- Turkija įspėjo Rusiją ir Ukrainą: kas bus, jei nepaklus
- „Financial Times“: Zelenskis pateikė netikėtą pasiūlymą Rusijai
- Visoje Rusijoje – pavojaus signalai: „Pagrobia, sumuša ir verčia pasirašyti sutartį“
- Zelenskis įspėjo dėl Rusijos, JAV ir Kinijos susitikimo
- NYT: Rusija iškėlė naują reikalavimą Donaldui Trumpui
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Financial Times“: Zelenskis pateikė netikėtą pasiūlymą Rusijai
16:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pripažino galimybę, kad, siekiant taikos susitarimo, saugumo garantijos gali būti reikalingos ne tik jo šaliai, bet ir Rusijai, rašo laikraštis „Financial Times“.
Pasak šalies lyderio, Vakarų šalys galiausiai gali aptarti Maskvos reikalavimus dėl tokių garantijų suteikimo. Tačiau, pridūrė V.Zelenskis, pirmiausia tai turi būti padaryta Ukrainos labui.
Ukrainos prezidento pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai ruošiamasi atnaujinti derybas Abu Dabyje tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų.
„Financial Times“ tai vertina kaip reikšmingą Kyjivo pozicijos poslinkį: iki šiol jis ir jo vakarų sąjungininkai atmesdavo bet kokius Rusijos reikalavimus tariamai apsaugoti ją nuo NATO plėtros.
„Tokių reikalavimų įgyvendinimas lemtų radikalią Europos saugumo architektūros pertvarką, nes Europa laiko juos bandymu atkurti Maskvos įtakos sferą ir pakenkti kaimyninių šalių suverenumui“, – rašoma straipsnyje.
„Pirmiausia turime išspręsti šio karo klausimą ir tik tada ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos Rusija kelia remdamasi savo požiūriais ir lūkesčiais saugumo srityje“, – išdėstė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Europa būtinai turi dalyvauti diskusijose dėl pokario susitarimų: „Mes galime aptarti idėjinius klausimus su rusais, tarpininkaujant JAV. Tačiau, jei pereisime prie saugumo garantijų formato ir bus nuspręsta, kad tam reikės Europos dalyvavimo, tuomet Europa turi būti šių diskusijų dalis“.
Ta pačia tema su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kalbėjosi ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as, kuris antradienį su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu surengė skambutį su Maskva.
Kaip paaiškino Norvegijos premjeras, pagrindinis pokalbio tikslas buvo perteikti V.Putinui Europos poziciją.
„Mes sutelkėme dėmesį į ateitį – į tai, kas turi įvykti, kad šis karas nesitęstų begalybę mėnesių, pareikalaudamas žmogiškųjų aukų… Nemanau, kad [Putinas] pakeis savo nuomonę [dėl karo pabaigos principų], bet mūsų pozicija jam buvo išdėstyta labai aiškiai. Man kelia nerimą tai, kad kai kurios iš šių žinių nepasiekia jo, kai su juo kalbasi amerikiečiai“, – paaiškino J.G.Store'as.
Maskva skelbia esanti pasirengusi įtraukti europiečius į derybas dėl Ukrainos – apie tai, be kita ko, kalbėjo ir V.Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Tačiau, kaip anksčiau šią savaitę rašė „The Telegraph“, iš tikrųjų už to slypi senas Kremliaus ketinimas priversti NATO sugrįžti prie 1997 m. sienų arba, bent jau, išvesti karines pajėgas ir ginkluotę iš su Rusija besiribojančių Aljanso šalių – Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Estijos.
Pasak šaltinių Vakarų šalių užsienio reikalų ministerijose, V.Putinas derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos mato galimybę priversti NATO atsisakyti plėtros į rytus ir netgi apgręžti šį procesą atgal.
Tokius pačius reikalavimus jis kėlė ir prieš invaziją. Vakarų šalys šiuo klausimu aiškiai nėra pasirengusios daryti nuolaidų Rusijai.
Europoje auga nerimas: dar viena valstybė gręžiasi į Kremlių
00:40
Pietų Korėja artėja prie Rusijos prastėjant santykiams su Ukraina, o tai kelia nerimą Europos sąjungininkams, rašo laikraštis „The Financial Times“.
Pažymima, kad prezidento Lee Jae-myungo vadovavimo laikais Seulas pamažu atkuria diplomatinius ir ekonominius ryšius su Maskva, nepaisant karo prieš Ukrainą ir Rusijos karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja.
Vien liepos-rugpjūčio mėnesiais Pietų Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 176 tūkst. tonų kuro, daugiausia dyzelino. Dalis tiekimų buvo vykdoma sankcionuotais tanklaiviais.
Be to, vyksta uždaros derybos tarp abiejų šalių atstovų, o politikas Song Young-gilas, kuriam Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau buvo įteikęs Draugystės ordiną, paskirtas prezidento patarėju taikos diplomatijos klausimais.
Santykiai su Kyjivu, priešingai, smarkiai pablogėjo. Po ginčo dėl informacijos apie du Šiaurės Korėjos karo belaisvius atskleidimo Seulas atšaukė savo ambasadorių iš Ukrainos ir sumažino diplomatinį atstovavimą, primenama straipsnyje.
Anksčiau Pietų Korėja iš Ukrainos atšaukė aštuonis diplomatinio personalo darbuotojus. Dalis personalo buvo atšaukta, nes, Seulo teigimu, Ukraina nesiėmė tinkamų veiksmų situacijai išspręsti. Šis sprendimas buvo aiškinamas ir nuolatine Rusijos oro smūgių grėsme.
Europos diplomatai baiminasi, kad Pietų Korėja jau ruošiasi po karo atnaujinti verslo ryšius su Rusija, savo ekonominius interesus iškeldama aukščiau už solidarumą su Ukraina.
Degalų tiekimas Rusijai yra ypač skausmingas Ukrainai, nes, pasak šalies prezidento įgaliotinio sankcijų politikos klausimais Vladislavo Vlasjuko, tai padėjo Rusijai sušvelninti trūkumą po Kyjivo smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo tarpu Seulas ginčija šiuos kaltinimus ir teigia, kad esą nėra tiesioginio degalų eksporto į Rusiją.
Rusija stato naują objektą, iš kurio per parą galės paleisti iki 100 reaktyvinių dronų
23:48
Rusija toliau plečia infrastruktūrą, skirtą atakuoti Ukrainos miestus, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Palydovinės nuotraukos patvirtina, kad Rostovo srityje, šalia Milerovo karinio aerodromo, besiribojančio su laikinai okupuota Luhansko srities teritorija, įrengiama nauja bepiločių orlaivių paleidimo aikštelė“, – rašoma pranešime.
Objektas greičiausiai skirtas reaktyvinių atakos dronų paruošimui ir paleidimui. Tikėtina, kad iš čia bus leidžiami „Geran-4“ ir „Geran-5“ tipo bepiločiai orlaiviai bei jų modifikacijos.
„Remiantis preliminariais vertinimais, užbaigus statybas, iš aikštelės bus galima paleisti iki 100 dronų per parą“, – patikslinama pranešime.
Žvalgybos teigimu, 2026 m. rugpjūčio pabaigoje pastebimų aktyvių statybų požymių nurodytoje vietoje nebuvo. „Iki spalio vidurio rusai ten jau buvo įrengę paleidimo aikšteles ir kitą infrastruktūrą“, – pabrėžiama pranešime.
Žvalgybos duomenimis, vienas iš tokio didelio statybų tempo paaiškinimų gali būti jau patikrintų techninių sprendimų naudojimas, taip pat resursų sutelkimas į santykinai paprastos paleidimo infrastruktūros kūrimą.
Nauja karo era: 9 tonų JAV sraigtasparnio ir drono dvikova
23:25
Stebėti, kaip 9 tonas sveriantis atakos sraigtasparnis „Apache“ vaikosi mažą droną – tai tas pats, kas matyti liūtą, medžiojantį voverę. Tam sunaudojama milžiniškai daug energijos, o pasiektas rezultatas atrodo stebėtinai menkas.
Tačiau kare, kaip ir gamtoje, darai tai, ką privalai, kad išgyventumei.
Įprastas „Apache“ sraigtasparnių grobis – tankai ir šarvuočiai. Tačiau dronų dominuojamame mūšio lauke, kaip antai Ukrainoje, tokia technika iš esmės išnyksta, dėl to kovinių orlaivių įguloms tenka ieškoti naujo tikslo.
Viso pasaulio kariniai pareigūnai pradėjo iš naujo vertinti XX-ojo amžiaus mūšio lauko technologijų efektyvumą.
Atsižvelgdami į tai, JAV armijos 2-ojo bataliono 159-ojo atakos pulko, žinomo kaip „Gunslingers“, sraigtasparniai „Apache“ šį mėnesį pakilo į orą mokomajai misijai Vokietijoje. Pratybų tikslas – išsiaiškinti, kokią vertę, jei išvis kokią nors, jie gali suteikti kovoje prieš dronus.
Aktyvistė – apie Oleškų evakuacijos pavojus: dabar popiežius skambins Putinui dėl kiekvieno kaimo?
23:24
Oleškų gyventojai, patekę į humanitarinę krizę, greičiausiai bus evakuoti, bet kas nutiks kitiems žmonėms, gyvenantiems panašiomis sąlygomis Rusijos okupuotose teritorijose? Ar popiežius skambins Vladimirui Putinui dėl kiekvieno kaimo? Tokius klausimus kelia tarptautiniu mastu labiausiai žinoma Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė Oleksandra Matvičiuk, kurios organizacijai prieš ketverius metus buvo įteikta Nobelio taikos premija.
Oleksandra Matvičiuk įspėja, kad Rusija gali pasinaudoti apgulto miesto gyventojų evakuacija skleidžiant savo propagandą.
„Esu įsitikinusi, kad Rusija bandys tai panaudoti propagandos tikslais“, – interviu leidiniui „Postimees“ sakė O.Matvičiuk.
Antradienio rytą Oleškuose prasidėjo vietos paliaubos, kurių tikslas – evakuoti gyventojus, kuriems trūksta pačių būtiniausių dalykų.
Remiantis Ukrainos šaltiniais, Oleškuose humanitarinės katastrofos sąlygomis gyvena apie 1700.
– Oleksandra, ką, jūsų nuomone, rodo Oleškų atvejis? Kas šioje istorijoje yra svarbiausia?
– Pirma, tai rodo, ką reiškia gyventi Rusijos okupacijos sąlygomis.
JAV senatorius perspėjo rusišką dyzeliną gabenančius laivus: „Pakeiskite kursą, kol dar nevėlu“
22:41
JAV senatorius demokratas Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendrovę, gabenančią rusiško dyzelino krovinį į Jungtines Valstijas: grįžkite atgal arba rizikuokite pažeisti JAV sankcijų įstatymą. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Senatoriaus reikalavimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po „Reuters“ pranešimo, kad su Maltos vėliava plaukiantis tanklaivis „Agioi Fanendes“ su 40 tūkst. tonų rusiško dyzelino plaukia į Niujorką. Tai pirmasis pristatymas po neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitarimo.
R.Blumenthalis išsiuntė laišką laivybos paslaugų bendrovės „Eastern Mediterranean Maritime Limited“ vykdomajam direktoriui Atanasiui Martinosui, ragindamas jį atšaukti laivą.
„Siunčiu griežtą žinutę laivybos bendrovėms, kurių tanklaiviai į mūsų uostus gabena neteisėtą rusišką dyzeliną“, – sakė R.Blumenthalis.
„Pakeiskite kursą, kol dar nevėlu“, - pridūrė jis.
Laiške nurodoma, kad dyzelino siuntos yra draudžiamos pagal 2022 m. Rusijos naftos importo nutraukimo įstatymą, kurį pasirašė buvęs prezidentas Joe Bidenas po plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Jei „Agioi Fanendes“ prisišvartuos uoste ir iškraus savo krovinį, jūs dalyvausite neteisėtame sandoryje arba padėsite jį vykdyti“, – perspėja jis.
D.Trumpo dyzelino sandoris su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „nepakeičia aiškaus, vienareikšmiško įstatymo“, teigiama laiške.
„Pastarųjų savaičių prieštaringi administracijos nurodymai dėl Rusijos energijos išteklių neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas ignoruoti teisinius draudimus. Prezidentas galbūt suteikė leidimą šiam sandoriui sudaryti, tačiau tik Kongresas gali suteikti jam teisinę galią“, – rašė R.Blumenthalis.
Kol Kongresas siekia blokuoti sandorį, „Agioi Fanendes“ plaukia link JAV rytinės pakrantės. Laivas savo krovinį pasikrovė Rusijos Baltijos jūros Primorsko uoste spalio 22 d. ir turėtų atvykti į JAV lapkričio 7 d.
„Kyiv Independent“: Putinas iš Melanios Trump labai norėjo vieno dalyko
22:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai norėjo", kad JAV pirmoji ponia Melania Trump tarpininkautų dėl paliaubų Rusijos okupuotame Oleškų mieste Chersono srityje, leidiniui „Kyiv Independent" teigė jos vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas.
„Prezidentas Putinas labai norėjo, kad ji dalyvautų, ir net parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino, kad ji… būtų pripažinta išskirtine tarpininke iš Rusijos pusės", – sakė M.Beckmanas.
Vokietijoje dėl įtariamo sabotažo sąmokslo sulaikyti du baltarusiai
20:49
Vokietijoje sulaikyti du baltarusiai, įtariami sąmokslu „užsienio vyriausybės ar organizacijos vardu“ įvykdyti sabotažą prieš infrastruktūrą, trečiadienį pranešė prokurorai.
Šie du vyrai, 39 ir 50 metų amžiaus, įtariami planavę už atlygį padegti „pastatą ar svarbios infrastruktūros dalį“ netoli pietinio Niurnbergo miesto, naujienų agentūrai AFP pranešė Miuncheno prokurorai.
Pasak leidinio „Spiegel“, vyrai įtariami veikę Rusijos vardu ir planavę padegimą netoli geležinkelio bėgių ir elektros linijų.
Leidinio duomenimis, šie du vyrai taip pat yra susiję su rugsėjo 14-osios gaisru netoli ginklų gamyklos Brašovo mieste centrinėje Rumunijos dalyje, dėl kurio tenykštė vyriausybė taip pat apkaltino Rusiją.
Miuncheno prokurorai agentūrai AFP patvirtino, kad Rumunija yra išdavusi šių dviejų vyrų ekstradicijos orderius, tačiau nenurodė, dėl ko.
Rumunijos kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnyba šios savaitės pradžioje pranešė, kad du įtariamieji šioje byloje buvo „sulaikyti Vokietijoje“, o trečiasis įtariamasis tebėra laisvėje Lenkijoje.
Tačiau Lenkijos policija trečiadienį paskelbė, kad, remiantis Rumunijos išduotu Europos arešto orderiu, Varšuvoje buvo suimtas ukrainietis.
Šis vyras, kurį Lenkijos policija vadina „Artiomu S.“, „įtariamas dalyvavęs rengiant sabotažo aktus, kurių tikslas buvo rugsėjo 14 dieną padegti strategiškai svarbią ginklų ir šaudmenų gamyklą (...)“.
Vokietija ir Rumunija, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) bei NATO šalių, susiduria su tuo, ką jos vadina Kremliaus vykdoma „hibridine“ sabotažo ir kišimosi kampanija, kuria siekiama susilpninti jų paramą nuo 2022 metų vasario prieš Rusijos invaziją kovojančiai Ukrainai.
Berlynas kaltina Maskvą dėl bandymo rugpjūtį surengti išpuolį Leipcigo oro uoste – svarbiame Ukrainai skirtų karinių prekių gabenimo mazge, kuriame buvo aptiktas dronas su sprogmenimis.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta.
Turkija įspėjo Rusiją ir Ukrainą: kas bus, jei nepaklus
20:42
Turkija pakartojo savo pasiūlymą Ukrainai ir Rusijai nutraukti atakas Juodojoje jūroje. Tačiau pirmą kartą ji žada imtis „teisinių priemonių“, jei smūgiai bus suduoti laivams, susijusiems su šalimi. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Turkijos gynybos ministro Yasaro Gulerio pareiškimu.
Y.Guleris įspėjo Rusiją ir Ukrainą dėl tolesnių išpuolių prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje. Turkijos ministras teigė, kad Ankara pasilieka teisę imtis teisinių priemonių dėl šių smūgių. Kaip rašo agentūra, tai yra iki šiol tiesmukiškiausias Turkijos įsikišimas į šią situaciją.
Turkija ne kartą ragino abi puses nutraukti atakas Juodojoje jūroje.
Ankara teigia laukianti atsakymo į pasiūlymą, kurį ji perdavė Rusijai ir Ukrainai. Juo siekiama sustabdyti atakų intensyvėjimą ir užtikrinti saugų grūdų tiekimą iš regiono.
„Su nerimu stebime intensyvias atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje ir raginame šalis elgtis apdairiai, vadovaujantis laivybos saugumo atviroje jūroje principu“, – sakė jis.
Ministras taip pat teigė, kad Turkija, Rumunija ir Bulgarija, vykdančios išminavimo operaciją Juodojoje jūroje, sutarė dėl svarbos sutelkti dėmesį į kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą.
Pirmą kartą nuo liepos Rusija atnaujino grūdų eksportą per Azovo jūrą
20:09
Rusijos grūdų uostai Azovo jūroje atnaujino veiklą po trijų mėnesių visiško paralyžiaus, kurį sukėlė Ukrainos dronų antskrydžiai.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, per Kerčės sąsiaurį, kuriuo laivyba buvo užblokuota liepą, vėl pradėti praleisti grūdus gabenantys laivai. Agentūros pašnekovų teigimu, du grūdais pakrauti laivai jau perplaukė sąsiaurį.
Kiti šaltiniai teigia, kad yra duotas nurodymas pradėti muitinės formalumų tvarkymą laivams, kurie yra visiškai pasirengę išplaukti. Remiantis neoficialiais duomenimis, laivams bus leista išplaukti laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 15 d. Dar du šaltiniai pranešė agentūrai „Reuters“, kad kalbama apie konvojaus lydimų laivų, kurie ilgą laiką stovėjo su kroviniu, išplaukimą.
Liepos 10 d. eskaluojantis konfliktui regione, Rusijos pusė apribojo laivybą Azovo jūroje, dėl ko buvo sustabdyti krovinių gabenimai iš Dono uostų. Vėliau buvo uždarytas Kavkazo uostas, o nuo liepos vidurio krovinių gabenimai iš Juodosios jūros giliavandenių terminalų buvo sumažinti iki minimumo, o kai kurie iš jų buvo apgadinti.
Dėl negalėjimo eksportuoti grūdų Krasnodaro krašte ir Rostovo srityje buvo įvestas nepaprastosios padėties režimas.
Anksčiau šią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Alimovas pareiškė, kad Rusija svarsto įvairius pasiūlymus, kaip užtikrinti grūdų gabenimo per Juodąją jūrą saugumą, ir šiuo klausimu palaiko ryšį su Turkija.
Muskui užsipuolus Zelenskį Putinas verslininkui negailėjo pagyrų
19:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime, pavadino Eloną Muską „tikrai ryškiu žmogumi“ ir kalbėjo apie Rusijos ryšius su Amerikos verslininku, rašo portalas „Vedomosti“.
V.Putinas gyrė amerikietį už vizionierišką darbą ir indėlį plėtojant kosmoso technologijas. „Elonas Muskas yra genialus žmogus, tiesiog tikras genijus. Kiek tokių (palydovų) jis turi orbitoje? Daugiau nei 5000, o mes žengiame tik pirmuosius žingsnius“, – sakė V.Putinas, turėdamas omenyje Rusijos projektą „Rassvet“, paskelbtą kaip atsaką E.Musko sukurtai „Starlink“ sistemai.
E.Muskas spalio 11 d., JAV prezidento Donaldo Trumpo suartėjimo su V.Putinu fone, parėmė JAV prezidentą ir socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Zelenskis nuėjo per toli“, užsimindamas apie Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos prezidentas į tai atkirto sakydamas, kad D.Trumpas ir E.Muskas negali sustabdyti V.Putino, todėl jie „daro spaudimą kitiems“. Atsakydamas į tai, Amerikos verslininkas paragino V.Zelenskį atsistatydinti ir apkaltino jį tuo, kad „žudynės tęsiasi“.
E.Musko pareiškimai sutapo su virtine „Starshield“ sistemos, kurią Ukrainos kariai naudoja fronte, gedimų.
