„Ar žinojote, kad Ukrainoje yra atskiras valstybinis kalbos inspektorius, kuris stebi Ukrainos žmonių vartojamą kalbą?
Iš tiesų, tai yra visa valstybinė įstaiga, panaši į mokesčių inspekciją, atsakinga už rusų kalbos slopinimą.
Kalbos ombudsmeno biuro duomenimis, 24 % Kijevo mokytojų pamokose vartoja rusų kalbą, o 40 % – pertraukų metu.
Mokiniai dar dažniau pažeidžia rusų kalbos draudimą: 66 % mokinių pamokose kalba rusiškai, o pertraukų metu – 82 %. Tik 18 % mokinių kalba tik ukrainiečių kalba.
Ukrainos valdžia tai laiko rimta grėsme savo režimui ir ketina imtis ryžtingiausių priemonių kovai su rusų kalba.
Nuotrauka: bausmė Ukrainos mokiniams už rusų kalbos naudijimą“, – teigiamna „Facebook“ įraše (kalba netaisyta).
Prie jo pridedamoje nuotraukoje – prie Ukrainos vėliavos spalvų stulpų pririšti vyrai.
Prie stulpo – ne už kalbą
Visų pirma, nuotraukoje neužfiksuoti Ukrainos mokiniai. Ji daryta karo pradžioje.
Ją 2022 metų kovo pradžioje paviešino „Facebook“ socialinio tinklo vartotojas Kovalenko Alexandr.
Tai – linčo teismo pavyzdys. Karo pradžioje prie stulpų Ukrainoje būdavo pririšami marodieriai ir amoraliai besielgiantys asmenys.
Marodierius – asmuo, kuris karo, stichinės nelaimės ar visuomeninių neramumų metu neteisėtai grobia, plėšia ar savinasi svetimą turtą, dažniausiai pasinaudodamas chaosu ir teisėsaugos susilpnėjimu.
15min susisiekus su „Facebook“ vartotoju, jis patvirtino, kad prie stulpų pririšti vyrai nebuvo nubausti už rusų kalbos vartojimą.
Jis pateikė kontekstą. Kuomet Rusija užpuolė Ukrainą, kilus chaosui, daugybė žmonių bėgo iš šalies. Pasieniuose susidarė milžiniškos eilės. Vyrai nuotraukoje buvo pričiupti pardavinėję eilės vietas pasienyje. Ukrainiečiams toks elgesys pasirodė nepriimtinas, dėl to vyrai buvo pririšti.
Pašnekovas prašė akcentuoti, kad už kalbėjimą rusų kalba šalyje nėra baudžiama, tačiau rusų kariai itin agresyviai reaguoja į ukrainiečių patriotizmą.
„Jūs geriau parašykite, kad į nelaisvę patekus Ukrainos kariams, rusai nupjauna jiems kojas ar rankas, jei pamato tatuiruotę trizubo (Ukrainos herbo, –15min) arba bet kokios kitos Ukrainos simbolikos“, – kalbėjo pašnekovas.
Skaičiai nevienodi
2025 m. balandžio–gegužės mėn. Ukrainos Valstybinė švietimo kokybės tarnyba kartu su Valstybinės kalbos apsaugos įgaliotiniu atliko stebėsenos tyrimą, skirtą patikrinti, kaip bendrojo ugdymo mokyklose laikomasi kalbos teisės aktų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Kyjive, mokinių teigimu, 24 proc. mokytojų pažeidžia kalbos įstatymą pamokų metu, o 40 proc. – per pertraukas, nes vartoja ne valstybinę kalbą.
Palyginimui, visos Ukrainos vidurkis sudaro 14 proc. pamokų metu ir 21 proc. per pertraukas.
Nors problema Kyjive egzistuoja, ji yra didesnė nei šalies vidurkis. Apklausos metu Kyjivo mokiniai nurodė, kad patys per pamokas (66 proc.) ir per pertraukas (82 proc.) bendrauja ne valstybine kalba. Apskritai šie rodikliai visoje Ukrainoje yra mažesni: per pamokas – 40 proc., per pertraukas – 52 proc.
18 proc. apklaustų Ukrainos sostinės moksleivių nurodė, kad kalba išskirtinai ukrainiečių kalba.
Valstybinės kalbos apsaugos įgaliotinio sekretoriato vadovo pavaduotojas Serhijus Sirotenka akcentavo, kad Kyjivo situacija – prastesnė nei šalies vidurkis.
„Kyjivas gali būti priskiriamas prie rusifikuotų Ukrainos regionų. Visi rodikliai yra žemesni nei Ukrainos vidurkis. Jaunoji karta rusų kalbą vartoja dar dažniau nei jų tėvai“, – aiškino jis.
„Tai rodo rimtą agresorės valstybės įtaką. Per internetą ir socialinius tinklus Rusija daro poveikį mūsų vaikams ir jų kalbinių įpročių formavimuisi“, – komentuodamas BBC pridūrė jis.
Šių metų pradžioje Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas taip pat atliko apklausą apie ukrainiečių kalbos vartojimą.
Remiantis jos rezultatais, 63 proc. respondentų nurodė, kad namuose bendrauja ukrainiečių kalba. 13 proc. bendrauja rusų kalba, o dar 19 proc. atsakė, kad bendrauja tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis vienodai dažnai.
Lyginant su 2020 metais, ukrainiečių kalba bendraujančiųjų dalis padidėjo – nuo 52 proc. iki 63 proc. O rusų kalba bendraujančiųjų dalis gerokai sumažėjo – nuo 25 proc. iki 13 proc. Abiem kalbomis bendraujančiųjų dalis beveik nepasikeitė – 18 proc. 2020 m. ir 19 proc. 2025 m.
Apklausos metu respondentų taip pat buvo klausiama, ar rusų kalba turėtų būti mokoma mokyklose.
58 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji apskritai neturėtų būti mokoma, o 29 proc. nurodė, kad rusų kalba turėtų būti mokoma tokiu pačiu lygiu kaip kitos užsienio kalbos arba mažesniu lygiu.
Šie rodikliai rodo reikšmingus pokyčius, palyginti su 2019 metais: tuomet tik 8 proc. respondentų manė, kad rusų kalba apskritai neturėtų būti mokoma, 25 proc. manė, kad ji turėtų būti mokoma tokiu pačiu lygiu kaip kitos užsienio kalbos arba mažesniu, 26 proc. manė, kad rusų kalbai reikėtų skirti mažiau laiko nei ukrainiečių kalbai, bet daugiau nei kitoms užsienio kalboms, o net 30 proc. buvo įsitikinę, kad rusų kalba turėtų būti mokoma lygiagrečiai su ukrainiečių kalba.
Kalbų draudimo nėra
Teiginiai, esą Ukrainoje draudžiama kuri nors kalba – įskaitant rusų – valstybiniu ar teisės aktu pagrįstu lygmeniu, yra klaidingi. Ukrainos Konstitucijos 24 straipsnis tiesiogiai draudžia bet kokią gyventojų diskriminaciją, taip pat ir dėl kalbos.
Be to, Konstitucijos 10 straipsnis užtikrina laisvą visų kalbų plėtrą ir vartojimą. Jame aiškiai išskiriama ir rusų kalba, kuriai suteikiamas ypatingas statusas.
Kitaip tariant, Ukrainos teisės aktai ne tik nedraudžia rusų kalbos, bet ir garantuoja jos apsaugą bei teisę ją vartoti viešajame gyvenime. Oficialioji pozicija grindžiama nediskriminavimo principais ir kalbinės įvairovės apsauga.
Siekia išsaugoti valstybinę kalbą
Jau anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra apkaltinęs Ukrainą uždraudus rusų kalbą. Tai – netiesa. 15min faktų tikrintojai išanalizavo situaciją ir detaliai išdėstė, dėl ko tokie kaltinimai melagingi.
Plačiau skaitykite: „Pirmą kartą pasaulyje uždrausta ir Bažnyčia, ir kalba“: naujos Lavrovo melagienos
Kalbėdamas apie tariamą „rusų kalbos draudimą“ S.Lavrovas turėjo omenyje 2019 m. Ukrainos įstatymą „Dėl ukrainiečių kalbos kaip valstybinės kalbos funkcionavimo užtikrinimo“.
Tačiau šis įstatymas nenumato draudimų kitoms kalboms – jis tik reglamentuoja, kuriose srityse (valstybinės institucijos, švietimas, sveikatos apsauga) privaloma naudoti valstybinę kalbą.
Apie šį įstatymą buvo daug diskutuota, taip pat jį svarstė Venecijos komisija, kuri pripažino jo tikslų teisėtumą, tačiau pateikė nemažai pastabų ir rekomendacijų.
Įstatyme ukrainiečių kalba apibrėžiama kaip vienintelė valstybinė kalba ir nustatoma, kad ją privaloma vartoti viešosiose srityse, įskaitant švietimą, kultūrą ir paslaugas. Įstatymas netaikomas asmeninio bendravimo sričiai.
Mažumų kalbos gali būti vartojamos bendruomenių lygmeniu, žiniasklaidoje, kultūrinėje veikloje, religijoje ir privačiame sektoriuje.
Taip pat egzistuoja atskiras įstatymas dėl tautinių mažumų teisių, kuris garantuoja jų teisę į švietimą gimtąja kalba, tautinių organizacijų kūrimą ir kultūrinę saviraišką.
Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta tiesioginio draudimo vartoti rusų kalbą.
30-as šio įstatymo straipsnis numato, kad informacija valstybine kalba gali būti dubliuojama kitomis kalbomis, taip pat, kliento prašymu, asmens aptarnavimas gali būti teikiamas ir kita šalims priimtina kalba.
15min verdiktas: iš dalies melas. Socialiniuose tinkluose platinamas įrašas remiasi kai kuriais realiais statistiniais duomenimis, tačiau juos pateikia klaidinančiame ir manipuliatyviame kontekste, todėl sudaro iš esmės neteisingą vaizdą.
Pirma, teiginys apie „kalbos inspektorių, stebintį žmonių vartojamą kalbą“ yra klaidinantis. Ukrainoje veikia Valstybinės kalbos apsaugos įgaliotinis (ombudsmenas) ir jo sekretoriatas, tačiau tai nėra represinė institucija ir ji nebaudžia žmonių už kasdienį kalbėjimą rusų kalba. Institucijos funkcija – užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą viešajame sektoriuje, kaip tai įprasta daugelyje Europos valstybių.
Antra, nors pateikti skaičiai apie kalbos vartojimą mokyklose yra paremti realiu tyrimu, jie yra selektyviai naudojami siekiant sustiprinti naratyvą apie „rusų kalbos slopinimą“. Nutylima, kad:
-
Tyrimas rodo problemą daugiausia Kyjive, o ne visoje Ukrainoje
-
Nėra kalbama apie baudžiamąsias priemones mokiniams ar mokytojams
-
Kiti sociologiniai tyrimai rodo ilgalaikę, savanorišką ukrainiečių kalbos vartojimo plėtrą visuomenėje.
Trečia, įrašas manipuliuoja emocijomis, naudodamas suklastotą vizualinį kontekstą. Pridėta nuotrauka su prie stulpų pririštais vyrais neturi jokio ryšio su kalbos politika ar mokiniais. Ji vaizduoja karo pradžioje fiksuotą linčo atvejį, susijusį su spekuliavimu pasienyje. Užfiksuoti asmenys nebuvo baudžiami už kalbos vartojimą.
Galiausiai, teiginiai apie „ryžtingiausias priemones kovai su rusų kalba“ ir „grėsmę režimui“ yra interpretacijos, nepagrįstos faktais. Jie atspindi propagandinį vertinimą, o ne oficialią Ukrainos valdžios poziciją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
