Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 25d. 09:41

Nauja melagiena: ligoninės esą pilnos nuo vakcinų mirštančių žmonių

Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr. / Vakcinos nuo COVID-19
Skiepų nuo COVID-19 priešininkai taip nori įtikinti vakcinų žala, kad savo žodžius grindžia ne tik įprastais argumentais apie nežinomą ilgalaikį poveikį ir nepatvirtintomis istorijomis apie mirusius vakcinuotus žmones, bet ir žinute apie pasiskiepijusią, o vėliau nuskendusią moterį. Socialiniuose tinkluose gąsdinama, esą žmonės miršta nuo vakcinų, o ligoninės pilnos. Tai nėra tiesa – tikimybė mirti dėl vakcinos yra itin menka.

Jau porą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi jaunos moters įrašu (kalba netaisyta):

„Kurie pasiskiepis jie ilgai negyvens Max 2 m. :( Nejaugi žmonėms neberūpi jų gyvybės, o jiems svarbiau yra kelionės, barai, kavinės! Kas Jums pasidarė?!!! Jau dabar ligoninėse pilna žmonių nuo vakcinos miršta! :(“

Kad žodžiai būtų paveikesni, ji pridėjo keletą iliustracijų, esą patvirtinančių šiuos žodžius.

Nedideliame albume – ir nežinia iš kur paimti skaičiai, tariamai patvirtinantys žalingą vakcinų poveikį, ir tikros žinutės apie pasiskiepijusių žmonių mirtis, ir net pranešimas apie netrukus po skiepo nuskendusią moterį.

Norėjo išgąsdinti, bet mirčių net pamažino

„55 amerikiečiai mirė po vakcinacijos. 13 izraeliečių suparalyžiuotas veido nervas“, – rašoma prie vienos nuotraukos albume.

Šie esą gegužės 17 d. duomenys nėra tikslūs – Jungtinėse Valstijose mirčių buvo net daugiau.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) dar balandžio pabaigoje paskelbė, kad iš 77 mln. visiškai paskiepytų žmonių maždaug 5,8 tūkst. (0,007 proc.) vis tiek užsikrėtė infekcija.

396 žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Tai sudarė 6,8 proc. užsikrėtusiųjų arba vos 0,0005 proc. visų paskiepytųjų.

74 pacientai (1,3 proc. užsikrėtusiųjų arba 0,000096 proc. paskiepytųjų) mirė.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Stebisi, kad žmonės skiepijasi dėl smagesnio gyvenimo
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Stebisi, kad žmonės skiepijasi dėl smagesnio gyvenimo

„Kitaip sakant, jei susirgsite COVID-19 liga ir būsite neskiepytas, mirties tikimybė – apie 1 proc., o jei būsite paskiepytas – 0,000096 proc.“, – apibendrino prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Tiesos yra ir tame, kad pasiskiepiję izraeliečiai skundėsi dėl suparalyžiuoto veido nervo.

Pavyzdžiui, Izraelio žmonių komiteto surinktais duomenimis, iki balandžio pabaigos net 67 žmonės pasiskundė dėl neurologinių sutrikimų (veido nervo paralyžiaus, galvos svaigimo, galūnių tirpimo ir dilgčiojimo, paralyžiaus).

Įtakingais sveikatos ekspertais prisistatančios grupės ataskaitoje pateikti skaičiai nėra patikimi.

Mat jie patys nurodė skaičius surinkę iš viešai prieinamų (bet nenurodytų) šaltinių, įskaitant ir socialinius tinklus.

Net jei tikrai tiek žmonių patyrė nurodytus sutrikimus, šie duomenys nepatvirtina jokio ryšio tarp vakcinų ir mirčių.

Nualpti po skiepų – nieko neįprasta

Albume yra kelių „Facebook“ įrašų, kuriuose pasakojama apie žmones, mirusius po vakcinavimo, ekrano nuotraukos.

Viename, kurio autoriaus ar autorės vardas nematyti, rašoma: „Mama po 2o skiepo. Praėjo mėnuo ir širdis sustojo. Pateviui taipat po 2o skiepo beveik mėnuo ir insultas.. Paramedikai sakė čia skiepas ne prie ko.

Pažįstami ligoninėj pasakė, jog krešuliai susidarė.. Nuvažiavo žmonės nuvežti į ligoninę dokumentų, pasirodo visa ligoninė pilna žmonių su krešuliais…“

Kito įrašo autorė pasakojo birželio pradžioje gavusi pirmą vakcinos dozę ir prie jos akių salėje, kur reikia palaukti 15 min. po skiepo, „nukrito nuo kėdžių be sąmonės du žmonės“.

Moteris pridūrė, kad bežiūrint apėmė nemalonus jausmas, bet patikino, kad pati jaučiasi puikiai.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Išgąsdino nualpę žmonės, bet tokia reakcija į skiepus nėra neįprasta
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Išgąsdino nualpę žmonės, bet tokia reakcija į skiepus nėra neįprasta

Sprendžiant iš paskyros „Facebook“, moteris gyvena Kaune. Kaip tik šiame mieste birželio pradžioje netrukus po skiepo nualpo mergina. Tokia reakcija – ne itin dažna, bet normali.

Sąmonę galima prarasti po bet kurio skiepo ir dėl įvairių priežasčių. Ši būklė net turi pavadinimą.

Vagalinis atsakas yra organizmo reakcija į klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliaciją.

Ją, be kita ko, gali sukelti sukelti stresas, baimė, skausmas, net kraujo ar adatos vaizdas. Dėl to žmogų gali pradėti pykinti, apimti svaigulys, jis gali apalpti.

Nors dažniau alpstama po kelių skiepų, juos sudaro skirtingi ingredientai, tad mokslininkai yra priėję išvadą, kad žmonės sąmonę praranda ne dėl pačios vakcinos, o dėl dūrio.

Dar vieno įrašo autorė pataria nesiskiepyti nė viena vakcina, mat jos vyras mirė praėjus dviem dienoms po antrosios dozės.

Sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, kitoje Europos šalyje gyvenanti moteris tokiu pačiu vardu ir pavarde išties neseniai neteko vyro.

Tačiau niekur neskelbiama, kad jo mirtis buvo susijusi su skiepu. Našlė pati nebuvo dėl to tikra: „Nežinau, sutapimas ar ne.“

Pasitaiko ir mirties atvejų dėl COVID-19 vakcinų sukeltų šalutinių poveikių, tačiau tai – labai labai reti atvejai.

Albume galima perskaityti ir žinučių iš naujienų portalų. Pavyzdžiui, vienoje rašoma apie Estijoje užfiksuotas dvi nuo COVID-19 pasiskiepijusių žmonių mirtis.

Vienas iš mirusiųjų buvo gelbėtojas, kuriam po vakcinacijos prasidėjo trombocitopenija. Įtarta, kad ją tikrai galėjo sukelti skiepas.

Kita mirusioji buvo pagyvenusi moteris, kuriai po vakcinacijos pasidarė bloga. Moterį ėmė pykinti, ji apalpo ir pargriuvusi patyrė traumą, kuri tapo mirties priežastimi.

Dar viena žinutė – apie 20-metį vaikiną kelios dienos po skiepo ištikusį miokarditą (širdies raumens uždegimą). Miokarditas nėra įtrauktas tarp galimų vakcinų nuo COVID-19 šalutinių poveikių.

Prie jų pridėta ir žinutė apie Alytaus rajono gyventoją, kuri iškart po skiepo vyrui pasakė einanti pas draugę ir dingo be žinios. Po beveik savaitės jos kūnas buvo aptiktas Nemune.

Šalutinės reakcijos rodo besikuriantį imunitetą

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, įvairūs šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija. Lietuvoje šiuo metu naudojamos vakcinos buvo patikrintos per bandymus, įvertintos specialistų ir įregistruotos Europos Sąjungoje.

Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka kokybės standartus.

Vien per gegužę ši tarnyba sulaukė beveik 1 tūkst. pranešimų dėl reakcijų į skiepus nuo COVID-19.

Skaičiuojant visą vakcinacijų skaičių, pranešančiųjų apie nepageidaujamas reakcijos po pasiskiepijimų mažėja.

Žmonės dažniausiai skundėsi dėl skausmo, patinimo ir paraudimo injekcijos vietoje, rankos ar galvos skausmo, šaltkrėčio, bėrimo ir karščiavimo.

Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, nepavojingos ir praeidavo po kelių dienų.

Apie tokį galimą poveikį įspėja ir patys gamintojai.

Beje, Kauno medikų tyrimas patvirtino, kad šalutinės reakcijos po skiepo rodo besikuriantį imunitetą.

Antikūnų turėjo daugiau tų asmenų, kurie po skiepo nuo COVID-19 jautėsi prasčiau.

Vakcinos turi „supažindinti“ imuninę sistemą su infekciniu sukėlėju ir paruošti atremti visu pajėgumu, kai jis pateks į imuninę sistemą.

Pakliuvus sukėlėjui, jis yra sunaikinamas, iki kol spėja išsivystyti ligos simptomai.

Ta vienokia ar kitokia reakcija, kaip į bet kurį medikamentą, įmanoma.

Mirties nuo skiepo tikimybė – 0,000075 proc.

Cituoto įrašo teiginys, kad pasiskiepiję žmonės gyvens ilgiausiai 2 metus, nėra naujas.

Internete platinami buvusio kompanijos „Pfizer“ darbuotojo brito dr. Michaelo Yeadono žodžiai:

„Gavę pirmąją injekciją, maždaug per 2 savaites miršta apie 0,8 proc. žmonių. Išgyvenusių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 2 metai, tačiau tai sumažėja kiekvieną kartą atliekant papildomas injekcijas.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Skiepijimo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Skiepijimo akimirka

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje bent viena doze jau paskiepyta apie 1,3 mln. žmonių. Remiantis minėtomis prognozėmis, bent 9,7 tūkst. iš jų jau turėtų būti iškeliavę Anapilin.

Nors mūsų šalyje būta atvejų, kai pasiskiepiję žmonės neilgai trukus mirė, šios mirtys su jokia vakcina nebuvo susietos.

Tad ir teiginys, kad po skiepų laukia vos 2 metai gyvenimo, neturi pagrindo.

Į socialiniuose tinkluose platinamas žinutes apie tūkstantines mirtis, kurios nulemtos pasiskiepijimo nuo COVID-19, sureagavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.

„Taip. Pasitaiko ir mirties atvejų dėl COVID-19 vakcinų sukeltų šalutinių poveikių, tačiau tai – labai labai reti atvejai“, – prieš kelias dienas jis pakomentavo savo paskyroje „Facebook“ ir pridėjo nuorodą į Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro parengtą ataskaitą. – Matome, kad iš beveik 134 mln. vakcinacijos dozių mirtis, kaip šalutinis efektas, buvo nustatytas 100 žm.“

Taigi tikimybė mirti po skiepo nuo COVID-19 tesiekia 0,000075 proc.

M.Stankūnas priminė, kad valstybinės institucijos fiksuoja kiekvieną mirtį po vakcinos.

Tuomet po išsamių tyrimų nustatoma, ar būtent skiepai nulėmė mirtį.

Pacientų ligoninėse mažėja

Dėl tariamai pavojingų vakcinų įspėjanti „Facebook“ vartotoja savo įrašą baigia fraze: „Jau dabar ligoninėse pilna žmonių nuo vakcinos miršta!“

Tai nėra tiesa. Kaip minėta, tikimybė mirti dėl COVID-19 skiepų poveikio yra itin menka.

Lietuvoje mirčių, kurių priežastimi būtų patvirtinta ši vakcina, nebuvo užfiksuota. Pasiskiepijusių žmonių mirtys su vakcinomis tiesiogiai nebuvo siejamos, jas nulėmė gretutinės ligos ar net COVID-19.

Statistikos departamento antradienį paskelbtais duomenimis, per praėjusią parą septyni žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl koronaviruso infekcijos.

123RF.com nuotr./Plaučių ventiliavimo aparatas
123RF.com nuotr./Plaučių ventiliavimo aparatas

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 252 koronavirusu užsikrėtę pacientai, iš jų 32 – reanimacijoje.

Deguonis papildomai tiekiamas 202 ligoniams, 17 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Praėjusią parą šalyje buvo nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė 4 žmonės.

Palyginti su pavasario pradžios ir vidurio skaičiais, juo labiau – praėjusio rudens pabaigos ir Kalėdų laikotarpio, šie yra itin maži.

Lietuvoje dėl COVID-19 hospitalizuotų pacientų pikas buvo pasiektas sausio 3 d. – tuomet ligoninėse gulėjo 2 571 pacientas, jie sudarė beveik trečdalį visų tuo metu gydomų žmonių ligoninėse, pirmadienį Prezidentūroje surengtame sveikatos forume sakė M.Stankūnas.

Balandžio 27-ąją buvo patvirtinti 1 585 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių. Tuomet ligoninėse dėl šios infekcijos buvo gydoma beveik 1,3 tūkst. pacientų, iš jų 142 – reanimacijoje.

Deguonis papildomai buvo tiekiamas 1 063 ligoniams, 81 žmogui buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligoninę dėl COVID-19 buvo paguldyti 149 žmonės.

Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

07:38
00:50
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min