Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 25d. 18:16

Kodėl neverta tikėti kiekviena antrašte apie dietas ir mitybą? Atsako Vaiva Herzberg

Vaiva Herzberg / Asmeninio archyvo nuotr.
Vaiva Herzberg / Asmeninio archyvo nuotr.

Natūropatinės mitybos atstovės Vaivos Herzberg teigimu, mityboje negalioja viena tiesa ar taisyklė. Kiekvieno asmens atvejis – unikalus, todėl ir principai, kurie gali būti taikomi vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Kodėl svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir atrasti jo ritmą? Ir kodėl tinkamai subalansuota mityba – vienas svarbiausių sveiko ir laimingo gyvenimo variklių?

15min inicijuoja projektą „Pavasario iššūkis“, tad apie sveikatą ir mitybą kalbamės su būsima natūropatinės mitybos gydytoja V.Herzberg.

– Papasakokite apie save – kokius mokslus esate baigusi ir kodėl pradėjote tikslingai domėtis mityba?

– Esu kilusi iš Anykščių, tačiau paskutines gimnazijos klases baigiau Vilniaus licėjuje. Kadangi mokslus baigiau sėkmingai, man buvo patarta rinktis ekonomikos, politikos arba teisės studijas. Taip įstojau į Bocconi universitetą, ekonomikos studijas, ir baigus mokslaus gavau darbą Londone, kur jau gyvenu 5-erius metus.

Tuo metu ir pradėjo ūmėti sveikatos problemos. Nors ir buvau ganėtinai sveikas vaikas, tačiau nuo paauglystės turėjau virškinimo sutrikimų. Sunkiausias periodas prasidėjo prieš trejus metus, pasiekiau blogiausios savijautos viršūnę. Ėmiau vaikščioti pas specialistus, nes pradėjau galvoti apie blogiausia.

– Kokie simptomai jums pasireiškė?

– Nuolatos jausdavausi alkana, vargindavo smegenų rūkas, neturėdavau energijos. Būdavo, jog atsikeldavau netgi 2-ą valandą nakties ir pasigamindavau sau antrą didžiulę vakarienę. Kadangi aš taip jaučiausi ilgą laiką, pradėjau domėtis mityba. Tiesa, vienas Londono specialistas, išklausęs mano nusiskundimus, be jokių nuodugnesnių tyrimų man tiesiog paskyrė pusryčių metu suvalgyti bananą. Aišku, tai nepadėjo.

Nuolatos jausdavausi alkana, vargindavo smegenų rūkas, neturėdavau energijos.

Po keleto metų ieškojimų pagaliau pakliuvau į gero gastroenterologo rankas, ir man buvo diagnozuota celiakija, kas yra autoimuninė liga – alergija glitimui. Tai reiškia, jog kiekvieną kartą, kai suvalgau glitimo, mano organizmas glitimą atpažįsta kaip įsibrovėlį ir pradeda pats save naikinti. Vienintelis būdas būti sveikai – jo visiškai atsisakyti.

Kadangi mano žarnos buvo labai pažeistos, gydytojas taip pat patarė atsisakyti visų pieno produktų ir cukraus. Taigi, aš padariau kardinalų sprendimą, ir kone per dieną nustojau valgyti visus tuos produktus bei gerti alkoholį. Tada ir pradėjau suprasti, kiek daug įtakos maistas ir gyvenimo būdas turi žmogaus savijautai ir gyvenimo kokybei.

Pradėjusi intensyviai domėtis mityba, ėmiau mąstyti apie studijas, kurios leistų gilinti žinias tiek apie maistą, tiek apie gyvenimo būdą ir visumą, supančią žmogų, ir taip atradau specializuotas studijas Londono natūropatinės medicinos koledže (red. College of Naturopathic Medicine London), kuriame natūropatinės mitybos (red. Naturopathic Nutrition) specialybę studijuoju jau antrus metus ir esu labai patenkinta.

– Kuo šios studijos skiriasi nuo dietologijos studijų?

– Šios studijos į žmogų žvelgia holistiškai, t.y. kaip į visumą – norint atrasti tinkamos mitybos ar gyvenimo būdo balansą, į kiekvieną asmenį reikia žvelgti individualiai, pradedant nuo jo ilgamečių įpročių ir baigiant gyvenimo tempais. Tačiau vienos tiesos, jog visiems tinka tik tai, arba visiems tai netinka – nėra. Na, nebent kalbant apie margariną (juokiasi). Bet šia tema pakalbėsime kitą sykį.

Didžiausia bėda, jog šiandien žmonės nebeieško priežasčių, o tik malšina pasekmes. Yra piliulė nuo galvos, nugaros skausmo, kosulio, ieškoma greičiausio kelio, leidžiančio akimirksniu panaikinti simptomus, o ne ilgalaikę priežastį. O kartais juk nebūtina daryti didelių pakeitimų, bet, žinant mažas paslaptis, galima daug pakeisti. Pavyzdžiui, jeigu žmogui dažnai skauda galvą, galbūt jį kankina nuolatinė dehidratacija, ir vietoj nuskausminamųjų jis per dieną galėtų tiesiog išgerti daugiau vandens.

Svarbu ir tai, jog čia mokomės ne tik teorijos, bet ir stebime, kaip mitybos specialistai dirba su tikrais klientais (vadinamosiose studentų klinikose), kur gali iškart įvertinti savo žinias. Taip pat mokomės, kaip analizuoti bei vertinti vis pasirodančius naujausius mokslinius tyrimus. Kartais už mokslo sąvokos slypi mokslo metodologija menkai pagrįsti tyrimai.

Ieškoma greičiausio kelio, leidžiančio akimirksniu panaikinti simptomus, o ne ilgalaikę priežastį.

Tarkime, 2009 m. buvo atlikti tyrimai, kurių duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, jog šokoladas gali apsaugoti nuo depresijos. Tai sukėlė didžiulį ažiotažą spaudoje, ir žmonės pradėjo sakyti: „Oi, pradėsiu valgyti daugiau šokolado ir jausiuosi gerai.“ Jeigu žmonės būtų analitiškai įsigilinę į tuos tyrimus, jie būtų pamatę, jog šie tyrimai nebuvo pakankami: dalyvavo mažas skaičius tiriamųjų, tyrimas vyko labai trumpu laikotarpiu. Be to, tyrimų rezultatais buvo suinteresuotas ir jų užsakovas – bendrovė „Nestle“. Daugiau apie tyrimą galite sužinoti čia.

Vienas iš įdomių dalykų, ką dar galiu paminėti, jog mes kiekvienas turime savo genetinį kodą, kuriame yra užkoduota, kaip atrodai, kokioms ligoms turi potencialą. Tarkime, jeigu turi vėžio geną, tai dar nereiškia, jog ateityje susirgsi vėžiu. Lygiai taip pat nereiškia, kad jeigu tu neturi vėžio geno, ateityje jis tau negrės. Tyrimais parodyta, jog apie 80–85 proc. vėžio atsiradimą lemiančių veiksnių – žmogaus gyvenimo būdas.

Apie 80–85 proc. vėžio atsiradimą lemiančių veiksnių – žmogaus gyvenimo būdas.

Viena garsi aktorė, kuri išsityrė, jog turi krūties vėžio geną, atliko krūtų pašalinimo operaciją, tačiau ji ir toliau rūko, kas iš tikro turbūt labaiu padidino vėžio riziką nei turimas vėžio genas. Maisto produktai, tam tikras gyvenimo būdas gali pakeisti žmogaus genų pasireiškimą, nes kai kurie genai, nors juos ir turi, gali nepasireikšti gyvenime, arba, atvirkščiai, dėl žmogaus valgymo ypatybių ar gyvenimo būdo atsirasti.

– Kokiomis temomis esate numačiusi pakalbėti mūsų „Pavasario iššūkio“ projekte?

– Viena iš pagrindinių temų, kurias norėčiau išplėtoti – riebalai. Nors dauguma žmonių jų baiminasi iki šiandien, tačiau labai neseniai pradėjo atsirasti vis daugiau tyrimų, kurie parodo daug riebalų turinčios dietos naudą prieš tą dietą, kuri turi mažai riebalų ir daug angliavandenių.

Tačiau, vėlgi, jeigu kalbame, kad riebalai yra gerai (ar kad sviestas yra gerai), nenoriu nieko padrąsinti ryte atsikėlus ant riekutės duonos užsidėti viso pakelio sviesto. Visada svarbus ir kiekis, ir įvairovė. Kalbant apie riebalus, galėsime padiskutuoti, kokius juos valgyti vertinga, o kokių derėtų vengti.

Kitas žodis, kuris dažnai antraštėse figūruoja – cukrus ir jo poveikis organizmui. Taip pat galėsime kalbėti apie Lietuvoje vis populiarėjančią vegetarišką ir veganišką dietą, ir tai, ar ji yra optimaliausia dieta kiekvieno sveikatai.

Manau, jog įdomi tema – ekologiškos daržovės, ar reikia jas valgyti, ir ar mus apgauna, kai mokame daugiau už ekologiškas daržoves.

Taip pat galime pakalbėti apie įvairias su mityba susijusias ligas, nuo diabeto iki širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat paminėti ir daugumai įprastus negalavimus, kaip galvos skausmas, ir jo sukėlėjai. Neseniai Lietuvoje nuvilnijo gripo epidemija, tad verta pakalbėti ir apie natūralius būdus, kaip išvengti gripo, ir ką daryti, susirgus.

Vaivos Herzberg „Instragram“ puslapį galite sekti čia.

Skaitytojų dėmesiui! Norite, jog jūsų klausimas taptų kito mūsų pokalbio tema? Siųskite savo klausimus issukis@15min.lt.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

00:58
00:29
25:55
Parašykite atsiliepimą apie 15min