Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
NATO vadovas: „Jei rusai norėtų imtis veiksmų prieš Baltijos šalis, su tuo susitvarkysime“
17:15
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadovas Markas Rutte sako, jog tiesioginės grėsmės NATO teritorijai nėra, tačiau Aljansas pasirengęs atremti bet kokį Rusijos pavojų. Taip jis kalbėjo „Euronews“ gynybos ir kosmoso aukščiausiojo lygio susitikime.
Be to, jis garantavo visapusišką NATO apsaugą Baltijos šalims, Suomijai, Lenkijai ir kitoms narėms.
M. Rutte, paklaustas apie augantį nerimą regione bei pasirodžiusius nerimą keliančius pranešimus apie galimą tiesioginę Rusijos grėsmę, situaciją linkęs vertinti nuosaikiai.
„Prašau, nustokite taip stipriai nerimauti – mes tam esame pasiruošę“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „tiesioginės grėsmės NATO teritorijai nėra“.
„Jei kas nors nutiktų, mes esame pasirengę tai atremti. Visada laikysimės gynybinės pozicijos, tačiau prireikus, žinoma, ginsimės“, – teigė M. Rutte.
„Visa tai vyksta todėl, jog jam nesiseka Ukrainoje“
Jis tęsė: „Jei rusai norėtų imtis veiksmų prieš Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ar bet kurią kitą NATO valstybę, matytume pajėgų telkimą. Jei pajėgos bus telkiamos, mes tai pamatysime ir, jei kas nors nutiktų, su tuo susitvarkysime.“
NATO generalinis sekretorius taip pat pridūrė: „Svarbiausia suprasti, kad visa tai vyksta todėl, jog jam nesiseka Ukrainoje. Jis nori mus suskaldyti. Jis nori, kad nustotume skyrę dėmesį Ukrainai. Turime tęsti paramą.“
Paklausė dėl Kaliningrado
M. Rutte taip pat atsakė į klausimus apie pastarojo meto eskaluojantį Rusijos elgesį ir grasinimus.
Jis patvirtino žiniasklaidos pranešimus apie Rusijos laišką dėl Kaliningrado srities. M. Rutte teigimu, Aljansas atsakė „trumpa ir lakoniška“ nota, kurioje nurodė: „Klausykite, mes esame gynybinis aljansas, tad nutraukite branduolinius grasinimus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Bulgarija ragina Europą derėtis su Rusija
18:40
Europa turi pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, trečiadienį pareiškė Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas, ragindamas rimtai vertinti Maskvos keliamą branduolinę riziką.
„Turime pradėti kalbėtis su Rusija“, – pabrėžė R.Radevas Briuselyje ir pridūrė, kad „svarbiausia yra parengti sąlygas taikai“.
Jis įspėjo, kad karinės paramos Kyjivui nepakaks, nes Ukraina vis labiau negali apsiginti nuo Rusijos smūgių.
„Turėtume žinoti, kad vien ginklų tiekimas ir rėmimas turi savo ribas“, – pareiškė jis televizijos „Euronews“ surengtoje konferencijoje ir pridūrė, kad taika bus pasiekta „diplomatinėmis priemonėmis, o ne tiekiant ginklus“.
R.Radevas nutraukė savo šalies karinę paramą Ukrainai po to, kai balandį iškovojo pergalę rinkimuose.
Jis taip pat užsiminė apie branduolinę „riziką“ iš Maskvos pusės, apie kurią, jo teigimu, „niekas nekalba“.
„Neturėtume to ignoruoti. Kiek galime spausti Rusiją, kol ji sureaguos kitais veiksmais?“ – klausė jis.
„Kai Rusija jaučiasi silpna – tai nutiko šiame kare prieš kelerius metus – ji vėl pradeda žaisti branduoline korta“, – sakė R.Radevas.
NATO antradienį pasmerkė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“ po to, kai Maskva įspėjo, jog „panaudos visą savo arsenalą“, jei Aljansas kels grėsmę jos Kaliningrado eksklavui.
Zacharova vėl pagrasino Europai
18:24
Europos ginklų gamyklos, gaminančios ginklus Ukrainai, yra „teisėti kariniai taikiniai“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Tai naujausias pavyzdys, rodantis, kad Rusija griebiasi vis agresyvesnės retorikos, kuria, atrodo, siekia pateisinti savo sabotažą ar kitus veiksmus prieš ginklų gamyklas Europoje.
„Nenustebčiau, jei taip nutiktų“: Kubilius ragina siekti „taikos per jėgą“
16:49
Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius paragino dėti pastangas siekiant „taikos per jėgą“, nes Rusija ir toliau nerodo susidomėjimo diplomatinėmis derybomis dėl Ukrainos.
Kalbėdamas „Euronews“ renginyje, jis įspėjo, kad esama aiškių ženklų, jog „Rusija eskaluoja situaciją“, tačiau kol kas nematyti tiesioginių politinio sprendimo ženklų dėl tolesnių smūgių.
„Rusai turi pajėgumų nuveikti didelių dalykų – vienas dronas, dešimt dronų, šimtas dronų, skrendančių į Lietuvą. Nenustebčiau, jei taip nutiktų.
Tačiau ar jie turi tikrai aiškų politinį sprendimą ką nors daryti? Nežinau, man visos mūsų diskusijos apie tai, [ar] rusai ką nors darys, yra pagrįstos tam tikromis teorinėmis prognozėmis“, – teigė eurokomisaras, kurį cituoja „The Guardian“.
A. Kubilius pabrėžė, kad Europa bet kuriuo atveju „turi būti pasirengusi“, nes „žiema gali būti labai sunki“, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti augantiems Ukrainos pajėgumams, įskaitant jos gebėjimą smogti taikiniams Rusijos viduje.
„Ukraina iš tikrųjų gina ne tik save, ji gina visą Europą. Mes privalome tai paversti savo tikruoju prioritetu“, – sakė jis.
Po Rusijos grasinimo dėl Kaliningrado – griežtas NATO atsakas
16:20
Rusija perspėjo NATO esanti pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą dėl galimo Vakarų karinio buvimo stiprinimo šalia Kaliningrado srities. Tai nurodoma NATO nusiųstame laiške, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“.
Dokumente Maskva kaltina Aljansą neva vykdant „pavojingą ir neapgalvotą kursą“, sukeliantį „aukštą tiesioginio ginkluoto konflikto kilimo riziką“. Laiške užsimenama apie galimus „Rusijos smūgius į sprendimų priėmimo centrus Aljanso valstybėse narėse“.
„Rusija bus pasirengusi panaudoti visą turimą pajėgų ir priemonių arsenalą, įskaitant branduolinį ginklą, savo teritorijai ginti, jei NATO šalys imsis bet kokių bandymų izoliuoti Kaliningrado sritį nuo likusios šalies dalies“, – teigiama diplomatinėje notoje.
Ką atsakė NATO
NATO jau išsiuntė raštišką atsakymą Rusijai, kuriame pažymima, kad Aljansas atsako į grėsmes šalims narėms iš visų pusių.
„Jokios NATO pratybos ar veiksmai nekelia grėsmės Rusijos Federacijos teritorijai“, – rašoma pranešime.
Aljansas dar kartą paragino Rusiją nutraukti neišprovokuotą plataus masto invaziją į Ukrainą, susilaikyti nuo „neapgalvoto elgesio sąjungininkų atžvilgiu ir nutraukti neatsakingą branduolinę retoriką“.
Ko griebėsi ambasados
„Reuters“ duomenimis, be konfidencialaus perspėjimo, Rusijos ambasados bent trijose Europos šalyse per pastarąsias tris dienas paskelbė pareiškimus, kaltinančius NATO įtampos eskalavimu dėl karinių pratybų ir scenarijų, susijusių su Kaliningradu, planavimo.
Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino diplomatiniais priminimais „karštoms galvoms Europoje“.
Po bandymo bauginti – tvirtas atsakas
„Sakyčiau, kad Rusijos laiškas – tai tik dar vienas Rusijos bandymas bauginti europiečius, o NATO reakcija yra tvirta ir atsakinga. Ji patvirtina, kad nebūsime priversti atsisakyti paramos Ukrainai“, – agentūrai „Reuters“ sakė vienas NATO diplomatas.
Tuo tarpu vienas aukšto rango Europos pareigūnas Rusijos perspėjimą pavadino „rimtu“, nes tai yra pirmasis tiesioginis branduolinis grasinimas iš Rusijos pusės nuo Šaltojo karo laikų.
Rugsėjo 12 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, reaguodamas į Rusijos hibridines atakas prieš Europą, paragino NATO suintensyvinti karines pratybas netoli Rusijos Kalininrado srities, esančios tarp Lenkijos ir Lietuvos. R. Sikorskis pažymėjo, kad šiuo metu ten „praktiškai nėra kariuomenės“.
„Taigi, Putinas žino arba daro prielaidą, kad NATO yra taikus aljansas ir mes nepasinaudosime jo vietiniu silpnumu. Ir, gali būti, tai yra klaida“, – sakė R. Sikorskis.
„Rzeczpospolita“: Baltijos šalys aplenks Lenkiją
16:02
Lenkija praras lyderio pozicijas, kalbant apie NATO šalių išlaidas gynybai, ją turėtų aplenkti Baltijos valstybės, pranešė Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
2025 metais Lenkija pirmavo NATO pagal išlaidas, gynybai skirdama apie 4,3 proc. BVP. Tačiau tikimasi, kad 2026 metais ją aplenks Lietuva, Latvija ir Estija. Trys Baltijos valstybės 2027 metais planuoja gynybai skirti mažiausiai 5 proc. BVP.
Numatoma, kad Lenkijos gynybos biudžetas 2027 metais sudarys 198 mlrd. zlotų (45,4 mlrd. eurų): nominalia išraiška beveik 2 mlrd. zlotų (459 mln. eurų) mažiau nei planuota 2026 metais. Prognozuojant, kad ekonomika augs apie 4 proc., tai taip pat reikštų mažesnę BVP dalį nei šiemet gynybai numatyta 4,5 proc. dalis.
Paklaustas, kodėl kitų metų gynybos biudžetas bus mažesnis nei šių metų, vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad faktinės išlaidos bus didesnės, nes pirkimai, finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonės, bus neapmokestinami PVM.
Laikraštis rašė, kad viso regiono šalys vis labiau artėja prie išlaidų lygio, kai tolesnis spartus didinimas tampa sudėtingas.
Lietuva ir Estija planuoja 2027 metais išlaikyti 5 proc. BVP dydžio išlaidas gynybai, o Suomija savo biudžetą nominaliąja išraiška ketina padidinti apie 600 mln. eurų, iki 7 mlrd. eurų. Čekija gynybai planuoja skirti 2 proc. BVP; Slovakija ir Vengrija taip pat neplanuoja reikšmingo didinimo.
Vokietija 2027 metais gynybai ketina skirti beveik 140 mlrd. eurų, įskaitant lėšas iš specialiojo gynybos fondo. Tai sudarytų daugiau nei 3 proc. BVP ir būtų aukščiausias lygis nuo Šaltojo karo pabaigos.
Švedija ir Rumunija dar nepaskelbė savo planų, rašė „Rzeczpospolita“.
Zelenskis aplankė karius fronte ir dėkojo už operaciją „Vivaldi“
16:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad aplankė karius fronto linijoje netoli Lymano – Ukrainos rytuose esančio miesto, kur pajėgos vykdo kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę.
„Šiandien čia susitikau su kariais, vykdančiais misijas Lymano sektoriuje, ir įteikiau jiems valstybinius apdovanojimus. Taip pat kalbėjausi su brigados vadu apie padalinio vykdomas užduotis“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis matomas kažkurioje vadavietėje.
Dėkojo už operaciją „Vivaldi“
„66-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, vykdydama operaciją „Vivaldi“ kartu su kitais Trečiojo armijos korpuso padaliniais, Ukrainos kontrolei jau susigrąžino daugiau nei 125 kvadratinius kilometrus mūsų teritorijos.
Dėkoju už mūsų valstybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynybą. Tai labai svarbu“, – socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje rašė V. Zelenskis.
4 vyrai, kurie saugo Vladimirą Putiną: „Kartais net miega gretimame kambaryje“
15:29
Ukrainos atvirų žvalgybos duomenų analizės grupė nustatė kelių artimiausių Kremliaus vadovo Vladimiro Putino apsaugininkų tapatybes. Tyrimas paskelbtas po buvusio Ukrainos užsienio žvalgybos vadovo pareiškimų apie Rusijos lyderio nuogąstavimus dėl savo saugumo, skelbia „OSINT-Bees“.
Grupė paskelbė išsamią informaciją apie Rusijos karinius vadus, politikus ir propagandininkus, o savo naujausioje analizėje įvardijo keturis pagrindinius žmones, kurie yra arba tiesiogiai šalia V.Putino, arba veikia užkulisiuose.
„Šie žmonės – artimiausi Rusijos prezidento apsaugininkai ir tarnai. Kartais jie net miega gretimame kambaryje“, – pažymėjo analitikai.
Informacija paskelbta po to, kai buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas Ukrainos žiniasklaidai pareiškė, kad saugumo priemonės aplink V.Putiną „sustiprintos iki maksimumo“.
Kas yra tie, kurie saugo Putiną?
„OSINT-Bees“ Kremliaus vadovo apsaugininkus ir pagalbininkus vadina „adjutantais“ ir lygina juos su tais, kurie imperijos laikais padėdavo Rusijos carams.
Nustatyta, kad jie visi yra kilę iš Maskvos arba Maskvos srities, priklauso Prezidento apsaugos tarnybai, pavaldžiai Federalinei apsaugos tarnybai (FSO), ir turi pulkininko leitenanto ar žemesnį laipsnį.
Remiantis analitikų duomenimis, visi jie mėgaujasi gerai aprūpintu gyvenimu: mėgsta keliauti į egzotiškas šalis ir turi prabangius automobilius.
Pažymima, kad jie dažnai matomi Kremliaus svetainėje paskelbtose nuotraukose kartu su V.Putinu jo vidaus ir tarptautinių kelionių metu, tačiau apie jų tapatybę žinoma labai mažai.
„Visi šie žmonės bus tvarkingai apsirengę, o kadangi jie atrinkti iš Prezidento apsaugos tarnybos, tai jie aukšti, stambūs ir atletiški. Jie žino, kaip elgtis Putino akivaizdoje, ir supranta, kad nereikėtų pernelyg atkreipti į save dėmesio“, – naujienų portalui „Newsweek“ sakė knygos apie V.Putiną autorius, istorikas Markas Galeotti.
Anot „OSINT-Bees“, vienas iš šių vyrų yra 39 metų amžiaus Aleksejus Melnikovas, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) akademijos absolventas. Matytose nuotraukose jis užfiksuotas lydintis V.Putiną oficialių vizitų metu. Taip pat yra nuotraukų, kuriose jis poilsiauja su žmona paplūdimiuose.
Minimas ir 43 metų Sergejus Moskalenka. „OSINT-Bees“ paskelbtose nuotraukose užfiksuota, kad jis lydėjo V.Putiną susitikimų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir kitais pasaulio lyderiais metu. Manoma, kad jis baigė Golicino vardo pasienio institutą, atskaitingą Rusijos FSB tarnybai.
Dar vienas iš jų – 43 metų amžiaus Konstantinas Paninas, kuris dažnai matomas nuotraukose V.Putino kelionių po šalį metu. Projektas „OSINT-Bees“ ketvirtuoju apsaugininku įvardijo 38 metų Ivaną Rožką iš Barybino kaimo Domodedovo rajone, Maskvos srityje – dar vieną Rusijos FSO akademijos absolventą.
Leidinys „Newsweek“ rašė, kad artėjant penktosioms Ukrainos karo metinėms, pasirodo pranešimų, atskleidžiančių tikėtinus V.Putino nuogąstavimus dėl valstybės perversmo, vidaus stabilumo ir pasikėsinimų į jo gyvybę.
Gegužę CNN gautame Europos žvalgybos pranešime buvo nurodyta, kad artimiausiems V.Putino aplinkos žmonėms draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat leidžiama naudotis tik telefonais be prieigos prie interneto.
Istorikas M.Galeotti pažymėjo, kad verta atkreipti dėmesį į tai, jog informacija apie galimas V.Putino baimes pasirodo tuo metu, kai įvairių veikėjų nužudymai ir pasikėsinimai Rusijoje ir toliau siejami su Ukraina.
„Jei esate saugumo struktūrų atstovas, jūsų darbas – būti profesionaliai paranojiškam, taigi turite būti pasirengęs bet kokiam atvejui. Jei manote, kad ukrainiečiai gali būti tam pajėgūs, turite tam pasiruošti. O karo sąlygomis vis sunkiau ir sunkiau atsisakyti saugumo struktūrų“, – mano jis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Mykola Malomužas naujienų portalui „Unian“ sakė, kad Kremliaus vadovas atsisakė patogių gyvenimo sąlygų savo saugumo vardan.
Jo teigimu, V.Putino rezidencija Valdajuje jau neutralizuota, o Sočyje – apleista. Be kita ko, Rusijos lyderis riboja savo keliones po Rusiją, nes nėra įsitikinęs, kad nebus išduotas, įtardamas net savo specialiąsias tarnybas. Pasak M.Malomužo, V.Putinas „bijo ir galimų pasikėsinimų, ir sąmokslų, ir ligos“. Pastebima, kad jis vis daugiau laiko leidžia Maskvos apylinkėse, kur maksimaliai sustiprintos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Rusija sutiko perkelti savo raketines sistemas iš Turkijos į kitą šalį
15:05
Kremlius trečiadienį pranešė, kad vyksta darbai dėl Rusijos gamybos priešraketinės gynybos sistemų perkėlimo iš Turkijos į kitą šalį.
Tai galėtų atverti kelią Ankarai sugrįžti į JAV naikintuvų F-35 programą.
Oro gynybos sistemas S-400 Turkija iš Rusijos įsigijo 2017 metais, kai dėl karo Sirijoje ir kitų klausimų Ankaros ir Vašingtono santykiai buvo įtempti.
Šis žingsnis sulaukė kitų NATO narių kritikos ir lėmė tai, kad Jungtinės Valstijos pagal savo kovos su priešais įstatymą CAATSA įvedė sankcijas Turkijai, užkirsdamos kelią įsigyti JAV gamybos naikintuvų F-35, už kuriuos Ankara jau buvo sumokėjusi.
Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva galėtų sutikti perduoti gynybos sistemas kitai šaliai.
„Tokia galimybė yra, kai šalis, į kurią bus perkeltos šios S-400 sistemos, yra atsakinga ir palaiko draugiškus santykius su Rusija“, – sakė S.Lavrovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Būsime pasirengę perduoti S-400 tokiai šaliai, kai bus toks prašymas“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Europai tai bus niūri žiema“: Belgijos gynybos ministras rėžė atvirai
14:56
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas, dalyvaujantis „Euronews“ surengtame gynybos ir kosmoso viršūnių susitikime, pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais „bus daugiau hibridinių grėsmių“, ir griežtai įspėjo, kad „Europai tai bus niūri žiema“.
Jo teigimu, hibridinis karas „nėra kažkas, ką Rusija [daro] tik dvejus ar trejus metus“, bet jau daug ilgiau, ir šioje srityje ji turi patirties, todėl Vakarų šalims dažnai sunku ištirti šiuos atvejus ir nustatyti, kas už tai atsakingas.
Ministrui ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija savo atakoms vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus.
„Turime sustiprinti savo oro gynybą, turime turėti daugiau atsargų, padidinti gamybą. Viskas turi vykti greičiau“, – ragino jis.
T.Franckenas pripažino, kad prieš dvejus metus Belgija buvo „blogiausias mokinys klasėje“ dėl savo nedidelių išlaidų gynybai, tačiau, jo teigimu, nuo tada padėtis pagerėjo ir šalis paspartino savo planavimą.
Jo nuomone, Europa pernelyg priprato prie patogios socialinės gerovės ir valstybės apsaugos, aukodama išlaidas gynybai, tačiau dabar tai keičiasi.
„Europa labai gerai investavo į „minkštąją galią“ ir socialinę apsaugą. Ir puiku turėti pensijų sistemą, socialinės gerovės sistemas, kai kas nors suserga ar praranda darbą – mes turime viską. Bet kai kyla karas ar kyla hibridinės grėsmės, mes neturime nieko. Taigi, taip, esame tikrai sudėtingoje padėtyje“, – atvirai kalbėjo ministras.
Marina badu: šiame Ukrainos mieste Rusijos kariai iš gyventojų atiminėja net maistą
14:48
Rusijos okupuotos Oleškių savivaldybės karinės administracijos vadovė Tetiana Hasanenko trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė, kad mieste dislokuoti Rusijos kariai konfiskuoja maistą, kurį badaujantiems gyventojams numeta Ukrainos dronai.
Nurodoma, kad Ukrainos pajėgos keletą kartų dronais pristatė humanitarinę pagalbą įstrigusiems civiliams. Paskutinės operacijos metu Oleškių gyventojams buvo pristatytos apie keturias tonas maisto, o tuomet Rusijos pajėgos pradėjo konfiskuoti maisto paketus.
„Jei gaunate maisto atsargų iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, tai reiškia, kad bendradarbiaujate su jomis“, – Rusijos logiką įvertino T.Hasanenko.
Rusijos okupacinės valdžios institucijos šį miestą laiko Rusijos teritorija ir teigia, kad gyventojai, gaunantys ne rusišką maistą, pažeidžia Rusijos įstatymus ir remia Ukrainos kariuomenę.
Be konfiskavimų, Rusijos pajėgos toliau gatvėse sulaiko ir grobia gyventojus.
T.Hasanenko pripažino, kad tai yra iki šiol vykdoma praktika: „Žmonės paimami, šeimos dingsta be pėdsakų. Mes nežinome, kur jie yra – juos nuveda į rūsį, ir viskas. Ar jie gyvi, ar ne, mes nežinome.“
Rusijos pajėgos Oleškių miestą sistemingai blokuoja nuo 2024 m. Tačiau paskutiniu metu pasirodė pranešimų apie didelį maisto, vandens, vaistų, elektros ir dujų trūkumą.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje birželio mėnesį pranešė, kad nuo gegužės pabaigos į miestą nebuvo pristatyta jokių oficialių maisto siuntų.
Ukrainos dronų operacijos yra vienas iš nedaugelio būdų, kuriais humanitarinė pagalba dabar pasiekia maždaug 2 000 likusių gyventojų, kurių skaičius, palyginti su daugiau nei 24 000 gyventojų, gyvenusių prieš karą, smarkiai sumažėjo.
