Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Po Rusijos grasinimo dėl Kaliningrado – griežtas NATO atsakas
16:20
Rusija perspėjo NATO esanti pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą dėl galimo Vakarų karinio buvimo stiprinimo šalia Kaliningrado srities. Tai nurodoma NATO nusiųstame laiške, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“.
Dokumente Maskva kaltina Aljansą neva vykdant „pavojingą ir neapgalvotą kursą“, sukeliantį „aukštą tiesioginio ginkluoto konflikto kilimo riziką“. Laiške užsimenama apie galimus „Rusijos smūgius į sprendimų priėmimo centrus Aljanso valstybėse narėse“.
„Rusija bus pasirengusi panaudoti visą turimą pajėgų ir priemonių arsenalą, įskaitant branduolinį ginklą, savo teritorijai ginti, jei NATO šalys imsis bet kokių bandymų izoliuoti Kaliningrado sritį nuo likusios šalies dalies“, – teigiama diplomatinėje notoje.
Ką atsakė NATO
NATO jau išsiuntė raštišką atsakymą Rusijai, kuriame pažymima, kad Aljansas atsako į grėsmes šalims narėms iš visų pusių.
„Jokios NATO pratybos ar veiksmai nekelia grėsmės Rusijos Federacijos teritorijai“, – rašoma pranešime.
Aljansas dar kartą paragino Rusiją nutraukti neišprovokuotą plataus masto invaziją į Ukrainą, susilaikyti nuo „neapgalvoto elgesio sąjungininkų atžvilgiu ir nutraukti neatsakingą branduolinę retoriką“.
Ko griebėsi ambasados
„Reuters“ duomenimis, be konfidencialaus perspėjimo, Rusijos ambasados bent trijose Europos šalyse per pastarąsias tris dienas paskelbė pareiškimus, kaltinančius NATO įtampos eskalavimu dėl karinių pratybų ir scenarijų, susijusių su Kaliningradu, planavimo.
Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino diplomatiniais priminimais „karštoms galvoms Europoje“.
Po bandymo bauginti – tvirtas atsakas
„Sakyčiau, kad Rusijos laiškas – tai tik dar vienas Rusijos bandymas bauginti europiečius, o NATO reakcija yra tvirta ir atsakinga. Ji patvirtina, kad nebūsime priversti atsisakyti paramos Ukrainai“, – agentūrai „Reuters“ sakė vienas NATO diplomatas.
Tuo tarpu vienas aukšto rango Europos pareigūnas Rusijos perspėjimą pavadino „rimtu“, nes tai yra pirmasis tiesioginis branduolinis grasinimas iš Rusijos pusės nuo Šaltojo karo laikų.
Rugsėjo 12 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, reaguodamas į Rusijos hibridines atakas prieš Europą, paragino NATO suintensyvinti karines pratybas netoli Rusijos Kalininrado srities, esančios tarp Lenkijos ir Lietuvos. R. Sikorskis pažymėjo, kad šiuo metu ten „praktiškai nėra kariuomenės“.
„Taigi, Putinas žino arba daro prielaidą, kad NATO yra taikus aljansas ir mes nepasinaudosime jo vietiniu silpnumu. Ir, gali būti, tai yra klaida“, – sakė R. Sikorskis.
Rusijos naujosios sudėties parlamente – beveik 50 deputatų, kovojusių kare prieš Ukrainą
20:54
Beveik 50 deputatų, kovojusių Ukrainoje, tarp kurių yra ir aktyvių kovotojų, trečiadienį užėmė vietas Valstybės Dūmoje – Rusijos žemuosiuose parlamento rūmuose, kuriuose jie sudaro apie dešimtadalį narių.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo savo puolimą Ukrainoje, ji smarkiai militarizavo savo ekonomiką ir visuomenę.
Dabartinės sudėties Dūma turi daugiausiai su kariuomene susijusių deputatų Rusijos šiuolaikinėje istorijoje, o kai kurie iš naujųjų įstatymų leidėjų yra ieškomi Kyjivo dėl įtariamų karo nusikaltimų.
Kreipdamasis į Valstybės Dūmą, kuri po griežtai kontroliuotų rinkimų surengė savo pirmąjį posėdį, prezidentas Vladimiras Putinas šią grupę pavadino „žmonėmis, kurie mūšio lauke įrodė savo besąlygišką ištikimybę tėvynei“.
„Esu tikras, kad, puoselėdami fronto brolybės tradicijas, jie sustiprins“ Rusijos parlamentą, sakė jis.
Rusijos rinkimų komisijos vadovė praėjusią savaitę pareiškė, kad deputatais yra išrinkti 46 puolimo Ukrainoje „dalyviai ir veteranai“.
Dauguma jų atstovauja V.Putino partijai „Vieningoji Rusija“.
Šiame konflikte, kuris tęsiasi jau penktus metus, jie atliko įvairius vaidmenis – tarp jų yra vadų, kovotojų, medikų, taip pat vienas buvęs admirolas.
Vienas iš jų – Nursultanas Musagalejevas, vadas, kuris, kaip teigia Ukraina, 2022 metais dalyvavo ir vykdė karo nusikaltimus per žudynes Kyjivo Bučos priemiestyje.
Ukrainos kaltinimus atmetantis Kremlius šiam 29-mečiui įteikė „Rusijos didvyrio“ medalį. Jis taip pat yra dalyvavęs susitikimuose su V.Putinu.
Į Valstybės Dūmą taip pat pateko Rusijos „Jaunosios armijos“ vadas Vladislavas Golovinas, kovojęs Ukrainos Mariupolyje, ir admirolas Vladimiras Kasatonovas, buvęs karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas.
Paklaustas, ką ši grupė duos Dūmai, Andrejus Kozlovas, vienas iš išrinktų buvusių kovotojų Ukrainoje, Rusijos žiniasklaidai atsakė: „Svarbiausia – tikėjimas mūsų vyriausiuoju vadu (Putinu).“
„Mes jį remiame ir remsime iki pat pabaigos, iki pergalės“, – pridūrė jis.
Tarp „Vieningosios Rusijos“ deputatų taip pat yra Liudmila Bolilaja – slaugytoja iš Maskvos srities, tapusi karo medicinos darbuotoja ir viena iš nedaugelio moterų, apdovanotų „Rusijos didvyrio“ medaliu.
Viačeslavas Volodinas, Kremliui lojalus politikas, kuris nuo 2016 metų užėmė Dūmos pirmininko postą, buvo perrinktas į šias pareigas.
„Kolektyviniai Vakarai daro viską, kad sustabdytų mūsų šalies vystymąsi“, – sakė jis posėdyje.
„Negalime prarasti šalies, kaip 1917 ir 1991 metais“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje atitinkamai Rusijos revoliuciją ir Sovietų Sąjungos žlugimą.
Lietuva nepripažįsta Rusijos Dūmos rinkimų rezultatų, pagal kuriuos V.Putino partija pelnė rekordinį skaičių mandatų, ir vadina juos fiktyviais.
Tuo metu Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) Rusijos parlamento rinkimus anksčiau šį mėnesį pavadino demokratijos „fasadu“.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ tuomet parašė K.Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – pridūrė ji.
Rusija jau ruošiasi žiemai: analitikai įvertino galimą atakų mastą
20:37
Rusija kaupia ginklus, kad vėlyvą rudenį ir žiemą galėtų pradėti intensyvesnį Ukrainos apšaudymą. Apie tai „CBS News“ pranešė analitikai ir Ukrainos pareigūnai.
Ukrainos nevyriausybinė organizacija „Sugrįžk gyvas“ vertina, kad rugsėjį Rusija pagamino 1200 dronų „Geran-4“ ir 800 dronų „Geran-5“, ir prognozuoja, kad šis skaičius kas mėnesį augs.
„Sugrįžk gyvas“ iniciatyvų centro analitikė Viktorija Čekalina įvertino, kad Rusija yra sukaupusi nuo 450 iki 700 senesnių dronų be reaktyvinio variklio, naujesnių modelių su reaktyviniu varikliu ir dronų be sprogstamojo užtaiso, vadinamų „Parcel“.
„Nepaisant galimybės per vieną masinę ataką paleisti 600–1000 vienetų, iš tikrųjų buvo panaudota tik apie 150–300 dronų“, – sakė V.Čekalina, aiškindama, kad šį rudenį ir žiemą atakos per vieną antskrydį gali siekti apie 1500 vienetų.
Taip pat pažymima, kad Rusijai pavyko smogti taikiniams palyginti nedidelėmis reaktyvinių dronų salvėmis, jai taip pat pavyko išsaugoti sparnuotąsias ir balistines raketas, kurios yra gerokai brangesnės ir sunkiau pagaminamos.
V.Čekalina teigė, kad Rusija viršijo savo raketų gamybos tikslus 110–120 proc. ir įvertino, kad iki rugpjūčio buvo sukaupusi 130 balistinių raketų.
„Rusijos užduotis žiemos kampanijos metu bus sudėtinga: jie daugiausia dėmesio skirs atakoms prieš elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūrą, nes ji yra itin svarbi civiliams gyventojams. Tuo pat metu jie naudos reaktyvinius dronus kartu su raketomis prieš vietos verslus, sandėlius ir kitus taikinius“, – sakė ji.
„Puolimas turi brangiai kainuoti“: Švedijos oro pajėgos pareiškė, kad puolimo atveju smogs giliai Rusijoje
19:59
Rusijos puolimo atveju Švedija nebesiribotų vien gynyba, pareiškė Karalystės oro pajėgų Oro karo centro vadovas pulkininkas Karlas Bergqvistas. Remiantis jo žodžiais, kuriuos cituoja portalas „Aftonbladet“, naujoji koncepcija numato perėjimą prie puolamųjų operacijų ir taikinių naikinimą giliai priešo teritorijoje.
„Puolimas turi brangiai kainuoti“, – sakė K.Bergqvistas.
Pabrėžiama, kad kalbama ne apie prevencinius smūgius, o apie atgrasymą. Kaip pažymėjo pulkininkas, potencialus agresorius privalo suprasti, kad karas neliks vien Švedijos teritorijoje.
Vienas iš veiksnių, paskatinusių peržiūrėti Karalystės oro pajėgų strategiją, buvo Ukrainos patirtis kare su Rusija, rodanti, jog priešui negalima leisti įgyti pranašumo ore. Šiuo atžvilgiu nuspręsta prie jau patikrinto modelio – greito aviacijos perdislokavimo ir išsklaidymo – pridėti gebėjimą „nubausti“ agresorių jo paties teritorijoje.
Pažymima, kad giluminiai smūgiai logistikos mazgams, vadavietėms ir oro pajėgų bazėms gali suardyti arba sulėtinti Rusijos operaciją ankstyvame etape – būtent to Ukrainai trūko 2022 metais.
Vienas esminių naujosios strategijos elementų turėtų būti sparnuotųjų raketų „Taurus KEPD 350“ integravimas į naikintuvus „JAS 39 Gripen“. Šių raketų skrydžio nuotolis viršija 500 km, jos gali skristi vos 50 metrų aukštyje ir geba pramušti įtvirtintus objektus. Be to, Švedijos ginkluotosios pajėgos planuoja įsigyti dar didesnio nuotolio sistemas. Vyriausybei pateiktuose dokumentuose prašoma sparnuotųjų ir balistinių raketų, galinčių pasiekti taikinius iki 2000 km atstumu. Palyginimui, nuo Stokholmo iki Maskvos yra apie 1200 km.
Naujoji oro pajėgų koncepcija taip pat numato greitkelių naudojimą kaip kilimo ir tūpimo takų, oro gynybos stiprinimą, kovą su dronais bei žvalgybos pajėgumų vystymą, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir palydovus.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija peržiūrėjo saugumo grėsmių vertinimą ir 2024 metais įstojo į NATO. Šis žingsnis pakeitė šalies vaidmenį regione: iš daugiau nei 200 metų neutralumą išlaikiusios valstybės ji tapo Aljanso šiaurinio flango gynybos struktūros dalimi kartu su Suomija, Norvegija ir Baltijos šalimis.
Anksčiau Švedijos žvalgyba įspėjo, kad kelerių metų perspektyvoje Rusija regione gali vykdyti ribotas ginkluotas operacijas. Vienas iš Karalystės privalumų – jos geografinė padėtis. Artumas Baltijos regionui leidžia greičiau reaguoti į grėsmes, o galimybė naudoti „Gripen“ naikintuvus iš išsklaidytų pozicijų didina aviacijos atsparumą ir sukelia papildomų sunkumų priešui.
Gynybos ekspertas prakalbo apie naują Rusijos ginklą
19:22
Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos pirmą kartą panaudojo reaktyvinį droną su specialiu kumuliaciniu-pjaunamuoju kovos užtaisu, tikriausiai siekdamos smogti aukštos įtampos stulpams ir geležiniams tiltams. Tai pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas gynybos technologijų sričių plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas.
„Blogos naujienos. Šiandien priešas pirmą kartą panaudojo reaktyvinį droną su specialiu kumuliaciniu-pjaunamuoju kovos užtaisu. Tokia kovinė galvutė buvo sukurta specialiai aukštos įtampos stulpams ir geležiniams tiltams sunaikinti“, – paaiškino jis.
„Manau, kad priešas planuoja pulti svarbias aukštos įtampos elektros linijas“, – pabrėžė ekspertas.
Bulgarija ragina Europą derėtis su Rusija
18:40
Europa turi pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, trečiadienį pareiškė Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas, ragindamas rimtai vertinti Maskvos keliamą branduolinę riziką.
„Turime pradėti kalbėtis su Rusija“, – pabrėžė R.Radevas Briuselyje ir pridūrė, kad „svarbiausia yra parengti sąlygas taikai“.
Jis įspėjo, kad karinės paramos Kyjivui nepakaks, nes Ukraina vis labiau negali apsiginti nuo Rusijos smūgių.
„Turėtume žinoti, kad vien ginklų tiekimas ir rėmimas turi savo ribas“, – pareiškė jis televizijos „Euronews“ surengtoje konferencijoje ir pridūrė, kad taika bus pasiekta „diplomatinėmis priemonėmis, o ne tiekiant ginklus“.
R.Radevas nutraukė savo šalies karinę paramą Ukrainai po to, kai balandį iškovojo pergalę rinkimuose.
Jis taip pat užsiminė apie branduolinę „riziką“ iš Maskvos pusės, apie kurią, jo teigimu, „niekas nekalba“.
„Neturėtume to ignoruoti. Kiek galime spausti Rusiją, kol ji sureaguos kitais veiksmais?“ – klausė jis.
„Kai Rusija jaučiasi silpna – tai nutiko šiame kare prieš kelerius metus – ji vėl pradeda žaisti branduoline korta“, – sakė R.Radevas.
NATO antradienį pasmerkė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“ po to, kai Maskva įspėjo, jog „panaudos visą savo arsenalą“, jei Aljansas kels grėsmę jos Kaliningrado eksklavui.
Zacharova vėl pagrasino Europai
18:24
Europos ginklų gamyklos, gaminančios ginklus Ukrainai, yra „teisėti kariniai taikiniai“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Tai naujausias pavyzdys, rodantis, kad Rusija griebiasi vis agresyvesnės retorikos, kuria, atrodo, siekia pateisinti savo sabotažą ar kitus veiksmus prieš ginklų gamyklas Europoje.
NATO vadovas: „Jei rusai norėtų imtis veiksmų prieš Baltijos šalis, su tuo susitvarkysime“
17:15
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadovas Markas Rutte sako, jog tiesioginės grėsmės NATO teritorijai nėra, tačiau Aljansas pasirengęs atremti bet kokį Rusijos pavojų. Taip jis kalbėjo „Euronews“ gynybos ir kosmoso aukščiausiojo lygio susitikime.
Be to, jis garantavo visapusišką NATO apsaugą Baltijos šalims, Suomijai, Lenkijai ir kitoms narėms.
M. Rutte, paklaustas apie augantį nerimą regione bei pasirodžiusius nerimą keliančius pranešimus apie galimą tiesioginę Rusijos grėsmę, situaciją linkęs vertinti nuosaikiai.
„Prašau, nustokite taip stipriai nerimauti – mes tam esame pasiruošę“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „tiesioginės grėsmės NATO teritorijai nėra“.
„Jei kas nors nutiktų, mes esame pasirengę tai atremti. Visada laikysimės gynybinės pozicijos, tačiau prireikus, žinoma, ginsimės“, – teigė M. Rutte.
„Visa tai vyksta todėl, jog jam nesiseka Ukrainoje“
Jis tęsė: „Jei rusai norėtų imtis veiksmų prieš Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ar bet kurią kitą NATO valstybę, matytume pajėgų telkimą. Jei pajėgos bus telkiamos, mes tai pamatysime ir, jei kas nors nutiktų, su tuo susitvarkysime.“
NATO generalinis sekretorius taip pat pridūrė: „Svarbiausia suprasti, kad visa tai vyksta todėl, jog jam nesiseka Ukrainoje. Jis nori mus suskaldyti. Jis nori, kad nustotume skyrę dėmesį Ukrainai. Turime tęsti paramą.“
Paklausė dėl Kaliningrado
M. Rutte taip pat atsakė į klausimus apie pastarojo meto eskaluojantį Rusijos elgesį ir grasinimus.
Jis patvirtino žiniasklaidos pranešimus apie Rusijos laišką dėl Kaliningrado srities. M. Rutte teigimu, Aljansas atsakė „trumpa ir lakoniška“ nota, kurioje nurodė: „Klausykite, mes esame gynybinis aljansas, tad nutraukite branduolinius grasinimus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Nenustebčiau, jei taip nutiktų“: Kubilius ragina siekti „taikos per jėgą“
16:49
Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius paragino dėti pastangas siekiant „taikos per jėgą“, nes Rusija ir toliau nerodo susidomėjimo diplomatinėmis derybomis dėl Ukrainos.
Kalbėdamas „Euronews“ renginyje, jis įspėjo, kad esama aiškių ženklų, jog „Rusija eskaluoja situaciją“, tačiau kol kas nematyti tiesioginių politinio sprendimo ženklų dėl tolesnių smūgių.
„Rusai turi pajėgumų nuveikti didelių dalykų – vienas dronas, dešimt dronų, šimtas dronų, skrendančių į Lietuvą. Nenustebčiau, jei taip nutiktų.
Tačiau ar jie turi tikrai aiškų politinį sprendimą ką nors daryti? Nežinau, man visos mūsų diskusijos apie tai, [ar] rusai ką nors darys, yra pagrįstos tam tikromis teorinėmis prognozėmis“, – teigė eurokomisaras, kurį cituoja „The Guardian“.
A. Kubilius pabrėžė, kad Europa bet kuriuo atveju „turi būti pasirengusi“, nes „žiema gali būti labai sunki“, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti augantiems Ukrainos pajėgumams, įskaitant jos gebėjimą smogti taikiniams Rusijos viduje.
„Ukraina iš tikrųjų gina ne tik save, ji gina visą Europą. Mes privalome tai paversti savo tikruoju prioritetu“, – sakė jis.
„Rzeczpospolita“: Baltijos šalys aplenks Lenkiją
16:02
Lenkija praras lyderio pozicijas, kalbant apie NATO šalių išlaidas gynybai, ją turėtų aplenkti Baltijos valstybės, pranešė Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
2025 metais Lenkija pirmavo NATO pagal išlaidas, gynybai skirdama apie 4,3 proc. BVP. Tačiau tikimasi, kad 2026 metais ją aplenks Lietuva, Latvija ir Estija. Trys Baltijos valstybės 2027 metais planuoja gynybai skirti mažiausiai 5 proc. BVP.
Numatoma, kad Lenkijos gynybos biudžetas 2027 metais sudarys 198 mlrd. zlotų (45,4 mlrd. eurų): nominalia išraiška beveik 2 mlrd. zlotų (459 mln. eurų) mažiau nei planuota 2026 metais. Prognozuojant, kad ekonomika augs apie 4 proc., tai taip pat reikštų mažesnę BVP dalį nei šiemet gynybai numatyta 4,5 proc. dalis.
Paklaustas, kodėl kitų metų gynybos biudžetas bus mažesnis nei šių metų, vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad faktinės išlaidos bus didesnės, nes pirkimai, finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonės, bus neapmokestinami PVM.
Laikraštis rašė, kad viso regiono šalys vis labiau artėja prie išlaidų lygio, kai tolesnis spartus didinimas tampa sudėtingas.
Lietuva ir Estija planuoja 2027 metais išlaikyti 5 proc. BVP dydžio išlaidas gynybai, o Suomija savo biudžetą nominaliąja išraiška ketina padidinti apie 600 mln. eurų, iki 7 mlrd. eurų. Čekija gynybai planuoja skirti 2 proc. BVP; Slovakija ir Vengrija taip pat neplanuoja reikšmingo didinimo.
Vokietija 2027 metais gynybai ketina skirti beveik 140 mlrd. eurų, įskaitant lėšas iš specialiojo gynybos fondo. Tai sudarytų daugiau nei 3 proc. BVP ir būtų aukščiausias lygis nuo Šaltojo karo pabaigos.
Švedija ir Rumunija dar nepaskelbė savo planų, rašė „Rzeczpospolita“.
Zelenskis aplankė karius fronte ir dėkojo už operaciją „Vivaldi“
16:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad aplankė karius fronto linijoje netoli Lymano – Ukrainos rytuose esančio miesto, kur pajėgos vykdo kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę.
„Šiandien čia susitikau su kariais, vykdančiais misijas Lymano sektoriuje, ir įteikiau jiems valstybinius apdovanojimus. Taip pat kalbėjausi su brigados vadu apie padalinio vykdomas užduotis“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis matomas kažkurioje vadavietėje.
Dėkojo už operaciją „Vivaldi“
„66-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, vykdydama operaciją „Vivaldi“ kartu su kitais Trečiojo armijos korpuso padaliniais, Ukrainos kontrolei jau susigrąžino daugiau nei 125 kvadratinius kilometrus mūsų teritorijos.
Dėkoju už mūsų valstybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynybą. Tai labai svarbu“, – socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje rašė V. Zelenskis.
