Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Į svarbų taikinį Rusija pasiuntė droną su 40 kg kovine galvute?
11:38
Rusijos pajėgos tolimojo nuotolio bepiločiuose orlaiviuose gali naudoti kumuliatyvinius užtaisus, skirtus naikinti didelius įtvirtintus taikinius, tokius kaip Pietinis tiltas Kyjive.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Rusijos kariuomenė smogė Pietiniam tiltui vykdydama kampaniją, kuria siekiama sugriauti Ukrainos ekonomiką ir apsunkinti gyvenimą šalies sostinėje.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigia, kad Rusija siekia sutrikdyti transporto eismą tiltu ir, pakartotinai smūgiuodami į tą pačią vietą, padaryti konstrukcijoms kuo didesnę žalą.
Kas žinoma apie naująją kovinę galvutę
Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu Flešas, rugsėjo 30 d. pranešė, kad rusai reaktyviniuose „Shahed“ tipo bepiločiuose orlaiviuose panaudojo 40 kilogramų kumuliatyvinę kovinę galvutę. Šie užtaisai skirti elektros linijų atramoms ir plieninėms tiltų konstrukcijoms naikinti.
„Kumuliatyvinis užtaisas sutelkia sprogimo energiją, kad efektyviau pramuštų grūdinto plieno ir betono taikinius. Tai leidžia padaryti didesnę žalą tiltams, šarvuotajai technikai, įtvirtinimams, elektros perdavimo linijų atramoms ir kitiems sustiprintiems statiniams“, – aiškina ISW ekspertai.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tikslus kovinės galvutės tipas, kurį Rusijos pajėgos naudojo smūgiui prieš tiltą, kol kas nėra galutinai aiškus. Dalis Rusijos šaltinių teigė, kad „Shahed“ su kumuliatyviniu užtaisu buvo panaudotas būtent Pietiniam tiltui, kiti tvirtino, kad naujoji ginkluotė buvo pasitelkta smūgiams į elektros tinklus.
ISW vertinimu, tokie technologiniai bepiločių orlaivių „Shahed“ pakeitimai gali leisti Rusijos pajėgoms pakartotinai suduoti tikslius smūgius į pažeidžiamas konstrukcijų vietas. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų pažeidimų tokiai infrastruktūrai kaip Pietinis tiltas, kurį anksčiau rusams sekėsi apgadinti itin sunkiai.
Primename, kad spalio 2-osios naktį Rusija vėl atakavo Pietinį tiltą Kyjive.
Zelenskis: Putinas įsakė panaikinti bet kokius apribojimus smūgiams
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas prakalbo apie naują Rusijos taktiką kare. Vladimiras Putinas nurodė savo karinei vadovybei nebesilaikyti karo taisyklių ir atšaukė visus apribojimus smūgiams prieš Ukrainą. Apie tai leidiniui „Financial Times“, remdamasis specialiųjų tarnybų surinktais duomenimis, papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis pasakė, kad dabar jokių taisyklių nebėra“, – pareiškė V. Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, tarp kurių buvo ir perimti Kremliaus atstovų pokalbiai.
Pasak V. Zelenskio, V. Putinas šį įsakymą davė rugsėjį, kai Rusija pradėjo intensyvinti oro smūgius prieš Kyjivą, atakuodama mokyklas, ligonines ir duomenų apdorojimo centrus. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad smūgis mokyklai akivaizdžiai demonstruoja, jog tokie taikiniai dabar pasirenkami masiškai.
V. Zelenskis pastebėjo, kad pradiniame karo etape Maskva daugiausia smogė energetikos ir kariniams objektams, į ką Ukraina atsakydavo panašiai. Tačiau dabar Rusijos bepiločiai orlaiviai ne tik medžioja civilius Chersone bei Sumuose, bet ir atakuoja ryšių mazgus bei mokymo įstaigas. Ukrainos prezidento teigimu, šiomis atakomis siekiama ne tik sugriauti infrastruktūrą, bet ir daryti psichologinį spaudimą žmonėms, nuolatiniais apšaudymais sėjant baimę.
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tikina, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nesmogia mokykloms ar ligoninėms, socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurių autentiškumą patvirtino „Financial Times“, liudija apie smūgius civiliniams objektams. Ketvirtadienį Kyjivo mokyklos apšaudymo vietoje rastos bepiločio orlaivio nuolaužos su Rusijos gamintojų ženklinimu bei ranka rašytais užrašais rusų kalba patvirtino, kad dalis detalių pagaminta Rusijoje šių metų liepą, o kitos yra vakarietiškos kilmės.
V. Zelenskis pabrėžė, kad V. Putinui nepavykus užgrobti Donbaso teritorijos, jis perėjo prie „masinių atakų ir masinių žudynių“ taktikos. Taip bandoma įbauginti civilius, priversti juos palikti miestus ir susilpninti Ukrainos gebėjimą tęsti karą.
Rusija rengia masinį smūgį Ukrainos energetikai
Leidinio „The New York Times“ (NYT) duomenimis, šią žiemą Rusija planuoja paleisti į Ukrainą iki 1000 raketų, dronų ir bombų. Pagrindiniai taikiniai bus elektros pastotės, hidroelektrinės, šiluminės elektrinės bei katilinės.
Rusija siekia sustabdyti trijų veikiančių Ukrainos atominių elektrinių darbą, sunaikinti iki 15 GW galios energetinių pajėgumų ir palikti didžiuosius miestus be elektros, šilumos bei vandens.
„Politico“: sprogmenys Leipcige turėjo stulbinančių panašumų su radiniais Kauno kapinėse
12:47
Rugpjūčio 4 d. Vokietijos Leipcigo oro uoste bepilotis orlaivis rėžėsi į Ukrainos lėktuvo sparną ir nukrito ant pakilimo tako. Prie jo buvo pritvirtinta skardinė, užpildyta sprogmenimis. Įrenginys liko nepažeistas.
Tai suteikė tyrėjams itin vertingą radinį – pačią bombą. Skardinė buvo sandariai uždaryta metaline plokštele, kurioje išspaustos septynios apskritos įdubos. Tai nurodoma Vokietijos federalinės policijos tyrimo medžiagoje, kurią peržiūrėjo „Axel Springer Global Reporters Network“ ir publikavo portalas „Politico“.
Ką rado kapinėse Kaune
Pasak portalo, tai nebuvo pirmas kartas, kai Europos teritorijoje aptinkamas toks savadarbis sprogmuo. Beveik prieš dvejus metus, 2024 m. rugpjūčio 20 d., policijos tyrėjai kartu su išminuotojų komanda atvyko į kapines Kaune, Lietuvoje. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo dokumentais, jie buvo gavę itin jautrią informaciją iš Lenkijos apie sprogmenis ir ukrainietį, kuris įtariamas padėjęs juos ten Rusijos žvalgybos užsakymu,.
Prie apleisto kapo, po dirbtinėmis gėlėmis ir betono plokštėmis, pareigūnai rado plastikinį maišelį su dviem skardinėmis. Sprendžiant iš etikečių, jose turėjo būti kukurūzai. Tačiau ekspertizė nustatė, kad jose buvo 968 gramai sprogmenų – po maždaug 700 gramų trotilo ekvivalento kiekvienoje skardinėje. Tai prilygsta keturių rankinių granatų galingumui.
2025 m. sausį ir birželį tyrėjai įvairiose Lietuvos vietose iškasė dar daugiau sprogmenų pripildytų skardinių, rašo „Politico“. Prie keturių iš jų buvo pritvirtintos metalinės plokštės su išspaustomis apskritomis įdubomis. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ataskaitoje nurodoma, jog ekspertizė nustatė, kad šios plokštės su didele tikimybe buvo pagamintos tomis pačiomis staklėmis, rašo portalas.
Įrenginys, pritvirtintas prie drono Leipcige, turėjo stulbinančių panašumų su radiniais Lietuvoje – pradedant sprogmenų pripildyta skardine ir baigiant spausta metaline plokšte.
Pats panašumas dar neįrodo, kad įrenginiai priklausė tai pačiai operacijai. Tačiau du Vakarų saugumo pareigūnai, sutikę kalbėti anonimiškai, teigia, jog tai sutampa su kitais įrodymais – kelionių duomenimis, įtariamais logistikos maršrutais bei žvalgybos ataskaitomis. Visa tai sieja šiuos atvejus su platesne Rusijos žvalgybos misija.
Šis panašumas yra tik viena detalė braižo, kuris, Vokietijos ir Europos pareigūnų nuomone, rodo stiprėjančią sabotažo ir smurto kampaniją visoje Europoje, planuojamą ir koordinuojamą Rusijos žvalgybos karininkų.
GRU ir Latvijos bei Rusijos pilietybes turintis Levuškinas
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas vyksta kitapus sienos? Kaliningrado srityje – įtampos ženklai
11:54
Nuo Smalininkų iki Skirvytės baidare iriantis Nemunu, skirtumai upės krantuose greitai išryškėja. Lietuvos pusėje – modernūs pasienio bokštai ir baidarininkus sekantys lietuvių pasieniečių dronai. Rusijos pusėje – rami ir tuščia pakrantė.
Lietuvos pareigūnų akylumas maloniai stebina, o kitapus Nemuno garsiosios Rusijos karinės tvirtovės beveik nematyti – ją primena tik šūviai poligone ir ties Tilže (Sovetsku) praplaukiantis pasieniečių kateris.
„Keistas jausmas – plauki palei Rusijos sieną, bet būtent Lietuvos pusėje matai daugiausia judėjimo ir kontrolės. Kitoje Nemuno pusėje Kaliningrado sritis atrodo stebėtinai tyli ir tuščia“, – 15min sako 40-metis kaunietis Antanas, baidare neseniai praplaukęs visą Nemuną Lietuvoje nuo Baltarusijos sienos iki Mingės kaimo.
Lietuviai daugybę metų nerimauja dėl militarizuoto Kaliningrado. Kol Vladimiras Putinas tūnos Kremliuje, grėsmė išliks. Tačiau situacija ima keistis ir kitapus Nemuno – Lietuvos karinė žvalgyba pastebi, kad patys rusai ima vis labiau bijoti dėl srities ateities.
Pradėjęs karą, Kremlius sulaukė atoveiksmio: Rusijos uostus, karines bazes ir energetikos objektus ėmė talžyti Ukrainos dronai, Lietuva nutraukė elektros linijas, jungusias šalį su Kaliningrado sritimi, o Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, Baltijos jūroje Aljansas įgijo lemiamą strateginį pranašumą.
Nerimo ženklai
Rusijos nerimo ženklai akivaizdūs. Bijodama Ukrainos bepiločių orlaivių, ji iš srities šiemet kaip niekad aktyviai spigina elektroninės kovos signalus, kurie trikdo aviacijos ir laivybos veiklą – tiek mūsų, tiek pačių rusų. Bijodama protestų viduje, Rusija stiprina represijas.
„Regionas labai uždaras, o FSB įtaka yra dar didesnė nei likusioje Rusijos dalyje“, – 15min teigia Rusijos opozicijos politikas Leonidas Volkovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas rado naują darbą Gerhardui Schroederiui
11:02
Rusijoje nuvilnijus Europos bendrovių turto, įskaitant didžiausius mažmeninės prekybos tinklus, nacionalizacijos bangai, į Vokietijos prekybos tinklo „Globus“ stebėtojų tarybą Rusijoje įtrauktas buvęs Vokietijos kancleris ir prezidento Vladimiro Putino bičiulis Gerhardas Schroederis.
Apie tai, remdamasis Vokietijos kapitalo įmonės Rusijos padalinio „Giperglobus“ atstovu, pranešė portalas RBK.
Vokietijos politikas, kurį V. Putinas anksčiau siūlė kaip Europos tarpininką derybose dėl Ukrainos, kuruos strateginę tinklo plėtrą. Šiuo metu tinklas Centrinėje Rusijoje valdo 22 didžiuosius prekybos centrus. Sprendimą dėl G. Schroederio paskyrimo priėmė visuotinis „Giperglobus“ dalyvių susirinkimas.
82 metų politikas dalyvaus bendrame valdyme ir prisidės prie ilgalaikio bendrovės veiklos planavimo Rusijos rinkoje. „Globus Holding“ akcininkas ir „Giperglobus“ savininkas Thomas Bruchas patvirtino šį paskyrimą, pabrėždamas G. Schroederio ekspertinės paramos svarbą bei jo ilgametę patirtį Rusijos politiniame ir ekonominiame gyvenime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina gavo 4 taikos pasiūlymus: sutiktų, bet turi vieną sąlygą
09:54
Ukraina sulaukė taikos pasiūlymų iš keturių šalių: Indijos, Turkijos, Egipto ir Jungtinių Valstijų. Apie tai paskelbė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kurį cituoja naujienų portalas „Ukrajinska pravda“.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Kyjivas yra pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, tačiau tik su sąlyga, kad ugnies nutraukimas apims ir energetikos sritį, ir Juodąją jūrą.
„Turime keturis pasiūlymus. Plačiausias – Indijos pasiūlymas. Esame pasirengę energetikos ir Juodosios jūros paliauboms, bet tik tokiu deriniu. Energetika ir paliaubos Juodojoje jūroje. Tai visiška energetikos paliaubų sutartis, atakų prieš visus energetikos objektus, įskaitant uostų infrastruktūrą, nutraukimas“, – dėstė A.Sybiha.
Jis paaiškino, kad Turkijos ir Egipto pasiūlymai yra panašūs: šalys pasiūlė paliaubas Juodosios jūros regione, siekdamos atnaujinti grūdų eksportą. Ketvirtasis pasiūlymas – Jungtinių Valstijų. Jį susitikimo metu aptarė Ukrainos ir JAV prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas.
„Apskritai manome, kad paliaubos galėtų būti vienas iš prezidento Zelenskio ir Putino susitikimo rezultatų. Esame pasirengę įvairiems paliaubų formatams, įskaitant ir besąlygiškas paliaubas prie susidūrimo linijos“, – užtikrino diplomatas.
V.Zelenskis po susitikimo su D.Trumpu pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi energetinėms paliauboms, tačiau jam kilo abejonių, ar tam pasirengę rusai.
Jo teigimu, jei Rusija nenori, kad Ukrainos gynybos pajėgos smūgiuotų jos naftos perdirbimo pramonei, Ukraina sutiks su ugnies nutraukimu prieš energetikos objektus tik tuo atveju, jei Rusijos pajėgos nepuls Ukrainos energetikos sistemos, vandens tiekimo infrastruktūros ir šildymo sistemų.
Tačiau, anot pranešimų žiniasklaidoje, pats D.Trumpas abejoja, ar Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas sutiks su energetinėmis paliaubomis. Tuo tarpu JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris mano, kad susitarimas dėl atakų prieš energetikos objektus nutraukimo yra įmanomas.
Sankt Peterburgo centre – galingas gaisras: gesino visą naktį
09:21
Ketvirtadienio vakarą Sankt Peterburgo centre liepsnojo istorinė Millerio vila. Gaisras apėmė 2000 kv.m plotą, liepsnos pasiglemžė vilos stogą, o ugnis persimetė į gretimą pastatą. Ugniagesiai kovojo su liepsnomis visą naktį, skelbia naujienų portalas „Ura“.
Iš pradžių gaisro plotas buvo įvertintas 450 kv.m, bet vėliau Nepaprastųjų situacijų ministerija patikslino, kad liepsnos apėmė 2000 kv.m plotą.
Kaip skelbiama, gaisras buvo gesinamas visą naktį, o atvirą ugnį pavyko pažaboti tik apie 1.45 val. ryto.
Gaisras kilo trečiajame istorinės vilos aukšte. Sankt Peterburgo Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnybos vadovo Andrejaus Litovkos teigimu, pastatas jau intensyviai degė dar iki atvykstant pirmiesiems gelbėtojams.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tokio gyvenimo niekam nelinkėčiau“: Kramatorsko gatvės virto medžioklės zonomis
08:47
Kai Kramatorske griaudi sprogimai, Oleksandras Čyvenkovas ir jo vadovaujamas policijos paramedikų padalinys neskuba į įvykio vietą. Priešingai – jie įsiklauso. Šiame kompaktiškame pramoniniame mieste, kur kiekvieno sprogimo garsas aidi tarp betono dangoraižių, pirmasis smūgis dažnai yra tik masalas.
Komanda atidžiai stebi karinio ryšio kanalus, laukdama pranešimų apie galimus pakartotinius smūgius, ir tik tada, apsivilkusi sunkiais apsauginius šarvais, skuba gelbėti gyvybių.
„Dauguma mūsų būrio narių vienaip ar kitaip yra susidūrę su dvigubais smūgiais“, – pažymėjo Oleksandras, pavartodamas šalyje įprastą terminą, skirtą tokio pobūdžio atakoms apibūdinti.
Gelbėjimo komandoms vyras vadovauja jau daugiau nei ketverius metus. Jis buvo ir netoliese esančių Pokrovsko, Torecko bei Avdijivkos miestų griuvėsiuose, kur savo akimis regėjo, kaip jie metodiškai naikinami, prieš įžengiant Rusijos pajėgoms.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėtas Trumpo kirtis Europai: pažadėti pinigai keliaus kitur
08:32
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nukreipė dešimtis milijonų dolerių, iš pradžių skirtų padėti Ukrainai ir NATO sąjungininkėms, į Lotynų Amerikos šalis, draugiškas JAV prezidentui. Apie tai laikraščiui „The Washington Post“ (WP) pranešė trys amerikiečių pareigūnai.
Anot „The Washington Post“, Valstybės departamentas apie savo ketinimus Kongresui pranešė rugsėjį, po to senatorė Jeanne Shaheen (demokratė iš Naujojo Hampšyro) ir Atstovų rūmų narys Gregory Meeksas (demokratas iš Niujorko) sustabdė lėšų pervedimo procesą.
Kaip laikraščiui sakė kalbinti pareigūnai, administracija trečiadienį vakare pranešė Kongresui nusprendusi nepaisyti draudimo ir tęsti plano įgyvendinimą. Galiausiai 52 mln. dolerių, iš pradžių skirti Slovakijai, Šiaurės Makedonijai, Tunisui ir Irakui, bus nukreipti Panamai, Peru, Ekvadorui ir Kolumbijai.
Pažymima, kad senatoriai buvo ypač nepatenkinti dėl Slovakijai ir Šiaurės Makedonijai skirtų lėšų nukreipimo, nes šie pinigai buvo įtraukti į papildomą pagalbos Ukrainai paketą, specialiai skirtą karo paveiktoms šalims.
„Abeji Kongreso rūmai šias lėšas skyrė labai konkrečiam tikslui – paremti Ukrainą ir mūsų Europos sąjungininkes po plataus masto Rusijos įsiveržimo. Vykdomoji valdžia neturi teisės savo nuožiūra nukreipti šių lėšų kitiems administracijos politikos prioritetams ar kitoms šalims“, – laiške valstybės sekretoriui Marco Rubio rašė senatoriai.
Reaguodamas į įstatymų leidėjų prieštaravimus, Valstybės departamentas WP teigė, kad šios lėšos veiksmingiau panaudojamos Lotynų Amerikoje, remiantis D.Trumpo užsienio politikos doktrina, kuri numato prioritetų perkėlimą į Vakarų pusrutulį.
„Lėšų perskirstymas iš Artimųjų Rytų ir Europos Vakarų pusrutulio naudai atitinka Nacionalinio saugumo strategiją. Į Vakarų pusrutulį nukreiptos lėšos stiprins JAV saugumo partnerystes ir atsvers priešiškų jėgų karinę įtaką mūsų bendrame regione“, – teigiama departamento pareiškime.
Rugsėjį M.Rubio lankėsi Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru, kur pristatė pagrindines D.Trumpo administracijos iniciatyvas kovai su narkotikų prekyba ir nelegalia imigracija. Dešiniosios Ekvadoro ir Kolumbijos vyriausybės palaiko ypač glaudžius santykius su D.Trumpo administracija, vykdydamos jos reikalavimus dėl gilesnio ir tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su narkotikų prekyba.
Kongresas šių lėšų skyrimą patvirtino 2022 metais, pačioje karo Ukrainoje pradžioje, siekdamas paskatinti Europos šalis tiekti Ukrainai ginklus.
Be pagalbos Ukrainai ir jos artimiausioms Europos kaimynėms, šio įstatymo tikslas buvo paskatinti kitas šalis – ypač tas, kurios perdavė Ukrainai savo pasenusių ginklų atsargas – pereiti prie JAV karinės technikos pirkimo vietoj Rusijos gaminamos.
Rusija ketvirtą kartą per parą atakavo svarbų tiltą Kyjive
07:30 Atnaujinta 09:56
Rusijai naktį atakavus Kyjivą, atnaujintais duomenimis, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti, buvo apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas sostinės Darnycios rajone, anksti penktadienį pranešė vietos pareigūnai. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“.
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė apie per ataką apgadintą gyvenamąjį namą, iš pradžių nurodydama, kad informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. Vėliau pareigūnai patvirtino, kad vienas žmogus žuvo, o du buvo sužeisti, skelbia transliuotojas „Suspilne“.
Meras Vitalijus Klyčko teigė, kad rusų pajėgos naktį smogė Kyjivo Pietiniam tiltui; į šią svarbią pervažą smūgiuota pakartotinai po diena anksčiau surengtų kelių Rusijos dronų atakų.
Po naktinės atakos abiem kryptimis buvo uždaryti Pietinis ir Patono tiltai, o Metro tiltas – dešiniojo Kyjivo kranto kryptimi, teigė Kyjivo miesto valstybinė administracija.
Pranešimų apie smūgius Patono ar Metro tiltams nebuvo.
Ši ataka surengta po kartotinių Rusijos smūgių sostinei ketvirtadienį. Rusų dronams kelis kartus smogus Pietiniam tiltui, buvo apgadinta jo kelio danga, atrama, apsauginis atitvaras ir metropoliteno liniją dengianti apsauginė betoninė konstrukcija.
Pietų Korėja laukia Ukrainos atsiprašymo: grasina papildomomis priemonėmis
07:06
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį pareiškė, kad Seulas imsis „papildomų priemonių“, jei Ukraina viešai neatsiprašys dėl, jo teigimu, vienašališko Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Pietų Korėjai paviešinimo.
Seulas griežtai sureagavo į Ukrainos atskleistą informaciją apie dviejų karių, paimtų į nelaisvę kovojant Rusijos pusėje, perdavimą ir įspėjo, kad Pchenjanas gali imtis veiksmų prieš jų šeimas.
Ukrainos pajėgos šiuos karo belaisvius paėmė praėjusių metų pradžioje, kai jie kartu su tūkstančiais kitų Šiaurės Korėjos karių buvo nusiųsti paremti Rusijos karo prieš Ukrainą mainais už ekonominę bei karinę pagalbą Pchenjanui.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kalboje Jungtinėse Tautose atskleidus informaciją apie šį perdavimą, vos po kelių valandų Lee Jae Myungas išreiškė pasipiktinimą. Seulas teigė, kad konfidencialumas buvo būtinas siekiant apsaugoti belaisvių artimuosius.
Vėliau Seulas pareikalavo oficialaus Ukrainos atsiprašymo, pabrėždamas, kad per konsultacijas abi pusės buvo pasiekusios aiškų susitarimą išlaikyti perdavimą paslaptyje, baiminantis dėl belaisvių šeimų saugumo Šiaurės Korėjoje.
„Jei Ukraina ir toliau atsisakys pripažinti faktus bei viešai atsiprašyti, mes imsimės papildomų priemonių“, – penktadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas, kaltindamas Kyjivą pavertus jį „melagiu“.
„Tai yra Korėjos Respublikos bei jos žmonių orumo klausimas, kurio negalima ignoruoti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lee Jae Myungas.
Ukraina pirmą kartą panaudojo savo balistinę raketą: kas žinoma
06:49
Ketvirtadienį Ukraina pranešė pirmą kartą kovinėmis sąlygomis paleidusi balistinę raketą į Rusijos taikinį. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, šie ginklai yra sunkiai numušami, o Maskva juos jau naudoja reguliariai.
Leidinys pažymėjo, kad balistinė raketa FP-7 įtraukia Ukrainą į nedidelę grupę šalių, gebančių gaminti tokius ginklus, nors kol kas nėra žinoma, koks sėkmingas buvo šis pirmasis smūgis.
Balistinės raketos Ukrainai suteikia gerokai didesnę griaunamąją galią nei tolimojo nuotolio dronai, kurie iki šiol buvo pagrindinis jos įrankis smūgiams prieš Rusiją.
Tačiau leidinys neatmeta galimybės, kad riboti Ukrainos vidaus gynybos pramonės pajėgumai gali apsunkinti jų masinę gamybą, todėl šių ginklų debiutas tikriausiai turės daugiau simbolinę nei karinę-strateginę reikšmę.
Pažymima, kad šis paleidimas yra dar vienas įrodymas, kaip Ukrainos gynybos pramonė, išgyvenusi nuosmukį po Sovietų Sąjungos žlugimo, vėl tapo viena moderniausių pasaulyje.
Balistinių raketų arsenalas suteikia Ukrainai galimybę naikinti Rusijos bunkerius, tiltus ir pastatus – objektus, kuriems jos didžiulis dronų parkas vargu ar galėtų padaryti didelės žalos.
Straipsnyje primenama, kad Rusijos balistinės raketos padarė didžiulę žalą Ukrainai, kuriai senka „Patriot“ perėmėjų atsargos, būtinos norint jas numušti.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusio asmens, ketvirtadienio ataka buvo nukreipta prieš taikinį okupuotoje Ukrainoje.
Pažymima, kad tokių raketų gamyba yra ypač brangi dėl sudėtingų taikymo sistemų ir medžiagų, reikalingų atlaikyti ekstremalias temperatūras raketai sparčiai leidžiantis žemyn į taikinį.
„Ukrainos karo pramonė gamina vienus geriausių ir inovatyviausių pasaulyje oro, sausumos bei jūrų dronų, taip pat moderniausią elektroninio slopinimo įrangą. Šalis taip pat gamina savo haubicas ir turi dviejų tipų sparnuotąsias raketas“, – rašoma leidinyje.
Tačiau pramonės lyderiai pastebi, kad įmonė neturi finansinių išteklių ir gamybinių pajėgumų, kad galėtų masiniu būdu gaminti ginklus reikiamais kiekiais.
Publikacijoje pažymima, kad sparnuotosios raketos „Neptun“ ir „Flamingo“ smogė eilei pagrindinių Rusijos taikinių, tačiau dėl nedidelių gamybos apimčių jos naudojamos retai.
Atskira Ukrainos programa, skirta kurti balistines raketas FP-7, niekaip negalėjo įgauti pagreičio, nepaisant to, kad bandymai buvo atlikti dar 2024 metais.
Pasak tuometinių Ukrainos pareigūnų, programai trūko gamybos pajėgumų ir finansavimo.
WSJ pažymi, kad Rusija tokių apribojimų neturi. Vien per liepos mėnesį Rusija paleido 195 balistines ir hipergarsines raketas – tai didžiausias kiekis per visą karo laikotarpį.
