V.Orbanas pareiškė, kad Ukraina turėtų būti palikta kaip „buferinė zona“ už ES ir NATO ribų

Bendrovės „SpaceX“ savininkas, amerikiečių milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad „Starlink“ terminalai nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti Rusijai.

„Keliuose melaginguose naujienų pranešimuose teigiama, kad „SpaceX“ parduoda „Starlink“ terminalus Rusijai. Tai kategoriškai netiesa. Kiek mums žinoma, joks „Starlink“ terminalas nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai parduotas Rusijai“, – nurodė jis savo X paskyroje.

Ukrainiečiai pranešė, kad rusai savo pozicijose pradėjo naudoti Elono Musko bendrovės „SpaceX“ „Starlink“ terminalus. Pažymėta, kad rusai „Starlink“ terminalus gauna per „lygiagretų importą“ arba per vadinamuosius savanoriškus perpardavėjus. Pirkimai vykdomi per trečiąsias šalis, per fiktyvius asmenis.

Bendrovė „SpaceX“ pareiškė, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos su Rusijos Federacija ar jos kariuomene, taip pat su Jungtiniais Arabų Emyratais.

Vasario 11 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino, kad Rusijos okupantai fronte naudojo „Starlink“ palydovinio ryšio sistemas. Pasak GUR, rusų „Starlink“ terminalų naudojimo kare mastas auga ir „pradeda įgyti sisteminį pobūdį“.

Rusijos kalėjime mirė už šnipinėjimą teisiamas 71 metų ukrainietis, sekmadienį pranešė aktyvistai.

Žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ aptikti teismo dokumentai atskleidė, kad Rusijos valstybė nutraukė bylą prieš mirusį Viktorą Demčenką, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu, dalyvavimu teroristinės grupuotės veikloje ir neteisėtu ginklų bei šaudmenų laikymu.

Vėliau pareigūnai Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pranešė, kad V. Demčenka mirė gruodžio 31 dieną dėl prieš kelias dienas ištikusio insulto, tačiau nenurodė, kodėl prireikė tiek laiko, kol ši žinia buvo paviešinta.

Mospynėje, Donecko srityje, gimęs V. Demčenka nuo 2023 metų rugpjūčio buvo teisiamas Rostove prie Dono, Rusijos pietuose. Iki jo mirties įvyko septyni bylos posėdžiai, visi jie vyko už uždarų durų.

Nuo to laiko, kai prasidėjo plataus masto karas prieš Ukrainą, rusų pareigūnai sulaikė daug žmonių dėl panašių kaltinimų, įskaitant leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, kuris 2023 metų kovą buvo įkalintas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos neigia.

Dėl slaptų teismo procesų, kurie dėl nacionalinio saugumo priežasčių neviešinami spaudoje, informacijos yra labai mažai. Tačiau neseniai duotame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui rusų prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi derėtis dėl E. Gershkovicho išlaisvinimo mainais į vieno kalinio paleidimą, taip leisdamas suprasti, kad Maskva nori, jog būtų paleistas Vokietijoje įkalintas rusas.

Po naktinio Rusijos Federacijos puolimo prieš Ukrainą, Moldovoje, netoli sienos, aptiktos „Shahed“ nuolaužos.

Moldovos pasienio policija paskelbė vidury lauko rastų nuolaužų nuotrauką, pažymėdama, kad jos identifikuotos kaip „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio nuolaužos.

Dronas buvo aptiktas netoli Etulijos kaimo Vulkanešo rajone, kuris yra netoli Ukrainos Bolgrado ir Reni miestų. 

 "Įtariame, kad rastos nuolaužos yra vienas iš Ukrainos priešlėktuvinės sistemos numuštų dronų“, – sakė pasienio policija, pridūrusi, kad šiuo metu vietos gyventojams pavojaus nėra. 

Prezidentė Maja Sandu sakė, kad šis incidentas yra dar vienas priminimas, jog Rusijos agresija kelia grėsmę visam žemynui. 

„Tai dar vienas rimtas priminimas apie niūrią realybę. Rusijos agresija kelia grėsmę visam žemynui. Parama Ukrainai turi būti tęsiama.“

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina turėtų būti palikta kaip „buferinė zona“ tarp Rusijos ir Vakarų, suteikiant tam tikras saugumo garantijas, bet nepriimant jos į ES ar NATO.

V.Orbanas taip kalbėjo su buvusiu Austrijos kancleriu Volfgangu Schusseliu pagal žiniasklaidos projektą „European Voices“. Pokalbio fragmentas, kurį paskelbė laikraštis „Die Presse“, sulaukė didelio Vengrijos žiniasklaidos dėmesio, praneša „European Truth“.

„Patinka tai ar ne, patinka tai ukrainiečiams ar ne, Ukraina žemėlapyje yra ten, kur yra. Geriausia perspektyva – kad ji būtų buferinė zona tarp Rusijos ir Vakarų, žinoma, su saugumo garantijomis. Jei tai nepadės, Ukraina praras teritorijas.

Rusija vėl, vėl ir vėl naikins Ukrainą. Rusija niekada nesusitaikys su tuo, kad tokia ES ir NATO narė kaip Ukraina atsiranda prie jos sienų, niekada“, – sakė V.Orbanas.

Vengrijos premjeras mano, kad 2008 m. tikrai buvo galima priimti Ukrainą ir Gruziją į ES ir NATO, tačiau ši galimybė buvo iššvaistyta, o kartu ir „Ukrainos perspektyvos ateityje tapti ES ir NATO nare“. 

Atsakydamas į V.Schusselio pastabą, kad paliaubos dabar reikštų faktinį Ukrainos pralaimėjimą, V.Orbanas sakė, kad šis vertinimas gali priklausyti nuo to, „kaip žiūrėsite į ateitį“, nes tęsiantis karštajam karo etapui Ukraina gali prarasti dar daugiau teritorijos. 

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrijos premjeras taip pat nesutiko su argumentais, kad Ukrainos narystė apsaugotų Europą, nes beveik visos ES narės jau yra NATO narės ir šis aljansas yra stipresnis už Rusiją. 

„Nėra jokios grėsmės, kad Rusija užpuls NATO šalį narę“, – įsitikinęs V.Orbanas.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Rusija niekada rimtai nežiūrės į Ukrainą kaip į partnerę derybose, „tik į JAV ir galbūt ES“. 

V.Schusselis pažymėjo, kad nėra tikrumo, jog susitarimais su Rusija galima pasitikėti. V.Orbanas atsakė, kad, jo nuomone, „tai ne pasitikėjimo, o jėgos klausimas“.

„Mes, europiečiai, nesame pakankamai stiprūs, kad rusai į mus žiūrėtų rimtai. Tai yra jėgos demonstravimas. Tai yra karas. Turime parodyti jėgą ir aiškiai pasakyti rusams: mes turime savo interesus, jie turi savo, tuo remdamiesi galime dėl ko nors susitarti.“ – pažymėjo Viktoras Orbanas. 

Jis išreiškė nuomonę, kad Rusijos ir Ukrainos karas nesibaigs 2024 m., todėl būtina „bent jau užtikrinti paliaubas ir pasiekti situaciją, kurioje būtų galima vesti derybas“.

Be to, V.Orbanas mano, kad Europa nepajėgi paremti Ukrainos pakankamu kiekiu ginklų, nes Europos valstybių visuomenėse „pagalba jau laikoma per didele“. 

„Mes negalime sau leisti padėti Ukrainai, kol ji nenugalės karinėmis priemonėmis“, – pridūrė Vengrijos premjeras.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vasario 8 dieną atleidus generolą Valerijų Zalužną, krito Ukrainos karių moralė ir jie susirūpino dėl jį pakeisiančio Oleksandro Syrskio.

Pasak laikraščio „The Sunday Times“, per dvejus karo metus karių moralė nukrito iki žemiausio lygio, daugeliui jų reikia pertraukos. Pažymima, kad viltis, kurią kadaise teikė iškilių Ukrainos gynėjų žygdarbiai, miršta Ukrainą apėmusiame „mėsmalės“ poziciniame kare.

„Ukraina nepralaimi. Tačiau dabar jai labiau nei bet kada reikia pagalbos. Egzistuoja moralinis imperatyvas, kad Ukrainai turi būti suteikta tai, ko jai reikia pergalei. Jai reikia priešlėktuvinės gynybos, lėktuvų, tolimojo nuotolio raketų sistemų ir amunicijos“ , – rašoma leidinyje.

Pažymima, kad visiška V.Putino pergalė mažai tikėtina, tačiau gali būti, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į Baltijos šalis, Moldovą ir net Lenkiją:

„Strateginiu požiūriu kyla pavojus Jungtinei Karalystei ir visai Europai“.

Nurodoma, kad Rusijos invazijos keterą, išlenktą fronto liniją, reikia pasukti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Yra daug veiksmų, kurių gali imtis Kyjivo vadovybė, kad pasiektų šį tikslą, bet jei kalbame apie karius vietoje, neatrodo, kad generolų perrikiavimas būtų vienas iš jų... Prezidento V.Zelenskio vyriausiojo šalies generolo nušalinimas šiuo metu kariškiams atrodo keistas.

Dauguma O.Syrskiu nepatenkinti kariai pavadino jį „generolu patrankų mėsa“ po to, kai per pastaruosius 18 mėnesių jo vadovaujami kariai patyrė didžiulių nuostolių Bachmute. Tačiau jam taip pat priskiriami nuopelnai už vadovavimą Ukrainos žaibiškam puolimui Charkivo srityje 2022 m. rudenį ir svarbių sprendimų priėmimą ginant Kyjivą.

V.Zelenskis kaip vieną iš generolo V.Zalužno atleidimo priežasčių nurodė siekį padidinti kariuomenės technines galimybes: „Kariuomenės veiksmai turi tapti daug technologiškai pažangesni. Generalinė vadovybė turi būti perkrauta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksandras Syrskis

Kartu, kaip priminė leidinys, V.Zelenskio neįtikino V.Zalužno gruodžio mėn. pateiktas prašymas skirti pusę milijono naujų karių.

„Tačiau ankstyvosios neapgalvotos gynybos romantika baigėsi. V.Zelenskis turi tai suprasti. Norint nugalėti Rusiją, kaip pažymėjo generolas V.Zalužnas prieš jį atleidžiant, reikia karių“, – rašoma leidinio išvadoje.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas papasakojo, kas nutiks, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos artimiausiu metu negaus ginklų iš Vakarų.

Anksčiau frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arakhamia teigė, kad Ukraina galėtų 2 mėnesius išsitempti iš vidinių išteklių, jei Jungtinės Valstijos atidėtų pagalbos teikimą. O.Danilovas komentare RTP, teigė, kad viskas taps dar sudėtingiau, jei partneriai artimiausiu metu nesuteiks ginklų. 

„Mums reikia ginklų, ginklų, ginklų“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

O.Danilovas teigia, kad Rusijos ginklų tiekimo iš Irano ir Šiaurės Korėjos grandinė lėmė „tam tikrus“ pokyčius mūšio lauke. Todėl, jei Vakarai neatsakys panašia parama, „situacija tikrai taps sudėtingesnė“.

„Taigi ji jau dabar yra sudėtinga, ir apskritai niekada nebuvo lengva“, – pabrėžė jis. „Jei kas nors mano, kad padėtis lengva, tai yra žmonės, kurie nesupranta karo“, – sakė NSGK sekretorius.

Jis taip pat patikslino, kad Ukraina jokiu būdu nesustos ir toliau gins savo teritorijas, nes kitos alternatyvos nėra. O. Danilovas įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos netrukus patvirtins Ukrainai būtiną pagalbos paketą, nes ant kortos pastatyti keli klausimai: nepriklausomybė, įvaizdis Vakaruose ir vienybė.

„Tikimės, kad mūsų partneriai supras, jog mūsų nepriklausomybei kyla grėsmė, kaip ir visų Vakarų įvaizdžiui, autoritetui ir vienybei...“ – užbaigė jis.

Rusijoje kariauja apie 15 tūkst. samdinių iš Nepalo – skurdžios šalies gyventojai į frontą viliojami 2 tūkst. dolerių siekiančiu mėnesiniu atlyginimu ir pagreitintu procesu Rusijos pasui gauti, praneša CNN.

Tačiau iš fronto grįžę nepaliečiai skundžiasi, kad Rusija juos naudoja kaip patrankų mėsą, o siūlomi pinigai nėra verti padėti galvą kare. Nepalas vyriausybė uždraudė savo piliečiams vykti į Rusiją darbo reikalais.

37 metų Ramchandra Khadka neseniai grįžo į Nepalą po to, kai buvo sužeistas fronto linijoje Ukrainoje. CNN jis pasakojo, kad matė siaubingas scenas ir gailisi dėl savo sprendimo prisijungti prie Kremliaus kariuomenės kaip užsienio samdinys.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijos karas Ukrainoje – ne pirmas Khadkos mūšis. Jis priklausė Nepalo maoistų sukilėliams, kariavo Afganistane.

„Į Rusijos kariuomenę stojau ne dėl malonumo. Nepale neturėjau jokių galimybių įsidarbinti. Tačiau žvelgiant atgal, tai nebuvo teisingas sprendimas. Nesupratome, kad taip greitai būsime išsiųsti į fronto liniją ir kokia siaubinga bus situacija“, – CNN sakė Khadka.

Visą tekstą skaitykite čia.

NATO paskelbė atsakymą į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ankstesnius komentarus apie tai, kad jis negintų NATO sąjungininkių, kurios nepakankamai moka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Bet kokie siūlymai, kad NATO sąjungininkai negintų vieni kitų, kenkia viso aljanso saugumui ir kelia pavojų JAV ir Europos kariams, sekmadienį paskelbtame pareiškime“, – teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, praneša „Reuters“.

„Į bet kokį išpuolį prieš NATO bus atsakyta vieningai ir ryžtingai“, – pridūrė jis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Didžiosios Britanijos žvalgyba išanalizavo Kremliaus susidorojimo su Ukraina poveikį Rusijos medicinos sektoriui.

Anot agentūros, dėl karo prieš Ukrainą Rusijai trūksta gydytojų ir medicinos darbuotojų.

Žvalgyba pažymėjo, kad po mobilizacijos Rusijos Federacijoje 2022 m. rugsėjį medicinos darbuotojai buvo įspėti neišvykti iš šalies, tačiau iki 2 proc. rusų gydytojų ir medicinos darbuotojų išvyko iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.

Be to, manoma, kad iki 3 000 Rusijos medicinos darbuotojų buvo mobilizuoti teikti medicinos pagalbą karo veiksmų metu.

Žvalgyba remiasi Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal kuriuos Rusijos Federacijos medicinos sektoriuje trūksta apie 26 500 gydytojų ir 58 200 vidutinio lygio medicinos darbuotojų. Dvidešimt dviejuose regionuose jaučiamas didelis gydytojų trūkumas, o dar septyniuose regionuose jis vertinamas kaip ūmus.

Kitas 2024 m. sausio mėn. vertinimas rodo, kad per pastaruosius 15 mėnesių gydytojų skaičius sumažėjo 7,5 tūkst. gydytojų – daugelis to priežastį įžvelgia ilgose darbo valandose ir mažame darbo užmokestyje. Valstybės Dūmos Regioninės politikos ir vietos savivaldos komitetas savo ataskaitoje dėl 2024 m. biudžeto pažymėjo, kad ypač neturtingi Rusijos regionai turės problemų finansuojant gydytojų atlyginimus.

„Sunki išteklių ir finansinė našta, susijusi su Rusijos karo Ukrainoje palaikymu, daro neigiamą poveikį daugeliui Rusijos gyventojams tarnaujančių civilinių sektorių. Nėra jokių ženklų, kad 2024 m. medicinos darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija Rusijoje pasikeis“, – pridūrė žvalgyba.

Artėjant trečiosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia karinės vadovybės pertvarkymą, siekdamas atsinaujinimo ir karinės sėkmės 2024 metais.

Sekmadienį Kyjivas paskelbė, kad buvęs gynybos viceministras generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas taps naujuoju Ukrainos sausumos pajėgų vadu. Šiame poste anksčiau dirbo generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, ketvirtadienį paskirtas vietoje generolo Valerijaus Zalužno vadovauti visai kariuomenei.

Be to, naujais prezidento įsakais buvęs Ukrainos jūrų pėstininkų vadas Jurijus Sodolas paskiriamas naujuoju jungtinių pajėgų vadu, brigados generolas Ihoris Skibiukas – oro desanto pajėgų vadu, o generolas majoras Ihoris Plahuta – krašto gynybos pajėgų vadu.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskis penktadienį pareiškė, kad jo artimiausi tikslai – pagerinti karių fronte rotaciją ir panaudoti naujų technologijų galią kovoje su Rusijos invazija.

Šeštadienį platformoje „Telegram“ V. Zelenskis paskelbė, kad tikisi atnaujinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę ir kad paskyrė du O. Syrskio pavaduotojus, pagrindinį dėmesį skirsiančius technologijoms, bei tris Generalinio štabo viršininko pavaduotojus.

Sekmadienį Ukraina pareiškė, kad Rusijos pajėgos okupuotose teritorijose naudoja Elono Musko palydovinio interneto paslaugos „Starlink“ terminalus, ir paskelbė, jos teigimu, perimtą dviejų rusų karių pokalbio įrašą kaip „sistemingo“ naudojimo įrodymą.

„Starlink“ sistemos buvo gyvybiškai svarbios Ukrainos mūšio lauko ryšiams per beveik dvejus metus trukusią Rusijos invaziją, nes Kyjivas susidūrė su didesne ir geriau aprūpinta kariuomene.

Shutterstock nuotr./Elonas Muskas

Remiantis „Reuters“ pranešimu, Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba „Telegram“ paskelbė garso įrašą, kuriame, pasak jos, Rusijos 83-iosios oro pajėgų brigados kariai aptaria terminalų įrengimą Rytų Ukrainoje.

Direktoratas nepateikė jokios informacijos apie tariamą panaudojimo mastą ar kaip terminalai buvo gauti, praneša „Reuters“.

Atstovas spaudai Andrijus Jusovas šeštadienį Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad šis klausimas „pradeda įgauti sisteminį pobūdį“.

Rusijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymą pateikti komentarą.

Bendrovė „SpaceX“, valdanti „Starlink“ terminalus, praėjusią savaitę X svetainėje paskelbtame pareiškime teigė, kad „nevykdo jokios veiklos su Rusijos vyriausybe ar jos kariuomene“ ir kad jos paslauga Rusijoje neveikia.

V.Zelenskis atleido Serhijų Najevą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado pareigų. Prezidento dekretu į šias pareigas paskirtas Jurijus Sodolis. 

„Atleisti Serhijų Ivanovičių Najevą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado pareigų“, – pažymima dokumente.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas

Į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado vietą paskirtas Jurijus Sodolis. Atitinkamas prezidento dekretas taip pat jau paskelbtas.

Be to, V.Zelenskis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desanto pajėgų vadą. Šias pareigas ėjo Maksimas Mirgorodskis. Naujuoju vadu tapo Igoris Skibiukas.

Taip pat paskirtas naujas Teritorinės gynybos pajėgų vadas. Šias pareigas gavo Igoris Plachuta.

Per praėjusią parą, vasario 10 d., fronte įvyko 98 kariniai susirėmimai tarp Ukrainos karių ir Rusijos okupantų.

Kaip rytiniame pranešime praneša Generalinis štabas, Limano kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė 6 priešo atakas Terno gyvenviečių rajonuose.

Bachmuto kryptimi užpuolikai įvykdė 14 atakų gyvenviečių rajonuose.

„Avdijivkos kryptimi ukrainiečių gynėjai toliau stabdo priešą, kuris neatsisako bandymų apsupti Avdijivką. Mūsų kariai atkakliai laikosi gynyboje, padarydami užpuolikams didelių nuostolių. Taigi per pastarąją parą gynybos pajėgos atrėmė 23 priešo puolimus Avdijivkos gyvenviečių rajonuose ir dar 10 puolimų Donecko srities rajonuose“, – pranešė Generalinis štabas.

Marjinkos kryptimi mūšiai vyko Donecko srities Heorhijivkos ir Novomychailivkos rajonuose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 35 atakas. Dar du puolimo bandymai buvo sulaikyti Donecko srities Vodianojės rajone Šachtarsko kryptimi.

Zaporižios kryptimi rusai surengė 2 nesėkmingas atakas. Tuo pat metu Chersono kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau laikosi pozicijose ir atremia okupantų puolimus. Per pastarąją parą priešas surengė 2 puolimus, bet nesėkmingai.

Gandai apie Valerijaus Zalužno atleidimą ir jo nesutarimus su Volodymyru Zelenskiu sklandė jau senokai ir galiausiai baigėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pakeitimu. Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka specialiai 15min pakomentavo, ar naujasis generolas netaps silpnąja vieta dėl jo giminystės ryšių Rusijoje, ar V.Zalužnas galėtų tapti naujuoju prezidentu ir kokius tikslus fronte akcentuoja dabartinis šalies vadovas.

Ukrainos politologas, Taikomųjų politinių tyrimų centro „Penta“ vadovas, Visuomeninės tarybos prie Ukrainos užsienio reikalų ministerijos narys V.Fesenka, kalbėdamas apie konfliktą tarp V.Zalužno ir Ukrainos prezidento aiškino, kas nulėmė sprendimą pakeisti kariuomenės vadą.

Įrašo stop kadras/Volodymyras Fesenka

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 40 rusų paleistų „Shahed-136/131“ tipo dronų.

Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso 45 dronus paleido iš okupuoto Krymo.

Ukrainos oro gynyba 40 dronų numušė virš Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Kirovohrado, Mykolajivo, Čerkasų, Odesos, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrai kadencijai, pareiškė, kad netgi „paskatintų“ Rusiją pulti bet kurią iš JAV sąjungininkių NATO, kurios, jo nuomone, nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, rašo „The Guardian“. Tai radikaliausias jo pareiškimas prieš šį karinį aljansą, kurį jis jau seniai vertina skeptiškai.

JAV įstatymų leidėjams diskutuojant dėl naujos pagalbos Ukrainai, jau beveik dvejus metus kovojančiai su Rusijos agresija, buvęs prezidentas kartojo, jog nesąžininga įpareigoti Jungtines Valstijas ginti 30 kitų NATO šalių narių.

Baltieji rūmai šiuos žodžius jau pavadino „siaubingais ir beprasmiškais“. D.Trumpas tai pareiškė šeštadienį per rinkimų kampanijos renginį Konvėjuje, Pietų Karolinos valstijoje, prieš vasario 24 d. vyksiančius respublikonų pirminius prezidento rinkimus.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Šeštadienį D.Trumpas pareiškė, kad per kažkurį NATO susitikimą kitam valstybės vadovui pasakė, jog jo vadovaujamos Jungtinės Valstijos negins jokios šalies, kuri yra „nusikaltėlė“.

D.Trumpo tiesioginė kalba: „Vienas iš didelės šalies prezidentų atsistojo ir paklausė: „Na, pone, jei mes nemokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus apginsite? Ne, aš jūsų neginsiu. Tiesą sakant, skatinčiau rusus daryti, ką tik jie nori. Jūs turite sumokėti. Jūs turite apmokėti savo sąskaitas“.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Andrew Batesas, paklaustas apie D. Trumpo komentarus, atsakė: „Tai, ką jis pasakė, yra labai svarbu: kruvinų režimų skatinimas įsiveržti į mūsų artimiausius sąjungininkus yra siaubingas ir nenormalus, keliantis grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui, pasauliniam stabilumui ir mūsų vidaus ekonomikai“.

Šis D. Trumpo pareiškimas pasirodė po to, kai Senato respublikonai trečiadienį atmetė abiejų partijų remtą įstatymo projektą, apimantį labai reikalingą naują finansavimą Ukrainai, pagalbą sąjungininkui Izraeliui ir reformas dėl krizės prie JAV ir Meksikos sienos.

Baltieji rūmai D. Trumpui atkirto akcentuodami prezidento Joe Bideno pastangas stiprinti aljansus visame pasaulyje.

„Vietoje to, kad ragintų pradėti karus ir skatintų beprotišką chaosą, prezidentas Bidenas toliau stiprins Amerikos lyderystę“, – pridūrė A. Batesas.

„Deportacijos operacija“

Senato įstatymo projekto žlugimas parodo D. Trumpo įtaką Respublikonų partijoje – jos įstatymų leidėjai pakluso buvusio prezidento raginimui sužlugdyti bet kokį susitarimą, kad J. Bidenas prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus nepasiektų laimėjimo dėl imigracijos.

Per šeštadienio mitingą D. Trumpas džiaugėsi įstatymo projekto žlugimu ir pažadėjo, kad, jei bus perrinktas, jau pirmą savo darbo dieną vykdys didžiulę „deportacijos operaciją“.

„Nepamirškime, kad šią savaitę taip pat pasiekėme kitą didžiulę pergalę, kurią turėtų švęsti kiekvienas konservatorius. Mes sutriuškinome negarbingo Joe Bideno katastrofišką atvirų sienų įstatymo projektą, – per mitingą Pietų Karolinoje skelbė D. Trumpas. – Visa grupė puikiai pasidarbavo Kongrese.“

D. Trumpas, kuris per savo pirmą prezidentinę kampaniją žadėjo pastatyti „didelę, gražią sieną“ prie JAV ir Meksikos valstybinės sienos, šeštadienį pareiškė, kad viena pirmųjų jo užduočių būtų migrantų deportavimas.

„Pirmąją dieną nutrauksiu visas Bideno administracijos atviros sienos politikas ir mes pradėsime didžiausią vidaus deportacijos operaciją per Amerikos istoriją. Neturime [kito] pasirinkimo“, – skelbė jis.

Senatas šiuo metu svarsto užsienio pagalbos paketą, kuriuo ši pagalba visiškai atsiejama nuo sienos klausimo.

95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketas, dėl kurio debatai vyks kitą savaitę, apima finansavimą Izraelio kovai su „Hamas“ ir svarbiam strateginiam sąjungininkui Taivanui. Tačiau didžiausia paketo dalis būtų skirta padėti Ukrainai atkurti išeikvotas šaudmenų, ginklų ir kitų būtinų dalykų atsargas.

N. Haley sutuoktinis

Per mitingą Pietų Karolinoje D. Trumpas įgėlė savo buvusiai ambasadorei prie Jungtinių Tautų Nikki Haley, taip pat siekiančiai tapti Respublikonų partijos kandidate prezidento rinkimuose, nors ji labai smarkiai atsilieka nuo savo buvusio boso.

Kreipdamasis į rinkėjus N. Haley gimtojoje valstijoje D. Trumpas klausė, kur yra jos vyras Michaelas. Jo nesimato rinkimų kampanijos renginiuose, nes jis kaip kariškis yra metams dislokuotas Afrikos šalyje Džibutyje.

„Kur jos vyras? A, jis išvykęs. Jis išvykęs. Kas nutiko jos vyrui? Kas nutiko jos vyrui?“ – klausė D. Trumpas, dramatiškai pakeldamas balsą.

N. Haley socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ atkirto: „Michaelas yra dislokuotas tarnauti savo šaliai, jūs apie tai nieko nežinote. Ne žmogaus, nuolat rodančio nepagarbą kariškių šeimų aukoms, reikalas būti vyriausiuoju vadu.“

Michaelas Haley taip pat turėjo ką pasakyti D. Trumpui ir tinkle „X“ su vilko nuotrauka paskelbė žinutę: „Kuo skiriasi žmonės ir gyvūnai? Gyvūnai niekada neleistų didžiausiems kvailiams vadovauti gaujai.“

2014 m., Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO šalys susitarė nutraukti nuo Šaltojo karo laikų sumažintas išlaidas ir įsipareigojo iki 2024 m. gynybai skirti 2 proc. savo BVP.

Per 2016 m. rinkimų kampaniją D. Trumpas sukėlė nerimą Vakarų sąjungininkams, perspėdamas, kad jo vadovaujamos Jungtinės Valstijos gali atsisakyti savo sutartinių įsipareigojimų NATO ir gins tik tas šalis, kurios vykdys aljanso nustatytą 2 % tikslą.

NATO duomenimis, 2022 m. šį įsipareigojimą vykdė septynios iš 31 Aljanso valstybės narės – palyginti su trimis 2014 m. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. paskatino kai kurias NATO nares padidinti karines išlaidas.