 valstybių sutikimo. Analitikai abejoja, kaip pavyktų įtikinti Lenkiją bei Baltijos šalis.
Be to, ES yra užsibrėžusi iki 2027 m. spalio visiškai atsisakyti rusiškų dujų pirkimo. Iš keturių „Nord Stream“ atšakų šiuo metu nepažeista liko tik viena („Nord Stream 2“), tačiau Vokietija jos taip ir nesertifikavo.
Donaldas Tuskas Kyjive: laukia sunkūs mėnesiai
17:17
Lenkijos ir Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, penktadienį pradėdamas vizitą Ukrainoje sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Kalbėdamas su žurnalistais prieš Karpatų integracijos iniciatyvos viršūnių susitikimą, ministras pirmininkas teigė, jog į Kyjivą atvyko pirmiausia norėdamas "parodyti, kad Ukraina nėra viena“.
„Mūsų visų laukia sunkios, sudėtingos savaitės ir mėnesiai, ne tik Ukrainos, todėl verta rodyti solidarumą tokiu metu“, – sakė D. Tuskas.
„Tikrai norėjau, kad mūsų ukrainiečiai draugai matytų, jog Lenkija yra su jais“, – teigė jis.
D. Tuskas pridūrė, kad vizito metu numatytas jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Aptarsime Lenkijos dalyvavimą priešraketinės gynybos koalicijoje“, – sakė lenkų premjeras.
Priešraketinės gynybos koaliciją liepos mėnesį Paryžiuje vykusiame „norinčiųjų koalicijos“ susitikime įkūrė Ukraina ir devynios Europos partnerės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Norvegija, Danija ir Švedija.
Šios koalicijos tikslas – sukurti naujus pajėgumus, padėsiančius ginti Ukrainą nuo balistinių raketų atakų.
Ukrainos prezidentas penktadienį deryboms dėl bendradarbiavimo stiprinimo priėmė septynių regiono valstybių lyderius ir atstovus.
Į debiutinį vadinamojo Karpatų aštuoneto viršūnių susitikimą susirinko Ukraina, Rumunija, Serbija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija ir Vengrija, be to, dalyvauja ir Europos Sąjunga (ES).
Rusija galingai smogė Odesai
16:49
Rusijos kariuomenė smogė Odesai. Atakos metu apgadintas miesto centre esantis administracinis pastatas.
Apie tai rugsėjo 18-ąją pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pasak jo, smūgis teko gausiai žmonių lankomai vietai. Šiuo metu tikslinamos visos atakos aplinkybės ir padariniai.
Portalas „New Voice“ priminė, kad naktį į rugsėjo 17-ąją Rusijos pajėgos taip pat atakavo Odesą. Tąkart nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, sužeisti trys žmonės.
Be to, apgadinti mažiausiai penki privatūs gyvenamieji namai, vaikų darželis, bendrabutis, restorano vasaros terasa, sandėliai, garažai bei lengvieji automobiliai.
Dėl dronų grėsmės uždarytos rinkimų apylinkės Sočyje
16:38
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų balsavimas Sočyje prie Juodosios jūros penktadienį buvo sustabdytas, o rinkimų apylinkės – uždarytos dėl Ukrainos dronų atakos grėsmės, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Rinkimų apylinkėse Sočyje imtasi nuodugnių saugumo priemonių, – sakė miesto meras Andrejus Propušinas. – Rinkimų apylinkėse esantys rinkimų komisijų nariai, stebėtojai ir rinkėjai perkelti į slėptuves, kol bus atšaukta „dronų atakos“ grėsmė.“
Penktadienį Rusijoje prasidėjo tris dienas truksiantys rinkimai į 450 vietų Valstybės Dūmą – žemuosius Rusijos parlamento rūmus. Jie vyksta pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Ar Putinui ir Lavrovui bus taikomos sankcijos: ES nepavyksta susitarti
16:17
Europos Sąjungos (ES) Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) ir vėl nepavyko susitarti dėl bloko sankcijų Rusijai pratęsimo, todėl kitas posėdis numatytas pirmadienį, rugsėjo 21 dieną.
Apie tai pranešė leidinio „European Pravda“ korespondentas Briuselyje, remdamasis keliais Europos diplomatais.
„Ambasadoriai šį rytą susitiko COREPER posėdyje ir nepasiekė susitarimo dėl sankcijų pratęsimo. Sutarta, kad diskusijos bus tęsiamos pirmadienį“, – teigė vienas „European Pravda“ šaltinių.
Sankcijos nustos galioti antradienio, rugsėjo 22-osios, vidurnaktį.
ES sankcijų režimas Rusijai dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimų taikomas beveik 3 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, kurie laikomi atsakingais už Rusijos karą prieš Ukrainą, įskaitant Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Putinas balsavo neįprastu būdu
15:36
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo balsą Valstybės Dūmos rinkimuose atidavė gana neįprastu būdu – balsavo nuotoliu.
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos vadovas savo darbo kabinete sėdasi prie kompiuterio ir atlieka keletą veiksmų pele. Buvo akivaizdu, kad jis įdėmiai skaito tekstą ekrane ir užtrunka gana nemažai laiko.
„Mmm, nesuklysi“, – pakomentavo V. Putinas. Pažymėjęs virtualius langelius ir atlikęs pasirinkimą, Rusijos vadovas atsitraukė nuo kompiuterio ir gestu parodė, kad darbas baigtas. Monitoriuje pasirodė pranešimas: „Ačiū, sėkmingai nubalsavote!“
Po procedūros Rusijos vadovas padėkojo balsavimą stebėjusiems žiniasklaidos atstovams, pastebi agentūra TASS.
Pastaruosius kelerius metus V. Putinas pirmenybę teikia elektroniniam balsavimo būdui. 2024 metais jis internetu balsavo prezidento ir Maskvos miesto dūmos rinkimuose, o anksčiau nuotoliniu būdu dalyvavo Maskvos mero rinkimuose.
Devintojo šaukimo Valstybės Dūmos rinkimai vyksta rugsėjo 18–20 dienomis.
Lygiagrečiai vyksta rinkimai į 39 regionų įstatymų leidžiamąsias institucijas bei aštuonių subjektų aukščiausių pareigūnų rinkimai. Dar trijuose regionuose vadovus rinks vietos parlamentai. Iš viso bus paskirstyta apie 23 tūkst. mandatų.
„Institucinės represijos“: ES smerkia, kaip vyksta rinkimai Rusijoje
14:53
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė griežtai kontroliuojamus Rusijos parlamento rinkimus ir kaltino Kremlių represijomis siekiant atimti iš rinkėjų „tikrą pasirinkimą dėl savo šalies ateities“.
„Tai, kaip vyksta Valstybės Dūmos rinkimai, pabrėžia besitęsiančią ir gilėjančią demokratijos eroziją Rusijoje“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas.
„Rusijos pareigūnai toliau didino sistemines ir institucines represijas, kad pašalintų bet kokias demokratines opozicijos jėgas“, – sakė jis.
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose anksti penktadienį prasidėjo balsavimas tris dienas truksiančiuose parlamento rinkimuose, tikintis lengvos prezidento Vladimiro Putino partijos pergalės penktaisiais karo prieš Ukrainą metais.
Balsavimas taip pat surengtas Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse.
Putinas – didžiausia grėsmė savo paties sukurtam režimui
14:17
Ar Rusijos valdžioje yra nesutarimų? Ar režimo krizė galėtų paskatinti pokyčius? Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios tokios viltys nepasiteisino, tačiau dabar situacija keičiasi. Aklavietė, į kurią režimas pateko, tampa vis akivaizdesnė, savo komentare leidiniui „Postimees“ teigė karą Ukrainoje atidžiai stebinti apžvalgininkas Andresas Herkelis.
2026 metus Vakarų leidiniai ne kartą rašė apie nesutarimus Rusijos vadovybėje, ypač pabrėždami saugumo tarnybų įtaką, kuri, kaip teigiama, tapo didesnė nei Kremliaus pareigūnų.
Kalbėta apie režimo krizę ir kaip Ukrainos dronų atakos griauna Rusijos ekonomiką giliai už fronto linijos.
Tačiau „Postimees“ apžvalgininkas siūlo atidžiau pažvelgti į kitas dvi temas, kuriuos išduoda apie tai, kad Kremliuje tvyro suirutė.
Plačiau skaitykite ČIA.
