Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukrainos ištekliai senka pačiu netinkamiausiu metu
07:35
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas stiprina spaudimą Ukrainai, intensyvindamas dronų ir raketų smūgius miestams, gamykloms, tiltams bei uostams. Tuo metu Ukraina susiduria su didėjančiu raketų-perėmėjų trūkumu ir jai sunkiai pavyksta atremti vis didesnes Rusijos reaktyvinių dronų bangas. Tačiau tai – ne vienintelė Ukrainos problema, rašo „Politico“.
Šią savaitę Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis žurnalistams sakė, kad šaliai šiais metais trūksta 27 mlrd. JAV dolerių gynybai finansuoti. Dalis Europos Sąjungos finansavimo vis dar priklauso nuo reformų, kurias Kyjivas turi įgyvendinti, o kitos sąjungininkės kol kas nepadengė likusio finansavimo trūkumo.
Rusijos smūgiai didina spaudimą biudžetui
Rusijos atakos prieš geležinkelius, elektrines, uostus ir gamyklas daro žalą Ukrainos ekonomikai ir didina spaudimą valstybės finansams.
Dėl to Ukrainos vyriausybė svarsto galimybę didinti mokesčius, siekdama rasti papildomų vidaus išteklių bent daliai gynybos finansavimo trūkumo padengti.
„Žinoma, mokesčių didinimas nėra ideali priemonė, tačiau karo metu negalime sau leisti populizmo ar apsimesti, kad galime išsiversti neprašydami visuomenės paramos“, – sakė analitinio centro „Ekonominės strategijos centras“ ekonomistė Aleksandra Mironenko.
Koreckis perspėjo, kad finansavimo trūkumas gali susilpninti Ukrainos galimybes tęsti pasipriešinimą Rusijai. Kyjivui lėšų reikia jau dabar, kad galėtų iš anksto užsakyti ginkluotę ir amuniciją, kurios būtų pristatytos kitais metais.
Ypač svarbūs yra tolimojo nuotolio dronai, leidžiantys Ukrainai smogti taikiniams ten, iš kur vykdomos atakos prieš jos teritoriją, teigė premjeras.
Nors Rusija taip pat patiria karo naštą valstybės biudžetui, „Politico“ pažymi, kad didesnė šalies ekonomika ir galimybė didinti mokesčius suteikia Maskvai daugiau išteklių karui tęsti.
Ukraina prašo spartesnės Europos paramos
Šiuo metu ES Ukrainai teikia finansavimą pagal 90 mlrd. eurų dvejų metų paskolą, tačiau Kyjivas ragina paspartinti lėšų išmokėjimą, kad būtų galima padengti biudžeto deficitą.
Prieš skirdamas papildomą finansavimą Briuselis reikalauja, kad Ukrainos parlamentas užbaigtų svarbias reformas, numatytas šalies stojimo į ES gairėse.
Tuo metu Kyjivas taip pat ragina ES iš naujo svarstyti galimybę panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Kitais metais padėtis gali būti dar sudėtingesnė
Ukrainos ekonomistai perspėja, kad šalis neturi pakankamai rezervų visoms išlaidoms padengti.
„Ukraina neturi rezervinių fondų, kuriais galėtų padengti visas išlaidas. Jei negausime išorinio finansavimo, teks smarkiai mažinti visas neprioritetines išlaidas ir galbūt paliesti net tas biudžeto sritis, kurios laikomos apsaugotomis“, – teigė A.Mironenko.
Anot jos, be tarptautinės paramos situacija taptų kritinė, nes valstybei gali nepakakti lėšų atlyginimams kariams, pensijoms ir kitoms būtinoms išlaidoms..
Latvijos premjeras – apie Rusijos grasinimus Baltijos šalims: neįmanoma, išskyrus vieną atvejį
08:39
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas sako, kad, kol Rusija kariauja Ukrainoje, neturi jokių galimybių surengti karinę agresiją prieš Baltijos šalis ar prieš kurią nors kitą NATO valstybę. Tačiau, jo teigimu, yra vienas scenarijus, kuomet Kremliaus grėsmę galėtume vertinti kitaip – jei režimo lyderis Vladimiras Putinas pradėtų plataus masto mobilizaciją.
Vakarų ir Baltijos šalių pareigūnai bei žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę imtis karinių veiksmų prieš NATO valstybes.
Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – prie Aljanso prisijungė 2004 metais.
Tokie pareiškimai nuskambėjo Baltijos regione sustiprėjus susirūpinimui dėl saugumo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Baltijos šalių pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę NATO rytinio flango saugumui.
Interviu leidiniui „Postimees“ Latvijos premjeras Andris Kulbergas išreiškė vertinimą, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų surengti ataką prieš Baltijos šalis.
– Latvijos politikoje vyrauja skirtingos nuomonės dėl santykių su Rusija. Kaip vertinate raginimus atnaujinti ryšius su Maskva?
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas dėl brangstančio dyzelino pirštu vėl beda į Ukrainą
08:22
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pagrindinė dyzelino kainų augimo JAV ir pasaulyje priežastis yra ne jo pradėtas karas su Iranu, o Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, rašo naujienų portalas „Unian“.
„Padėtis dėl dyzelino daug labiau kenčia ne dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, o dėl to, kas vyksta Rusijoje. Jų dyzelino perdirbimo pajėgumai išvedami iš rikiuotės bauginančiu tempu. Jei tai nevyktų, neturėtume problemų dėl kainų“, – pareiškė JAV prezidentas.
Jis dėl susidariusios padėties apkaltino Ukrainos karą su Rusija.
„Tai, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, tapo didžiausia problema dyzelino rinkai“, – teigė D.Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė, kad vis dar svarsto galimybę uždrausti dyzelino eksportą. Anot jo, toks sprendimas „neigiamai paveiktų“ benzino kainas, tačiau galėtų sumažinti dyzelino kainą.
Trumpas nepatenkintas
Anksčiau per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D.Trumpas ragino nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nes, jo teigimu, šios atakos gali dar labiau padidinti pasaulinį dyzelino trūkumą ir paskatinti kainų augimą.
Vėliau jis teigė paprašęs V.Zelenskio „prislopinti savo užsidegimą“ smūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir sakė, kad Ukrainos prezidentas esą sutiko.
Po susitikimo su D.Trumpu Niujorke V.Zelenskis žurnalistams užsiminė, kad Ukraina pasirengusi energetinėms paliauboms, tačiau abejoja, ar tam pasirengusi Rusija.
Rusija smogė Odesai ir Kyjivui: apgadinta infrastruktūra, kilo gaisrai
07:00
Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad Rusija surengė smūgį Odesai, per kurį buvo apgadinta infrastruktūra.
Per ataką buvo apgadintas verslo centras, sužeistas vienas žmogus.
„Priešas atakavo Odesą. Infrastruktūra buvo apgadinta“, – savo „Telegram“ kanale rašė S.Lysakas.
Per sprogimą buvo apgadinti dviejų pastatų stogai ir fasadai, sprogimo banga išdaužė langus ir iš dalies sugriovė penktojo aukšto sienas. Taip pat kilo gaisras, kurį gelbėtojai operatyviai užgesino.
Tai ne pirmas pastarųjų dienų Rusijos išpuolis prieš Odesą. Rugsėjo 28 dieną per Rusijos ataką mieste buvo apgadintas gyvenamasis namas, sužeisti keturi žmonės.
Tuo metu Kyjive per Rusijos smūgį kilo gaisras kavinėje, esančioje gyvenamojo namo pirmame aukšte, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Gaisras taip pat kilo sandėlio pastate Obolonskio rajone. Administracija nurodė, kad šiame rajone į atvirą teritoriją nukrito ir Rusijos atakos nuolaužos.
