V.Zelenskis: yra tik vienas būdas sustabdyti Rusijos terorą ir susigrąžinti saugumą

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje sekite čia.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina susigrąžins Krymą. Taip valstybės vadovas sakė savo vaizdo kreipimesi sekmadienio vakarą.

Kartu Ukrainos  prezidentas pažymi, kad Ukrainos karinė pergalė yra vienintelis būdas sustabdyti Rusijos terorą ir susigrąžinti saugumą.

„Šiandien Rusijos teroristai vėl smogė Donecko srityje, paprastuose gyvenamuosiuose rajonuose. Per šį rusų apšaudymą žuvo šeši žmonės: trys moterys, trys vyrai. Paprasti paprasto Donbaso miestelio žmonės. Užuojauta žuvusiųjų šeimoms ir draugams... Dar vienuolika žmonių buvo sužeisti. Rusija prieš panaudojo raketas S-300 ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Uragan“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad ateis diena, kai paskutinis okupantas arba pabėgs, arba bus nužudytas.

„Krymas taip pat vėl bus laisvas ir saugus. Ukraina atgaus viską, kas jai priklauso“, – sakė jis.

Rusijos raketos sekmadienį pataikė į tankiai apgyvendintą rytinio Ukrainos Kostiantynivkos miesto rajoną, žuvo šeši žmonės, pranešė policija.

Viename iš kiemų liko didelis krateris, dviejuose keturiolikos aukštų daugiabučiuose išdaužyti langai nuo pirmojo iki paskutiniojo aukšto, o netoliese esančių privačių namų stogai suknežinti, pasakojo vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Donecko regiono policija pranešė, kad Rusija apšaudė raketomis S-300 ir „Uragan“ per „masinę ataką“, per kurią buvo suduoti šeši smūgiai, iškart po 10 val. vietos ir Lietuvos laiku.

Kostiantynivka yra maždaug už 27 km nuo Bachmuto, kuriame vyksta ilgiausi ir kruviniausi invazijos mūšiai.

Prokurorai teigė, kad žuvo trys moterys ir trys vyrai, kurių amžius nuo 40 iki 60 metų, o dar aštuoni buvo sužeisti.

Per sprogimą nukentėjo „16 daugiabučių namų, 8 privatūs gyvenamieji namai, vaikų darželis, administracinis pastatas, trys automobiliai ir dujotiekis“, pranešė policija.

19-metė psichologijos studentė Lilija stovėjo prie smarkiai apgadinto daugiaaukščio namo.

Jai kalbant pro langus krito dūžtantys stiklai.

„Apie tai sužinojau iš žinių. Kai man apie tai papasakojo ir pamačiau, kad tai mano rajonas, buvau tiesiog šokiruota“, – sakė Lilija.

„Man labai labai pasisekė, kad tuo metu nebuvau namie“, – pridūrė ji ir sakė, kad tą dieną buvo nusprendusi likti su savo draugu.

„Viskas subombarduota. Manau, kad taip yra kiekviename bute. Nes tai buvo toks smūgis, kad buvo labai sunku, jog kas nors liktų nesugriauta“, – sakė ji.

Pensininkė Nina apžiūrinėjo, kaip apgadintas jos butas pirmame aukšte sovietmečiu statytame daugiabutyje. Ji taip pat nebuvo namuose, kai raketa pataikė.

„Buvo išdaužtos vidaus durys ir lauko durys. Išlaužta vidinė pertvara. Neliko nė vieno lango“, – sakė ji.

„Tiek daug žmonių nukentėjo, – pridūrė ji. – Tai siaubinga. Ką tie bjaurybės daro? Tai tiesiog košmaras.“

Vėliau įvykio vietą apžiūrėjo kareiviai ir civiliais drabužiais apsirengęs ginkluotas vyras.

61 metų Sergejus, laikydamas pirkinių maišelį, pasakojo, kad „smūgio banga atėjo iki pat mūsų, maždaug už kilometro“.

„Kada (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pakratys kojas?“ – klausė jis ir nusikeikė.

Gynybos ministerija paragino pasitikėti Bachmutą ginančia kariuomene ir patikino, kad į dabartinę situaciją reaguojama vadovaujantis karinio tikslingumo principu, sako gynybos viceministrė Hanna Malyar socialiniame tinkle „Facebook“.

„Padėtis Bachmute išlieka labai įtempta. Priešas bando panaudoti ne tik „Wagner“ samdinius, bet ir profesionalius desantininkų dalinius. Priešo neatbaido pernelyg dideli personalo nuostoliai. Sprendimai priimami emocingai.

Mūsų gynėjai turi sustabdyti priešo veržimąsi sudėtingomis sąlygomis.

Tačiau kiekvienas karinis sprendimas ir kiekvienas mūsų žingsnis yra gerai apgalvotas. Operatyvinės ir strateginės kariuomenės karių grupės vadovybė veikia kovos veiksmų zonoje ir puikiai žino operatyvinę situaciją vietoje.

Reagavimas į susidariusią padėtį vykdomas kompetentingai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, užduotis ir karinio tikslingumo principą. Mes pasitikime savo kariuomene.“

Europos šalys yra per žingsnį nuo tiesioginio įsikišimo į Rusijos ir Ukrainos karą. Jei taip atsitiks, pasaulis susidurs su branduoliniu karu. Tai pareiškė Vengrijos valdančiosios partijos parlamentinės frakcijos vadovas Mate Kosičius, rašo leidinys „Telex“, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

„Kuo daugiau šalių bus įtraukta į karą Ukrainoje, tuo greičiau judėsime pasaulinio karo link. O jei bus pasaulinis karas, tai bus branduolinis karas“, – sakė jis.

Pasak M.Kosičiaus, dabar esame „per žingsnį“ nuo to, kad Vakarų Europos šalys arba Ukrainos kaimynės tiesiogiai dalyvaus kare.

Būdama ES ir NATO narė, Vengrija palaikė visas Europos sankcijas, kurios buvo įvestos Rusijai. Tačiau būtent Vengrija padarė viską, kad šios sankcijos būtų kuo švelnesnės ir įvestos kuo vėliau.

Vengrija vis dar blokuoja sankcijų įvedimą Rusijos branduolinei energetikai. Vengrija taip pat išsiskiria iš bendros Europos šalių masės tuo, kad atsisako padėti Ukrainai ginklais. Be to, ji netgi draudžia kitiems tranzitu gabenti jos siunčiamus ginklus į Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį per pokalbį su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu paragino „nedelsiant paleisti“ Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu sulaikytą JAV žurnalistą, pranešė jo atstovas spaudai.

A.Blinkenas „išreiškė didelį Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl to, kad Rusija sulaikė JAV pilietį žurnalistą. Sekretorius paragino jį nedelsiant paleisti“, sakoma JAV valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime ir priduriama, kad aukščiausio rango JAV diplomatas taip pat paragino Maskvą paleisti kitą sulaikytą amerikietį – Paulą Whelaną.

Saugumo agentai trečiadienį sulaikė „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, pranešė laikraštis.

JAV pareigūnai ir Vakarų žiniasklaida turėtų susilaikyti nuo komentarų dėl šią savaitę įvykusio JAV žurnalisto E.Gershkovicho arešto, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui per sekmadienį vykusį pokalbį.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad S.Lavrovas pasakė A.Blinkenui, kad „jo tolesnį likimą nustatys teismas“, turėdamas omenyje E.Gershkovichą, kuris buvo sulaikytas dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Dar viena artileristų grupė iš Ukrainos baigė mokymus Jungtinėje Karalystėje, kad įvaldytų 155 mm savaeigę artilerijos sistemą AS90.

Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Ukrainos artilerijos naujokų mokymai dirbti su savaeigės artilerijos sistema.

Rusija nesiųs fechtuotojų į šį mėnesį Lenkijoje vyksiančias olimpines atrankos varžybas dėl to, ką pavadino nepriimtinomis sąlygomis, pareiškė federacijos vadovas.

Rusijos fechtavimo federacijos vadovą sekmadienį cituoja šalies žiniasklaida.

„Ar Rusijos fechtuotojos dalyvaus [varžybose] Lenkijoje? Žinoma, ne, tai nepriimtina“, – sakė Ilgaras Mamedovas, turėdamas galvoje balandžio 21-ąją prasidedančias moterų pasaulio taurės varžybas.

Imago / Scanpix nuotr./Rusė fechtuotoja

Lenkijos fechtavimo federacija kiek anksčiau pareiškė, kad norėdami dalyvauti varžybose Rusijos ir Baltarusijos sportininkai turės pasirašyti pareiškimą, jog nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje.

„Šios provokacinės sąlygos neleis mums dalyvauti šiose varžybose“, – sakė I.Mamedovas Rusijos leidiniui „Sport Express“.

Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos sportininkai susidūrė su įvairiomis sankcijomis daugelyje sporto šakų nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Tarptautinė fechtavimo federacija nusprendė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai gali grįžti į tarptautines varžybas, tad fechtavimas tapo pirmąja juos vėl įsileidusia olimpine sporto šaka.

Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje, lėmė aštrią peticiją dėl draudimo palaikymo ir daugybę atšauktų varžybų šalyse, nenorinčiose priimti Rusijos ar Baltarusijos fechtuotojų.

Danija, Prancūzija ir Vokietija atšaukė planuotas varžybas.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) kovo 28 dieną rekomendavo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į varžybas kaip individualiems neutraliems sportininkams, tačiau atsisakė nurodyti terminus, ar jie galėtų dalyvauti kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

TOK teigė, kad būtų uždrausta dalyvauti sportininkams, „kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkams, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos kariuomene arba nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Rusijos olimpinio komiteto vadovai šias sąlygas pavadino diskriminacinėmis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas kritikavo naujausius Vokietijos veikėjų, buvusių socialdemokratų partijos politikų ir profesinių sąjungų atstovų, raginimus siekti taikos ir greitų Kyjivo ir Maskvos derybų, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

„Šis raginimas siekti taikos nėra balandžio pokštas. Tai grynas cinizmas daugybės Rusijos agresijos aukų atžvilgiu“, – sakė Ukrainos ambasadorius.

Jis pridūrė, kad tokie raginimai turi tik vieną tikslą – „nuslėpti Rusijos nusikaltimus ir atitinkamai Rusijos režimo atsakomybę“.

Šeštadienį paskelbtą kreipimąsi, pavadintą „Sudarykite taiką!“, inicijavo istorikas Peteris Brandtas, buvęs Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Raineris Hoffmannas ir buvęs deputatas Michaelis Mulleris.

„Tai būtų būtinas žingsnis siekiant sustabdyti žudynes ir ištirti taikos galimybes. Tik tada bus galima nutiesti kelią bendrai saugumo tvarkai Europoje“, – sakoma kreipimesi, kurį pasirašė keli buvę O.Scholzo partijos politikai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas paskelbė 12 Krymo išlaisvinimo žingsnių, kuriuos rengia NSGK sekretoriatas, pasitelkęs daugybę ekspertų, rašo Pravda.com.ua. Tarp šių žingsnių – valstybinių pensijų atėmimas iš pareigūnų, iki 2014 metų dirbusių Ukrainos valstybės institucijose, o po 2014 metų – Rusijos okupacinėse struktūrose, po okupacijos į Krymą atvykusių Rusijos piliečių išvykimas ir paminklas „Rusijos karinis laivas eina n*****“.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjunga priešinsis bet kokiam piktnaudžiavimui per Rusijos pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai balandžio mėnesį, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.

Rusija, viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, šeštadienį pradėjo pirmininkauti Tarybai. Šalys narės rotacijos tvarka po mėnesį pirmininkauja šiai 15 narių turinčiai institucijai.

„Nors Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, ji nuolat pažeidinėja pačią JT teisinės sistemos esmę“, – vėlai šeštadienį tviteryje parašė ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis.

„ES pasipriešins bet kokiam pirmininkaujančios Rusijos piktnaudžiavimui“, – sakė jis.

Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijos ryšiai su Vakarais nusmuko iki žemiausio taško nuo Šaltojo karo laikų.

Kyjivas pavadino Rusijos pirmininkavimą „spjūviu į veidą“.

Rusija neturės didelės įtakos JT Saugumo Tarybos sprendimams, tačiau bus atsakinga už darbotvarkės sudarymą.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos dėl praėjusių metų vasarį pradėtos invazijos.

Rusija praėjusį kartą Tarybai pirmininkavo 2022-ųjų vasarį, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Ukraina ir toliau kovos už savo nepriklausomybę, praėjus metams po to, kai atsitraukus Rusijos kariuomenei Bučoje buvo rasti civilių gyventojų kūnai, sekmadienį pareiškė kariuomenės vadas.

„Mes ir toliau kovosime už savo tautos nepriklausomybę“, – platformoje „Telegram“ rašė Valerijus Zalužnas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas

Jo komentarai pasirodė praėjus lygiai metams po to, kai naujienų agentūros AFP žurnalistai, atvykę į Bučos miestą po Rusijos atsitraukimo, pamatė gatvėje gulinčius civiliais drabužiais vilkinčių žmonių kūnus, be kita ko – su už nugaros surištomis rankomis.

2022-ųjų kovo 31 dieną, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, rusų pajėgos pasitraukė iš į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio priemiestinio miestelio Bučos ir paliko po savęs mirties ir griovimo pėdsakus.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Rusijos karius vykdant karo nusikaltimus, remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais.

Ukrainos prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų Bučos apylinkėse ir kad jie nustatė dešimtis už tai atsakingų Rusijos karių.

Maskva tvirtina, kad Bučoje įvykdyti žiaurumai buvo inscenizuoti.

Mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar šeši buvo sužeisti per Rusijos apšaudymą Kostiantynivkoje, Donecko srityje.

Pasak Donecko srities karinės administracijos pirmininko Pavlo Kyrylenko, šį rytą užpuolikai apšaudė centrinę miesto dalį. Daugiaaukščiai pastatai ir privatūs gyvenamieji namai patyrė daug nuostolių.

Per dvejus metus Moldova gali visiškai įveikti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, televizijos kanale „Moldova 1“ pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, rašo unian.net.

„Mes didiname šią nepriklausomybę ir tam tikru momentu visiškai nebepriklausysime nuo Rusijos Federacijos“, – sakė M.Sandu. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos okupuotame Melitopolio mieste – sprogimai, pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas.

Armėnija, nors ir ratifikavo Romos statutą, neketina suimti ir Hagoje teisti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino. Šiuo žingsniu buvo siekiama visai kitų tikslų. Tai interviu naujienų agentūrai „Armenpress“ pareiškė Armėnijos parlamento vicepirmininkas Hakobas Aršakianas, rašo unian.net.

Pasak jo, Armėnijos valdžios institucijos nusprendė 2022 m. gruodžio mėn. ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) veiklą reglamentuojantį Romos statutą, siekdamos šį tarptautinių santykių instrumentą panaudoti konfrontacijoje su Azerbaidžanu.

Tai, kad galutinis Armėnijos sprendimas ratifikuoti statutą sutapo su TBT sprendimu išduoti V. Putino arešto orderį, Jerevane laikoma atsitiktinumu.

„Konstitucinio Teismo sprendimu niekas nėra pripažintas kaltu jokiu klausimu ir nereikalaujama imtis veiksmų, kad kas nors būtų suimtas. O Armėnijos vyriausybė 2022 m. gruodį tikrai negalėjo numanyti ar nuspėti konkrečių Tarptautinio baudžiamojo teismo kovo mėnesio sprendimų tikimybės ir turinio“, – sakė H.Aršakianas.

Deputatas pabrėžė, kad Armėnijos valdžia neketina ir nenori areštuoti V.Putino, jei jis panorėtų apsilankyti Armėnijoje. Pasak Aršakjano, dieną prieš tai Jerevanas pasirašė susitarimą su kita valstybe, kad Romos statutas neturės įtakos jų dvišaliams santykiams. Panašus susitarimas gali būti pasirašytas ir su Rusija.

„Aišku viena: mes išgirdome Rusijos Federacijos išreikštą susirūpinimą ir, manau, galime užtikrinti, kad Romos statuto proceso tęstinumo užtikrinimas nepakenks strateginiams Armėnijos ir Rusijos santykiams“, – sakė jis.

Kovo 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė tarptautinį arešto orderį Vladimirui Putinui už prievartinį Ukrainos vaikų deportavimą į Rusiją. Teoriškai šį orderį turėtų vykdyti bet kuri prie Romos statuto prisijungusi šalis.

Praėjus savaitei po orderio pasirodymo Armėnijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Romos statuto ratifikavimas yra teisėtas, ir daugelis tai įvertino kaip sąmoningą signalą Rusijai. Prie to prisidėjo Armėnijos valdančiosios partijos parlamento narys Gagikas Melkonianas, kuris pareiškė, kad dabar V.Putinas turėtų vengti lankytis šalyje, nes kitaip valdžios institucijos turės jį areštuoti.

Praėjus vos dviem dienoms Rusijos priežiūros institucijos staiga nustatė, kad Armėnijos pieno produktai, kurie daugelį metų buvo  tiekiami į Rusiją, iš tiesų neatitinka jokių kokybės standartų ir juos turėtų būti uždrausta importuoti į Rusiją.

Nors nuo invazijos į Ukrainą Rusija patyrė iki 200 000 aukų, nemaža dalis jų žuvo ne dėl kovinių priežasčių, naujausioje žvalgybos ataskaitoje sako Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

„2023 m. kovo 27 d.  vienas Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas pranešė, kad tarp dislokuotų Rusijos pajėgų buvo „itin daug“ incidentų, nusikaltimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu.

Kitos pagrindinės nekovinių aukų priežastys greičiausiai yra prastos ginklų pratybos, eismo įvykiai ir traumos, pavyzdžiui, hipotermija. Tikėtina, kad Rusijos vadai mano, jog plačiai paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu ypač kenkia koviniam veiksmingumui.

Tačiau, kadangi alkoholis yra plačiai paplitęs didžiojoje Rusijos visuomenės dalyje, jis ilgą laiką buvo laikomas tyliai priimtina karinio gyvenimo dalimi, net ir kovinių operacijų metu“, – sakoma ataskaitoje.

Per parą ukrainiečių kariai nukovė 560 rusų, sunaikino 2 tankus ir 4 artilerijos sistemas, skelbia Ukrainos pajėgų generalinis štabas.

Balandžio 1 d. Rusijos, Ukrainos ir Vakarų informaciniai šaltiniai pastebėjo, kad per Rusijos žiemos puolimą nepavyko pasiekti Kremliaus tikslų – iki kovo 31 d. užimti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, ataskaitoje sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas gruodžio 22 d. buvo paskelbęs, kad Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria Donecko srities užėmimui, ir Rusijos pajėgos vasario pradžioje pradėjo žiemos puolimo operaciją palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos-Lymano liniją ir pasirinktose fronto linijose vakarinėje Donecko srityje.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pastebėjo, kad V.Gerasimovui nepavyko išplėsti Rusijos kontrolės Donbase per jo paskyrimą vadu Ukrainoje ir jis pasiekė tik nežymių laimėjimų. Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad V.Gerasimovas praleido Kremliaus nustatytą terminą užimti Donbasą iki kovo 31 d.

„Rusijoje vis dažniau pasigirsta spekuliacijų apie Rusijos karinės vadovybės pokyčius, o tai greičiausiai rodo, kad dėl nepavykusio žiemos puolimo Rusija netrukus gali pertvarkyti savo aukščiausiąją karinę vadovybę. ISW anksčiau yra pastebėjusi, kad suintensyvėjusios Rusijos spekuliacijos apie pokyčius karinėje vadovybėje atitiko realius Rusijos vadų pasikeitimus, nors nebūtinai tiksliai atitiko Rusijos šaltinių teiginius“, – sako analitikai.

Kiti ataskaitos akcentai:

• Rusijos, Ukrainos ir Vakarų informaciniai šaltiniai pastebėjo, kad per Rusijos žiemos puolimą nepavyko pasiekti Kremliaus tikslų iki kovo 31 d. užimti visas Donecko ir Luhansko sritis
• Vis dažnesnės Rusijos spekuliacijos apie Rusijos karinės vadovybės pokyčius greičiausiai rodo, kad dėl nepavykusio žiemos puolimo Rusija netrukus gali pertvarkyti savo aukščiausiąją karinę vadovybę
• Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas palei Svatovės-Kreminos liniją
• Rusijos pajėgos nepasiekė jokių patvirtintų laimėjimų Bachmute ar jo apylinkėse ir tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje
• Rusijos pajėgos toliau stiprino gynybą okupuotoje Pietų Ukrainoje
• Balandžio 1 d. Rusija pradėjo pusmetinį šaukimą į kariuomenę – tai didžiausias šaukimas į kariuomenę nuo 2016 m.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau deportuoja ukrainiečių vaikus į Rusiją pagal poilsio ir reabilitacijos programas
• Rusijos nacionalistų veikėjai kritikavo A.Lukašenką už tai, kad jis nesiima pastangų sukurti sąjunginę valstybę tarp Rusijos ir Baltarusijos