Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ziuganovas netikėtai ėmė kritikuoti karą ir prašneko apie Rusijos pralaimėjimą
09:32
Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad Rusija galiausiai pralaimės, jei bus tęsiamas dabartinis politinis kursas ir karas prieš Ukrainą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.
Po Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų surengtame brifinge G. Ziuganovas paragino Maskvą pereiti prie „teisingumo, draugystės ir socializmo“ politikos.
„Jeigu kursas nepasikeis ir šis alinantis karas tęsis, pralaimės visi. Be posūkio į centro kairę, be posūkio teisingumo, draugystės ir socializmo link nėra jokios galimybės įtvirtinti šios pergalės“, – pabrėžė jis.
Komunistų partijos lyderis taip pat kritikavo dabartinę Kremliaus ekonominę politiką, atkreipdamas dėmesį į kylančias kainas ir Rusijos technologinį atsilikimą.
„Per 20 metų mes net savo telefono nesukūrėme“, – pridūrė Komunistų partijos lyderis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija reikalauja, kad Europa panaikintų sankcijas visiems rusams
13:14
Rusija antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų išbraukti visus rusus iš savo sankcijų sąrašo.
Šis pareiškimas nuskambėjo ES šalims diskutuojant dėl sankcijų panaikinimo oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
„Manome, kad šios sankcijos turi būti panaikintos tiek Usmanovui ir Fridmanui, tiek visiems Rusijos verslininkams, taip pat ir visiems Rusijos piliečiams“, – savo kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pakartojo Kremliaus poziciją, kad ES įvestas turto įšaldymas ir draudimai keliauti yra neteisėti.
Atrodė, kad 27 valstybių blokas, reaguodamas į Prancūzijos, Liuksemburgo ir Slovakijos reikalavimus, ketina panaikinti A. Usmanovui ir M. Fridmanui taikomus turto įšaldymo bei vizų išdavimo draudimus.
Tačiau Latvija tam paprieštaravo, todėl visas sankcijų Rusijos piliečiams pratęsimo procesas dabar pakibo ant plauko, artėjant galutiniam terminui.
Latvijoje pakelti NATO naikintuvai nepatvirtino drono buvimo
13:07
Latvijoje praėjusią naktį pakelti NATO vadovaujamos Baltijos oro policijos misijos naikintuvai nepatvirtino, kad Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) jutikliais aptiktas objektas buvo bepilotis orlaivis, arba dronas, naujienų agentūrą LETA antradienį informavo NBS.
Kaip pranešė LETA, praėjusią naktį dėl galimos grėsmės Latvijos oro erdvei buvo pasitelkti NATO naikintuvai.
Praėjusią naktį Kraslavos savivaldybės gyventojai buvo įspėti apie galimą grėsmę Latvijos oro erdvei, tačiau jokių tolesnių veiksmų neprireikė.
Geltonas pavojaus signalas dėl grėsmės oro erdvei Kraslavos savivaldybėje truko kiek mažiau nei dvi valandas.
Kaip anksčiau pranešta, pastaraisiais mėnesiais Latgalos ir Vidžemės gyventojai ne kartą gavo įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvei, o Latvijoje taip pat sudužo keli dronai. Kelis kartus tokius dronus numušė ir NATO šalių naikintuvai.
Visi incidentai su dronais buvo susiję su tais, kurie priartėjo prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskridusiais; tai greičiausiai buvo dronai, kurie dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą.
Dronas netoli amerikiečių bazės Lenkijoje: kariuomenė teisinosi, kodėl skambino telefonu 112
13:05
Antradienio rytą Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pakomentavo pranešimus apie bepilotį orlaivį, kuris rugsėjo 15 dieną pasirodė netoli amerikiečių bazės Redzikove (Pamario vaivadija).
„Ryšium su žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie tariamą bepiločio orlaivio buvimą virš amerikiečių bazės Lenkijoje, informuojame, kad maždaug kilometro atstumu nuo bazės Redzikove aptiktas civilinis bepilotis orlaivis nekėlė jokios grėsmės bazės objektams ir buvo nuolat stebimas karinių oro gynybos sistemų“, – pranešė Nacionalinės gynybos ministerija įraše platformoje „X“.
Kaip pranešė ministerija, bepilotis orlaivis neskraidė virš bazės, tačiau „jo skrydis vyko pažeidžiant zoną, kurioje galioja bepiločių orlaivių skrydžių draudimas“.
Žinoma, kad bepilotis orlaivis buvo aptiktas, taip pat nustatyta vieta, kurioje buvo aparato operatorius, skelbia „TVN24“.
Kariuomenė skambino pagalbos telefonu 112
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanijos atsakas Putinui: paleido torpedą iš povandeninio drono
11:59
Britų kariškiai pirmą kartą paleido sunkiąją torpedą iš bepiločio povandeninio aparato, rašo „The i Paper“. Leidinio duomenimis, bandymai buvo atlikti „siekiant kovoti su vis didėjančia Rusijos keliama grėsme“. Torpeda buvo paleista Didžiosios Britanijos teritoriniuose vandenyse iš 12 metrų ilgio karinių jūrų pajėgų povandeninio drono „Excalibur“.
Pats jūrinis dronas, sukurtas JAV ir Australijos, skirtas naikinti laivus ir giliavandenius povandeninius laivus. Jį galima nuotoliniu būdu valdyti beveik 10 tūkst. mylių atstumu, šiuo metu jis testuojamas.
Torpedos paleidimo bandymai atlikti pagal gynybos partnerystę AUKUS tarp Didžiosios Britanijos, JAV ir Australijos. Pastaroji kuria naujos kartos povandeninius laivus, dirbtinio intelekto sistemas ir bepiločius povandeninius aparatus.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau pareiškė, kad vietoj didelių ir brangių karinių platformų kūrimo daugiausia dėmesio skirs masiniam bepiločių ir autonominių sistemų diegimui, taip pat skatins kovinių pajėgumų inovacijas.
„Karybos pobūdis sparčiai keičiasi. Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose bepiločių sistemų panaudojimas lemia konfliktų eigą. Didžiausios Didžiosios Britanijos istorijoje investicijos į šias besivystančias technologijas padės mūsų ginkluotosioms pajėgoms lenkti priešininkus, remiantis geriausiais mūsų gynybos pramonės pasiekimais“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas Danas Jarvisas.
Kur slypi britų karinė galia
Iki šiol Didžiosios Britanijos karinės galios pagrindu išlieka karinės jūrų pajėgos – lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai, galintys paleisti branduolines raketas, rašė portalas „Politico“. Tačiau karas Ukrainoje, portalo pašnekovų vertinimu, atskleidė brangių sistemų pažeidžiamumą ir būtinybę didinti nebrangių bepiločių orlaivių bei šaudmenų atsargas, taip pat pereiti prie dirbtiniu intelektu grįsto taikinių nustatymo.
Įgyvendindama savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimo planą, Didžioji Britanija ketina investuoti daugiau nei 5 mlrd. svarų sterlingų į kovinius dronus, paspartinti jų masinę gamybą ir dirbtinio intelekto diegimą, taip pat suformuoti hibridinį laivyną. Londonas ketina finansuoti didžiausią Europoje dronų bandymų centrą ir sukurti darbo grupę „nuolatiniam gamybos didinimui“, kad būtų paspartintas bepiločių orlaivių tiekimas kariuomenei.
Naktinis chaosas virš Lietuvos: buvo pakelti ir NATO naikintuvai
10:49
Pirmadienio vakarą pastebėti neatpažinti objektai kelioms valandoms sutrikdė skrydžius Vilniaus oro uoste. Paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių, kurių dalis buvo nukreipti į Rygą ir Kauną. Pasirodo, naktį buvo pakelti ir NATO oro gynybos naikintuvai.
Oficialiai skelbta, kad skrydžiai Vilniaus oro uoste sustabdyti dėl pastebėtų žymų, būdingų kontrabandiniams balionams.
Vis dėlto, preliminariais duomenimis, vėjas naktį tam galėjo būti nepalankus.
Oro erdvės rubojimai Vilniuje įvesti vėlų pirmadienio vakarą – 23.25 val., o atšaukti antradienio naktį – 02.40 val.
Visą šį laiką virš Lietuvos virė tikras chaosas – paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo tiesa: pervedė 7 milijardus dolerių ir slėpė kirilicą
10:46
Dienraštis „Financial Times“ (FT) nustatė, kad „Standard Chartered“, „Citigroup“ ir kiti tarptautiniai bankai įvykdė 6,9 milijardo JAV dolerių vertės mokėjimus iš su Kremliumi susijusios tarptautinių mokėjimų sistemos A7, kuri, siekdama apeiti sankcijas ir patekti į pasaulinę bankų sistemą, naudojo suklastotus dokumentus ir fiktyvias įmones. Dalis mokėjimų buvo susijusi su karinės paskirties prekėmis ir Rusijos saugumo struktūrų pirkimais.
Vien į „Standard Chartered“ sąskaitas Honkonge nuo 2024 m. pabaigos iki 2025 m. rugpjūčio iš su A7 susijusių struktūrų įplaukė 1,1 mlrd. dolerių. Į DBS banką Honkonge buvo pervesta 273 mln. dolerių, „Citigroup“ klientai gavo 74 mln., o „Deutsche Bank“ – apie 18 mln. „First Abu Dhabi Bank“ banke A7 atidarė sąskaitas 17 struktūrų, iš kurių buvo atlikta daugiau nei 1,8 mlrd. dolerių išeinančių mokėjimų. Tinklo struktūros taip pat atidarė sąskaitas „JPMorgan Chase“ ir DBS bankuose.
FT rado mokėjimų daugiau kaip 100 A7 fiktyvių įmonių patvirtinimus. Dokumentuose teigiama, kad egzistuoja dar mažiausiai 100 tokių struktūrų, įskaitant 61 JAE, 87 Honkonge, 16 Kirgizijoje ir 14 Indonezijoje. Šiek tiek daugiau nei pusė atsekamų pinigų srautų galiausiai patekdavo į sąskaitas Kinijos bankuose.
Kaip klastojo dokumentus: slėpė kirilicą
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis pakeliui į JAV susitiko su CŽA direktoriumi Ratcliffe'u
10:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Airijos Šanono oro uoste susitiko su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u.
Apie tai skelbia „Reuters“.
Vieno šaltinio teigimu, susitikimas įvyko pirmadienį, rugsėjo 21 dieną. Kitas šaltinis teigė, kad jie kalbėjosi tuo metu, kai buvo papildomos jų lėktuvų degalų atsargos, tačiau susitikimo datos nenurodė.
„Reuters“ taip pat pridūrė, kad abu šaltiniai atsisakė atskleisti pokalbio detales.
CŽA direktoriaus vizitas į Rusiją
Primename, kad rugpjūčio 25 dieną CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as iš anksto neskelbto vizito atvyko į Maskvą, kur surengė keletą susitikimų.
Kremlius tvirtino, kad susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nebuvo, ir pareiškė, jog buvo „užmezgami ryšiai tarp specialiųjų tarnybų“.
Vėliau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad ši kelionė iš esmės buvo įprastinio pobūdžio. Jis teigė, kad ryšių kanalų tarp JAV ir Rusijos žvalgybos tarnybų išlaikymas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią eskalacijai didelio masto krizių ir konfliktų metu.
Tuo metu „The New York Times“ skelbė, kad J. Ratcliffe'as lankėsi Maskvoje siekdamas asmeniškai perduoti savo niūrų Rusijos karo prieš Ukrainą padėties vertinimą ir paraginti Kremlių susitarti, kol sąlygos Rusijai dar labiau nepablogėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvija – prieš: ES kol kas neatšaukė sankcijų Rusijos oligarchams
10:19
Europos Sąjungos (ES) šalims pirmadienį nepavyko susitarti dėl sankcijų Rusijos oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui atšaukimo ir derybos Briuselyje bus tęsiamos, pranešė diplomatai.
Latvijos ministro pirmininko biuras informavo naujienų agentūrą LETA, kad sprendimo priėmimo procesas dėl sankcijų atšaukimo Rusijos oligarchams šiuo metu yra sustabdytas dėl Latvijos prieštaravimų.
Anksčiau keli diplomatai teigė, kad bloko valstybės narės pasiekė preliminarų susitarimą išbraukti šiuos du asmenis iš ES „juodojo“ sąrašo. Tai buvo kompromiso, pagal kurį turi būti pratęsiamos sankcijos beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų dėl karo Ukrainoje, dalis.
Tačiau šiam susitarimui nebuvo galutinai pritarta, nes, kaip naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas, paskutinę minutę tam paprieštaravo Latvija.
Pasak diplomatų, antradienį 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ES ambasadoriai vėl susitiks ir bandys pasiekti susitarimą.
27 šalių blokas karštligiškai bando susitarti dėl sankcijų režimo pratęsimo iki antradienio vakaro termino, Prancūzijai ir Slovakijai reikalaujant išbraukti iš „juodojo“ sąrašo rusų ir uzbekų milijardierių A. Usmanovą.
Tuo metu Liuksemburgas, remdamasis Paryžiaus reikalavimu, ėmė primygtinai reikalauti, kad, jei sankcijos atšaukiamos A. Usmanovui, jos turėtų būti atšauktos ir M. Fridmanui.
Paryžiaus pareigūnai kaip prašymo atšaukti sankcijas A. Usmanovui motyvą nurodė „nacionalinio saugumo“ interesus, tačiau atsisakė viešai pateikti daugiau detalių.
Kaip pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT), šis reikalavimas gali būti susijęs su galimu susitarimu dėl Prancūzijos piliečių, laikomų Azerbaidžane, paleidimo.
Liuksemburgas, pasak diplomatų, sankcijų M. Fridmanui atšaukimo reikalauja dėl to, kad šis oligarchas padavė šalį į teismą dėl 15 mlrd. eurų žalos atlyginimo už jo turto įšaldymą pagal ES sankcijas.
Griežtesnės pozicijos besilaikančios ES šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, griežtai pasipriešino sankcijų švelninimui, teigdamos, kad spaudimas Rusijai turėtų būti didinamas.
Mainais už tai, kad preliminarus susitarimas būtų patvirtintas, jos buvo išsireikalavusios susitarimo, kad sankcijos liktų galioti ateinančius trejus metus, o ne būtų pratęsiamos po pusmetį, kaip anksčiau.
Ukraina griežtai sureagavo į galimybę, kad ES atšauks sankcijas dviem garsiems Rusijos verslininkams.
„Mums reikia stabilumo“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasmerkė šį žingsnį, sakydamas, kad jis būtų „nepriimtinas ir pasiųstų neteisingą signalą Maskvai tuo metu, kai spaudimas turi didėti“.
„Priešingai, sankcijos turi būti griežtinamos“, – internete rašė jis.
Kaip tvirtino keli ES diplomatai, nepaisant nesutarimų dėl A. Usmanovo, sutariama, jog negalima leisti, kad ES sankcijos nustotų galioti.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį paragino bloko valstybes nares palikti galioti Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestas sankcijas.
„Sankcijos yra pagrindinis mūsų atsako į Rusijos karą ramstis“, siekiant atimti iš Maskvos finansavimą, žurnalistams Niujorke po Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė ji.
Pasak K. Kallas, pareigūnai siekia greitai užbaigti derybas dėl Rusijos sankcijų pratęsimo.
„Mums reikia šio stabilumo“, kai sankcijos lieka galioti ilgą laiką, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose pridūrė K. Kallas.
Į sąrašą įtraukti Putinas ir Lavrovas
Į ES sankcijų „juodąjį“ sąrašą yra įtraukti ir tokie asmenys kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Metalų magnatas A. Usmanovas ir bankininkystės magnatas M. Fridmanas buvo tarp dešimčių Rusijos verslininkų, padavusių ES į teismą dėl sankcijų.
Abu jie buvo įtraukti į sankcijų sąrašą netrukus po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl įtarimų, kad jų verslai teikia reikšmingas pajamas Kremliui.
Latvijos prieštaravimas
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas antradienį sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį dėl ES sankcijų Rusijai pratęsimo, remdamasi premjero pareiškimu socialiniame tinkle „X“ pranešė naujienų agentūra LETA.
Vyriausybės vadovas paaiškino, jog pirmadienio vakarą Latvija, gavusi paskutinės minutės prašymą, paskutinė išreiškė savo nuomonę dėl A. Usmanovo ir M. Fridmano pašalinimo iš sankcijų sąrašo mainais į sankcijų likusiems asmenims sąraše pratęsimą trejiems metams.
Pratęsti sankcijas trejiems metams būtų teisingas žingsnis, tačiau kaina už tai negali būti tiesiog šių dviejų asmenų pašalinimas iš sankcijų sąrašo ir Latvija negali priimti tokio pasiūlymo, pareiškė A. Kulbergas.
Pasak jo, šiuo metu intensyviai bendraujama su Niujorku, kur su darbo vizitu lankosi prezidentas Edgaras Rinkevičius ir užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, su Ukrainos prezidento ir premjero biurais, taip pat su Prancūzijos prezidento biuru.
Vyksta aktyvios derybos ir su Briuseliu, visi bando įtikinti latvius, sakė A. Kulbergas. Tuo pačiu jis nusistebėjo, kad Lietuva ir Estija, regis, sutiko su A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimu iš sankcijų sąrašo.
Premjeras pažymėjo, kad sankcijoms pratęsti reikia visų 27 ES valstybių narių pritarimo ir kad jei susitarimas nebus pasiektas iki nustatyto termino, kyla pavojus tolesniam sankcijų taikymui visiems sąraše esantiems asmenims, ne tik A. Usmanovui ir M. Fridmanui.
Europos specialiosioms tarnyboms perspėjant – neįprastas FSB veiksmas prie Estijos
09:18
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) įvedė komendanto valandą Kingisepo ir Slancų rajonuose Leningrado srityje prie sienos su Estija. Apribojimai, numatantys įvairius judėjimo draudimus, galios iki rugsėjo 26 dienos. FSB teigimu, priemonės neva būtinos sienos pažeidimams ir nelegaliai migracijai užkardyti, taip pat Peipaus ežero „vandens biologiniams ištekliams“ apsaugoti.
Estijos pasienio tarnybos atstovas Andris Viltsinas pranešė, kad Talinas apie apribojimų įvedimą žinojo iš anksto, tačiau oficialiai Rusija apie tai nepranešė. Pasak jo, Rusijos pusėje laikinai uždrausta medžioklė ir šaunamojo ginklo nešiojimasis be specialaus leidimo, taip pat apribotas judėjimas Narvos upe. Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamentas kartu su kitomis tarnybomis stebi situaciją rytinėje sienoje, rašo Delfi.ee.
A. Viltsinas taip pat pasakojo, kad naktį vyras iš Rusijos pusės neteisėtai kirto laikinąją kontrolinę liniją Narvos upėje ir pateko į Estiją. Jį pastebėjo stebėjimo tarnybos darbuotojas, po to vyras buvo sulaikytas. Sulaikytasis pasirodė esąs Jordanijos pilietis ir buvo pristatytas į Narvos sulaikymo centrą.
Ko Rusija gali imtis prieš NATO
Pirmadienį paskelbta, jog Europos specialiosios tarnybos perspėjo apie galimą Rusijos hibridinių operacijų suaktyvėjimą. Kaip „The Guardian“ pranešė trys Europos žvalgybos tarnybų vadovai, Rusija gali bandyti patikrinti NATO pasirengimą atsakomiesiems veiksmams.
Čekijos saugumo ir informacijos tarnybos vadovas Michalas Koudelka neatmetė galimybės, kad artimiausiais mėnesiais gali įvykti „ribotas įsiveržimas, provokacijos po svetima vėliava arba plataus masto įtakos kampanija“. Latvijos valstybės saugumo tarnybos vadovas Normundas Mežvietas pareiškė, kad Maskva rengiasi ryžtingesniems veiksmams, tačiau šiuo metu „neišvengiamo puolimo“ požymių nėra.
Tuo tarpu „Bloomberg“, remdamasi Europos pareigūnais ir kontržvalgybininkais, rašo, kad Rusijos diversijos Europoje tampa dažnesnės ir pavojingesnės. Agentūros šaltinių teigimu, per pastaruosius du mėnesius pagrindiniai taikiniai buvo gynybos ir logistikos įmonės, susijusios su parama Ukrainai.
Savo ruožtu portalas „Politico“ praneša, kad ES šalys svarsto koordinuotą reakciją tuo atveju, jei Rusijos hibridinė ataka nusineštų ES ar NATO piliečių gyvybes. Du ES diplomatai portalui sakė, kad sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai ketina nustatyti veiksmų algoritmą tokiai situacijai.
„Bloomberg“: Putinas atvyks į viršūnių susitikimą su Xi Jinpingu, tačiau praleis G20 susitikimą su Trumpu
08:17
Vladimiras Putinas planuoja vykti į Kiniją dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime, kurį rengia Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tačiau, kaip tikėtina, jis nedalyvaus JAV vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, kuriame dalyvaus Donaldas Trumpas.
Kaip skelbia „Bloomberg“, remdamasis su Kremliumi susijusiais šaltiniais, V.Putinas planuoja asmeniškai dalyvauti APEC susitikime pirmą kartą nuo 2017 metų. Tuo metu, šaltinių teigimu, tikimybė, kad jis atvyks į G20 viršūnių susitikimą Floridoje, yra itin maža.
APEC lyderių susitikimas vyks Kinijos Šendženo mieste lapkričio 18–19 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat svarstė galimybę susitikimo metu surengti trilateralines trijų didžiausių branduolinių valstybių lyderių – Xi Jinpingo, V.Putino ir D.Trumpo – derybas.
Kaip pažymi „Bloomberg“, V.Putinas dažniausiai vengia daugiašalių forumų, kuriuose gali tekti susidurti su Ukrainą remiančiomis Vakarų valstybėmis iš Europos, taip pat Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos ir Australijos atstovais. Be to, išlieka rizika, kad G20 viršūnių susitikime netikėtai pasirodys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tuo metu dalyvavimas APEC viršūnių susitikime Putinui suteiktų vieną ryškiausių tarptautinių tribūnų nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje.
Xi Jinpingas susitiks su Trumpu
Kinijos lyderis planuoja apsilankyti Vašingtone ir su JAV prezidentu susitikti jau rugsėjo 23–25 dienomis. Susitikimas vyks tuo metu, kai Trumpas pasirašė įstatymą dėl vadinamųjų „pragariškų sankcijų“ Rusijai.
Anksčiau taip pat buvo skelbta, kad Xi Jinpingas dėl sveikatos problemų nedalyvavo BRICS šalių lyderių vakarienėje. Xi nebuvimo šiame susitikime fone socialiniuose tinkluose pradėjo plisti gandai, esą Kinijos lyderį ištiko insultas.
